- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- eI3-1292-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03821-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- M.J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 16.2.1Bendrieji planai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei S.N.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.J. skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M.J. 2020 m. lapkričio 24 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Antrojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. spalio 27 d. sprendimą „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus dėl rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ Nr. 2D-15550 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. rugsėjo 30 d. raštą „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui ir privalomojo nurodymo įvykdymo“ Nr. A51-122108/20(2.15.1.1E-VMA) (toliau – ir Atsakymas 1) ir 2020 m. spalio 22 d. raštą „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui ir privalomojo nurodymo įvykdymo papildymo“ Nr. A51-134342/20(2.15.1.1E-VMA) (toliau – ir Atsakymas 2); 3) įpareigoti Administraciją pakartotinai apsvarstyti pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. raštu teiktus pasiūlymus; 4) įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. raštu teiktą skundą. Taip pat prašo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad yra žemės sklypo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), savininkas. Vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. Įsakymu Nr. 30-3042 yra pritarta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir galiojantis BP) keitimo Koncepcijos 2 variantui bei šiuo metu yra aktualizuojami galiojančio Bendrojo plano sprendiniai, tobulinama miesto erdvinė struktūra, parengti Bendrojo plano sprendiniai ir pradėtas Bendrojo plano sprendinio baigiamasis etapas, kurį sudaro šios stadijos: sprendinių viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas. Vilniaus miesto savivaldybė 2020 m. vasario 4 d. paskelbė, kad visuomenė gali susipažinti su rengiamo Bendrojo plano (toliau – ir BP) sprendiniais ir pateikti pasiūlymus laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 6 d. Pareiškėjas, susipažinęs Bendrojo plano sprendiniais, pateikė pasiūlymus. Administracija 2020 m. birželio 30 d. sprendimu ,,Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51-82574120(2.15.1 .1E-VMA) nurodė, kad į pateiktus pareiškėjo pasiūlymus nebus atsižvelgta. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakymu, pateikė skundą Inspekcijai. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 2D-12513 palaikė pareiškėjo skundą bei su surašė Administracijai Privalomąjį nurodymą.
Teigia, kad Administracija, gavusi Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 9 d. raštą ir Privalomąjį nurodymą, priėmė Atsakymą 1, kuriuo nurodė, jog į pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. rašte nurodytus pasiūlymus nebus atsižvelgta. Pareiškėjas, nesutikdamas su Atsakymu 1, 2020 m. spalio 14 d. Inspekcijai pateikė skundą. Inspekcija, įvertinusi gautą skundą, nustatė, jog jis nepakankamas konstatuoti, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Inspekcija, pažeisdama Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPĮ) 4 straipsnio 5 dalies nuostatas, pasiūlė Administracijai papildyti Atsakymą 1. Administracija, atsižvelgdama į pasiūlymus, pateikė Atsakymą 2, kurį Inspekcija, kartu su Atsakymu 1, įvertino kaip tinkamą Privalomojo nurodymo įvykdymą ir Sprendimą. Pareiškėjo nuomone, iki Sprendimo priėmimo dienos jam nebuvo suteikta galimybė Inspekcijai apskųsti Atsakymo 2. Esant šioms aplinkybėms, buvo atlikti procedūriniai pažeidimai, todėl Sprendimas priimtas neteisėtai. Be to, Inspekcija nevertino Atsakymų motyvacijos bei pagrįstumo.
Pažymi, kad Inspekcija, vertindama Atsakymą 1 ir Atsakymą 2, nesilaikė TPĮ 4 straipsnyje numatytos procedūros, kas yra pakankamas pagrindas Sprendimui panaikinti. Privalomojo nurodymo įvykdymo vertinimas buvo atliktas pažeidžiant TPĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatas. Inspekcija, gavusi Administracijos Atsakymą 1, nustatė, kad Privalomasis nurodymas nebuvo tinkamai įvykdytas. Pagal TPĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatas Inspekcija privalėjo nurodyti, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas ir kreiptis į teismą, tačiau kreipėsi į Administraciją, jog ji pateiktų papildomą atsakymą. Administracija Atsakymu 2 pateikė papildomus komentarus, kuriuos Inspekcija kartu su Atsakymu 1 įvertino kaip pakankamus konstatuoti Privalomąjį nurodymą įvykdytu. Pareiškėjo įsitikinimu, tai yra pakankamas pagrindas pripažinti Sprendimą priimtu neteisėtai ir jį panaikinti.
Tvirtina, jog Inspekcija nesuteikė galimybės pareiškėjui apskųsti Atsakymo 2 TPĮ 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Minėtas 10 darbo dienų terminas turėjo sueiti 2020 m. lapkričio 5 d., tačiau Inspekcija, nesulaukusi termino pabaigos, 2020 m. spalio 27 d. priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, jog Atsakymu 2 Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas tinkamai. Tokiu būdu iš pareiškėjo buvo atimta teisė pateikti savo paaiškinimus bei apginti savo teises.
Pabrėžia, jog Atsakymu 1 ir Atsakymu 2 pateikti argumentai dėl pasiūlymų atmetimo yra prieštaringi, nemotyvuoti ir netinkamai argumentuoti, o Sprendimu Inspekcija to neįvertino, dėl ko buvo pažeistas TPĮ 6 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Minėti atsakymai privalo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį ir TPĮ 37 straipsnio 2 dalies numatytus reikalavimus.
