Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) vadovas direktorius T. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. C., nuo (duomenys neskelbtini) būdamas MB „D.“ vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas apie MB „D.“ finansinę padėtį, t. y. žinodamas, kad MB „D.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais MB „D.“ kreditoriais (MB „F. L.“, uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „T.“, M. S., UAB „A. L.“), todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką, taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Tokiais veiksmais T. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. C. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. T. C. pateikė paaiškinimą raštu, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir vadovautis jo raštu pateiktu paaiškinimu.

3. Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo bei jo priedų turinio matyti, kad juo VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą MB „D.“ vadovui T. C. ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, t. y. 2 200 Eur. Šiame pareiškime VMI išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia T. C. pareikštą kaltinimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. MB „D.“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenimis, MB „D.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 17 381,17 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrija jau sudarydama sutartis, jų sudarymo dieną žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti ženklias PVM sumas už 2024 m. birželio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn., gruodžio mėn., 2025 m. sausio mėn. ir privalėjo numatyti VMI apskaitomų prievolių sumas. Mokesčių mokėtojas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnio 1 dalimi, kai PVM deklaraciją turėjo pateikti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Bendrija PVM deklaracijas pateikė tik 2025 m. balandžio 9 d., o 2024 m. liepos 25 d. jau buvo suėjęs mokestinės nepriemokos mokėjimo terminas. Pareiškime taip pat nurodoma, kad VMI išieškojimas iš banko sąskaitų vykdomas nuo 2025 m. balandžio22 d., mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Siekdama patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2025 m. liepos 3 d. išsiuntė akcinei bendrovei (toliau –AB) SEB bankui prašymą pateikti informaciją apie Bendrijos sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki atsakymo teikimo dienos. AB SEB bankas su 2025 m. liepos 10 d. raštu Nr. SEBLT/25/CR26498 pateikė Bendrijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 9 d.. Iš pateiktos Bendrijos AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2025 m. liepos 9 d. matyti, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 5,34 Eur, įplaukos – 6 884.00 Eur, išlaidos – 6 889,34 Eur, likutis sąskaitoje 2025 m. liepos 9 d. buvo 0,00 Eur. Be to, matyti, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais: 2024 m. liepos 30 d. MB „F. L.“ sumokėti 108 Eur, 2024 m. rugpūčio 16 d. UAB „T.“ sumokėta 50,73 Eur, 2024 m. rugpjūčio 29 d. MB „F. L.“ sumokėti 108 Eur, 2024 m. rugsėjo 9 d. MB „F. L.“ sumokėti 125 Eur, 2024 m. rugsėjo 18 d. UAB „T.“ sumokėta 63,15 Eur, 2024 m. rugsėjo 20 d. MB „F. L.“ sumokėti 125 Eur, 2024 m. rugsėjo 25 d. M. S. sumokėta 450 Eur, 2024 m. rugsėjo 27 d. MB „F. L.“ sumokėta 73,50 Eur, 2024 m. spalio 14 d. UAB „T.“ sumokėta 62,82 Eur, 2024 m. spalio 14 d. MB „F. L.“ sumokėta 100 Eur, 2024 m. spalio 21 d. M. S. sumokėti 200 Eur, 2024 m. spalio 28 d. UAB „A. L.“ sumokėti 55 Eur, 2024 m. lapkričio 11 d. M. S. sumokėta 100 Eur, 2024 m. lapkričio 17 d. UAB „T.“ sumokėta 55,35 Eur, 2024 m. gruodžio 6 d. M. S. sumokėti 500 Eur, 2024 m. gruodžio 15 d. – 200 Eur, 2024 m. gruodžio 17 d. UAB „T.“ sumokėta 78,70 Eur, 2025 m. sausio 17 d. – 53,55 Eur, 2025 m. vasario 13 d. M. S. sumokėti 900 Eur, 2025 m. vasario 17 d. UAB „T.“ sumokėti 128 Eur.

