Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei R. G., išvadą teikianti institucija - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G., negalėdama dukters pasiimti nustatytu laiku, turi apie tai pranešti R. B. ne vėliau kaip prieš 24 val., toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba sms žinute; R. B. įsipareigojo dukters U. B. ligos atveju, ar jei yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje, ne vėliau kaip likus 24 val. iki šiame bendravimo su vaiku tvarkos nustatyto susitikimo laiko, apie tai pranešti R. G. skambučiu ar sms žinute; pagal abipusį šalių susitarimą, R. G. būdama blaivi gali kiekvieną dieną su dukra bendrauti telefonu, per interneto programas Skype, Messenger ir kt. (įskaitant su vaizdo ir garso įranga), jei tai nepažeidžia vaiko interesų; šalių susitarimu, R. G. būdama blaivi gali bendrauti su dukra ir kitu laiku. Nuo teismo nutarties, kuria buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, įsigaliojimo dienos iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, atsakovė dukros nelankė, išlaikymo jai neteikė, jos auklėjimu nesirūpino, bet ir nerodė jokio intereso dalyvauti vaiko gyvenime. 2016 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2VP-13698-1030/2016, prašymas buvo atmestas. 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovė atėjo pas dukrą į mokyklą, dukros žodžiais atsakovė buvo netvarkingai apsirengusi, nuo jos sklido nemalonus kvapas, dėl to klasės vaikai pradėjo iš dukros juoktis, tyčiotis; dukrai vėl prasidėjo veido tikai, teko kreiptis į neurologą, vėl buvo atnaujintas psichologinės pagalbos teikimas mokykloje. Po šio įvykio ieškovas susisiekė su atsakove, prašė laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, prašė nelankyti dukros mokykloje, aiškino, kad tokie apsilankymai neigiamai veikia vaiko psichiką, tačiau atsakovė išvadino ieškovą necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad jokios bendravimo tvarkos nesilaikys. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. rašo Nr. (24.32)-VT4-1840 matyti, kad šalių duktė Ugnė patvirtino, jog su mama bendrauti vengia dėl mamos problemų su alkoholiu. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė advokatė Julija Manako-Galminė prašė ieškinį tenkinti bei papildomai paaiškino, kad su atsakove nustojo bendrauti, nes nėra normalaus dialogo. Mergaitei nerviniai tikai padažnėjo po bendravimo su mama 2016 m. rugsėjo pradžioje; mergaitė dėl motorinių tikų nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. spalio 20 d. gydėsi Klaipėdos vaikų ligoninės Neurologijos skyriuje.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. R. paaiškino, kad atsakovė yra jos dukra, gyvena netoli anūkės namų ir jos savaitėje kartą susitinka netyčia, jų bendravimas šiltas. Mergaitė bijo tėvo. Atsakovė sėdi ant suoliuko ir laukia, kada išves ieškovas dukrą susitikimui. Ieškovas į skambučius neatsako. Ieškovas draudžia bendrauti vaikui su mama ir močiute, vaikas bijo, kad kieme tėtis nepamatytų bendraujant jos su mama ar močiute, vaikas nuo jų yra izoliuotas. Neinformavo vaiko tėvo apie jų slaptus susitikimus su vaiku. Nesikreipė į jokias institucijas dėl teisės matytis su anūke. Atsakovė gyvena Šiauliuose, ją išlaiko vyras, ji yra registruota darbo biržoje. Atsakovės girtos nemato, nes su ja negyvena. Žino, kad anūkės sveikata bloga. Tarp mamos ir vaiko per tuos du metus gavosi atšalimas. Mergaitė minėjo, kad neturi draugių, mama niekada nebuvo atėjusi į mokyklą neblaivi.