Nurodo, kad Atsakymu 1 nepagrįstai atsisakyta panaikinti žemės sklypo teritorijai taikytinus apribojimus, susijusius su mokesčiais už infrastruktūros plėtrą. Įvertinusi atsakymą, Inspekcija 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu konstatavo, kad Administracija, atsakydama į pareiškėjo pasiūlymus (konkrečiai: BP nenustatyti infrastruktūros plėtros įmokos zonos ir panaikinti sklypo teritorijai nustatytą tekstinį reglamentą Nr. 7), nepateikė motyvuotų ir išsamių paaiškinimų dėl šių konkrečių zonų taikymo būtent žemės sklypo teritorijai. Atsakyme 1 neatsakyta, kodėl yra taikytinas tekstinis reglamentas Nr. 7, o funkcinei zonai LAZ-3-7, kuri yra tame pačiame Lazdynų rajone, nėra nustatytas tekstinis reglamentas Nr. 7, nors į šį klausimą Inspekcija 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu ir Privalomuoju nurodymu įpareigojo Administraciją atsakyti. Iš Atsakymo 1 akivaizdu, kad Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu ir Privalomajame nurodyme keltus klausimus dėl tekstinio reglamento Nr.7 taikymo savivaldybes teritorijų parinkimo Administracija neatsakė, nors Inspekcija Privalomajame nurodyme nurodė tai kaip trūkumą.
Pažymi, kad Administracija ekonomiškai nepagrindė žemės sklypo teritorijai bendrojo plano tekstiniu reglamentu Nr. 7 nustatomos minimalios investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimo sumos – 100 Eur / kv. m pastatų bendrojo ploto ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo pasiūlymą dėl sumos pakeitimo į 10 Eur / kv. m pastatų bendrojo ploto. Atsakymu 1 Administracija jokių paaiškinimų dėl šios konkrečios sumos nustatymo nepateikė. Administracija nenurodė, kokia konkrečia Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo dalimi turi būti vadovaujamasi, todėl tai laikytina VAĮ 8 straipsnio nuostatų pažeidimais. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Atsakyme 1 Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo aiškinamuoju raštu būtų racionaliau taikyti būtent 10 Eur / kv. m, o ne 100 Eur / kv. m mokestį. Žemės sklypo intensyvumas gerokai viršija aiškinamajame rašte nurodytą 0,8 intensyvumą, kuriam taikytina suma yra 20 Eur / kv. m. Taigi didėjant intensyvumui turėtų būti taikoma dar mažesnė suma. Be to, iš Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo aiškinamojo rašto matyti, kad šios sumos buvo apskaičiuotos įvertinus lėšų poreikį konkrečios teritorijos infrastruktūros plėtrai. Pareiškėjo atveju tokia žemes sklypo teritorijos analizė ar lėšų poreikis nėra vertintas ir nurodytas. Atsakyme 1 Inspekciją tokį atsakymą įvertino kaip tinkamą ir tokiu būdu įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė nuo Administracijos pareiškėjui.
Akcentuoja, kad Administracija Atsakymu 1 nepaaiškina, kodėl pareiškėjas, būdamas žemės sklypo savininkas, bus įpareigotas už savivaldybes infrastruktūros plėtrą mokėti dviem skirtingais pagrindais. Pareiškėjo nuomone, Administracija privalo pasirinkti vieną iš apmokestinimo pagrindų, o ne taikyti juos du. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme yra nurodyta, kad tokio pobūdžio zonos turi būti atskiros ir jose tvirtinami skirtingi reglamentai, t. y. įstatymu konstatuota, kad zonos negali būti sudengtos ir įmokos nustatomos dvigubai tai pačiai zonai. Šiuo atveju BP žemės sklypo teritorijos atžvilgiu būtent tai ir yra atlikta. Be to, Atsakymu 1 Administracija stengėsi nuslėpti faktą, kad žemės sklypo teritorijai pritaikius tekstinį reglamentą Nr. 7 ir patvirtinus BP, šie apribojimai taps BP sprendiniu, kuris galės būti keičiamas tik teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakymo 1 nurodomi argumentai, jog minimali įmoka, kuri sutinkamai su įsigaliosiančio Savivaldybes infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis galės būti keičiama Savivaldybės tarybos sprendimu, yra nepagristi ir net melagingi, nes savivaldybės taryba tokios teisės neturi. Šių trūkumų Inspekcija Sprendimu nenustatė.
Pažymi, kad pareiškėjas pateikė pasiūlymą peržiūrėti BP dėl sąvokų prieštaravimo teisės aktų reikalavimams. Administracija nepaaiškino, kokiu pagrindu Bendrajame plane yra nepagristai išplėsta pastatų aukštų skaičiaus sąvoka, įtraukiant į pastatų aukštų skaičių mansardinius aukštus bei anstatus, antresoles. Be to, Inspekcijos Sprendime taip pat nenurodyta, kodėl toks Administracijos atsakymas yra priimtinas. Pareiškėjo nuomone, toks atsakymas yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.
