Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1288-232/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-05
Bylos Nr.
2S-1288-232/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08347-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Skolininkas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1288-232/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-08347-2014-8Procesinio sprendimo kategorija:110.1; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti VšĮ „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, antstolis R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Pareiškėjas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skundu dėl antstolio veiksmų prašė įpareigoti antstolį R. V. nedelsiant grąžinti iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ be pagrindo iš sąskaitų nuskaitytas 800 604,30 Lt lėšas, naikinti 2014-02-14 antstolio R. V. raginimą Nr. 0128/14/00253 įvykdyti sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5988-340/2012 kaip neteisėtą.

Pareiškėjas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0128/14/00253 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5988-340/2012. Nurodė, kad gavo 2014-02-14 antstolio raginimą įvykdyti sprendimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5988-340/2012 dėl 250 000 Lt skolos išieškojimo. Antstolis iš pareiškėjo sąskaitų, esančių AB „Swedbank“, AB SEB bankas, Nordea bankas nuskaitė 800 604,30 Lt. Pareiškėjas nesutinka su tokiais antstolio veiksmais. Nurodo, kad antstolio nuskaitytos piniginės lėšos nebuvo nei jo, nei išieškotojo turtas, kuris turi būti grąžintas pagal teismo nutartį civ. byloje Nr. 2-5988-340/2012, todėl į jį negalėjo būti nukreipiamas išieškojimas. Šios piniginės lėšos – trečiųjų asmenų socialinio būsto nuomininkų, sumokėtos už socialinio būsto nuomą bei komunalines paslaugas ir jiems priklausančias lėšas. Antstoliui toliau vykdant išieškotojo reikalavimą dėl 250 000 Lt grąžinimo, nevertinamos aplinkybės dėl viešojo intereso užtikrinimo. 250 000 Lt ginčo suma SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2008-12-18 akto pagrindu kaip tik ir buvo pervesta kaip gyventojų ilgalaikių įsipareigojimų – kaupiamųjų lėšų būsto remontui surinkta piniginių lėšų suma (nes kitokių lėšų nepelno siekianti viešoji įstaiga negalėjo turėti ir neturėjo). Teismo antstoliui pervedus ginčo sumas į bankrutuojančio išieškotojo sąskaitą paskesnis jų grąžinimas būtų žymiai apsunkintas. Todėl siekiant užtikrinti viešojo intereso gynimą pareiškėjas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti bankrutuojančiai viešajai įstaigai „Vilniaus butai“ 250 000 Lt sumą, esančią bankuose, yra privalomas ir turi būti vykdomas per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas nurodė, jog pareiškėjas skunde teigdamas, kad išieškoma piniginių lėšų suma yra tikslinės paskirties ir tuo pagrindu prašydamas stabdyti vykdymo veiksmus, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir vykdymo veiksmų sustabdymas, atsižvelgiant, kad išieškotojas yra bankrutuojantis juridinis asmuo, pažeis vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei pamatinius civilinio proceso tikslus ir principus. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kad išieškojimo vykdymas turi būti sustabdytas siekiant užtikrinti viešojo intereso gynimą, deklaratyvaus pobūdžio, nes pagal teismui pateiktus duomenis nėra matyti, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų pareiškėjas negalėtų vykdyti jam priskirtų funkcijų, susijusių su socialinio būsto nuoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Apeliantas (skolininkas) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskiruoju skundu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti BVšĮ „Vilniaus butai“ antstolio R. V. pagal 2014-03-04 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0128/14/00253 pervestas 250 000 Lt. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino esminės skolininko prašyme nurodytos aplinkybės, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sąskaitose buvusios 250 000 Lt lėšos nepriklauso SĮ „Vilniaus miesto būstas“, formaliai konstatuodamas, kad dėl to jau pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-03 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2012-12-19 sprendimą, kuriuo nuspręsta grąžinti BVšĮ „Vilniaus butai“ 2008-12-18 aktu perduotą turtą. Tuo tarpu pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 13 str. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sąskaitose 250 000 Lt lėšos nebuvo BVšĮ „Vilniaus butai“ turtas. Pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 12 str., 13 str. nuostatas teismo antstolio inkasiniu pavedimu nurašytos lėšos nėra nei savivaldybės įmonės nuosavas kapitalas, nei įmonės turtas, į ką gali būti kreipiamas išieškojimas. Antstolis viršijo savo įgaliojimų ribas, nustatydamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakomybę, išspręsdamas nuosavybės priklausomybę išieškant/nuskaitant tretiesiems asmenimis – socialinio būsto nuomininkams priklausančias lėšas už būsto nuomą, komunalines paslaugas. Priimdamas nutartį teismas nevertino, kad viešo ir privataus intereso derinimo klausimai vykdymo procese pagal LAT formuojamą praktiką yra viešo intereso naudai, tuo labiau esant ginčui dėl socialinio būsto nuomos klausimų. Socialinio būsto nuomininkų pervestų į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sąskaitas piniginių lėšų, skirtų atsiskaityti už nuomą komunalines paslaugas nuskaitymas akivaizdžiai prieštarauja ir Lietuos apeliacinio teismo 2014-02-03 nutarčiai, kurioje pasisakoma, grąžinti BVšĮ „Vilniaus butai“ 2008-12-18 aktu perduotą turtą.