4. Iš T. C. 2025 m. spalio 17 d. Paaiškinimo matyti, kad T. C. neginčija MB „D.“ susidariusios mokestinės nepriemokos, nurodo, kad ji susidarė dėl MB „T.“ išrašytų PVM sąskaitų, tačiau teigia, kad ši situacija kilo ne dėl tyčinių veiksmų ar kreditorių teisių pažeidimo, o dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su teisminiu ginču Vilniaus apygardos teisme su ta pačia įmone. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ginčo dalykas buvo sąskaitų išrašymo klausimai, todėl PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos vėliau nei įprastai (t. y. po civilinės bylos baigties). 2025 m. buvo kilęs ginčas tarp MB „D.“ ir MB „T.“ dėl tarpusavio atsiskaitymų bei teismo priteistos sumos sudengimo. Dėl šios situacijos kilo abejonių, ar sandoris laikytinas įvykusiu ir ar privalu išrašyti sąskaitą su PVM. Tik galutinai išsprendus ginčą sąskaita buvo išrašyta ir pateikta deklaracija. Taigi, vėlavimas buvo susijęs ne su vengimu mokėti mokesčius, o su teisinių aplinkybių neapibrėžtumu ir civiliniu ginču – suteikiamas prioritetas užbaigti projektą, kuris buvo teisminio ginčo objektas, gauti iš jo galutinį atsiskaitymą ir atsiskaityti su VMI. Tai, T. C. manymu, vertintina kaip įmonės vadovo veiksmų, siekiant išsaugoti įmonės veiklą, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla, rezultatas, o ne siekis išvengti prievolės atsiskaityti su VMI. MB „D.“ šiuo metu yra bankroto procese, todėl dalis prievolių negali būti įvykdytų dėl objektyvių priežasčių – įmonė neturi pakankamai lėšų. Tai, anot T. C., patvirtina, kad nėra tyčinio kreditorių interesų pažeidimo, o tik nepasisekusios projekto pasekmė. Mokėjimai, dėl kurių VMI nurodo galimą atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, buvo vykdomi tuo metu, kai vyko teisminis procesas, taigi, reikėjo atsiskaityti su programuotoja MB „F. L.“, kad ji užbaigtų ginčo objektą – programinį sprendimą, kuris buvo svarbus tiek įmonės veiklos tęstinumui, tiek teismo ginčo rezultatui. Be to, mokejimai teisininkei M. S. buvo būtini, kad būtų apginti T. C. ir MB „D.“ interesai teisme ir būtų pasiektas palankus teismo sprendimas. Todėl šie atsiskaitymai nebuvo susiję su siekiu pažeisti įstatyme nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, o buvo objektyviai būtini veiksmai, siekiant užtikrinti įmonės veiklos stabilumą bei T. C., kaip vadovo, pareigų vykdymą veikiant įmonės interesais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad T. C. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, iki šiol nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, visada bendradarbiavo su VMI, teikė paaiškinimus ir siekė skaidriai vykdyti mokesčių mokėtojo pareigas. T. C. prašo jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nesant jo veikoje šio nusižengimo požymių. Netenkinus minėto reikalavimo, reiškiamas alternatyvus prašymas – įvertinus paaiškinime nurodytas aplinkybes, taikyti minimalų baudos dydį.

5. Į teismo posėdį neatvykus nei Institucijos atstovui, nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, gavus abiejų prašymus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

T. C. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

7. ANK nenustato kreditorių reikalavim,ų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl, vertinant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, be kita ko – ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio nuostatomis.

8. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

9. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

11. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

12. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

13. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo T. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad T. C. MB „D.“ vadovo pareigas eina nuo (duomenys neskelbtini). Nors raštu pateiktame paaiškinime T. C. teigia, kad dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo nebuvo tyčios, atsiskaitymus su kitais kreditoriais nulėmė objektyvios priežastys – teisminis ginčas su MB „T.“, vėlesnis nei įprastai sąskaitos išrašymas, būtinybė atskiskaitinėti su programuotoju ir teisininke, o šiuo metu MB „D.“ iškelta bankoroto byla, tai reiškia, kad įmonė neturi pakankamai lėėšų, todėl ir ši aplinkybė laikytina objektyvia priežastimi, lėmusia neatsiskaitymą su VMI, vis gi teismas su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nesutinka. Minėta, CK 930¹ straipsnis yra imperatyvus, jame nenumatytos jokios išimtys, galinčios pakeisti minėtame straipsnyje įtvirtintą privalomą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Vien T. C. subjektyvus vertinimas, kad jis tariamai privalėjo atsiskaityti su programuotoju ir teisininke, nesudaro pagrindo ignoruoti pareigą atsiskaityti su VMI, kai ši kreditorė, vadovaujantis CK 930¹ straipsniu, turi pirmumo teisę į atsiskaitymą. Be to, iš VMI teismui pateikto pareiškimo matyti, kad T. C. atsiskaitinėjo ne tik su MB „T.“ ir teisininke, tačiau taip pat apmokėjo UAB „T.“, UAB „A. L.“ pateiktas sąskaitas, taigi, akivaizdu, kad T. C. vadovavimo MB „D.“ laikotarpiu iš įmonės sąskaitos buvo vykdomi įvairių dydžių piniginių lėšų pavedimai tuo laikotarpiu, kai bendrovė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. Šių duomenų neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau, minėta, teigė, kad kai kurie mokėjimai buvo objektyviai būtini (MB „T.“ ir M. S.). Iš paties T. C. raštu pateikto paaiškinimo matyti, kad atsiskaitymo eiliškumo jis nesilaikė sąmoningai, motyvuodamas tariama būtinybe atsiskaityti, vėliau – dėl bankroto įmonei iškėlimo ir lėšų trūkumo nebegalėjimu atsiskaityti su VMI. Tačiau pažymėtina, jog nei sunki įmonės finansinė padėtis, nei būtinybė tęsti projektą ar teisminis ginčas nešalina T. C. atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo, jo veiksmai vertintini kaip neteisėti.

