- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- eA-571-602/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01016-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. V., V. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą (tretieji suinteresuoti asmenys – D. V. ir V. V.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, planavimo organizatorius, Administracija) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2021 m. gruodžio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-2123 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir: „<...> – pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjams, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2021-10-25 atsakymo Nr. A33(1)-9234 2 punktą; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją; nevykdyti detaliojo plano korektūros planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai“.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:
2.1. Inspekcija 2021 m. lapkričio 4 d. gavo D. V. ir V. V. (toliau – ir Tretieji suinteresuoti asmenys (pareiškėjai – Inspekcijoje)) skundą „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-10-25 atsakymo Nr. A33(1)-9234 „Dėl pasiūlymo Nr. VPSL3731 (Nr. A34(1)-7905)“ (toliau – ir Skundas). Skundas buvo grindžiamas tuo, kad jie (Tretieji suinteresuoti asmenys) 2021 m. spalio 11 d. pateikė pasiūlymus Administracijai, ši 2021 m. spalio 25 d. pateikė atsakymą Nr. A33(1)-9234 „Dėl pasiūlymo Nr. VPSL3731 (Nr. A34(1)-7905)“ (toliau – ir 2021 m. spalio 25 d. atsakymas), kuriuo keturi iš šešių pateiktų pasiūlymų buvo atmesti. Pasak Trečiųjų suinteresuotų asmenų, Administracijos argumentai dėl pasiūlymo Nr. 2 (dėl klaidos dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo) atmetimo yra nepagrįsti: detaliajame plane Nr. 2, patvirtintame 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3-204, projektuotojas – R. M. individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Mažasis artiumas“, yra nustatyti kelio servitutas (teisė naudotis pėsčiųjų taku) ir servitutas – pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus, tačiau, Nekilnojamo turto registre įregistruotas tik servitutas, suteikiantis teisę pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius <...>. Dėl minėtos priežasties informacija apie neregistruotą (neišviešintą) kelio servitutą nebuvo žinoma žemės sklypo pirkėjai 2017 metais.
2.2. Peržiūrėjus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS) teritorijų planavimo dokumento „Žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-10-31 sprendimu Nr. T3-448, ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3-204, koregavimas“ (toliau – ir DP korektūra), proceso Nr. K-VT-41-20-589, paskelbtus dokumentus, nustatyta, kad šiuo metu DP korektūros planavimo procesas yra baigiamojo etapo sprendinių viešinimo stadijoje.
2.3. Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Antrojo teritorijų planavimo priežiūros skyrius (toliau – ir Skyrius), išnagrinėjęs Trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, nustatė, kad Administracijos direktoriaus (planavimo organizatoriaus) 2021 m. spalio 25 d. atsakymas į Trečiųjų suinteresuotų asmenų pasiūlymą neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ, redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) 37 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.4.2 papunkčio reikalavimų. Todėl, remdamasi tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 bei 2 punktais, Inspekcija pateikė planavimo organizatoriui Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo planavimo organizatorių ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio privalomojo nurodymo gavimo dienos: „<...> – pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjams, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2021-10-25 atsakymo Nr. A33(1)-9234 2 punktą; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją; nevykdyti DP korektūros planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai“.
2.4. Vykdydamas Privalomąjį nurodymą, planavimo organizatorius 2021 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. A33(1)-11288 „Dėl 2021-10-25 atsakymo Nr. A33(1)-9234 papildymo (patikslinimo)“ (toliau – ir 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymas) nurodė, jog pasiūlymas atmetamas, pateikiant tokius motyvus: „Jūs jau buvote informuoti, kad žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-05-30 sprendimu Nr. T3-204, buvo numatyti servitutai – teisė eiti bet kuriuo paros metu bei pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Įsigyjant žemės sklypus buvo privaloma šiuos servitutus įregistruoti, todėl informuojame, kad servitutų įregistravimo tvarka buvo pažeista. <...> Įvertinant tą faktą, kad visi Detaliajame plane suplanuoti žemės sklypai priklausė vienam savininkui (tam pačiam asmeniui), servitutai nebuvo registruojami, nes tas pats asmuo tampa viso viešpataujančiojo ir viso tarnaujančiojo daikto savininku, todėl pats sau nei sutikimų, nei servitutų negali užregistruoti, išskyrus tuos, kurie yra inžinerines komunikacijas eksploatuojančių įmonių (pav., ESO, UAB Vilniaus vandenys) naudai. Parengus techninius projektus ir gavus statybą leidžiančius dokumentus bei pastačius pastatus, juos ir žemės sklypus parduodant, pirkimo – pardavimo sandorio metu notaras turėjo įvertinti situaciją bei paaiškinti abiem sandorio šalims servitutų įregistravimo privalomumą. Informuojame, kad to neatlikus, tai jokiomis aplinkybėmis nepanaikina parengto ir patvirtinto detaliojo plano sprendinių. <...> Jūsų teiginys, kad Detaliajame plane nustatytas kelio servitutas yra neargumentuojamas, nėra pagrįstas. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2011 m. gegužės 23 d. Kelių planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DPS-365/11 6 sk. 5 p. p. 6 dalį, buvo reikalavimas numatyti gatvę pagal tuo metu galiojantį STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ su ne mažesniu kaip D gatvių kategorijos indeksu, t. y. D kategorijos gatvėje buvo suplanuoti šaligatviai abiejose gatvės pusėse. Detalusis planas buvo suderintas Teritorijų planavimo komisijoje, patikrintas Valstybinėje teritorijų ir statybos inspekcijoje ir jį patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės taryba. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ XIV skyriaus 132 p. teritorijose, kuriose yra abipusis užstatymas, šaligatviai (pėsčiųjų takai) turi būti įrengiami abiejose gatvės pusėse. Jūsų atveju, užstatymas yra abiejose Šaltalankių gatvės pusėse, parengus Detaliojo plano koregavimą užstatymas dar padidės, nes atsiras daugiau žemės sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, Detaliajame plane ir jo koregavime yra teisėtas ir numatytas pagal teisės aktus“.
