- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2-21558-465/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- UAB „Finesa“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finesa“ ieškinį atsakovui M. B. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo iš dalies restitucijos taikymo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, jog atsakovas pagal 2020-02-13 užsakymo sutartį Nr. VILMAD 4115 iš jo įsigijo metalines duris ULTRA. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu nutraukti sutartį bei grąžinti už montavimą sumokėtus pinigus (195 Eur), nes eksploatavimo metu jos deformavosi. Tarnyba 2021-05-07 priėmė Nutarimą, kuriuo pripažino vartotojo M. B. prašymą pagrįstu ir jį tenkino. Ieškovė pripažįsta, jog vartotojui buvo parduotos netinkamos kokybės durys, tačiau ji nesutinka su Tarnybos nutarimu dalyje, kur Tarnyba nutaria taikyti vienašalę restituciją dėl pinigų grąžinimo vartotojui. Ieškovės teigimu, Tarnyba netinkamai taikė sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuojančias teises normas, nes nepasisakė dėl durų grąžinimo. Ieškovė mano, jog turėjo būti taikoma dvišalė restitucija. Todėl ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021m. gegužės 7d. nutarimą dalyje dėl 2020m. vasario 13d. užsakymo sutarties Nr. VILMAD 4115 nutraukimo taikant vienašalę restituciją - ieškovo įpareigojimo grąžinti M. B. 195 Eur už durų montavimą ir nutraukiant šalių sudarytą sutartį, taikyti dvišalę restituciją ;įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 195 Eur už durų montavimą, o atsakovą M. B. įpareigoti grąžinti ieškovei pas atsakovą sumontuotas metalines duris ULTRA daž,rudai/venge, dešininės – 850, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių durų eksploatacijos instrukcijų, garantinių sąlygų, duris sumontavo 2020-03-04, o 2020-06-29 pastebėjo, jog durys deformavosi. Pareiškus pretenziją dėl durų kokybės, ieškovas 2020-07-13 paaiškino, kad durys gali būti eksploatuojamos tik vidinėse patalpose, kai santykinis drėgnumas yra ne didesnis, nei 45 proc. ir nurodė, jog apie tai atsakovas buvo įspėtas. Nesutikdamas su ieškovo pozicija, atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri išnagrinėjusi ginčą priėmė nutarimą Nr. 10E-1262, kuriuo atsakovo skundą patenkino, nutraukė šalių sutartį bei įpareigojo ieškovą grąžinti už durų montavimą sumokėtus pinigus (195 Eur). Taip pat atsiliepime atsakovas nurodo, jog ieškovas netinkamai įgyvendina savo teises, nes į teismą kreipėsi ne dėl ginčo iš esmės nagrinėjimo, o skųsdamas nutarimo dalį, kuria neva Tarnyba neišsprendė klausimo dėl durų grąžinimo. Atsakovo manymu ieškinys negali būti patenkintas dėl to, jog jo ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluotas netinkamai. Be to, ieškovas niekada nebuvo iškėlęs klausimo dėl neva atsakovo nevykdomo reikalavimo grąžinti duris. Nuo nutarimo priėmimo dienos ieškovas nė karto nepranešė, jog norėtų pasiimti duris ir sutinka grąžinti pinigus. Atsakovui nėra aišku, dėl ko kilo ginčas. Atsakovas niekada neprieštaravo grąžinti durų, todėl nesutinka su bylinėjimosi išlaidų ieškovui kompensavimu. Atsakovo teigimu, ginčas galėjo būti išspręstas jau ikiteisminėje stadijoje, stengėsi sudaryti taikos sutartį iki termino atsiliepimui pateikti, tačiau ieškovui pasiūlius nesąžiningas taikos sąlygas, turėjo kreiptis pagalbos į profesionalų teisininką. Ieškinį prašo atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, jog palaiko teisinę poziciją, išdėstytą nutarime, informavo, jog teismo posėdyje nedalyvaus.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai, papildomai paaiškino, jog nutarime Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patekinusi vartotojo skundą, nepasisakė dėl durų grąžinimo, t. y. dvišalės restitucijos, nepagrįstai netaikė CK 6.222 straipsnio, nustatančio sutarties nutraukimo pasekmes.