Teigia, kad tiek Atsakymu 1, tiek Atsakymu 2 nebuvo įgyvendinti Privalomojo nurodymo įpareigojimai Administracijai. Pati Administracija Atsakyme 2 pripažino, kad priešingai nei buvo nurodyta Privalomuoju nurodymu, pasiūlymų iš naujo nenagrinėjo ir pateikto pradinio atsakymo nei panaikino, nei pakeitė. Atsakymais Administracija tik ieškojo papildomų argumentų kaip pagrįsti jau anksčiau išdėstytą poziciją. Be to, Administracija Bendrojo plano pasiūlymų svarstymą vykdo tik dėl akių. Pareiškėjo teigimu, Administracija, kviesdama teikti pasiūlymus dėl Bendrojo plano, tik kūrė iliuziją, kad šie pasiūlymai bus svarstomi, nors jau ir anksčiau buvo viešai pasisakyta, jog visi teikiami pasiūlymai bus atmetami.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį.
Teigia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pareiškėjo pasiūlymų dėl bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjui, o Inspekcija patikrina, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas. Todėl Inspekcija, įvertinusi planavimo organizatoriaus pateiktus Atsakymą 1 ir Atsakymą 2, padarė išvadą, kad šią pareigą Administracija įvykdė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo nesutikimą su pateiktais pareiškėjo pasiūlymais. Pareiškėjo nesutikimas su argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymus, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamų Administracijos Atsakymo 1 ir Atsakymo 2 ar Inspekcijos Sprendimo, kuriuo konstatuota, kad planavimo organizatoriaus atsakymai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Pažymi, kad skunde nenurodomi jokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl skundžiamų atsakovų raštų panaikinimo. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su jam nepalankiu Administracijos sprendimu dėl Bendrojo plano keitimo, savaime negali suponuoti ginčijamų raštų neteisėtumo. Dar daugiau, skundo turinys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjui yra žinomi Administracijos atsisakymo atsižvelgti į pareiškėjo pasiūlymus motyvai ir konkrečios tokio sprendimo priėmimo priežastys. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad padaryti procedūriniai pažeidimai, ši aplinkybė nesudarytų pagrindo Atsakymo 1 ir Atsakymo 2 pripažinti neteisėtais, nes visi pareiškėjo pateikti pasiūlymai dėl Bendrojo plano keitimo buvo išanalizuoti, motyvuoti ir pateiktas išsamus situacijos vertinimas.
Pabrėžia, jog šiuo atveju Administracija įvykdė Inspekcijos išduotą Privalomąjį nurodymą ir nustatė, kad atsakymuose pakankamai išsamiai ir motyvuotai paaiškintas pasiūlymų nepriimtinumas, atsakymai pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją pakartotinai apsvarstyti pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. raštu teiktus pasiūlymus ir pateikti pareiškėjui naują atsakymą yra perteklinis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia ne Administracijos atsakymų motyvuotumo, o tikisi gauti teigiamą sprendimą dėl 2020 m. kovo 6 d. pateiktų pasiūlymų. Administracija tiek pirminiame 2020 m. birželio 30 d. rašte Nr. A51-82574/20(2.15.1.1E-VMA), tiek 2020 m. rugsėjo 30 d. Atsakyme 1 laikosi tos pačios pozicijos dėl pareiškėjo pateiktų pasiūlymų, jos nekeičia. Kiek vėliau, Administracija, atsižvelgusi į Inspekcijos raštą bei pareiškėjo nuomonę, pateikė papildomą Atsakymą 2, kurį Inspekcija pripažino teisėtu. Nagrinėjamu atveju Administracija konkrečiais klausimais pozicijos nekeičia, todėl pradinio atsakymo pakeitimas ar panaikinimas neturi prasmės. Be to, Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo pasiūlymus, nėra suinteresuota priimti teigiamą ar neigiamą sprendimą, tiesiog nuodugniai vertina kiekvieną pasiūlymą.
Akcentuoja, jog į visus pareiškėjo skunde keliamus klausimus Administracija pateikė atsakymus Atsakyme 1 ir Atsakyme 2. Atsižvelgiant į minėtus atsakymus, taip pat Inspekcija Sprendime pažymėjo, jog tokie Administracijos motyvai, kiek reikalinga atsakyti konkrečiai į aptariamą pareiškėjo pasiūlymą, laikytini pakankamais, o Privalomas nurodymas laikytinas įvykdytu.
Nurodo, kad Administracija laikosi pozicijos, jog Bendrojo plano aiškinamajame rašte išdėstytos sąvokos nepažeidžia galiojančių teisės aktų nuostatų ir joms neprieštarauja. Bendrojo plano aiškinamajame rašte yra siekiama suvienodinti šiame dokumente vartojamas sąvokas su tikslu, kad tiek Bendrojo plano organizatorius, tiek ir kiti subjektai vienodai suvoktų ir taikytų Bendrojo plano reglamentus. Bendrajame plane taikomos sąvokos yra patikslintos prieš Bendrojo plano sprendinių viešinimą 2020 m. vasario 5 d., atsižvelgiant į Inspekcijos 2019 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. 2D-15544 pateiktas pastabas.