2.5. Tretieji suinteresuoti asmenys, nesutikdami su planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymu, 2022 m. sausio 7 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-10-25 atsakymo Nr. A33(1)-9234 „Dėl pasiūlymo Nr. VPSL3731 (Nr. A34(1)-7905)“ bei 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymo Nr. A33(1)-9234 „Dėl 2021-10-25 atsakymo Nr. A33(1)-9234 papildymo (patikslinimo)“ (toliau – ir 2022 m. sausio 7 d. skundas). Tretieji suinteresuoti asmenys 2022 m. sausio 7 d. skunde nurodė, kad „VRSA Atsakyme, be kita ko, teigiama, jog „visi Detaliajame plane suplanuoti žemės sklypai priklausė vienam savininkui (tam pačiam asmeniui), servitutai nebuvo registruojami, nes tas pats asmuo tampa viso viešpataujančiojo ir viso tarnaujančiojo daikto savininku, todėl pats sau nei sutikimų, nei servitutų negali užregistruoti, išskyrus tuos, kurie yra inžinerines komunikacijas eksploatuojančių įmonių (pav., ESO, UAB Vilniaus vandenys) naudai“. Šis teiginys klaidinantis, nes nustatant kelio servitutą viešpataujančiu daiktu tampa visi šalimais esantys žemės sklypai, kurių savininkai yra nurodyti ir pačiame Detaliajame plane Nr. 2, t. y. UAB „Markeris“, tuo metu nuosavybės teise valdęs žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiame sklype yra Šaltalankių gatvė, taigi šis žemės sklypas yra tarnaujantis daiktas man nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atžvilgiu, o ne atvirkščiai, kaip bando įtikinti VRSA), bei E. J., tuo metu nuosavybės teise valdęs žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat atkreipiu dėmesį į tai, kad servitutai yra nustatomi žemės sklypui, o ne savininkui, todėl net jei keli žemės sklypai nuosavybės teise priklauso tam pačiam savininkui, nėra teisinio pagrindo teigti, kad tokiu atveju nėra galimybės įregistruoti servitutą žemės sklypui“, o dėl reikalavimo D kategorijos gatvėje suplanuoti šaligatvius abiejose gatvės pusėse, pareiškėja teigia, jog „<...> šis VRSA argumentas yra ne tik nepagrįstas, bet ir prieštarauja 2011-12-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-933 Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – STR) nuostatoms (tiek 2014 metais galiojusiai, tiek šiuo metu galiojančiai STR redakcijai). <...> argumentuojant, kad D kategorijos gatvėse, kokia ir yra Šaltalankių gatvė, šaligatviai turi būti abiejose gatvės pusėse, šiuos šaligatvius būtina projektuoti būtent kaip gatvės elementą, t. y. raudonosios linijos ribose. Atkreipiu dėmesį į tai, jog Šaltalankių gatvės raudonoji linija sutampa su man nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba, taigi, įvertinus, kad šiuo metu mano sklype nėra nustatytas kelio servitutas, šaligatvis, kaip gatvės elementas, vadovaujantis šiuo metu galiojančio STR 132 punktu bei 6.6 ir 6.10 papunkčiais, turi būti planuojamas ne man nuosavybės teise priklausančiame, o gretimame žemės sklype, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Be to, šaligatvis kaip gatvės elementas be jokių kliūčių (fiziškai) gali būti įrengtas tarp gatvės raudonųjų linijų, nes tarp man nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, sutampančios su gatvės raudonąja linija, ir gatvės yra 2,5 – 3 metrų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) juosta. <...> Taip pat atkreipiu Inspekcijos dėmesį į tai, kad VRSA savo Atsakyme niekaip nepagrindė poreikio nustatyti naują kelio servitutą šaligatviui ne kaip gatvės elementui, o kaip vienintelei galimybei kažkam iš gyventojų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus“.
