- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-29
- Bylos Nr.
- 3K-3-357/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Teodora Staugaitienė, Virgilijus Grabinskas, Sigitas Gurevičius
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- I. M.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Klaipėdos miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, duodanti išvadą byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė jos ir atsakovo 1994 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių dukterų: A. M., gim. 1991 m. kovo 24 d., ir A. M., gim. 1995 m. kovo 26 d., gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki jų pilnametystės; santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 50 992 Lt, padalyti taip: pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 56/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), kurio nurodytos dalies vertė yra 28 939 Lt, atsakovui – į 46/100 nurodyto buto dalis už 20 724 Lt; nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal ieškovės siūlymą; priteisti ieškovei 2563 Lt vertės, o atsakovui – 1329 Lt vertės kilnojamojo turto; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu bendras gyvenimas tapo neįmanomu dėl jo kitokio požiūrio ir elgesio su ieškovės dukterimi A., taip pat su jų santuokoje gimusia An.; nors atsakovas A. įvaikino, tačiau jos nemylėjo; ieškovė 2000–2001 m. kreipėsi pagalbos į vaiko teisių apsaugos tarnybą, nes atsakovas vartojo psichologinį smurtą prieš mergaitę; dėl fizinio smurto kreipėsi į medicinos ekspertus. Sutuoktiniai gyveno kiekvienas iš savo lėšų, santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nors ieškovė siekė ją išsaugoti; atsakovas savo elgesiu sukėlė jai moralinę skriaudą, kurią šis privalo jai atlyginti. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė CK 3.60, 3.86, 3.116, 3.117, 3.123, 3.196 straipsniais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl jų santuoką laikė faktiškai iširusia ir nutrauktina. Pagrindine sutuoktinių konfliktų priežastimi teismas laikė ieškovės ir atsakovo skirtingą požiūrį į vaikų auklėjimą, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu už tai, kad sumušė dukterį A., tačiau šios aplinkybės teismas nelaikė vienintele ir pagrindine priežastimi, turėjusia įtakos ieškovei kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Teismas argumentavo, kad pagal CK 3.27 straipsnio 1 dalį ir 3.156 straipsnio 1 dalį sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Svarstydamas ieškinio reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumą, teismas laikė reikšmingomis aplinkybes, kad atsakovas gyvena su jaunesniąja dukterimi, ieškovė – su vyresniąja; atsakovas rūpinasi dukterimi An., kuri myli ir tėvą, ir motiną, tačiau pageidauja gyventi su tėvu; šis dirba, gauna pajamų, moka buto eksploatavimo mokesčius. Teismas priėjo prie išvados, kad šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą nurodytą ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir nustatyti dukters A. gyvenamąją vietą su motina, o An. – su tėvu; kartu teismas sprendė, kad nepilnametės dukters A., kurios gyvenamoji vieta nustatoma su motina, išlaikymui priteistinas mažesnis, nei ieškovės prašomas išlaikymo dydis, t. y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt nuo 2004 m. lapkričio 19 d. iki pilnametystės. Vaikų gyvenamosios vietos su abiem tėvais nustatymas, teismo vertinimu, paneigė galimybę taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalį ir, dalijant sutuoktinių turtą, nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo; teismas padalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis; priteisė ieškovei 2563 Lt vertės kilnojamųjų daiktų; priteisė iš atsakovo ieškovei 130 Lt bylinėjimosi išlaidų, 462 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 559 Lt – į valstybės biudžetą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą pakeitė; sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikino ir šalių sudarytą santuoką pripažino nutraukta dėl atsakovo kaltės; sprendimo dalį, kuria dukters An. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, panaikino ir jos gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; sprendimo dalį, kuria A. M. nuo 2004 m. lapkričio 19 d. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 125 Lt, pakeitė, padidino nustatytą išlaikymą iki 200 Lt; sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl išlaikymo priteisimo abiem dukterims tenkintas iš dalies, panaikino, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai An. tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo An. