Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas K. D. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo nutraukti ieškovo ir atsakovės J. D. (toliau – atsakovė) santuoką, sudarytą . (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; nurodyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė ir faktiškai santuoka iširo . (duomenys neskelbtini); palikti jam pavardę „D.“, atsakovei – jos pasirinkimu; išlaikymo vienas kitam nepriteisti; nenustatyti termino susitaikymui.

Nurodė, jog iki santuokos su atsakove draugavo tris metus. . (duomenys neskelbtini) susižadėjo ir po kurio laiko nusprendė susituokti, nes atsakovė norėjo susituokti, o jis savo ateitį taip pat matė šeimoje, kurią norėjo kurti su atsakove. Santuoka įregistruota . (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje. Santuokos švente (maistu, fotografo paslaugų apmokėjimu) rūpinosi jis, darė viską, kad šventė jų šeimai būtų įsimintina. Šventėje dalyvavo tik jo artimieji. Atsakovės artimieji nedalyvavo. Dar iki santuokos sudarymo buvo sutarę, kad gyvens Klaipėdoje, nes jis čia turėjo darbą, atsakovė mokėsi. Po santuokos sudarymo turėjo nuomotis butą. Prieš santuokos sudarymą, 2020 m. liepos mėnesį jis neteko darbo, todėl su atsakove sutarė, kad kurį laiką po santuokos sudarymo pagyvens pas jo mamą. Praėjus 5 dienoms po vestuvių, įvykus nesutarimui dėl skirtingo požiūrio į sutuoktinių pareigas, atsakovė supyko ir pareikalavo parvežti ją namo, pas jos tėvus, į Kretingos rajoną. Po to, kai atsakovę parvežė, susitikę buvo tik vieną kartą. 2020 m. rugsėjo 13 d. pakvietė atsakovę papietauti. Susitikimo metu lyg ir sutarė, kad gyvens kartu ir kad jiems kaip sutuoktiniams reikia išmokti kartu kurti savo bendrą gyvenimą, dalytis pareigomis. Su atsakove, po jos išvykimo, bendraudavo messenger programėlės pagalba. Po 2020 m. rugsėjo 13 d. susitikimo, praėjus keletui dienų, po žodinio konflikto, 2020 m. rugsėjo 15 d. atsakovė jį užblokavo socialiniuose tinkluose, ėmė šmeižti draugams. Ne kartą atsakovės prašė susitikti, kreiptis pagalbos į psichologą, nes jis norėjo šeimą išsaugoti. Tačiau atsakovė kartu eiti pas psichologą dėl šeimos konsultacijos atsisakė. Žinutėse atsakovė ėmė jį kaltinti nebūtais dalykais, nurodė, kad pati kreipėsi į psichologą, kuris liepė jį palikti ir parduoti vestuvinį bei sužadėtuvių žiedus. Apie tai, kad ji lombarde pardavė vestuvinį ir sužadėtuvių žiedą, atsakovė patvirtino žinutėse. Šeima jam yra vertybė, jis norėjo šeimos ir tikėjosi ją kurti su atsakove. Atsakovei jį palikus, jis patyrė emocinį sukrėtimą, turėjo kreiptis pagalbos į psichologą. Kelis mėnesius negalėjo miegoti, nuolat kankino mintys, kodėl taip atsitiko. Jis dėjo visas pastangas šeimai išsaugoti, tačiau atsakovė gyventi šeimoje nenori. Jie gyvena atskirai nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d., tai