2.6. Inspekcijos Skyrius, vadovaudamasis Priežiūros įstatymu ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bei TPDRIS esančią informaciją, įvertino planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymą ir nustatė, kad planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymas į Trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktą pasiūlymą yra neišsamus, nekonkretus, nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, todėl konstatavo, jog Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Inspekcijos Skyriaus 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. 2D-2603 „Dėl 2021-12-03 privalomojo nurodymo Nr. PN-2123 nevykdymo“ (toliau – ir 2022 m. vasario 10 d. raštas) planavimo organizatorius bei Tretieji suinteresuoti asmenys buvo informuoti, jog „<...> Inspekcija priėmė sprendimą, kad planavimo organizatorius Privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdė ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi per 2 mėnesius nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreipsis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti PN“.
2.7. Viešinimo stadijos metu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento (Priežiūros įstatymo 6 str. 2 d. 9 p.). Pagal TPĮ 37 straipsnio 2 dalį, pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba TPDRIS, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. TPĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, gavusi Trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dėl planavimo organizatoriaus 2021 m. spalio 25 d. atsakymo į jų pasiūlymą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pagal kompetenciją patikrino, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautą pasiūlymą dėl koregavimo. TPDRIS duomenimis nustatyta, kad šiuo metu DP korektūros planavimo procesas yra baigiamojo etapo sprendinių viešinimo stadijoje.
2.8. Tretieji suinteresuoti asmenys 2021 m. spalio 11 d. pasiūlyme Nr. 2 nurodė, jog „Šiuo metu Sklypui Nr. 6 (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatytas servitutas – Teisė pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus (0,0269 ha). Dalinant sklypus sumažėja tinklų servitutui nustatyta dalis (bus 179 kv / = 0,179 ha), bet kažkodėl numatoma, kad atsiras dar ir kelio servitutas. Kokiu pagrindu? Mes patys naudojamės gretimame sklype esančiu keliu (nustatytas kelio servitutas). Aiškinamajame rašte (punkte 2.8) tai neatskleista (net neužsimenama, kodėl toks servitutas atsiranda, matyt, techninė klaida prie sklypų aprašymų, prašome šią klaidą aiškinamajame rašte ištaisyti, t. y. išbraukti iš Sprendinių aiškinamajame rašte nurodomų S6-1 servitutų šiuo metu neegzistuojantį ir niekaip neargumentuojamą kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku)“.
2.9. Administracija, 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymu atmesdama Trečiųjų suinteresuotų asmenų pasiūlymą Nr. 2, rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014). Šio STR 2.06.04:2014 6.10 papunktyje nustatyta, kad gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, o, remiantis STR 2.06.04:2014 6.6 papunkčiu, gatvės elementai ? inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), kt. Pagal STR 2.06.04:2014 36 punktą, vienas iš gatvės skersinio profilio elementų yra šaligatvis. Nagrinėjamu atveju Trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ribojasi su Šaltinių gatvės raudonosiomis linijomis, todėl šaligatvis, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 36 punktu bei 37 punkto 10 papunkčiu, turi būti įrengiamas tarp Šaltinių gatvės raudonųjų linijų, o ne Trečiųjų suinteresuotų asmenų Žemės sklype. Todėl planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymas, kuriame teigiama, kad, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 132 punktu, teritorijose, kuriose yra abipusis užstatymas, šaligatviai (pėsčiųjų takai) turi būti įrengiami abiejose gatvės pusėse ir dėl to Žemės sklype turi būti nustatomas kelio servitutas, skirtas šaligatviui įrengti, yra nepagrįstas ir neatitinka STR 2.06.04:2014 36 punkto bei 37 punkto 10 papunkčio reikalavimų.
2.10. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsniu, servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo.
2.11. Nustatant servitutą turi būti aiškus viešpataujančiu tampantis daiktas, t. y. konkretūs lankytini objektai, ar konkretūs žemės sklypai ar esami statiniai, patekimo prie kurių negalima užtikrinti kitaip, kaip tik nustatant servitutą tarnaujančiame žemės sklype. Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. atsakyme nėra nurodytų viešpataujančiu tampančių (-io) daiktų (-o), taip pat nėra aišku, ar yra išreikštas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo, todėl planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymo motyvas, kad „<...> parengus Detaliojo plano koregavimą užstatymas dar padidės, nes atsiras daugiau žemės sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, Detaliajame plane ir jo koregavime yra teisėtas ir numatytas pagal teisės aktus“, nėra išsamus ir pagrįstas teisės aktų reikalavimais.
2.12. Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. atsakyme nėra informacijos, kodėl DP korektūroje numatomo kelio servituto (šaligatvio įrengimui) plotis numatytas 6 metrai. Taigi, planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymas į Trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktą pasiūlymą yra neišsamus, nekonkretus, nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, todėl Inspekcija konstatavo, kad planavimo organizatorius, pateikdamas 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymą, pažeidė TPĮ 37 straipsnio 3 dalį ir Nuostatų 6.4.2 papunktį. Pagal TPĮ 37 straipsnio 2 dalį, pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba TPDRIS, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Remiantis TPĮ 37 straipsnio 3 dalimi, planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta.