Administracija pažymi, kad laikosi tos pačios pozicijos, jos nekeičia, pareiškėjo pasiūlymus atmeta, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo skundą ir Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 9 d. rašto nurodymus pateikti išsamius ir motyvuotus atsakymus į pareiškėjo siūlymus, pateikė papildomus paaiškinimus atsakymams, kuriuos Inspekcija įvertino kaip neišsamius. Atitinkamai yra matoma, kad Administracija konkrečiais klausimais pozicijos nekeičia, todėl pradinio atsakymo pakeitimas ar panaikinimas neturi prasmės.
Atkreipia dėmesį, kad Administracijos atstovo komentarai buvo pateikti jau po BP viešinimo procedūros, siekiant argumentuoti, dėl kokios priežasties gyventojams nustatomas terminas pateikti pasiūlymus dėl Bendrojo plano keitimo, t. y. nustatomas konkretus terminas tam, kad viešinimo procedūra atitiktų tiesioginę informavimo, viešumo funkciją, užtikrintų gyventojų įsitraukimą į Vilniaus miesto infrastruktūrinį planavimą, bet nesudarytų vietos piktnaudžiavimui. Skundo teiginiai dėl neva neigiamos Administracijos išankstinės pozicijos dėl gyventojų pateiktų pasiūlymų galiojančio BP keitimui yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Inspekcija, pagal pareiškėjo 2020 m. liepos 15 d. skundą ikiteismine tvarka vykdė teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą: įvertino planavimo organizatoriaus 2020 m. birželio 30 d. atsakymą „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51-82574/20(2.15.1.1E-VMA), kuriuo planavimo organizatorius atmetė pareiškėjo pasiūlymus, ir nustačiusi planavimo organizatoriaus padarytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo planavimo organizatorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. raštu pateiktus pasiūlymus Nr. 5, 8, 9, 15, panaikinti ar pakeisti atsakymą ir nevykdyti teritorijų planavimo proceso iki bus pašalinti nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ir pateikė jį vykdyti planavimo organizatoriui. Pagal TPĮ 4 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką Inspekcija, pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, gavusi planavimo organizatoriaus Atsakymą 1 ir Atsakymą 2, patikrino Privalomojo nurodymo įvykdymą ir priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad planavimo organizatorius nurodytais atsakymais privalomąjį nurodymą įvykdė. Taigi priešingai nei nurodoma pareiškėjo skunde, Inspekcija tinkamai vykdė administracinę procedūrą, nes, suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, priėmė Sprendimą. Teisės aktai nenumato, kad Inspekcijos sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo / neįvykdymo turi būti priimtas tik pasibaigus planavimo organizatoriaus atsakymo apskundimo terminui. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis negalėjo pasinaudoti galimybe ikiteismine tvarka apskųsti planavimo organizatoriaus 2020 m. spalio 22 d. atsakymą yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Pažymi, kad Inspekcija, vykdydama TPĮ 4 straipsnio 5 dalies reikalavimus, užbaigia administracinę procedūrą, pradėtą pareiškėjo 2020 m. liepos 15 d. skundo pagrindu, tokia argumentų apimtimi, kiek jų buvo nurodęs pareiškėjas, nesutikdamas su planavimo organizatoriaus 2020 m. birželio 30 d. atsakymu „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51-82574/20(2.15.1.1E-VMA), t. y. Inspekcijos privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo procedūrai turi įtakos pareiškėjo 2020 m. liepos 15 d. skundas.
Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Inspekcijos Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas. Planavimo organizatorius, priimdamas sprendimą pareiškėjo pasiūlymus atmesti, į juos atsakė išsamiai, nurodydamas motyvus, kodėl neatsižvelgė. Pareiškėjas skunde kelia ne pasiūlymų atmetimo išsamumo, motyvuotumo klausimus, o iš esmės ginčija atmetimo motyvų teisėtumą, kas nėra vertinama teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo sprendinių viešinimo stadijoje. Priešingu atveju, jeigu Inspekcija vertintų planavimo organizatoriaus atsakyme nurodytų motyvų atitikimą teisės aktų reikalavimams, tai reikštų Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos, veikimą ultra vires.
Akcentuoja, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pareiškėjo pasiūlymų dėl galiojančio BP keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjui ir atitinkamai Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas. Todėl įvertinusi planavimo organizatoriaus pateiktus abu atsakymus pareiškėjui, Inspekcija padarė išvadą, kad šią pareigą Administracija įvykdė iš esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo nesutikimą su pateiktais pareiškėjo pasiūlymais.
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjo Inspekcijai pateikto 2020 m. spalio 14 d. skundo turinio matyti, kad juo prašoma pripažinti, kad planavimo organizatoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakymu nėra tinkamai įvykdytas Inspekcijos privalomasis nurodymas, o šį atsakymą pareiškėjas ginčija nagrinėjamoje byloje pareikštu savarankišku reikalavimu. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. raštu teiktą skundą yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes juo prašoma Inspekcijos įvertinti planavimo organizatoriaus atsakymą, kurio teisėtumą vertins teismas nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo Administracijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovo Inspekcijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, prašė pakeisti jos padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis TPĮ nuostatomis, 2020 m. kovo 6 d. Administracijai pateikė pasiūlymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano keitimo sprendinių.