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. S., dirbanti Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijoje, mokytojos pareigose, paaiškino, kad yra nepilnametės U. B. auklėtoja. Su mergaite bendrauja nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Ugnė yra labai jautri, emocionali, reikalaujanti dėmesio, nori lyderiauti, jei nepavyksta būna nusiminusi. Mergaitė minėjo, kad gražią striukę nupirko Jolanta, tėčio draugė. Nurodė, kad su mamyte nebendrauja, nes negeras kvapas jų namuose, ten rūkoma, jai geriau su tėčiu. Daugiau mokytoja vaikui „nelindo“ į širdį. Auklėtoja tėtį dažnai mato mokykloje, mamą matė pradžioje mokslų metų tris kartus, bet vėliau buvo gauta nutartis iš teismo dėl bendravimo su mama apribojimo ir daugiau mamos ji nematė. Vieną kartą matė, kad mama perdavė Ugnei lauknešėlį, kitą kartą atsakovė atėjo su vyru pikti, nes liudytoja pasakė, kad pirmą kartą mokytojai pasirodė, kad mama išgėrusi arba iš vakaro vartojusi alkoholį, buvo nesusitvarkiusi, sklido kvapas. Tėtis daugiau rūpinasi vaiku. Per Tamo dienyną tėtis žiūri per dieną po kelis kartus, o mama pažiūri per kelis mėnesius kartą. Neturi nei mamos kontaktų, nors ji pati dienyne gali tai atžymėti. Ugnė po mamos susitikimų pasikeitė, nes prasidėjo nerviniai tikai, pradėjo galvytę purtyti. Vaikas vengė, kad vaikai matytų jos mamą.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. paaiškino, kad su ieškovu yra bendradarbiai, pažįsta atsakovę, jų santykiai vidutiniai. Jokių nusistatymų prieš ją neturi. Liudytojas turi dukrą Austėją, kuri yra šalių dukters bendraamžė ir bendrauja su ieškovo dukra. Ankščiau mergaitės labai bendravo, po šalių skyrybų, dar santykiai buvo geri, šiuo metu mažiau bendrauja. Vaikai žino mokykloje, kad Ugnės mama piktnaudžiauja alkoholiu. Ne vieną kartą lankėsi ieškovo šeimos namuose. Po šalių skyrybų šalių vaikas pasilikdavo miegoti jų namuose, tai atsakovė ateidama iš jų namų pasiimti savo dukros, sklisdavo iš jos alkoholio kvapas. Iš ieškovo žodžių žino, kad mokytoja pasakojo, kad iš atsakovės sklido alkoholio kvapas, kai ji buvo atėjusi į mokyklą. Atsakovė prašė Austėjos, kad Ugnei perduotų raštelius, tačiau jis jai tai uždraudė daryti.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. paaiškino, kad yra ieškovo žmona, žino atsakovę. Po santuokos nutraukimo mergaitė dar metus gyveno pas atsakovę. Mergaitė neturi draugų mokykloje, nuo trečios klasės. Mergaitės sveikatos būklė pablogėjo nuo 2016 metų. Parėjusi mergaitė pasakojo, kad mokykloje apsilankė mama, kuri buvo nešvari, nuo jos sklido kvapas, ji išsigando, kad ji ją pasiims gyventi pas save su draugu. Vaikas tą suvokia, kad ji jai reikalinga dėl pinigų. Kreipėsi į specialistus. Jai sunku suprasti vaiko nenorėjimo matytis su mama priežastis. Neturi duomenų, kad vaikas buvo gydomas netradiciniu būdu. Su močiute vaikas nesimato. Vaikui niekas nedraudžia matytis su mama. Vaikas pasakojo, kad buvo sutikusi močiutę stadione vaikščiojant su šuniuku, kuri minėjo, kad mama grįžta iš užsienio, kad jai dovanų parveš, bet vaikas pasakė, kad jai nereikia. Šiuo laikotarpiu vaikui sveikata gerėja, šiuo metu vyksta gydymas.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Vaidilutės Stalmokienės išvadomis, situacija gana sudėtinga, dėl visos šios situacijos vaiko sveikata paūmėjusi, vaikas turi problemų ir ta neapibrėžta situacija neigiamai veikia vaiką. Vaikas yra išreiškęs savo nuomonę, kad vengia susitikti su mama. Dalyvaujant psichologei, vaikui buvo pasiūlyta bendrauti su mama ir vaikas kategoriškai atsisakė su ja bendrauti, vaikas aiškiai pasakė, kad ji nenori bendrauti su mama. Kiek parašyta gydytojų išvadose, kiek kalbėta su pačia mergaite, bet vaiko nuomonė nesikeičia, nebuvo išreikštų jokių abejonių, vaikas visada tos pačios nuomonės, kad nenori susitikti su mama, nenori su ja bendrauti. Tą patį patvirtino ir klasės auklėtoja R. S., kad vaikui yra nemalonu susitikti su mama, nes vaikai mokykloje matė jos išvaizdą ir vaikas vengia, atveda mamą ir bėga į šoną. Atsakovės šeima institucijai žinoma senai. Atsakovė, atsakovės mama, t.y. vaiko močiutė, kaimynai kieme vartodavo alkoholį, aplinkoje buvo daug svetimų išgėrusių žmonių, vaikui būdavo nejauku, baisu, vaikas labai pergyveno. Nuo tada sužinojo institucija apie tos šeimos situaciją. Institucija skatino mamą