2.13. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, jog Inspekcijos Skyriaus 2022 m. vasario 10 d. raštu konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 12 punktu, prašo įpareigoti Administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą, kiek tai yra susiję su kelio servitutu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į prašymą prašė atmesti prašymą.
4. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad:
4.1. Administracijos direktorius 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. KADI-1814 pritarė: planavimo iniciatoriaus pateiktam pasiūlymui inicijuoti žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T3-448 (DP Nr. 1), ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3- 204 (TPD registracijos Nr. T00072049) (toliau – ir DP Nr. 2), koregavimą anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje (toliau – ir Koregavimas). Koregavimo tikslas – keisti DP Nr. 1 suformuotų kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypų Nr. 1–4, Nr. 7–10, kitos paskirties – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos žemės sklypo Nr. 6, kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypo Nr. 11 bei DP Nr. 2 suformuotų kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypų Nr. 1–6 ribas ir plotą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais (taikant vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos (GV) ir bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorijos (BZ) naudojimo tipų reglamentus).
4.2. Administracija 2021 m. spalio 12 d. gavo Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą, kuriame buvo išreikšti pasiūlymai dėl rengiamo Koregavimo sprendinių. Planavimo organizatorius ir Koregavimo rengėja – R. M. IĮ „Mažasis atriumas“, vadovaudamiesi Nuostatų 6.4.2 papunkčiu, 2021 m. spalio 25 d. atsakymu informavo, kad į pasiūlymą atsižvelgta iš dalies, pateikiami atsakymai bei motyvai, kodėl neatsižvelgta. Administracija 2021 m. gruodžio 6 d. gavo Inspekcijos raštą su Privalomuoju nurodymu, kuriuo buvo įpareigota per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos iš naujo pateikti atsakymą pakeičiant 2021 m. spalio 25 d. atsakymo 2 punktą.
4.3. Administracija visiškai įvykdė Privalomąjį nurodymą. Administracija pakartotinai išnagrinėjo Trečiųjų suinteresuotų asmenų siūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais), pakeitė 2021 m. spalio 25 d. atsakymo Nr. 2 punktą ir atsakė Tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymu. Apie priimtą sprendimą Administracija informavo Trečiuosius suinteresuotus asmenis ir Inspekciją, DP korektūros procesas nebuvo vykdytas. Pareiškėjas skunde neprašo panaikinti 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymo, nors iš skunde nurodytų argumentų galima daryti išvadą, kad jis vis dėlto ginčija šio sprendimo teisėtumą.
4.4. Administracijos poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, tačiau nustato pareigą motyvuotai atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims. Atitinkamai Inspekcija šioje stadijoje tik patikrina, ar atsakymas yra pakankamai motyvuotas. Nesutikimo su motyvais argumentų nei Inspekcija, nei teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
4.5. Administracija rėmėsi tęstiniais teritorijų planavimo dokumentais: 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymu Tretieji suinteresuoti asmenys buvo informuoti, kad DP Nr. 1 ir DP Nr. 2 jau buvo numatyti servitutai – teisė eiti bet kuriuo paros metu bei pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Tai nėra nauji servitutai, o tie patys, tęstiniai servitutiniai sprendiniai, numatyti šiuo metu galiojančiame 2014 m. detaliajame plane ir perkelti į Koregavimo sprendinius. Patvirtinus 2014 m. DP Nr. 1 ir DP Nr. 2, buvo parengti žemės sklypų kadastriniai matavimai pagal tuo metu galiojančią tvarką, t. y. vadovaujantis Kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, CK. Įvertinant tą faktą, kad visi detaliajame plane suplanuoti žemės sklypai priklausė vienam savininkui (tam pačiam asmeniui), servitutai nebuvo registruojami, nes tas pats asmuo tampa viso viešpataujančiojo ir viso tarnaujančiojo daikto savininku, todėl pats sau nei sutikimų, nei servitutų negali užregistruoti, išskyrus tuos, kurie yra inžinerines komunikacijas eksploatuojančių įmonių (pvz., ESO, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“) naudai. Parengus techninius projektus ir gavus statybą leidžiančius dokumentus bei pastačius pastatus, juos ir žemės sklypus parduodant, pirkimo–pardavimo sandorio metu notaras turėjo įvertinti situaciją bei paaiškinti abiem sandorio šalims servitutų įregistravimo privalomumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas yra susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais.