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki jos pilnametystės; sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikino ir priteisė iš atsakovo ieškovei 2000 Lt neturtinės žalos; sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pakeitė: pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 56/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), atsakovui – į 44/100 dalis nurodyto buto ir nustatė naudojimosi juo tvarką; sprendimo dalį dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo pakeitė ir priteisė atsakovui kilnojamųjų daiktų už 1329 Lt; sprendimu priteistas iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas padidino iki 400 Lt, išlaidas advokato pagalbai apmokėti – iki 1386 Lt; iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą padidino iki 619 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovei 400 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo priešiško elgesio su dukterimi A., atsakovas dėl panaudoto smurto prieš mažametę dukterį buvo nuteistas laisvės atėmimu, todėl nepaneigta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinio žiaurus elgesys su šeimos nariais yra pagrindas išvadai, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Bylos duomenimis, ieškovė siekė išsaugoti šeimą, tačiau atsakovo smurtas prieš vaiką, kolegijos vertinimu, sukėlė ieškovei, vaiko motinai, didelius išgyvenimus, todėl jos reikalavimą priteisti neturtinę žalą kolegija laikė pagrįstu (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas An. gyvenamąją vietą su atsakovu, vadovavosi šios pageidavimu, tačiau kolegija pripažino, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, turėjusias įtakos nepagrįstam sprendimui dėl An. gyvenamosios vietos priimti. Kolegijos vertinimu, atsakovas persikėlė gyventi į jaunesniosios dukters kambarį po kilusio konflikto su A.; tokiu elgesiu jis pažeidė vaiko asmens orumą, jo teisę į asmeninį gyvenimą; šie tėvo valdžios įgyvendinimo būdai yra draudžiami; bylos duomenimis, duktė An. pripažino, kad tėvas yra griežtas ir kad ji bijojo apginti savo seserį, kai šis ją mušė; atsakovas perka drabužius ir rūpinasi tik An., tai, kolegijos vertinimu, rodo, jog tėvo ir dukters santykiai nėra pagrįsti pagarba ar meile, bet vaiko pavaldumu tėvui, ir tai turi neigiamą įtaką vaikui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šeimoje yra du vaikai ir kad jų išskyrimas gali pažeisti vaikų interesus, seserų gyvenimas kartu dėl panašaus amžiaus labiau atitiktų jų interesus, mergaičių santykiai nėra priešiški, be to, psichologinės ekspertizės išvadoje nurodoma apie normalių gyvenimo sąlygų sukūrimą, gyvenant kartu motinai su abiem dukterimis. Kolegija taip pat pripažino, kad teismas neįvertino atsakovo moralinių savybių, tuo tarpu šis buvo nuteistas už smurtinį nusikaltimą prieš vaiką; taip pat neatsižvelgė į tėvo galimybes parengti vaiką savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis); tuo tarpu mergaitės lanko skirtingas mokyklas, kuriose mokoma valstybine ir ne valstybine kalbomis, atsakovas su An. dažnai išvyksta į užsienį pas savo gimines, kuriuos mergaitė labai vertina, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad tėvas skatintų dukterį bendrauti su kitais, Lietuvoje gyvenančiais, giminaičiais. Kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma yra pagrindas išvadai, kad atsakovas netinkamai rengia vaiką gyvenimui. Pirmosios instancijos teismo pripažintą svarbiu An. pageidavimą gyventi su tėvu kolegija atmetė ir nurodė, kad šis noras prieštarauja vaiko interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis): itin glaudūs atsakovo ir vaiko santykiai yra vaiko pavaldumo tėvui pasekmė, taip ribojama vaikui galimybė bendrauti su motina, seserimi, ugdomas nepagarbos jausmas motinai, kartu sureikšminamas tėvo vaidmuo. Kolegija taip pat sprendė, kad, pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis); kolegija nustatė naudojimosi butu tvarką, nes pirmosios instancijos teismas apie tai nurodė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, tačiau nepagrįstai naudojimosi butu tvarkos nenustatė; taip pat priteisė atsakovui kilnojamojo turto, nes toks ieškinio reikalavimas buvo pareikštas ir dėl jo nekilo ginčo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CK 1.137 straipsnio 3 dalyje draudžiama piktnaudžiauti įgyvendinant civilines teises. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo CK 3.60 straipsnyje nustatytu pagrindu, nesant atsakovo kaltės, todėl ieškovė piktnaudžiavo savo teise. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė yra nurodžiusi, kad šeimos konfliktų kildavo dėl skirtingo sutuoktinių požiūrio į vaikų auklėjimą; tačiau ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas myli ir prižiūri dukterį An., be pagrindo įvertinta kaip neigiama, paskatinusi ieškovę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad faktas, jog atsakovas buvo nuteistas už dukters sumušimą, nelaikytinas vienintele santuokos nutraukimo priežastimi; ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie ištuoką pradėjo galvoti 2000–2001 metais, o dukters sumušimas tik nulėmė galutinį jos apsisprendimą. Ieškovė nevykdė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutuoktinių pareigos vienas kitą gerbti, nes kiekvieną kartą kitų asmenų akyse stengėsi jį pažeminti, pasakojo apie konfliktus šeimoje pašaliniams asmenims, nebuvo jam lojali dar iki dukters A. sumušimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, nustatytą psichologinių konsultacijų metu, kad pagrindinė