- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-2652-160/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08726-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- J. G. G.
- Ieškovas
- T. G.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui J. G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei pagal J. G. G. priešieškinį ieškovei T. G. dėl su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų (išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
T. G. prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo J. G. G. 1987-12-26 Vilniaus miesto CMS sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę G., atsakovui – G.; nustatyti nepilnamečio sūnaus T. G., gim.1995-07-10, gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 425 litus kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 14400 Lt; nustatyti, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise valdo ieškovė; priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; padalinti turtą: ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 149000 Lt vertės; automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt; šaldytuvą „Snaigė“, 400 Lt; televizorių „Samsung“, 250 Lt; skalbimo mašiną „Indesit“, 400 Lt; sekciją, 400 Lt,; minkštų baldų komplektą, 1000 Lt; atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti: gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, malkinę ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), 30000 Lt vertės; metalinį garažą Nr. 41, esantį (duomenys neskelbtini), 1000 Lt; automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt; už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, atsakovui priteisti 28870 Lt piniginę kompensaciją. Prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesnę dalį santuokoje įgyto turto, t.y. 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį.
Paaiškino, kad santuoka iširo dėl nuolat patiriamo streso, atsakovo smurto, priekabiavimo, dėl ko ne kartą teko kreiptis į policiją. Atsakovo bijo nepilnametis sūnus, kuris nori gyventi kartu su mama. Nuo 2001 m. atsakovas nedirba, todėl ieškovė viena išlaiko sūnų, moka komunalinius patarnavimus, remontavo butą, pirko buitinę techniką. Be to, atsakovas dar gyvendamas šeimoje buvo nuteistas už išžaginimą ir poveikį liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, revizoriui ar vertėjui, todėl dėl jo veiksmų buvo skriaudžiama šeima. Laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Dalijant turtą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi už butą ieškovė sumokėjo pradinį įnašą iš jos dėdės dovanotų lėšų, galutinai už butą atsiskaitė savo investiciniais čekiais, padalijimas natūra neįmanomas dėl žiauraus ir netinkamo sutuoktinio elgesio.
J. G. G. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinės kaltės; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250 Lt iki jo pilnametystės; palikti šalims santuokines pavardes; padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę: ieškovei priteisti ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); ½ metalinio garažo; kitą ½ šių nekilnojamųjų daiktų dalį priteisti atsakovui; viso ieškovei ir atsakovui priteistino nekilnojamojo turto vertė – po 97000 Lt; priteisti ieškovei automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt; šaldytuvą „Snaigė“, 400 Lt; televizorių „Samsung“, 250 Lt; skalbimo mašiną „Indesit“, 400 Lt; sekciją, 400 Lt; priteisti atsakovui minkštų baldų komplektą, 1000 Lt; automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt; atmesti ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo ir neturtinės žalos priteisimo; priteisti iš ieškovės 10000 neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad santuoka iširo dėl ieškovės nelojalumo, žeminimo, nuolatinio kreipimosi į policiją dėl jo elgesio, ieškovė pati išprovokuodavo konfliktines situacijas. Dėl ieškovės nepagrįsto apkaltinimo, buvo suimtas ir 10 dienų patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Mano, jog iš ieškovės turėtų būti priteista neturtinė žala, kurios dydį vertina 10000 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas, kadangi jis yra bedarbis, sūnumi nuolatos rūpinosi ir teikė jam išlaikymą. Santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 163000 Lt vertės, turi būti dalijamas po lygiai, kadangi jis neturi kur gyventi. Minkštas baldų komplektas įgytas iki santuokos.
Ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Dėl atsakovo teroro sutriko jos ir vaiko sveikata. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1000 Lt. Vaikas miega ant ginčijamo baldų komplekto sofos-lovos.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė nepilnamečio T. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti po 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis, priteisit išlaikymo įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-03 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai: santuoką, sudarytą tarp ieškovės T. G. ir atsakovo J. G. G., 1987-12-26 įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr. 5849, nutraukė; pripažino kaltu dėl santuokos iširimo J. G. G.; nutraukus santuoką ieškovei paliko pavardę – G., atsakovui – G.; priteisti iš J. G. G. ieškovės naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatė nepilnamečio vaiko T. G. gyvenamąją vietą su motina T. G.; priteisė iš J. G. G. materialinį išlaikymą sūnui T. G. periodinėmis išmokomis po 425 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant jog šia suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina T. G., išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-26 nutartį dėl laikino išlaikymo; priteisti nepilnamečiui vaikui T. G. iš J. G. G. materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-06-22 iki 2012-06-22, iš viso 14400 Lt, nustatant jog šias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina T. G.;
santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovei T. G. priteisė trijų kambarių butą, (duomenys neskelbtini), 66,09 kv. m. bendro ploto, 161000 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Lt, šaldytuvą „Snaigė“, kurio vertė 400 Lt, televizorių „Samsung“, kurio vertė 250 Lt, skalbimo mašiną „Indesit“, kurio vertė 400 Lt, sekciją, kurios vertė 400 Lt, minkštą baldų komplektą (sofą-lovą, du fotelius, du pufikus), kurių vertė 1000 Lt, (duomenys neskelbtini); viso priteista natūra turto už 164450 Lt; atsakovui J. G. G. priteisė gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 62,39 kv.m., tvartą, (duomenys neskelbtini), daržinę, (duomenys neskelbtini), malkinę, (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 30000 Lt, metalinį garažą (duomenys neskelbtini), vertė 1000 Lt; automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1000 Lt; viso priteista natūra turto už 32000 Lt; priteisė atsakovui J. G. G. iš ieškovės T. G. 25483 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, nustatant, jog ši kompensacija turi būti išmokėta atsakovui per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atlikti šalims priteistų sumų užskaitą ir atlikus užskaitą įpareigoti ieškovę T. G. išmokėti atsakovui J. G. G. 17063 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį, kompensaciją išmokant atsakovui per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmetė. Padarė išvadą, kad santuokos iširimo kaltas atsakovas. Fizinio, psichologinio smurto, panaudoto prieš ieškovę faktas yra įrodytas byloje esančiais įrodymais – išrašais iš medicininių dokumentų, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada, Vilniaus miesto krizių centro pažyma. Atsakovas nuo 2001-09-27 nedirba, darbo biržoje registruotas nuo 2010-06-04. Atsakovo argumentai, kad šeima yra socialiai remiama ir jis taip prisideda prie šeimos išlaikymo, gaudami lengvatas, kadangi socialinės paramos statuso turėjimas vertintinas kaip niekinis šeimos išlaikymo prasme. Atsakovo pateikti kvitai, patvirtinantys keliolikos dydžio metinių žemės nuomos ar garažo savininko mokesčių sumokėjimą, nepaneigia aptariamos išvados. Atsakovas įrodinėjo, jog jis turėjo asmeninių lėšų 30000Lt, kurias padovanojo motina K. G. Tačiau rašytinės dovanojimo sutarties nepateikė, todėl šios lėšos negali būti pripažįstamos asmeninėmis atsakovo lėšomis, investuotomis į šeimos gerovę. 