4.6. Detaliųjų planų sprendiniai taip pat buvo pagrįsti: servitutai gali būti nustatomi 4 pagrindais: įstatymu, sandoriu, teismo sprendimu ir administraciniu aktu (įstatymo nustatytais atvejais). Detalusis planas nėra tas dokumentas, kurio pagrindu nustatomas servitutas – detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kurio brėžinyje yra žymimas tik servitutų projektinis pasiūlymas. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, net tarnaujančiojo daikto savininkams, jis nustatomas pagal civilinės teisės normas. Pagal TPĮ 28 straipsnio 9 dalį, servitutų poreikis gali būti koreguojami šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija.
4.7. Šaligatvio įrengimas bus atliekamas techninio projekto metu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas nustato, kad, jeigu statytojas numato statyti statinius (vykdyti statybos darbus) ne jo valdomame sklype, jis privalo pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju ar servituto nustatymą patvirtinančius dokumentus (statant inžinerinius statinius). Taigi, kitiems asmenims norint įrengti šaligatvį pagal Koregavimo sprendinius, reikės pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su sklypo, kuriame numatoma atlikti darbus, savininku, valdytoju ar naudotoju arba servituto nustatymą patvirtinančius dokumentus – tai turėtų būti sutartis, įstatymas, teismo sprendimas arba administracinis aktas. Kelio servitutas detaliojo plano Koregavime buvo nustatytas dėl to, kad dar 2014 m. detaliajame plane pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2011 m. gegužės 23 d. Kelių planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DPS-365/11 6 skyriaus 5 punkto 6 dalį buvo reikalavimas numatyti gatvę pagal tuo metu galiojantį STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ su ne mažesniu kaip D gatvių kategorijos indeksu, t. y. D kategorijos gatvėje buvo suplanuoti šaligatviai abiejose gatvės pusėse. 2014 m. detalusis planas buvo suderintas Teritorijų planavimo komisijoje, patikrintas Inspekcijoje ir jį patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės taryba. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 XIV skyriaus 132 punktu, teritorijose, kuriose yra abipusis užstatymas, šaligatviai (pėsčiųjų takai) turi būti įrengiami abiejose gatvės pusėse. Parengus detaliojo plano Koregavimą, užstatymas dar padidės, nes atsiras daugiau žemės sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku nustatymas, Koregavime yra teisėtas ir motyvuotas.
5. Tretieji suinteresuoti asmenys D. V. ir V. V. atsiliepime į prašymą palaikė pareiškėjo reikalavimą ir prašė jį tenkinti.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Inspekcijos prašymą – įpareigojo atsakovą Administraciją (planavimo organizatorių) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir pakartotinai išnagrinėti V. V. ir D. V. pasiūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti jiems, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2021 m. spalio 25 d. atsakymo 2 punktą; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją; nevykdyti detaliojo plano korektūros planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
7. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:
7.1. Administracijos direktorius 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. KADI-1814 pritarė: planavimo iniciatoriaus pateiktam pasiūlymui inicijuoti žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T3-448 (TPD registracijos Nr. T00074337) (DP Nr. 1), ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3-204 (TPD registracijos Nr. T00072049) (DP Nr. 2), koregavimą anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje. Koregavimo tikslas – keisti DP Nr. 1 suformuotų kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypų Nr. 1–4, Nr. 7–10, kitos paskirties – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos žemės sklypo Nr. 6, kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypo Nr. 11 bei DP Nr. 2 suformuotų kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypų Nr. 1–6 ribas ir plotą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais (taikant vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos (GV) ir bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorijos (BZ) naudojimo tipų reglamentus).
7.2. Administracija 2021 m. spalio 12 d. gavo V. V. ir D. V. prašymą Nr. A34(1)-7905, kuriame buvo išreikšti pasiūlymai dėl rengiamo Koregavimo sprendinių. Planavimo organizatorius (Administracija) ir Koregavimo rengėjas – R. M. IĮ „Mažasis atriumas“, vadovaudamiesi Nuostatų 6.4.2 papunkčiu, 2021 m. spalio 25 d. raštu Nr. A33(1)-9234 informavo Trečiuosius suinteresuotus asmenis, kad į pasiūlymą atsižvelgta iš dalies.
7.5. Inspekcija 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. 2D-2603 „Dėl 2021-12-03 privalomojo nurodymo Nr. PN-2123 nevykdymo“ Administraciją ir Trečiuosius suinteresuotus asmenis informavo, jog „<...> Inspekcija priėmė sprendimą, kad planavimo organizatorius PN reikalavimų neįvykdė ir vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi per 2 mėnesius nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreipsis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą“. Inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Administraciją įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas aptarė Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies 11 punkto, TPĮ 37 straipsnio 1, 2, 3 dalių, Nuostatų 6.4.2 papunkčio nuostatas, taip pat įvertino Trečiųjų suinteresuotų asmenų 2021 m. spalio 11 d. pasiūlymuose (pasiūlyme Nr. 2) iškeltus klausimus ir 2021 m. gruodžio 30 d. atsakyme pateiktus motyvus.