An. psichologinių problemų priežastis yra konfliktinės situacijos šeimoje, nes sutuoktiniai nesutarė dėl vaikų auklėjimo; dėl to, atsakovo teigimu, nebuvo pagrindo pripažinti, kad problemų kilo tik dėl atsakovo elgesio su vaikais. Kolegija prieštaringoje išvadoje nurodė, kad atsakovas įsidukrino ieškovės dukterį A., tai reikštų, jog jis taip pat siekė sukurti darnią šeimą, tačiau kartu pripažino, jog atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo ir pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį turi atlyginti ieškovei neturtinę žalą. Ieškovė šiuo reikalavimu siekia nepagrįstai praturtėti; apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė CK 3.70 straipsnio 2 dalį, ieškovės argumentą, pagrindžiantį jos teisę į neturtinės žalos atlyginimą – jos, kaip motinos ir moters, įžeidimą, atsakovui akcentuojant jo biologinį ryšį su viena dukterimi, – neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė pranešė A., jog atsakovas nėra jos biologinis tėvas; be to, pagal nurodytą teisės normą atlyginama neturtinė žala, padaryta ne dėl įžeidimo, bet dėl santuokos nutraukimo, tuo tarpu, atsakovo nuomone, žalos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas dukters An. norą gyventi su tėvu, taip pat psichologinės ekspertizės išvadą, nepagrįstai sprendė, kad šis An. noras prieštarauja vaiko interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Tokia teismo išvada neatitinka CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo; be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neruošia vaiko savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis); aplinkybė, kad An. lanko mokyklą, kurioje dėstoma rusų kalba, nėra pagrindas tokiai teismo išvadai; be to, duktė moka kalbėti lietuviškai; atsakovas su ja iš tikrųjų siekia išvykti gyventi į Rusiją, ši teisė jam neuždrausta ir neturėtų būti vertinama neigiamai. Kolegija nepagrįstai padidino išlaikymą nepilnametei dukteriai A. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti galioti. Ieškovė nurodo, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė preziumuojama, todėl, įrodžius nurodytoje teisės normoje nustatytus faktus, pripažįstama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Kasaciniame skunde nepaneigta aplinkybė, kad atsakovas žiauriai elgėsi su vienu iš vaikų, jam taikyta baudžiamoji atsakomybė, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisinga. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu; būdamas kaltas dėl santuokos nutraukimo, atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą, todėl kolegija teisingai taikė CK 3.70 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Šalys susituokė 1994 metais. Santuokoje gimė duktė An.; atsakovas taip pat įsidukrino ieškovės dukterį A., gim. 1991 metais. Šalys santuokos metu įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kilnojamųjų daiktų. Šeimoje dėl vaikų auklėjimo susiklostė konfliktinė situacija, atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už vyresniosios dukters A. sumušimą; atskyręs dukteris, atsakovas gyvena buvusiame vaikų kambaryje su jaunesniąja dukterimi An. Tarp šalių kilo ginčas, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo, taip pat dėl jaunesniosios dukters An. gyvenamosios vietos nustatymo, kitais šeimos santykių klausimais.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; šią funkciją vykdydamas, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinis teismas patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes žemesnių instancijų teismai tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ar nepadarė tokių teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas ar nutartis.
Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo
Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Šie santykiai yra santuokos pagrindas ir šeimos esmė. Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; jis teigia, jog sutuoktinė nevykdė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintos lojalumo pareigos, negerbė atsakovo. Teisėjų kolegija, svarstydama šį kasatoriaus argumentą, pažymi, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieškos turi būti abipusiai; be to, sutuoktinių teisės įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, kai tai susiję su vaikų interesų užtikrinimu, nėra vien sutuoktinių privatus reikalas, turi ir viešojo intereso elementą. Apeliacinės instancijos teismas vertino šalių santykius, ištyręs įvairias jų šeimos gyvenimo aplinkybes. Teismas kaip pozityvią aplinkybę pažymėjo tai, kad atsakovas, susituokęs su ieškove, įvaikino jos dukterį A., kartu teismas nustatė, jog dėl vaikų auklėjimo šeimoje klostėsi konfliktinė situacija, ieškovė bergždžiai siekė ją pakeisti, dėl atsakovo elgesio su vaikais kelerius metus šeimoje tvyrojo įtampa. Kasatorius kitaip interpretuoja šeimos santykius, tačiau kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti, kad teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kaip klostėsi santykiai šeimoje. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų šią įstatymo normą taikyti ieškovei.
Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimų laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan. Jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, jo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsakovas buvo nuteistas už nepilnametės dukters sumušimą, todėl jo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Byloje esant tokioms aplinkybėms, teismas tinkamai taikė CK 3.60 straipsnio normas – santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Kasatoriaus argumentai, kad turėjo būti taikomos CK 3.61 straipsnio normos, atmestini.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasaciniame skunde abejojama, kad dėl santuokos nutraukimo ieškovė patyrė neturtinę žalą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog, priteisdamas ieškovės 2000 Lt moralinės žalos atlyginimą, teismas nepažeidė nurodytos CK 3.70 straipsnio 2 dalies normos.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar požiūrių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs tarp tėvų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą; gali būti neatsižvelgiama į vaiko norą tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismo procese privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kad, vykdydama jai pavestą funkciją ginti vaikų interesus, pateiktų išvadą byloje. Kartu pažymėtina, kad tarnybos išvada teismui nėra privaloma, teismas ją vertina, remdamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendimą priima, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus (CK 3.178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, išsamiai motyvavo, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šalių dukters An. gyvenamosios vietos su atsakovu. Vadovaujantis tuo, kad tėvas ir motina turi lygias teises ir pareigas auklėti vaikus, pripažintina, jog vaiko gyvenimo su tėvu aplinkybė būtų svarus argumentas nustatyti tai ir teismo sprendimu, jeigu tokia padėtis susidarė dėl šeimoje natūraliai susiklosčiusių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas konfliktinėje situacijoje atskyrė dukteris ir su jaunesniąja dukterimi An. apsigyveno vaikų kambaryje. Kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu dukters išsakytas noras prieštarauja vaiko interesams, nes itin glaudus vaiko ir tėvo ryšys nėra normalus šeimos santykių raidos rezultatas, bet vaiko pavaldumo tėvui pasekmė. Teisėjų kolegija negali sutikti su kasatoriaus argumentais, kad toks esamos padėties vertinimas yra neteisingas. Byloje nustatyta, kad atsakovas riboja vaiko galimybę bendrauti su motina, seserimi, skiepija vaiko nepagarbą motinai. Teisėjų kolegija sutinka, kad nurodytos aplinkybės, taip pat teismo konstatuotas vaiko palankumo palaikymas perkant naujus daiktus, tėvo asmens idealizavimas ir sureikšminimas, atsakovo iš esmės skirtingas elgesys su jo veiksmais buvo pakankamas pagrindas kolegijai neatsižvelgti į vaiko pageidavimą ir toliau gyventi su tėvu. Pabrėžtina, kad vaiko interesus pirmiausia nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismo prerogatyva yra visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, išsiaiškinus vaiko pažiūras ir norus, spręsti, ar jie neprieštarauja vaiko interesui, ir priimti tokį sprendimą, kuris konkrečiu atveju jį labiausiai atitinka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustatydamas šalių dukters An. gyvenamąją vietą su ieškove, kuri, bylos duomenimis, turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepažeidė nutartyje nurodytų CK normų reikalavimų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Kasacinio skundo argumentai, kad toks sprendimas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, pripažintini nepagrįstais.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir dėl to be pagrindo nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Kasaciniam teismui pripažinus teisinga apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nurodytas kasacinio skundo argumentas netenka pagrindo; be to, teismo sprendimas priteisti ieškovei 56/100 dalis santuokoje įgyto buto, o atsakovui – 44/100 dalis buto atitinka CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą.
Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo priteisto išlaikymo vaikams dydžio. Skundžiamoje nutartyje priteista iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikyti po 200 Lt per mėnesį, atsižvelgus į atsakovo pajamas; kolegija motyvavo, kad atsakovo perėjimas dirbti į mažiau apmokamą darbą, neįrodo, jog jis negali mokėti tokio dydžio išlaikymą vaikams. Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl materialinės teisės normų priteisiant išlaikymą vaikams pažeidimo.
Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo netenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.