yra daugiau kaip šešis mėnesius. Iš atsakovės elgesio, nenoro bendrauti ir kartu spręsti iškilusias problemas aišku, kad jie neturi bendros ateities, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti. Kadangi atsakovė iš karto po santuokos sudarymo jį paliko, todėl mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad bandė taikytis su atsakove, bet atsakovė su juo atsisakė bendrauti. Nesutarimai, pykčiai vyko dėl to, kad nėra supratimo, kas yra šeima, gal dėl to, kad jie per jauni, į jų santuoką kišosi ir kiti asmenys. Jis norėjo prieš tuokiantis pagyventi kartu ir pažiūrėti kaip klostysis jų santykiai, tačiau su tuo nesutiko atsakovė. Ji teigė, kad kartu apsigyvens tik po santuokos sudarymo. Padavus pareiškimą tuoktis, atsakovė buvo jį atsiėmusi, po to vėl susitaikė. Sudarius santuoką, gal po 5 dienų parvežė atsakovę namo su visais daiktais. Atsakovė ir jos mama jį išvarė. Norėjo užglaistyti santykius, bandė taikytis, tačiau atsakovė tam nedėjo jokių pastangų. Nuolat į jų santykius kišosi atsakovės mama. Santuoka iš esmės truko vieną dieną. Sudarę santuoką pasiliko gyventi pas jo mamą, bet vyko konfliktai dėl menkiausių nesutarimų ir jis išvežė atsakovę pas jos mamą. Iki santuokos sudarymo taip pat būdavo konfliktų, bet tuokėsi dėl to, kad mylėjo. Jokių santuokos sudarymo kursų nelankė, bet į santuoką jis žiūrėjo atsakingai. Po vestuvių prasidėjo konfliktas dėl to, kad atsakovei nepatiko vestuvių šventė. Jie abu labai skirtingi, skiriasi jų požiūriai, vertybės. Po to kai atsakovę išvežė pas jos tėvus, jis buvo pakvietęs atsakovę susitikti ir viską aptarti. Susitiko, kalbėjo apie tai kaip išspręsti problemą, kaip išsaugoti šeimą, tačiau atsakovė nesupranta kas yra šeima, kokios yra pareigybės, kaip jas skirstysis šeimoje. Jau prieš vestuves buvo aptarę, kad gyvens Klaipėdoje, pareigas dalinsis po lygiai, nors ir nelabai aiškiai, nes atsakovės nuomonės keitėsi labai dažnai. Po santuokos sudarymo atsakovė pageidavo gyventi Kretingoje. Sudarius santuoką sutarė, kad jam susiradus darbą, nes tuo metu jo neteko, išsinuomos butą. Atsakovė net nebandė išsaugoti šeimos, tiesiog pabėgo nuo problemų ir nebandė jų spręsti. Dar rugsėjo - vasario mėnesiais bandė su atsakove bendrauti žinutėmis, bet ji nesikalbėjo. Mano, kad nebėra tikslo su atsakove aiškintis. Atsakovė nerodė pagarbos jų santykiams ir jam. Ji pardavė vestuvinius žiedus, dėl ko buvo labai įskaudintas, kreipėsi pas psichologą. Kvietė atsakovę pas šeimos psichologą, bet ji atsisakė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad galimybės išsaugoti šalių šeimą nebuvo ir nėra. Atsakovė blokavo ieškovą, nenorėjo bendrauti, kalbėtis, eiti kartu pas psichologą. Ne ieškovas, o atsakovė išvyko iš Klaipėdos, kur šalys planavo bendrą gyvenimą. Didesnė dalis kaltės dėl to, kad iširo šeima, tenka atsakovei.

