- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-168-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08726-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- J. G. G.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) J. G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui J. G. G. dėl santuokos nutraukimo bei neturtinės žalos ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, be kita ko, priteisė iš atsakovo J. G. G. ieškovės T. G. naudai 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nepilnamečiam vaikui T. G. materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-06-22 iki 2012-06-22, iš viso 14 400 Lt, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina T. G..
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir nutarė priteisti iš J. G. G. T. G. naudai 14 400 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus (nuo 2009-06-22 iki 2012-06-21).
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl teismo sprendimo dalyje dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdymo atidėjimo 10 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad visos priteistos sumos negali iš karto sumokėti, nes neturi darbo, nuolatinių pajamų bei santaupų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Teismas nutarė išdėstyti J. G. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, vykdymą dalyje dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo, nustatant, kad J. G. G. pradedant nuo 2013-12-01 kas mėnesį turi sumokėti po 500 Lt iki 2014-08-31, viso 5 000 Lt, išieškotojos T. G. naudai. Kitoje dalyje prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ir atidėjimas galimas tik tam tikrais išimtiniais atvejais, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė dirba UAB „Dvarčionių keramika“, jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro apie 1 780 Lt, tačiau 2013 m. rugsėjo mėnesį ir 2013 metų sausio mėnesį jos darbo užmokestis sudarė apie 600 Lt. Atsakovas niekur nedirba, todėl pastovių pajamų neturi. Atsakovas nuo 2010-06-04 yra registruotas darbo biržoje. Atsakovui nuosavybės teise priklauso sodyba (duomenys neskelbtini), kurią, atsakovo teigimu, jis ketina parduoti, kad galėtų atsiskaityti su ieškove. Skelbimas dėl sodybos pardavimo buvo išspausdintas laikraštyje „Alio reklama“ 2013-10-07, Nr. 81(2066) ir 2013-10-17, Nr. 84(2069), nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad skelbimą į laikraštį jis patalpino sprendimui įsiteisėjus, t.y. 2013-08-28. Nors atsakovas neturi pastovaus darbo užmokesčio, tačiau jis 2012 metų rugpjūčio mėnesį – 2013 metų spalio mėnesį pervedė ieškovei lėšas vaiko išlaikymui, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi lėšų ir gali padengti ieškovei priteistą neturtinę žalą, ją išdėstant.
Teismas sprendė, kad patenkinus atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtų pažeista CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių tiesinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, o tai reiškia, kad vaiko interesai yra svarbesni, lyginant su jo tėvų interesais. Atidėjus teismo sprendimo vykdymą galimybė pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas iš esmės sumenkėtų, o teismo priteista 14 400 Lt suma dėl infliacijos nuvertėtų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo interesus kėlia aukščiau (šiuo metu jau pilnamečio) vaiko interesų, kas negali būti pagrindu išdėstyti teismo sprendimą arba atidėti jo vykdymą šioje dalyje. Išdėsčius sprendimą šioje dalyje nebūtų užtikrintas socialinis teisingumas, būtų pažeistas ieškovės ir šalių sūnaus teisėtų lūkesčių principas. Tačiau atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendė, kad yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą 10 mėnesių laikotarpiui dalyje dėl 5 000 Lt neturtinės žalos išieškojimo, nustatant, kad pradedant nuo 2013-12-01 atsakovas kas mėnesį turi sumokėti ieškovei po 500 Lt iki 2014-08-31, viso 5 000 Lt.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atsakovas J. G. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir prašymą dėl sprendimo atidėjimo tenkinti pilnai.
Atskirojo skundo argumentai:
1) Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad jo materialinė padėtis šiuo metu yra sumki, jo gaunamų lėšų vos pakanka minimaliai pragyventi, dėl to jis nesugebėtų sumokėti visos skolos iš karto po sprendimo įsiteisėjimo.
2) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas savo interesus kelia aukščiau už sūnaus. Atsakovo tvirtinimu, šalių sūnus yra pilnametis, 2013 metais baigė vidurinę mokyklą, įstojo mokytis į Vilniaus Universitetą. Sūnui sudarytos geros gyvenimo sąlygos: tėvų bute jam skirtas atskiras kambarys, jam skiriama pakankamai lėšų iš abiejų tėvų, jis yra paėmęs valstybės finansuojamą studento paskolą. Be to, 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas ne vaiko, o ieškovės naudai, todėl teismas negalėjo vertinti išimtinai per vaiko interesų prizmę. Teismas nesiaiškino kitų bylos aplinkybių, o tai reiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė.
3) Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neturi darbo, yra registruotas darbo biržoje ir šiuo metu neturi jokių lėšų. Tuo tarpu ieškovė yra gavusi lėšų už tėvams priklausiusią žemę, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi vien tuo, kad atsakovės darbo užmokestis yra sumažėjęs.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Atsiliepimo argumentai:
1) Atsakovas nedirba nuo 2001 metų, nuo 2010 metų registruotas darbo biržoje. Per 25 bendro gyvenimo metus atsakovas dirbo tik 7 metus. Atsakovas atsisako nekvalifikuoto darbo. Minėtos aplinkybės vertintinos kaip atsakovo aplaidumas ir nerūpestingumas. Be to, atsakovas yra baustas už išžaginimą, 2013-10-23 jam pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2) Atsakovas nededa pakankamai pastangų parduoti sodybą, taip pat atsisakė parduoti ieškovei jam priklausančią buto dalį. Ieškovės tvirtinimu, ji būtų pasiskolinusi pinigų iš giminių.
3) Ieškovės tvirtinimu, atsakovas pateikė melagingą argumentą, neva ji gavusi pinigų už tėvų žemę ir mišką.
4) Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovės geras finansines galimybes atskleidžia tai, kad ji yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį su brangiu advokatu. Ieškovės tvirtinimu, ji buvo atleista iš darbo ir buvo gavusi išeitinę kompensaciją. Be to, tiek ji, tiek sūnus dirba labai sunkiai ir bet kokius nekvalifikuotus darbus, kad išgyventų. Sūnaus studijoms metams mokėtina suma sudaro 4030 Lt. Lėšų trūksta, todėl sūnus yra pasiėmęs studijų paskolą metams.
5) Nesutiko su atsakovo argumentu, kad jis rūpinasi sūnumi ir jam yra skirtas atskiras kambarys ieškovės ir atsakovo bute. Ieškovės tvirtinimu, jųdviejų sūnus gyvena ieškovei priteistoje buto dalyje, o atsakovas savas patalpas užrakinęs. Be to, negaudamas pajamų asmuo negali tinkamai rūpintis ir išlaikyti sūnaus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, padarė pagrįstą išvadą, kad skolininko prašymas gali būti tenkinamas tik iš dalies.
Atsakovas prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jo išdėstymo dalimis grindžia sunkia jo finansine padėtimi. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra bedarbis, registruotas darbo biržoje nuo 2010 metų. Tačiau nėra duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos problemų negali dirbti. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovas nepajėgus susirasti darbą. Atsakovas yra užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai ėmėsi ir kitų darbo paieškų. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto. Teismo sprendimu jam priteista sodyba su pastatais Ignalinos rajone bei 4/10 trijų kambarių buto. Atsakovas dalį turto turi galimybę parduoti ir gauti lėšų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei priteista 6/10 trijų kambarių buto bei kilnojamieji daiktai – skalbimo mašina, šaldytuvas ir kt. Nors ieškovė dirba, tačiau jos pajamos nėra pastovios, svyruoja nuo 711, 64 Lt iki 1400 Lt (I t., b.l. 94, 95, II t., b.l. 234). Nors atsakovas tvirtina, kad ieškovė yra gavusi pajamų už tėvų parduotą žemę, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių duomenų (CPK 178 str.).
Išlaikymo įsiskolinimas susidaręs šalių sūnui esant nepilnamečiam. Šiuo metu šalių sūnus yra pilnametis, baigęs vidurinę mokyklą, mokosi aukštojoje mokykloje valstybės nefinansuojamoje vietoje.
Išlaikymo pilnamečiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192-1 str. 4 d.), t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio besimokančio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Motinos tvirtinimu, turimų pajamų neužtenka studento sūnaus išlaikymui, juo labiau, kad jis mokosi valstybės nefinansuojamoje vietoje. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad šalių sūnus yra paėmęs mokslo paskolą, už kurią privalės mokėti palūkanas (II t., b.l. 259). Todėl sprendimo dėl 14 400 Lt įsiskolinimo už vaiko išlaikymą vykdymo išdėstymas ar atidėjimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei bylos šalių lygiateisiškumo principams, pažeistų ieškovės ir šalių sūnaus teisėtų lūkesčių principą, nepagrįstai finansinę naštą perkeltų išimtinai ieškovei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti lengvatinį teismo sprendimo vykdymą ir išdėstyti devyniems mėnesiams priteistą 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos išieškojimą nustatė nuo 2013-12-01 kas mėnesį mokant po 500 Lt iki 2014-08-31, t.y. vykdymą išdėstė devyniems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas minėtą nutarties dalį nepakeistą, nustato naują devynių mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos nutarties priėmimo, t.y. nuo 2014-03-01 iki 2014-11-30, skolininkui mokant kas mėnesį po 500 Lt sumą.
Dėl aptartų aplinkybių atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti naują teismo sprendimo išdėstymo terminą. Nustatyti, kad J. G. G., pradedant nuo 2014-03-01, kas mėnesį turi sumokėti po 500 Lt iki 2014-11-30, viso 5 000 Lt, išieškotojos T. G. naudai.