15. Nagrinėjamu atveju T. C., kaip įmonės vadovo, veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant problemos dėl įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir toliau sąmoningai atsiskaitinėjant su kitais kreditoriais (nesilaikant eiliškumo), rodo, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė veikdamas tyčine kaltės forma.

16. Konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog T. C., nuo (duomenys neskelbtini). būdamas MB „D.“ vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad MB „D.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2025 m. vasario 17 d. atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais (MB „F. L.“, UAB „T.“, M. S., UAB „A. L.“) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeidė kreditorės VMI teises. Tokie T. C. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl T. C. skirtinos nuobaudos

17. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

18. Teismas, skirdamas T. C. nuobaudą už padarytą nusižengimą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (veika padaryta tyčia, tačiau siekiant išsaugoti įmonės veiklą, padarytas nusižengimas, susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – T. C. yra 36 metų amžiaus, dirbantis, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie dalies baudų sumokėjimą byloje nėra. T. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgiama ir į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes – nusižengimas padarytas galimai siekiant išsaugoti įmonės veiklą. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nors ir nešalina T. C. atsakomybės, tačiau sudaro pagrindą kartu su kitomis nurodytomis aplinkybėmis skirti T. C. mažesnę baudą, nei savo pareiškime prašė Institucija. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti T. C. paskyrus minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą piniginę nuobaudą. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bauda padės įgyvendinti nuobaudos tikslus.

19. Teismas pažymi, kad jis nenustatė pagrindų taikyti T. C. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokia išvada daroma įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Iš jos matyti, kad T. C., būdamas įmonės MB „D.“ vadovu, žinodamas, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, gana ilgą laiką nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, kas lėmė tai, kad nepriemoka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui išliko. Iš bylos medžiagos matyti, kad MB „D.“ finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai, vienkartiniai, o, priešingai, įmonės finansinė padėtis sudėtinga buvo pakankamai ilgą laiką. Teismui nekyla abejonės, kad T. C. visą šią situaciją suprato, tačiau iš esmės nesiėmė jokių realių priemonių, kad įmonė su kreditoriais atsiskaitytų laikydamasi teisės aktuose įtvirtintos eiliškumo tvarkos (pvz., nesikreipė į VMI su prašymu atidėti įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui sumokėjimą). Pažymėtina, jog įmonės vadovas privalo dirbti atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju T. C. elgesio modelis neatitinka anksčiau nurodytų standartų, jis ilgalaikiu priešingu teisei elgesiu nesilaikė jam, kaip įmonės vadovui, keliamų veiklos standartų. Nors iš T. C. pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad jis nurodė aplinkybes, kurios bendrai vertintinos teigiamai (dirbdamas rūpinosi verslo išlaikymu, atsiskaitymu su programuotoju, teisininke (rūpinosi įmonės interesais), mokėjimo eiliškumo nesilaikė nepiktybiškai), vien to visgi nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pabrėžtina, kad T. C. yra skiriama minimali ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra laikytina teisinga ir proporcinga, ją sumažinti ar, juo labiau, apskritai neskirti baudos teismas neturi teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų apie sunkią T. C. turtinę padėtį, dėl kurios jam skirtina bauda būtų akivaizdžiai neproporcinga, o, teismo vertinimu, visiškai neskiriant jokių poveikio priemonių arba jas skiriant itin mažo, tik simbolinio dydžio, teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi toks sprendimas būtų neproporcingai švelnus.

20. Teismas taip pat pažymi, kad neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, ir taikytina nuobauda yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusožengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.