9. Teismas pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme, kurį vykdant pateiktas atsakovo 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymas (kuris nebuvo ginčijamas) konstatuota, jog nėra aišku, ar, rengiant Koregavimą, buvo įvertintas aptariamo servituto poreikis. Servitutas pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį, yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taip pat pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Taigi servituto poreikį ir apimtį apibūdina viešpataujančiojo daikto naudojimo poreikiai. Šiuo atveju iš Administracijos atsakymo nėra aišku, kokio viešpataujančiojo daikto ir kokiam poreikiui numatytas servitutas. Teismas vertino, kad vien nuoroda į anksčiau pačios Administracijos išduotą dokumentą (Statybos skyriaus 2011 m. gegužės 23 d. kelių planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DPS-365/11 6 sk. 5 p. p. 6 dalį, buvo reikalavimas numatyti gatvę pagal tuo metu galiojantį STR 2.06.01:1999) savaime nepagrindžia nei kelio poreikio (neaišku, kokio daikto atžvilgiu užtikrinamas susiekimas), nei apimties, nei pasirinktos vietos. Lieka visiškai neatsakyta į Trečiųjų suinteresuotų asmenų teiktą argumentą, kad jų Žemės sklypas ribojasi su suplanuoto kelio raudonosiomis linijomis, kurių ribose, jų teigimu, ir galėtų būti įrengtas šaligatvis.
10. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovo argumentai dėl DP Nr. 1 ir DP Nr. 2 privalomumo rengiant Koregavimą yra prieštaringi – viena vertus, atsakovas teigia, kad nurodytų detaliojo plano reikalavimai yra privalomi, kol jis nepakeistas, kita vertus, nurodo, kad detalusis planas savaime nenustato servituto, o yra tik projektinis pasiūlymas galimam servituto nustatymui. Teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia galimybės, atliekant detaliojo plano koregavimą, atsisakyti neaktualių sprendinių.
11. Teismas priėjo prie išvados, kad Administracijos 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymo dalis dėl pasiūlymo Nr. 2 nebuvo išsami ir motyvuota kaip to reikalauja TPĮ 37 straipsnio 2 ir 3 dalys bei Nuostatų 6.4.2 papunktis, todėl Privalomasis nurodymas liko neįvykdytas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymą tenkino, o atsakovą įpareigojo įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
III.
12. Atsakovas Administracija (apeliacinį skundą atsakovo vardu padavė Vilniaus rajono savivaldybės meras pagal nuo 2023 m. balandžio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijos 3 str. 3 ir 10 d.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti visa apimtimi.
13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog Administracijos atsakymo dalis yra neišsami ir nemotyvuota. Atsiliepime į prašymą ne kartą pabrėžta tai, jog Privalomasis nurodymas buvo visiškai įvykdytas: Administracija pakartotinai išnagrinėjo Trečiųjų suinteresuotų asmenų siūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) pakeitė 2021 m. spalio 25 d. atsakymo 2 punktą ir atsakė 2021 m. gruodžio 30 d.; Administracija apie priimtą sprendimą informavo Trečiuosius suinteresuotus asmenis ir pareiškėją tuo pačiu raštu; DP korektūros procesas nebuvo vykdytas. Kitų įpareigojimų Privalomajame nurodyme nebuvo, todėl neaišku, kodėl teismas mano, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Pagal Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Inspekcija turėjo duoti Administracijai naują privalomąjį nurodymą arba kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo, t. y. 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymo panaikinimo. Kadangi Inspekcija kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti Privalomąjį nurodymą, kuris realiai įvykdytas, todėl pareiškėjo reikalavimas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.
13.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas (TPĮ 37 str. 2 ir 3 d., Nuostatų 6.4.2 p.). Administracija, įvertinusi Trečiųjų suinteresuotų asmenų pasiūlymą bei Administracijos 2021 m. spalio 25 d. atsakymą ir 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymą (vertinant juos kartu), tinkamai atsakė į pateiktą pasiūlymą, toks atsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką dėl atmetimo motyvų individualizavimo ir išsamumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021; 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020). Inspekcija, nagrinėdama Trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus, iš esmės vertino planavimo organizatoriaus – Administracijos, pasiūlymo atmetimo motyvų turinį jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau šioje stadijoje – skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, tokia patikra nėra vykdoma. Administracijos poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1193-438/2021).
14. Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja prašyme išdėstytus argumentus, papildomai pažymi, kad:
15.1. Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta, jog teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus, jeigu jie neįvykdomi. Planavimo organizatorius turėjo teisę skųsti tiek Privalomąjį nurodymą, tiek Inspekcijos 2022 m. vasario 10 d. raštą, kuriuo planavimo organizatorius informuotas, kad „<...> Inspekcija priėmė sprendimą, kad planavimo organizatorius PN reikalavimų neįvykdė ir vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi per 2 mėnesius nuo PN įvykdymo termino pabaigos kreipsis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti PN“. Planavimo organizatorius, neskųsdamas nei Privalomojo nurodymo, nei Inspekcijos 2022 m. vasario 10 d. rašto, pripažino jų teisėtumą ir pagrįstumą.