Administracija 2020 m. birželio 30 d. raštu „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51-82574/20(2.15.1.1-VMA) informavo pareiškėją, kad viešo svarstymo procedūros buvo atliktos pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei atmetė pasiūlymus dėl Bendrojo plano keitimo.
Inspekcija 2020 m. rugsėjo 8 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-1135, kuriuo įpareigojo planavimo organizatorių. Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. raštu pateiktus pasiūlymus Nr. 5, 8, 9, 15, panaikinti ar pakeisti atsakymą; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentą; nevykdyti bendrojo plano planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai (nebus išnagrinėti visi pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. raštu pateikti pasiūlymai ir į juos motyvuotai ir išsamiai atsakyta).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Atsakymu 1 ir Atsakymu 2 bei Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teritorijų planavimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. TPĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad teritorijų planavimo viešinimo procedūros yra: 1) informacijos teikimas visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus; 2) susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais; 3) konsultavimasis; 4) pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas; 5) viešas svarstymas. Pagal TPĮ 37 straipsnio 1 dalį, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).
Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 10 d.) (toliau – ir Nuostatai), 6.4 papunktyje taip pat įtvirtinta pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo tvarka. Vadovaujantis 6.4.1 papunkčiu, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Remiantis 6.4.2 papunkčiu, visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta.
Aiškindamas šių teisės normų turinį, LVAT ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, t. y. kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. liepos 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020; ir kt.).
Naujausioje LVAT praktikoje pabrėžiama, kad įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui (2021 m. birželio 2 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021). Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino.
Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo teritorijų planavimo procese dėl to, kad jam nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą ir pagrįstai dalyvauja teritorijų planavimo procese viešinimo stadijoje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.
Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčo ribos yra suformuluotos pagal pareiškėjo reikalavimus, priimtus 2019 m. gruodžio 2 d. teisėjos rezoliucija. Byloje kilo ginčas dėl Administracijos Atsakymo 1 ir Atsakymo 2, kuriais neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus Nr. 5, 8, 9 ir 15 dėl BP nuostatų, ir Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija ir neprašo panaikinti Administracijos 2020 m. birželio 30 d. rašto „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51-82574/20(2.15.1.1-VMA). Taip pat pareiškėjas formuluoja išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Tokio pobūdžio bylose atsakovu laikomas planavimo organizatorius, o Inspekcija traukiama trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisėjos rezoliucija priimti reikalavimai dėl įpareigojimo Inspekcijai, nagrinėjamoje byloje atsakovais buvo patraukti abu subjektai – planavimo organizatorius Administracija ir Inspekcija.
Nagrinėjamoje byloje ginčui aktualūs pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. Administracijai teikti pasiūlymai Nr. 5, 8, 9 ir 15.
Žemesnės instancijos teismas
1. Dėl pareiškėjo pasiūlymo Nr. 5
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus dėl pasiūlymo Nr. 5 nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Atsakyme 1 nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymą, tačiau pats Atsakymas 1 dėl pasiūlymo Nr. 5 yra aiškus (neatsižvelgta), jis yra motyvuotas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis. Pareiškėja kelia ne motyvų nebuvimo, o motyvų neteisingumo, prieštaravimo teisės aktams, faktinei situacijai, dvigubo apmokestinimo klausimus. Nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes, kaip minėta, pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013 ir kt.).
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus dėl pasiūlymo Nr. 8 nagrinėjamoje byloje, remdamasis naujausia LVAT praktika (2021 m. birželio 2 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021), daro išvadą, kad Administracija pateikė sprendimą pareiškėjui į jo pasiūlymą Nr. 8 (pasiūlymas atmestas), tačiau nenurodė individualizuotų ir konkrečių motyvų, kodėl pasiūlymas atmestas. Abstraktūs ir šabloniški Administracijos atsakymai negali būti pripažinti motyvuotu atsakymu, kuris įrodytų, kad Administracija realiai svarstė pareiškėjo pasiūlymus jo konkrečią situaciją. Kaip nurodė LVAT, pernelyg abstraktūs motyvai neatliepia pareiškėjo nurodytų argumentų dėl pateiktų pasiūlymų (2021 m. birželio 2 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021). Atsakyme 1 nėra pateikta jokių konkrečių motyvų, kodėl minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma yra 100 Eur/ kv. m pastatų bendrojo ploto, nemotyvuojama, kodėl pasirinkta būtent tokia suma konkrečiame pareiškėjo sklype. Antra, nors nurodoma, kad surinktos sumos būtų skirtos vystytojui prisidėti prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros – investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus), tačiau konkrečiai nepaaiškinta, kas lemia 100 Eur sumos nustatymą būtent pareiškėjo sklype, kokia infrastruktūra (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus, kt.) reikalauja rekonstrukcijos / plėtojimo. Trečia, kaip teisingai savo skunde nurodo pareiškėjas, Savivaldybės infrastruktūros plėtros įstatymo aiškinamasis raštas be konkrečių paaiškinimų, aktualių pareiškėjui, negali būti suprantamas kaip konkretus motyvas, paaiškinantis, kodėl atmetamas pasiūlymas nenustatyti sklypo teritorijai tekstinio reglamento Nr. 7.