Atsiliepimas

Išieškotojas VšĮ „Vilniaus butai“ atsiliepimu prašė skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl 2014-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apelianto pateiktas atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nurodė, kad skolininkas kvestionuoja įsiteisėjusiais ir privalomais teismo sprendimais išieškotojui priteistą 250 000 Lt sumą, tačiau nenurodo jokių teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog antstolis tariamai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar viršijo įgaliojimus. Skolininkas per antstolio raginime įvykdyti teismo sprendimą nustatytą terminą sprendimo geruoju neįvykdė, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai ėmėsi teismo sprendimą vykdyti priverstine tvarka t.y. nuskaitydamas nuo skolininko bankų sąskaitų teismo išieškotojui priteistas lėšas. Apelianto argumentas, kad antstolis nuskaitė ne skolininkui, tačiau tretiesiems asmenims – socialinio būsto nuomininkams priklausančias lėšas, sumokėtas už socialinio būsto nuomą bei komunalines paslaugas yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-03 nutartyje konstatavo, jog skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bankuose esantys 250 000 Lt yra tikslinės paskirties, todėl skolininkas nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Be to skolininkas 2014-02-03 skunde dėl antstolio veiksmų yra nurodęs, kad jis gauna pajamas tik iš gyvenamųjų patalpų nuomininkų, mokančių nuomos mokestį, todėl skolininko bankų sąskaitose laikomos lėšos, laikytinos skolininko, kaip nuomotojo iš trečiųjų asmenų – socialinio būsto nuomininkų, surinktu nuomos mokesčiu, kuris nuosavybės teise, kaip ir bet kuriam kitam nuomotojui nuomos teisiniuose santykiuose priklauso skolininkui. Išieškotojo teigimu skolininkas nepagrįstai, formaliai skųsdamas antstolio veiksmus vykdomoje byloje, nepateikdamas jokių reikšmingų argumentų dėl tariamo antstolio veiksmų neteisėtumo, tuo pačiu pateikdamas visiškai nepagrįstą, nemotyvuotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o vėliau nepagrįstu atskiruoju skundu apskųsdamas teismo nutartį, kuria tas prašymas buvo atmestas, siekia ne ko kita, kaip būtent įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo užvilkinimo, kas traktuotina kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Be to skolininko pateiktas atskirasis skundas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi juo iš esmės prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti kitas, nei atsisakyta, laikinąsias apsaugos priemones.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apelianto atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nebuvo skolinga BVšĮ „Vilniaus butai“. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo įpareigota grąžinti BVšĮ „Vilniaus butai“ pinigus bankuose – 250 000 Lt. Taigi antstolis R. V. skundžiamu raginimu, ragindamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 250 000 Lt skolą, nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo įpareigota grąžinti BVšĮ „Vilniaus butai“ pinigus bankuose – 250 000 Lt, pakeitė vykdomo teismo sprendimo turinį. Pažymėjo, jog teismas sprendimu įpareigojo grąžinti ne bet kokias lėšas, o būtent tas, kurios buvo perduotos 2008-12-18 aktu. Pažymėjo ir tai, jog 250 000 Lt suma bankuose yra lėšos tikslinės paskirties t.y. socialinio būsto fondo butų gyventojų sukauptos lėšos, skirtos socialinio būsto remontui, kuriuos perėmė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, perimdama iš VšĮ „Vilniaus butai“ savivaldybei priklausančio socialinio būsto administravimo bei priežiūros funkcijas. Taigi šių pinigų panaudojimas galimas tik pagal tikslinę paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0128/14/00253 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5988-340/2012.