15.2. Atsižvelgiant į tai, jog Privalomajame nurodyme buvo nurodyta „<...> pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjams, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2021-10-25 atsakymo Nr. A33(1)-9234 2 punktą“, todėl planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. atsakyme nesant informacijos, kodėl DP korektūroje numatomo kelio servituto (šaligatvio įrengimui) plotis numatytas 6 metrai bei nepagrindus, kodėl būtent Trečiųjų suinteresuotų asmenų Žemės sklype nustatomas kelio servitutas, skirtas šaligatviui įrengti, nebuvo jokio pagrindo vertinti, kad Privalomasis nurodymas „<...> išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjams“ yra įvykdytas.
15.3. Apeliacinio skundo argumentas, jog „Inspekcija turėjo duoti Administracijai naują privalomąjį nurodymą“ suponuoja išvadą, kad toks procesas taptų iš esmės beprasmis, nes galėtų tęstis neapibrėžtą terminą be jokio teisinio rezultato, nes planavimo organizatoriui kiekvieną kartą pateikus naują atsakymą, kuris nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, Inspekcija negalėtų kreiptis į teismą, o turėtų neribotą kiekį kartų surašyti vis naują privalomąjį nurodymą. Toks apelianto subjektyvus teisės aktų aiškinimas ir vertinimas iš esmės prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes pažeistų konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą.
15.4. Apeliacinio skundo argumentas, jog Inspekcija turėjo „arba kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo, t. y. 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymo panaikinimo“ iš esmės nepakeistų teisinio rezultato, kurio siekė ir, be kita ko, pasiekė Inspekcija prašymu šioje byloje – tiek panaikinus planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymą, turėtų būti vykdomas Privalomasis nurodymas ir teikiamas naujas atsakymas į pasiūlymą, tiek teismui sprendimu įpareigojus vykdyti Privalomąjį nurodymą, turės būti vykdomas Privalomasis nurodymas ir teikiamas naujas atsakymas į pasiūlymą.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Inspekcijos prašymą, vertino ne formalų 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymo pateikimo faktą, o vertino, ar pagal 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymo turinį galima traktuoti, jog Privalomajame nurodyme išdėstytas reikalavimas yra įvykdytas. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus bei padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas.
15.6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Regionų apygardos administracinis teismas, esant iš esmės analogiškoms faktinėms aplinkybėms, 2022 m. rugpjūčio 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7234-438/2022 tenkino Inspekcijos prašymą ir įpareigojo planavimo organizatorių vykyti privalomąjį nurodymą ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti į pareiškėjos R. G. pateiktus pasiūlymus. Be kita ko, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021, 2021 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1292-1047/2021 konstatavo, kad abstraktūs ir šabloniški Administracijos atsakymai negali būti pripažinti motyvuotu atsakymu, kuris įrodytų, kad Administracija realiai svarstė pasiūlymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos prašymo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2021 m. gruodžio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-2123 teisėtumo.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Administracijos direktorius 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. KADI-1814 pritarė: planavimo iniciatoriaus pateiktam pasiūlymui inicijuoti žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T3-448, ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3- 204 (TPD registracijos Nr. T00072049), koregavimą anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje. Koregavimo tikslas – keisti DP Nr. 1 suformuotų kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypų Nr. 1–4, Nr. 7–10, kitos paskirties – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos žemės sklypo Nr. 6, kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypo Nr. 11 bei DP Nr. 2 suformuotų kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypų Nr. 1–6 ribas ir plotą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais (taikant vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos (GV) ir bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorijos (BZ) naudojimo tipų reglamentus).
18. Administracija 2021 m. spalio 12 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens (V. V.) prašymą, kuriame buvo išreikšti pasiūlymai dėl rengiamo Koregavimo sprendinių. Trečiasis suinteresuotas asmuo pasiūlymuose nurodė, kad: „Šiuo metu sklypui Nr. 6 nustatytas servitutas – Teisė pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus (0,0269 ha). Dalinant sklypus sumažėja tinklų servitutui nustatyta dalis (bus 179 kv / = 0,179 ha), bet kažkodėl numatoma, kad atsiras dar ir kelio servitutas. Kokiu pagrindu? Mes patys naudojamės gretimame sklype esančiu keliu (nustatytas kelio servitutas). Aiškinamajame rašte (punkte 2.8) tai neatskleista (net neužsimenama, kodėl toks servitutas atsiranda, matyt, techninė klaida prie sklypų aprašymų, prašome šią klaidą aiškinamajame rašte ištaisyti, t. y. išbraukti iš Sprendinių aiškinamajame rašte nurodomų S6-1 servitutų šiuo metu neegzistuojantį ir niekaip neargumentuojamą kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku)“ (2 siūlymas).