Taigi teismas daro išvadą, kad į pareiškėjo pasiūlymą Nr. 8 nebuvo atsakyta laikantis teisės aktų reikalavimų: nors pasiūlymas atmestas, tačiau nepateikti pareiškėjo sklypui aktualūs motyvai, kodėl tai padaryta.
2020 m. kovo 6 d. pareiškėjas pateikė Administracijai pasiūlymą Nr. 9, kuriuo siūlė, jei nebus priimtas pasiūlymas Nr. 8, pakeisti tekstinį reglamentą Nr. 7, išdėstant jį taip: „Nauja statyba kvartale galima tik vystytojui prisidedant prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros – investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus). Minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą sumą – 10 Eur / kv. m pastatų bendrojo ploto. Ši suma gali būti indeksuojama atsižvelgiant į kainų indekso pokyčius“. Administracija 2020 m. birželio 30 d. raštu „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51/20(2.15.1.1-VMA) pareiškėjo pasiūlymą atmetė. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 9 d. rašte „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į M.J. 2020 m. kovo 6 d. pasiūlymus“ Nr. 2D-12513 nurodė, kad į šį pasiūlymą atsakyta nepakankamai, nes pateiktas teiginys (pareiškėjo siūloma 10 kartų mažesnė suma nėra ekonomiškai pagrįsta) be detalesnių paaiškinimų. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 8 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-1135, kuriuo įpareigojo planavimo organizatorių Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. raštu pateiktą pasiūlymą Nr. 9. Administracija 2020 m. rugsėjo 30 d. skundžiamu Atsakymu 1 pareiškėjo pasiūlymą Nr. 9 atmetė, nurodydama, kad siūloma 10 kartų mažesnė suma nėra ekonomiškai pagrįsta ir yra per maža, kad būtų jaučiamas indėlis kvartalų kompleksinei renovacijai. Papildomai nurodė, kad mažesnės (tuo labiau pareiškėjo siūlomos 10 kartų mažesnės) įmokos sumos nustatymas būtų neatitinkantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyto darnaus teritorijų vystymo tikslo, kadangi nepakaktų lėšų planuojamai infrastruktūros plėtrai užtikrinti, ypatingai tose teritorijose, kuriose numatoma konversija. Nustačius ne mažesnę kaip 100 Eur / kv. m pastatų bendrojo ploto infrastruktūros plėtros mokesčio sumą būtų tenkinamas viešasis interesas, t. y. kompensuoti didesniąją dalį patirtų inžinerinės infrastruktūros plėtros išlaidų ir tenkinti naujus socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros poreikius. Inspekcija Sprendime padarė išvadą, kad BP planavimo organizatoriaus motyvai, kiek reikalinga atsakyti konkrečiai į aptariamą pareiškėjo pasiūlymą, laikytini pakankamais.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus dėl pasiūlymo Nr. 9 nagrinėjamoje byloje, remdamasis naujausia LVAT praktika (2021 m. birželio 2 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021), daro išvadą, kad Administracija pateikė sprendimą pareiškėjui į jo pasiūlymą Nr. 9 (pasiūlymas atmestas), tačiau nenurodė individualizuotų ir konkrečių motyvų, kodėl pasiūlymas atmestas. Abstraktūs ir šabloniški Administracijos atsakymai negali būti pripažinti motyvuotu atsakymu, kuris įrodytų, kad Administracija realiai svarstė pareiškėjo pasiūlymus jo konkrečią situaciją. Kaip nurodė LVAT, pernelyg abstraktūs motyvai neatliepia pareiškėjo nurodytų argumentų dėl pateiktų pasiūlymų (2021 m. birželio 2 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021). Atsakyme 1 nėra pateikta jokių konkrečių motyvų, kodėl pareiškėjo siūloma minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma 10 Eur/ kv. m pastatų bendrojo ploto yra per maža būtent konkrečiame pareiškėjo sklype. Antra, nėra nurodoma, kokios yra ginčo sklypui aktualios patirtos inžinerinės infrastruktūros plėtros išlaidos turimos omenyje, kokie yra nauji socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros poreikiai ginčo teritorijoje, kurie reikalauja atmesti pareiškėjo pasiūlymą. Trečia, kaip teisingai savo skunde nurodo pareiškėjas, Savivaldybės infrastruktūros plėtros įstatymo aiškinamasis raštas be konkrečių paaiškinimų, aktualių pareiškėjui, negali būti suprantamas kaip konkretus motyvas, paaiškinantis, kodėl atmetamas pasiūlymas nustatyti minimalią investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą sumą – 10 Eur / kv. m pastatų bendrojo ploto. Ketvirta, teismas pažymi, kad Inspekcija 2020 m. rugsėjo 9 d. rašte „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į M.J. 2020 m. kovo 6 d. pasiūlymus“ Nr. 2D-12513 nurodė, kad į šį pasiūlymą atsakyta nepakankamai, nes pateiktas teiginys (pareiškėjo siūloma 10 kartų mažesnė suma nėra ekonomiškai pagrįsta) nedetalizuotas, tačiau Atsakyme 1 jokia detalizacija nebuvo pateikta, o tik papildomai nurodyti bendri teiginiai (viešasis interesas, teritorijos, kuriose numatoma konversija, poreikis kompensuoti didesniąją dalį patirtų inžinerinės infrastruktūros plėtros išlaidų ir tenkinti naujus socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros poreikius).