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad santuokos negalėjo išsaugoti dėl ieškovo psichologinio smurto, dėl ko turėjo kreiptis pas psichoterapeutą. Konfliktai su ieškovu prasidėjo dar prieš santuoką. Ji abstinentė, ieškovas kartais išgeriantis, kas jai nepatiko. Į jų santykius kišosi abiejų jų tėvai. Ieškovo mama jos labai nemėgo. Iki santuokos buvo kalba, kad jie nuomosis butą ir gyvens atskirai, bet po santuokos ieškovas pasakė, kad gyvens su mama. Ieškovas nuolat neapsispręsdavo tuoktis su ja ar ne, jau buvo padavę pareiškimus, kai ieškovas su mama buvo pas šeimos draugus, kur buvo aptarinėjama ji ir įrašai atsiųsti jai, todėl ji buvo atsiėmusi pareiškimą tuoktis. Vėliau susitaikė, nutarė susituokti. Vestuvėse nedalyvavo jos tėvai, visi pinigai, kurie buvo gauti, liko pas ieškovą. Per vestuves ieškovas nusigėrė, o ji turėjo visus svečius išvežioti po namus, tuo pačiu ir savo vyrą. Vestuvėmis ji buvo labai nepatenkinta ir tai buvo pirmas santuokinis konfliktas. Pas ją namuose vyko pokalbis ir mama pažadėjo suteikti pagalbą, nes turi nekilnojamojo turto, bet ieškovas atsisakė. Pagrindinė skyrybų priežastis - jos psichologinė būklė. Ji turėjo panikos priepuolius, nerimą, dėl ko kreipėsi į psichoterapeutę, kuri pasakė, jog ji yra arti savižudybės ribos dėl nuolatinio ieškovo psichologinio smurto. Ieškovas ją nuolat vadino tingine, kaltino nešvara, netvarka. Jie susitikdavo nuolat arba pas jo, arba pas jos tėvus. Ji nepadėjo ieškovui sode, nes tuo metu turėjo sveikatos problemų. Pripažįsta, kad spaudė sudaryti santuoką, nes ji yra tikinti ir sugyventine būti nenorėjo. Ji gyveno pažadais, kad gyvens atskirai nuo tėvų ir to laukė, nes 3 metus draugavo ir neturėjo privačios erdvės. Jie abu buvo naivūs ir manė, kad santuoka viską pakeis, nesiaiškino savo pareigų ir nežinojo, ko vienas iš kito nori. Santuoka iširo ne tik dėl jos kaltės. Žiedus pardavė, nes taip patarė psichoterapeutė. Tai jos klaida, nereikėjo to daryti. Pripažįsta, kad tiek ji įžeidinėjo ieškovą, tiek ieškovas įžeidinėjo ją. Neturi įrodymų šiai dienai, kad lankėsi pas psichoterapeutą ir mano, kad tam nėra prasmės. Sutinka, kad santuoka iširo . (duomenys neskelbtini), prašo palikti jai jos mergautinę pavardę- Ališauskaitė. Išlaikymas nereikalingas. Dėl bylinėjimosi išlaidų ji neprieštarauja, sumokės ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. . (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo ir atsakovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovas ir atsakovė santuokos metu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Šalys kreditorių neturi.