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo vykdomąją bylą pagal 2014-02-13 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5988-340/2012, kuriuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įpareigotas grąžinti bankrutuojančiai VšĮ „Vilniaus butai“ 2008-12-18 aktu perduotą turtą, išskyrus atskiruose akto punktuose paminėtas lėšas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis susipažinus su teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-12-19 sprendimu, kuriuo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo BVšĮ „Vilniaus butai“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ieškinys patenkintas iš dalies. Minėtu sprendimu konstatuota, kad ginčijamu aktu perduota 250 000 Lt pinigų bankuose, o šalys nenurodė teismui šių lėšų tikslinės paskirties, todėl teismas sprendė, kad šios lėšos taip pat grąžinamos ieškovui. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-03 nutartimi minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įpareigotas grąžinti bankrutuojančiai VšĮ „Vilniaus butai“ 2008-12-08 aktu perduotą turtą, išskyrus atskiruose akto punktuose paminėtas lėšas, papildyta ir praplėstas bankrutuojančiai VšĮ „Vilniaus butai“ negrąžintinų atskiruose akto punktuose paminėtų lėšų sąrašas, kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-03 nutartyje taip pat nurodyta, kad apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bankuose esantys 250 000 Lt yra tikslinės paskirties, t. y. skirti neprivatizuotų butų remontui.

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog jo banko sąskaitoje buvusios ir antstolio nuskaitytos lėšos, vykdant sprendimą, priklausė ne skolininkui, o tretiesiems asmenims, ko pasekoje antstolis netinkami vykdė teismo sprendimą, viršijo savo įgalinimus.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Be to prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokį prašymą ieškovas turi pagrįsti (CPK 178 str.).

Teismas pažymi, kad CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – paprastai taikomas tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 3 d.), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480/2011), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. CPK 18 str. reglamentuotas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime, nutartyje ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Todėl išieškojimas vykdymo procese gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio (skundo) užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Kitaip teismo sprendimo (nutarties) privalomumas prarastų prasmę. Minėta, jog apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog jo banko sąskaitoje buvusios ir antstolio nuskaitytos lėšos, vykdant sprendimą, priklausė ne skolininkui, o tretiesiems asmenims ir šios aplinkybės, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks apelianto argumentas nėra pagrįstas. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-03 nutartyje nurodė, kad apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bankuose esantys 250 000 Lt yra tikslinės paskirties, t. y. skirti neprivatizuotų butų remontui, todėl minėta suma grąžintina BVšĮ „Vilniaus butai“. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, būtų paneigtas paties sprendimo (nutarties) privalomumo principas, pažeisti BVšĮ „Vilniaus butai“ teisėti interesai, dėl to, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjas teigdamas, kad išieškoma piniginių lėšų suma yra tikslinės paskirties ir tuo pagrindu prašydamas stabdyti vykdymo veiksmus, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog skolininko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0128/14/00253 dėl 250 000 Lt išieškojimo iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iki skundo išnagrinėjimo ir skundas civilinėje byloje Nr.2-15586-872/2014 dėl 2014-02-14 antstolio R. V. raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr.0128/14/00253 (t.y. naikinti teismo antstolio raginimą vykdomojoje byloje Nr. 0128/14/00253 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5988-340/2012 dėl 250 000 Lt išieškojimo) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-12, 2014-04-02 nutartimis yra išnagrinėti ir atmesti. Skolininkas dar vienu skundu dėl 2014-03-04 antstolio R. V. veiksmų vyk.b.0128/14/00253 prašo grąžinti iš jo sąskaitų be pagrindo nuskaitytas 800 604,30 Lt lėšas, vėlgi pakartotinai prašo panaikinti 2014-02-14 raginimą bei iš esmės pateikė analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo t.y. vykdymo veiksmų vykdomoje byloje Nr.0128/14/00253 sustabdymo, kurį, kaip minėta Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-12 nutartimi atmetė kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismas 2014-05-21 nutartimi 2014-03-12 nutartį paliko nepakeistą.

Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šiuo atžvilgiu nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo areštuoti bankrutuojančiai VšĮ „Vilniaus butai“ antstolio R. V. pagal 2014-03-04 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0128/14/00253 pervestas 250 000 Lt lėšas ir įpareigoti bankrutuojančią VšĮ „Vilniaus butai“ grąžinti antstolio R. V. pervestas 250 000 Lt lėšas.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Išieškotojas prašo priteisti 1 089 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį reglamentuoja CPK 98 str. bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos. Pažymėtina, jog išlaidų, advokato pagalbai apmokėti dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtus kriterijus ir Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokestį už advokato teisinę pagalbą teikiant aukščiau nurodytas paslaugas, taip pat būtinybę sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vadovautis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais (Rekomendacijų 11 punktas) 600 Lt suma už advokato paslaugas šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į.k. 124568293) išieškotojo BVšĮ „Vilniaus butai“ (į. k. 300568447) naudai 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Liuda Uckienė