Taigi teismas daro išvadą, kad į pareiškėjo pasiūlymą Nr. 9 nebuvo atsakyta laikantis teisės aktų reikalavimų: nors pasiūlymas atmestas, tačiau nepateikti pareiškėjo sklypui aktualūs motyvai, kodėl tai padaryta.
2020 m. kovo 6 d. pareiškėjas pateikė Administracijai pasiūlymą Nr. 15, kuriuo siūlė peržiūrėti BP dėl sąvokų prieštaravimų teisės aktų reikalavimams ir atitinkamai jį pakoreguoti. Administracija 2020 m. birželio 30 d. raštu „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51/20(2.15.1.1-VMA) pareiškėjo pasiūlymą atmetė. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 9 d. rašte „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į M.J. 2020 m. kovo 6 d. pasiūlymus“ Nr. 2D-12513 nurodė, kad į šį pasiūlymą Administracija atsakė neišsamiai, nes planavimo organizatorius nepasisakė dėl pasiūlymo dėl BP naudojamo pastatų aukštų skaičiavimo sąvokos apibrėžimo prieštaravimo Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėms. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 8 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-1135, kuriuo įpareigojo planavimo organizatorių Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. raštu pateiktą pasiūlymą Nr. 15. Administracija 2020 m. rugsėjo 30 d. skundžiamu Atsakymu 1 ir Atsakymu 2 pareiškėjo pasiūlymą atmetė, nurodydama, kad Taisyklių 85 punkte nustatyta pastato aukščio sąvoka atitinka BP Aiškinamajame rašte nurodytą pastatų aukščio sąvoką. BP Aiškinamajame rašte nurodyta Didžiausio leistino pastatų aukštų skaičiaus sąvoka yra suderinama su Taisyklių 64–68 punktuose nurodytomis antžeminės ir požeminės pastato dalies kvalifikavimo nuostatomis. BP organizatoriaus nuomone, minimos sąvokos apibrėžimas BP yra būtinas siekiant išvengti galimų interpretacijų susijusių su erdviniu pastatų išdėstymu tam tikrose miesto funkcinėse zonose. BP organizatorius siekia nustatyti aiškius ribojimus pastatų aukščiui, kad būtų įskaitomi visi antžeminės dalies aukštai, kas leistų tinkamai įvertinti projektuojamų pastatų tūrius, jų santykį su teritorijoje susiformavusiu užstatymu ir kitais užstatymo reglamentais. BP nurodyta sąvoka – užstatymo aukštis (vyraujantis) – yra pateikta atsižvelgiant į egzistuojantį poreikį nustatyti apibendrintą, tam tikroje teritorijoje susiformavusį (vyraujantį) pastatų faktinį aukštį, todėl aptariamos sąvokos esminis tikslas yra padėti nustatyti siektinus pastatų aukščio reglamentus, konkrečiame miesto kvartale, vadovaujantis jau susiformavusiais šios šio kvartalo teritorijos sprendiniais. Taigi minėta sąvoka yra skirta Savivaldybės norminio dokumento BP aiškinimo ir taikymo tikslais. Inspekcija Sprendime padarė išvadą, kad BP planavimo organizatorius tinkamai atsakė į pareiškėjo pasiūlymą Nr. 15.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus dėl pasiūlymo Nr. 15 nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad Administracija pateikė sprendimą pareiškėjui į jo pasiūlymą Nr. 15 (pasiūlymas atmestas), tačiau nenurodė aiškių ir neprieštaringų motyvų, kodėl pasiūlymas atmestas. Atsakyme 1, teismo vertinimu, iš esmės pateikiami motyvai (sąvokos buvo patikslintos, sąvokos skirtos tam, kad būtų galima aiškiai ir vienareikšmiškai suvokti nustatytus reglamentus, siekiant išvengti kolizijų, suvienodinti reikšmių aiškinimą, sąvokos pateikiamos tada, kai teisės aktai jų nepateikia arba tokių sąvokų turinys nepritaikomas rengiamame dokumente), analogiški išdėstytiems Administracijos 2020 m. birželio 30 d. rašte „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51/20(2.15.1.1-VMA) (sąvokos buvo patikslintos, sąvokos skirtos tam, kad būtų galima aiškiai ir vienareikšmiškai suvokti nustatytus reglamentus, siekiant išvengti kolizijų). Atsakyme 2 nurodomi papildomi motyvai, kurių nebuvo Administracijos 2020 m. birželio 30 d. rašte „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51/20(2.15.1.1-VMA). Atsakyme 2 nurodoma, kad sąvoka „Pastato aukštis“ kaip ir kitos sąvokos suderinamos su Taisyklėmis, pabrėžiama, kad BP organizatorius siekia nustatyti aiškius ribojimus pastatų aukščiui, kad būtų įskaitomi visi antžeminės dalies aukštai, vertinamas faktinis pastatų aukštis, sąvoka yra skirta BP aiškinimui ir taikymui. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad šie motyvai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas daro išvadą, kad jie yra prieštaringi – viena vertus teigiama, kad sąvokos atitinka teisės aktų reikalavimus, kita vertus teigiama, kad BP yra poreikis sukurti savarankišką sąvokos „Pastato aukštis“ reikšmę. Tokiu atveju lieka neaišku, kodėl pareiškėjo pasiūlymas atmestas.