19. Planavimo organizatorius ir Koregavimo rengėja – R. M. IĮ „Mažasis atriumas“, 2021 m. spalio 25 d. atsakymu informavo, kad į pasiūlymą atsižvelgta iš dalies, pateikiami atsakymai bei motyvai, kodėl neatsižvelgta.
20. Administracija 2021 m. gruodžio 6 d. gavo Inspekcijos raštą su Privalomuoju nurodymu, kuriuo buvo įpareigota per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos iš naujo pateikti atsakymą pakeičiant 2021 m. spalio 25 d. atsakymo 2 punktą.
21. Administracija, vykdydama Privalomąjį nurodymą, pakartotinai išnagrinėjo Trečiųjų suinteresuotų asmenų siūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo, pakeitė 2021 m. spalio 25 d. atsakymo Nr. 2 punktą ir atsakė Tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymu.
22. 2021 m. gruodžio 30 d. atsakyme Administracija rėmėsi teritorijų planavimo dokumentais ir nurodė, kad: DP Nr. 1 ir DP Nr. 2 jau buvo numatyti servitutai – teisė eiti bet kuriuo paros metu bei pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus; patvirtinus 2014 m. DP Nr. 1 ir DP Nr. 2, buvo parengti žemės sklypų kadastriniai matavimai pagal tuo metu galiojančią tvarką; įvertinant tą faktą, kad visi detaliajame plane suplanuoti žemės sklypai priklausė vienam savininkui (tam pačiam asmeniui), servitutai nebuvo registruojami, nes tas pats asmuo tampa viso viešpataujančiojo ir viso tarnaujančiojo daikto savininku, todėl pats sau nei sutikimų, nei servitutų negali užregistruoti, išskyrus tuos, kurie yra inžinerines komunikacijas eksploatuojančių įmonių (pvz., ESO, UAB „Vilniaus vandenys“) naudai; parengus techninius projektus ir gavus statybą leidžiančius dokumentus bei pastačius pastatus, juos ir žemės sklypus parduodant, pirkimo–pardavimo sandorio metu notaras turėjo įvertinti situaciją bei paaiškinti abiem sandorio šalims servitutų įregistravimo privalomumą, to neatlikus, nepanaikinamas patvirtinto detaliojo plano sprendinių galiojimas; pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2011 m. gegužės 23 d. Kelių planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DPS-365/11 6 skyriaus 5 punkto 6 dalį buvo reikalavimas numatyti gatvę pagal tuo metu galiojantį STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ su ne mažesniu kaip D gatvių kategorijos indeksu, t. y. D kategorijos gatvėje buvo suplanuoti šaligatviai abiejose gatvės pusėse; vadovaujantis STR 2.06.04:2014 XIV skyriaus 132 punktu, teritorijose, kuriose yra abipusis užstatymas, šaligatviai (pėsčiųjų takai) turi būti įrengiami abiejose gatvės pusėse. Parengus detaliojo plano Koregavimą, užstatymas dar padidės, nes atsiras daugiau žemės sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos todėl kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku nustatymas, Koregavime yra teisėtas ir motyvuotas.
23. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Administracijos 2021 m. gruodžio 30 d. atsakymo dalis dėl pasiūlymo Nr. 2 nebuvo išsami ir motyvuota kaip to reikalauja TPĮ 37 straipsnio 2 ir 3 dalys bei Nuostatų 6.4.2 papunktis, todėl Privalomasis nurodymas liko neįvykdytas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymą tenkino, o atsakovą įpareigojo įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
24. Atsakovas padavė apeliacinį skundą.
V.
25. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta.
26. Nuostatų 6.4.2 punkte nustatyta, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pažymima, kad planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021).
VI.
28. Nagrinėjant apeliacinį skundą, pažymėtina, kad teisme yra išnagrinėta analogiška byla kaip nagrinėjama byla (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1262-415/2023).
29. Administracinėje byloje Nr. eA-1262-415/2023 padaryta išvada, kad toks atsakymas (analogiškas kaip yra nurodytas šios nutarties 22 punkte), visiškai atitinka sprendimui dėl pasiūlymo atmetimo keliamus reikalavimus, todėl konstatuota, kad Administracija pareiškėjo Privalomąjį nurodymą įvykdė.
30. Tiek iš nutarties turinio administracinėje byloje Nr. eA-1262-415/2023, tiek iš nagrinėjamos bylos dokumentų (pasiūlymo ir atsakymų teksto, Nekilnojamojo turto registro išrašo) matyti, kad abiem atvejais buvo nagrinėjami analogiški vieno žemės sklypo, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise šios bylos ir minėtos išnagrinėtos bylos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, pasiūlymai pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnį. Taigi analogiški klausimai turi būti vienodai išnagrinėti tiek viešojo administravimo institucijoje, tiek teisme, kitaip būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas principas, nustatantis, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
31. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teisme analogiška byla yra išnagrinėta kitaip (nors sprendimas ir buvo neįsiteisėjęs). Teismas neteisingai sprendė dėl Administracijos taikytos materialiosios teisės normų, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.