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nurodė, jog santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, šalys kartu negyvena beveik iš karto po santuokos sudarymo, priemones susitaikyti jau pačios šalys yra išnaudojusios, daugiau laiko taikytis nebenori ir mano, kad tai daryti nebetikslinga, šalims kategoriškai nepageidaujant, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CPK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė iš karto po santuokos sudarymo jį paliko ir atsisakė ieškoti būdų jiems susitaikyti, kreiptis į psichologą, nerodė pagarbos jam ir jų santykiams, pardavė vestuvinius žiedus, dėl ko jis buvo įskaudintas. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo ne tik dėl jos kaltės. Santuokos negalėjo išsaugoti dėl ieškovo psichologinio smurto, dėl ko ji turėjo kreiptis pas psichoterapeutą. Ji tikėjosi, kad po santuokos sudarymo jie gyvens atskirai, bet apsigyveno pas ieškovo motiną. Kadangi tėvai kišosi į jų santykius, ieškovo motina tikrino jos asmeninius daiktus, ji nenorėjo gyventi ieškovo motinos namuose. Sutinka, kad šalys įžeidinėjo vienas kitą žinutėmis. Negali paaiškinti, kodėl atsisakė eiti kartu pas psichologą.

Nagrinėjamu atveju savanoriškas dviejų veiksnių asmenų susitarimas, kurio pagrindinis tikslas – sukurti abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu pagrįstus šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), tetruko tik 5 dienas. Šalys jau daugiau nei dešimt mėnesių gyvena atskirai, nebendrauja, todėl akivaizdu, jog ir sudarydamos santuoką šalys elgėsi skubotai, neįvertinusios, kad jų nesieja bendri interesai, vertybės, gerai neapgalvojusios, ar galės gyventi šeiminį gyvenimą. Ieškovas pripažino, kad iš esmės santuokos sudarymą įtakojo tik atsakovės nenoras būti sugyventine, ką pripažįsta ir atsakovė. Teismas sutinka, kad ieškovas stengėsi išsaugoti šeimą, dėl ko ieškojo būdų ir galimybių su atsakove pasikalbėti, kvietė eiti pas psichologą, bet atsakovė nenorėjo bendrauti su ieškovu, motyvuodama savo psichologine būkle ir apsisprendimu, kad jie netinka vienas kitam kaip šeimos nariai dėl skirtingų požiūrių į gyvenimą, charakterių nesuderinamumo. Nors atsakovė įrodymų, kad lankėsi pas psichoterapeutą ir tuo metu jautėsi išsekusi, psichologiškai palaužta į bylą nepateikė, ieškovas šių aplinkybių neneigė, pripažino, jog jam buvo žinoma, kad atsakovė lankėsi pas šios srities specialistą. Akivaizdu, kad ieškovo noras išsaugoti šeimą buvo didesnis nei atsakovės, bet netgi pati ieškovo atstovė pripažįsta, kad atsakovei tenka tik didesnė dalis kaltės dėl to, kad iširo šeima, o kaip jau buvo nurodyta pagal kasacinio teismo praktiką, tai neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė paliko ieškovą, nes šalių gyvenimą skyrium po santuokos sudarymo įtakojo ne tiek sprendimas dėl gyvenamosios vietos, bet tai, kad šalys turėjo apsigyventi pas ieškovo motiną, kas netiko atsakovei dėl priešiškų tarpusavio santykių.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus (iš esmės šalių paaiškinimus) pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti išimtinei kurios nors šalies kaltei dėl santuokos iširimo. Teismo nuomone, sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalūs, nerėmė ir neremia vienas kito moraliai ir materialiai, nesukūrė šeiminių santykių, todėl abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento.

Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis 2 dalis).

Ieškovas ieškiniu prašė nurodyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė ir faktiškai santuoka iširo 2020 m. rugpjūčio 13 d.

Šalys pateikė duomenis, kad santuokos metu jokio bendro turto neįgijo, kreditorių neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenis šalys skolų neturi. Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenis šalių atžvilgiu bylų dėl turtinių ginčų nėra pradėta.

Esant tokiai situacijai teismas laiko, kad šalims neturint turto ir turtinių prievolių, reikalavimas nurodyti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momentą netikslingas, nes CK 3.67 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimo įtaką tik sutuoktinių turtinėms teisėms.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Santuokos metu ieškovas ir atsakovė neįgijo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu. Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovas nereikalauja išlaikymo iš atsakovės, atsakovė teisme taip pat nereikalavo išlaikymo iš ieškovo. Byloje nenustatyta, kad išlaikymas kuriai nors šaliai yra reikalingas, todėl jis šalims nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neprieštaravo, kad atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę, tačiau atsakovė teismo posėdžio metu prašė jai palikti pavardę, turėtą iki santuokos sudarymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas už pareikštą reikalavimą sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, advokatei už procesinio dokumento parengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 250,00 Eur, iš viso ieškovas patyrė 325,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 50 proc., t.y. 162,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių dydis byloje susidarė 5,04 Eur nepriteistinos, nes neviršija 5,00 Eur, padalinus jas šalims po 50 proc., atsižvelgiant į bylos baigtį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2020 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 509, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui K. D. palikti pavardę – „D.“, atsakovei – „A.“.

Priteisti ieškovui K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. D. a.k. (duomenys neskelbtini) 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.