Taip pat pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeista procedūra, nes Inspekcija liepė Administracijai pateikti Atsakymą 2, kurio pareiškėja neturėjo galimybės apskųsti Inspekcijai. Pirma, byloje nėra įrodymų, kad Inspekcija liepė Administracijai pateikti Atsakymą 2. Teismo posėdyje Inspekcijos atstovė nurodė, kad Inspekcija į Administraciją nesikreipė. Antra, teismas kritiškai vertina susiklosčiusią situaciją: Administracija priėmė Atsakymą 1, pareiškėjas jį apskundė Inspekcijai, tada Administracija priėmė Atsakymą 2, papildantį Atsakymą 1, kurio pareiškėjas Inspekcijai neskundė, tačiau Inspekcija įvertino abu atsakymus. Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje teismas šį pažeidimą laiko procedūriniu, o ne esminiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Taigi teismas daro išvadą, kad į pareiškėjo pasiūlymą Nr. 15 nebuvo atsakyta laikantis teisės aktų reikalavimų: nors pasiūlymas atmestas, tačiau nepateikti neprieštaringi ir aiškūs motyvai, kodėl tai padaryta.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Atsakymas 1 nelaikytinas išsamiai motyvuotu, todėl jo dalis, kuria buvo atsakyta į pareiškėjo M.J. 2020 m. kovo 6 d. raštu pateiktus pasiūlymus Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 15, naikintina. Taip pat naikinamas Atsakymas 2, nes jame dėstomi motyvai yra prieštaringi. Tai neatitinka TPĮ 37 straipsnio reikalavimų, VAĮ reikalavimų ir naujausioje LVAT praktikoje pateiktų išaiškinimų (2021 m. birželio 2 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021).
Atitinkamai kaip nepagrįsta naikintina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Antrojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 2D-15550 dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo M.J. skundas dėl netinkamų Administracijos atsakymų į pareiškėjo pasiūlymus Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 15. Likusi pareiškėjo reikalavimų dalis – panaikinti likusią Atsakymo 1 dalį (dėl kitų pareiškėjo pasiūlymų) ir likusią Sprendimo dalį yra atmetami kaip nepagrįsti. Iš dalies patenkinus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą iš dalies tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M.J. 2020 m. kovo 6 d. raštu pateiktus pasiūlymus: Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M.J. 2020 m. kovo 6 d. raštu teiktus pasiūlymus Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 15, pateikiant pareiškėjui motyvuotą atsakymą. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. raštu teiktą skundą atmetamas, nes Inspekcija ginčą išnagrinėjo ikiteismine tvarka, teismas tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies įpareigodamas planavimo organizatorių pakartotinai svarstyti pareiškėjo pasiūlymus Nr. 8 ir Nr. 9 bei pateikti motyvuotą atsakymą į pasiūlymus. Taigi nėra teisinio ir loginio pagrindo įpareigoti Inspekciją.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. sausio 19 d. pateikė prašymą priteisti jam 1 796,85 Eur ir 2021 m. gegužės 12 d. prašymą priteisti jam papildomai 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos ABTĮ 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Nustatyta, kad pareiškėjas M.J. 2019 m. vasario 28 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu E.K. ir advokato padėjėju M.L.. Pareiškėjas patirtas išlaidas grindžia 2020 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VLS20-3268, 2021 m. sausio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VLS21-017 ir 2021 m. gegužės 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VLS21-1472. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šias išlaidas jis realiai patyrė, apmokėdamas minėtas sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad ji realiai patyrė 1796,85 ir 635,25 Eur išlaidų, AB pareiškėjo prašymas priteisti šias išlaidas iš atsakovų netenkinamas. Analogiškos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų laikosi LVAT (2019 m. birželio 26 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019).
Nustatyta, kad pareiškėjas teismui skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per elektroninių paslaugų portalą ir sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį (2020 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4). Taigi 23 Eur priteisiami iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Kaip jau minėta aukščiau teismo sprendime, tokio pobūdžio bylose atsakovu laikomas planavimo organizatorius, o Inspekcija traukiama trečiuoju suinteresuotu asmeniu, be to, nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl įpareigojimo Inspekcijai atmestas.
Taigi teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisia sumokėtą žyminį mokestį, t. y. 23 Eur, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M.J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui ir privalomojo nurodymo įvykdymo“ Nr. A51-122108/20(2.15.1.1E-VMA) dalį, kuria atsakyta į pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. pasiūlymus Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 15.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Antrojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. spalio 27 d. sprendimo „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus dėl rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ Nr. 2D-15550 dalį, kuria atmestas pareiškėjo M.J. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui ir privalomojo nurodymo įvykdymo“ Nr. A51-122108/20(2.15.1.1E-VMA) dalies, kuria atsakyta į pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. pasiūlymus Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 15, neteisėtumo.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M.J. 2020 m. kovo 6 d. raštu teiktus pasiūlymus Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 15, pateikiant pareiškėjui motyvuotą atsakymą.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjui M.J. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.