5000 Lt neturtinė žala priteista atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeisdamas lojalumo pareigą, sutrikdė šeimos vidinius emocinius ryšius, dėl to sukėlė neigiamų išgyvenimų tiek ieškovei, tiek jų bendram vaikui, o taip pat atsižvelgiant ir į formuojamą teismų praktiką (LAT nutartys Nr. 3K-3-357/2006 Nr. 3K-3-140/2007), šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą ilgą laiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minkštų baldų komplektas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistas atsakovui, kadangi pirktas už asmenines lėšas iki santuokos sudarymo. Minkštų baldų komplektas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistas ieškovei, kadangi atsakovas sutiko. Ieškovė neįrodė, jog yra sumokėjusi pirminį įnašą asmeninėmis lėšomis už butą (duomenys neskelbtini), o galutinai atsiskaitė investiciniais čekiais. Atsakovas neįrodė, kad asmenines lėšas panaudojo pastatų (duomenys neskelbtini) ir automobilio pirkimui. Ginčas dėl buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės spręstas pagal CK, Santuokos šeimos kodeksą (SŠK) bei 1990-10-16 įstatymu Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ pakeistus ir papildytus Pavyzdinių gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatus bei papildytas tuo metu galiojusio Butų kodekso teisės normas, reglamentavusios kooperatyvų narių teises. Butas tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes pajus už butą išmokėtas 1990-03-29 šalims esant santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų. Šalys nesutarė dėl buto vertės: VĮ Registrų centro duomenis vertė yra 163000 Lt, pagal ieškovę – 145000 Lt, pagal atsakovą – 175000 Lt. Todėl atsižvelgiant į šių verčių aritmetinį vidurkį butas įvertintas 161000 Lt. Nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas, atsižvelgiant į šalių itin komplikuotus tarpusavio santykius, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu ir dėl to darantys neigiamą poveikį nepilnamečio vaiko interesams, o taip pat atsižvelgiant į ieškovės T. G. didesnį indėlį į šeimos gerovės kūrimą ir atsakovo savanaudišką gyvenimo būdą (šeimos nerėmimą materialiai). Aplinkybių, kurias galima būtų vertinti atsakovo naudai, nenustatyta. Todėl ieškovei priteistos 2/3 dalys bendro turto, o atsakovui 1/3 dalis bei turtą padalijant natūra, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini) paskirtas ieškovei, o atsakovui namas su pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui iš ieškovės 23666 Lt kompensaciją už viso dalytino nekilnojamojo turto 1/3 dalį, iš šios dalies atėmus atsakovo natūra gaunamų pastatų vertę (161000Lt/3-30000Lt = 23666 Lt). Taip pat atsakovui iš ieškovės priteista 1817 Lt kompensacija už natūra tenkančio kilnojamojo turto 1/3 dalį (5450Lt/3=1817 Lt), viso atsakovui išmokėtinos kompensacijos suma sudaro 25483 Lt. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 1401,40 Lt, gali butą parduoti ir nupirkti mažesnį, gauti banko paskolą, taigi turi realias galimybes išmokėti ieškovui kompensaciją, nenukreipus išieškojimo į jai tenkantį po padalijimo turtą. Atsakovo atsikirtimas, jog namas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), netinkamas gyventi nėra teisiškai reikšmingas, kai pirmenybė teikiama ginčui spręsti ir siekiama užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (LAT 2007-12-10 nutartis Nr. 3K-3-555/2007). Nepilnamečio vaiko išlaikymas periodinėmis išmokomis po 425 Lt priteistas iš atsakovo atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, amžių, išsilavinimą, bet ir į tai, kokių priemonių jis ėmėsi (nesutiko dirbti darbo biržos pasiūlytų darbų), kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Išlaikymo įsiskolinimas priteistas nuo 2009-06-22 iki 2012-06-22 (36 mėn. x 400 Lt), kadangi atsakovas neįrodė aplinkybių, kad jis tinkamai prisidėjo prie savo vaiko išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
J. G. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas nusprendė, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, neištyręs pateiktų įrodymų turinio. Ieškovė neįrodė, jog jos sveikata sutriko būtent dėl netinkamo atsakovo elgesio. Atsakovo atžvilgiu visi ikiteisminiai tyrimai dėl smurtavimo šeimoje buvo nutraukti. Ieškovė buvo nesąžininga, kadangi į sveikatos priežiūros tarnybas ir policiją kreipėsi tuo metu, kai inicijavo nutraukimo bylą. Teismas liudytojos D. T. parodymus traktavo išimtinai ieškovės naudai, nors ši liudytoja liudijo ir atsakovo naudai. Teismas neatsižvelgė į atsakovo prieštaravimus dėl šalių sūnaus parodymų davimo byloje, siekiant nepakenkti vaiko sveikatai. Vaiko parodymai turėjo būti vertinti kritiškiau, kadangi vaikas nuolat būdavo su ieškove, kuri pati provokuodavo konfliktus. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovas vienas rūpinasi sodyba (duomenys neskelbtini), augino daržoves, derlių skirdavo šeimai; neatsižvelgė, jog atsakovas yra medžiotojas, parveždavo žvėrienos; neatsižvelgė, jog iš mamos gauta 30000 Lt suma prisidėjo prie šeimos išlaikymo; neatsižvelgė, kad atsakovas gaudavo bedarbio pašalpas, socialinę paramą, kompensacijas už šildymą. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės: ieškovė be pagrindo inicijavo santuokos nutraukimo bylą, nesirūpino atsakovu, šmeižė jį, naudojo psichologinį smurtą. Teismas nepagrįstai netaikė taikinimo instituto, nors ieškovė jau antrą kartą inicijavo skyrybų bylą, turi psichinės sveikatos problemų, dėl ko keičia nuomonę. Taigi iš atsakovo negalėjo būti priteista neturtinė žala, priešingai, neturtinė žala turi būti priteista iš ieškovės. Teismas nepagrįstai, neteisingai nustatydamas sutuoktinių teisinių ir interesų pusiausvyrą, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių principo, priteisdamas ieškovei butą (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, jog šalių santykiai yra komplikuoti, šių santykių neigiamas aspektas vaiko atžvilgiu, ieškovės neva didesnis indėlis į šeimos gerovės kūrimą, negali būti priežastimi nukrypti nuo lygių dalių principo. Sūnui liepą sukako 18 metų, todėl į tai taip pat turi būti atsižvelgta. Apeliantas prižiūrėjo šeimos turtą, įdėjo daug fizinio darbo, taigi jo indėlis taip pat yra svarus. Visi buto įrengimo, remonto darbai atlikti iš bendrų lėšų. Teismas neatsižvelgė, jog apeliantas neturi kito gyvenamojo būsto, sodyba (duomenys neskelbtini) tinkama gyventi tik vasarą. Sprendimu nors ir priteista kompensacija, tačiau atliekant visas užskaitas, realiai apeliantas kompensacijos negaus. Teismas nepagrįstai, nesant byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų, priteisė išlaikymo įsiskolinimą, kadangi apeliantas sūnumi rūpinosi ir teikė jam tinkamą išlaikymą. Jei jau atsakovas niekuo neprisidėjo, tai ieškovė turi įrodyti kaip iš 1400 Lt atlyginimo viena galėjo išlaikyti butą, šeimą, mokėti žemės nuomos mokesčius, išlaikyti du automobilius.
Atsiliepimas
T. G. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad su apeliantu iš esmės niekuomet negyveno normalaus santuokinio gyvenimo, ištuokos procesui iš anksto nesirengė. Vaiko apklausai neprieštaravo Vaiko teisių apsaugos skyrius, jis yra sulaukęs pakankamo amžiaus ir brandos, kad galėtų suformuluoti savo pažiūras. Teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimą, tinkamai konstatavo teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atlikus užskaitas, atsakovui mokėtina 17063 Lt kompensacija, yra reali ir adekvati. Atsakovas niekada sūnui neteikė išlaikymo ir juo nesirūpino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl atsakovo pripažinimo kaltu dėl šeimos iširimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, dėl dalių nustatymo dalinant turtą ir dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo. Todėl apeliacinė byla nagrinėjama šiose apeliacinio skundo ribose.
Dėl sutuoktinio kaltės nustatymo.
Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad jei sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba palieka šeimą ir nesirūpina ja daugiau kaip vienerius metus, preziumuojama jo kaltė dėl santuokos iširimo.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus dėl šeimos iširimo aplinkybių ir priėjo išvados, jog šeima iširo dėl atsakovo J. G. G. kaltės. Specialisto išvada (t. I, b. l. 18) patvirtina ieškovės paaiškinimą, jog jos atžvilgiu atsakovas vartojo smurtą; pats atsakovas pripažįsta, kad ilgą laiką nedirbo, vasaromis atskirai gyveno nuo šeimos; jų sūnaus paaiškinimai (t. II, b. l. 99) patvirtina, jog normalus bendravimas šeimoje nevyko dėl tėvo elgesio. Šių įrodymų visiškai pakanka daryti išvadai, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą. Priteisiant neturtinę žalą teismas atsižvelgė į tai, kad įtampa dėl atsakovo kaltės šeimoje tęsėsi ilgą laiką, todėl priteista 5000 Lt suma atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes šeimoje nėra didelė ir keisti teismo sprendimą šioje dalyje pagrindo nėra.
Dėl turto padalinimo.
Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. CK 3.123 str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog nėra įrodymų, jog viena iš šalių yra prisidėjusi savo asmeninėmis lėšomis įsigyjant butą (duomenys neskelbtini). Tačiau nusprendė, kad nukrypti nuo lygių dalių dalinant turtą yra būtina atsižvelgiant į šalių komplikuotus santykius, ieškovės didesnį indėlį į šeimos gėrovės kūrimą, atsakovo savanaudišką gyvenimo būdą (šeimos nerėmimą materialiai). Tačiau pirmosios instancijos teismo išvardintos aplinkybės, dėl kurių nukrypta padalinant nekilnojamąjį turtą tarp šalių, yra nepakankamos tokiai išvadai padaryti ir nėra tokios svarios, kad galėtų paneigti CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turo lygių dalių principą. Tuo labiau, kad po tokio turto padalinimo būdo šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje – ieškovei atitenka butas Vilniuje, atsakovui atitenka sodyba (duomenys neskelbtini) be komunalinių patogumų, reikalinga remonto ir netinkama nuolat gyventi žiemos metu. Atsakovas pirmosios instancijos teismo nustatytos nekilnojamojo turto vertės neginčija. Todėl dalintina nekilnojamojo turto apimtis sudaro 191000 Lt (161000 Lt – butas (duomenys neskelbtini), 30000 Lt - sodyba (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui tenkančios šio turto dalys sudaro po 95500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad sodyba (duomenys neskelbtini) daugiausia naudojosi atsakovas, ši sodyba paskirtina jam visa. Likusi jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 65500 Lt, o tai sudaro 4/10 dalis buto (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovui tenkanti buto dalis yra pakankamai didelė, nenustatyta, kad jis turi kitą tinkamą būstą gyventi žiemos metu, o ieškovė pajėgi išmokėti atsakovui 65500 Lt kompensaciją, jei butas butų paskirtas tik jai, šioje byloje turto atidalijimo klausimas nesprendžiamas. Taigi sprendimo dalis, kuria santuokoje įgytas butas (duomenys neskelbtini) paskirtas T. G., o J. G. G. priteisiama 25483 Lt kompensacija panaikinama ir išdėstoma naujai pripažįstant 6/10 dalis į butą T. G. nuosavybei, 4/10 dalis – J. G. G. nuosavybėn.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Pagal CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jei nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo 9rūpintojo) arba valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui atsakovo sūnui, šių taisyklių laikėsi. Aplinkybė, kad atsakovas ilgą laiką nedirbo, tik patvirtina tai, kad tinkamai nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Tiek ieškovės paaiškinimai, tiek sūnaus parodymai šią teismo išvadą pagrindžia. Nustatytoji 425 Lt suma yra mažesnė nei pusė Lietuvos Respublikoje nustatytosios minimalios mėnesinės algos, reikalingos asmens pragyvenimui, todėl mažinti priteistąją sumą ir įsiskolinimą, tokiu būdu perkeliant didesnę vaiko išlaikymo naštą ieškovei, yra nepagrįsta. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliekamas galioti.
Dėl teismo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant ginčą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d.). Kadangi atsakovas pagal įstatymą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą, ieškovė jo patenkintų reikalavimų sumai turi atlyginti žyminį mokestį. Atsakovui pirmosios instancijos teismo sprendimu už butą (duomenys neskelbtini) buvo priteista 23666 Lt kompensacija, apeliacinė instancija jam paskyrė buto dalį 65500 Lt vertės. Skirtumą sudaro 41834 Lt, taigi žyminis mokestis 1255 Lt priteisiamas iš ieškovės. Taip pat, patenkinus atsakovo skundą 1/3 dalimi, iš ieškovės valstybės naudai atlyginama 1/3 dalis turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei - 194 Lt (CPK 198 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimą iš dalies pakeisti:
Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei T. G. a/k (duomenys neskelbtini) priteistas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), 66,09 kv. m. bendro ploto, 161000 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini) ir sprendimo dalį, kuria atsakovui J. G. G. a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovės T. G. a/k (duomenys neskelbtini) priteista 25483 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt trys Lt) piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį, nustatant, jog ši kompensacija turi būti išmokėta atsakovui per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti ir šias sprendimo dalis išdėstyti sekančiai:
Priteisti T. G. a/k (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn 6/10 dalis trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,09 kv. m. bendro ploto, 161000 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti J. G. G. a/k (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn 4/10 dalis trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,09 kv. m. bendro ploto, 161000 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš J. G. G. a/k (duomenys neskelbtini) T. G. a/k (duomenys neskelbtini) naudai 14400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus Lt) vaiko išlaikymo įsiskolinimo už tris metus (nuo 2009-06-22 iki 2012-06-21).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. G. a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1255 Lt (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt penkis Lt) žyminio mokesčio ir 194 Lt (šimtą devyniasdešimt keturis Lt) teisinės pagalbos išlaidų valstybei už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.