Atsiliepimas
Atsakovas bei jo atstovė ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Atsakovas papildomai paaiškino, jog duris grąžinti sutinka, tačiau ieškovas dėl to į jį nei karto nesikreipė. Ginčo iš esmės nėra, nes šį klausimą galima buvo išspręsti be teismo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog ieškovas pagal 2020m. vasario 20d. Užsakymo sutartį Nr. VILMAD 4115 pagamino ir sumontavo metalines duris ULTRA daž.rudai/vengė, dešininės -850, o atsakovas už duris ir jų montavimą sumokėjo 195 Eur. Atsakovui pastebėjus daikto trūkumus, bei nepavykus su rangovu taikiai išspręsti ginčo, atsakovas su skundu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 10E-1262 vartotojo M. B. reikalavimą patenkino, t. y. nutarė skundą pripažinti pagrįstu, nutraukti Sutartį, grąžinant už duris bei jų montavimą pinigus (195 Eur); įpareigojo UAB „Finesa“ vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą per 30 dienų. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. gegužės 7 d. priimtą nutarimą bei sprendimu nutraukti Sutartį, sudarytą tarp šalių ir taikyti dvišalę restituciją, įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui 195 Eur, o atsakovą įpareigoti ieškovui grąžinti metalines duris.
Kaip teisingai nurodo atsakovas, Tarnybos nutarimas nėra apskundimo objektas ir yra privalomas vykdyti, jeigu nei viena ginčo šalis per 30 dienų nuo nutarimo dienos nereiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau iš ieškovo pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas jame nurodė esminės faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo panaikinimo, prašydamas nutraukti šalių sutartį ir taikyti dvišalę restituciją, o tai reiškia, kad tokiu būdu prašo teismo išspręsti ginčą iš esmės. Todėl teismo vertinimu, ieškovo ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, kad būtų galima jį laikyti ieškovo kreipimusi dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės.
Šalių paaiškinimais nustatyta, jog iš esmės šalys sutinka dėl sutarties nutraukimo bei pasekmių, kurios kyla nutraukus sutartį. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu ieškovas privalo kompensuoti atsakovo išlaidas (195 Eur) už nekokybišką prekę – duris bei jų montavimą, kita vertus, turi teisę reikalauti grąžinti duris. Atsižvelgiant į tai, jog durys yra pas atsakovą, toks reikalavimas laikytinas pagrįstu, netenkinti šio reikalavimo teisinio pagrindo nėra.
Teisės normos, reglamentuojančios pirkėjo teises, kai jam perduotas netinkamos kokybės daiktas, numato, jog netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui, šiuo atveju ieškovui. Be to, pardavėjas grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog atsakovas (pirkėjas) neturi patirti jokių papildomų išlaidų, susijusių su daikto grąžinimu, o tai reiškia, jog durų išmontavimą savo sąskaita turi atlikti pats ieškovas. Todėl ieškovo tvirtinimas, jog jam duris privalo išmontuoti ir grąžinti atsakovas, vertintinas kritiškai. Atsižvelgiant į daikto specifiškumą, specialių žinių poreikį montuojant duris, be to, siekiant nepadaryti didesnės žalos daiktui, konstatuotina, jog už durų išmontavimą yra atsakingas pats pardavėjas.
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. liepos 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016m. balandžio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).
Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovo reikalavimas dėl sutarties nutraukimo, taikant dvišalę restituciją, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti nutarimą
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Taigi įstatyme aiškiai įtvirtintas Tarnybos priimtų nutarimų neskundžiamumas bendrosios kompetencijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 25 d. nutartyje, priimtoje civiline byloje Nr. 3K-3-416/2013 išaiškino, kad vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. Remiantis išdėstytu civilinė byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Patenkinus ieškinį iš dalies, pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl kreipdamosi į teismą, turėjo 465 Eur išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 450 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas dėl bylinėjimosi patyrė 600 Eur išlaidų teisinei pagalbai.
Šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo, teismo vertinimu, neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, kuriais privalo vadovautis teismas, taikydamas civilinio proceso teisės normas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad šio teismo proceso inicijavimą lėmė ne atsakovo veiksmai (byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovas kliudė ieškovui atsiimti duris), bet vartotojo teisėms ginti valstybės įgaliotos institucijos – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtas nutarimas, kurio rezoliucinėje dalyje nebuvo pasisakyta dėl dvišalės restitucijos. Kita vertus, šalys iš esmės sutikdamos su nutarimo motyvais, tarpusavyje galėjo bendradarbiauti, kad būtų išvengta teisminio proceso ir bylinėjimosi išlaidų apskritai. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas palieka joms pačioms (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti 2020m. vasario 20 d. užsakymo sutartį Nr. VILMAD 4115, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo bei taikyti restituciją: įpareigoti ieškovą UAB „Finesa“, į. k. 302803641, grąžinti atsakovui M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) , o atsakovą M. B. įpareigoti leisti ieškovui UAB „Finesa“ išmontuoti ir pasiimti duris ULTRA daž.rudai/venge, dešininės – 850.
Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.