gydytis, keisti gyvenimo būdą, nes kitu atveju, vaikas negalės gyventi su mama tokioje aplinkoje. Ten vyko ir gaisras; institucijos skyrius rado rėmėjų, kad pagerinti šeimos situaciją, antras aukštas buvo sutvarkytas. Institucija tikėjosi, kad mama savo gyvenimo būdą keis, tačiau tas neįvyko. Institucija skatino tėtį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nuo to laiko, mama su vaiku nebendravo, nepalaikė jokio ryšio su vaiku, nes buvo išvykusi į užsienį. Vaikui pakeitus mokyklą, mokytoja nepastebėjo vaiko jokių problemų, tačiau grįžus mamai, jai vaikštant į mokyklą ir ne visai geros būsenos, kaip ir paaiškino auklėtoja, vaikui ši situacija paūmėjo. Mamai dirbant užsienyje, ji neteikė vaikui išlaikymo, o tik padidino įsiskolinimo dydį. Mamai vaiko mokslai nerūpi, nerūpi jos situacija. Yra pagrindas riboti motinos valdžią vaikui neterminuotai.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-402-794/2015 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį - pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr.N2-44-676/2014 : šalių nepilnametės dukters U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu R. B.; atsakovė R. G. įsipareigojo nepilnametės dukters U. B. išlaikymui mokėti po 90 EUR kas mėnesį mokamas periodines išmokas, nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovas R. B. vaiko išlaikymui priteistas lėšas tvarkys uzufrukto teise; šalys susitarė nusistatyti šalių bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: R. G. būdama blaivi bendrauja su dukra kiekvieną sekmadienį nuo 12.00 val. pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžindama 16.00 val. į jos gyvenamąją vietą; R. G., negalėdama dukters pasiimti nustatytu laiku, turi apie tai pranešti R. B. ne vėliau kaip prieš 24 val. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba sms žinute; R. B. įsipareigojo dukters U. B. ligos atveju, ar jei yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje, ne vėliau kaip likus 24 val. iki šiame bendravimo su vaiku tvarkos nustatyto susitikimo laiko, apie tai pranešti R. G. skambučiu ar sms žinute; pagal abipusį šalių susitarimą, R. G. būdama blaivi gali kiekvieną dieną su dukra bendrauti telefonu, per interneto programas Skype, Messenger ir kt. (įskaitant su vaizdo ir garso įranga), jei tai nepažeidžia vaiko interesų; šalių susitarimu, R. G. būdama blaivi gali bendrauti su dukra ir kitu laiku.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė nesirūpina savo vaiku, vengia atlikti savo pareigą auginti, auklėti, rūpintis bei išlaikyti savo vaiką, neužtikrina jam saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo dukters gyvenime. Bylos duomenimis atsakovė 2017 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kalta, padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje. 2014 m. spalio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3180 atsakovė dėl nepakankamos vaiko priežiūros įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; R. G. įsipareigojo nevartoti alkoholio, keisti gyvenimo būdą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-402-794/2015 patvirtino R. G. ir R. B. taikos sutartį, kuria R. G. dukters išlaikymui įsipareigojo mokėti po 90 EUR. A. R. Gureckienė priteisto išlaikymo dukrai neteikia, išlaikymo įsiskolinimas 2016 m. spalio 1 d. yra 1 212,01 EUR. Šiuo metu atsakovė nuosavo būsto neturi, gyvena su vyru Šiauliuose, nedirba, registruojasi darbo biržoje, pajamų negauna. Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, įsigaliojimo dienos iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, atsakovė dukros tinkamai nelankė, išlaikymo jai neteikė, jos auklėjimu nesirūpino, nerodė jokio suinteresuotumo dalyvauti vaiko gyvenime. 2016 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2VP-13698-1030/2016, atsakovės prašymas buvo atmestas. Bylos duomenimis 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovė atėjo pas dukrą į mokyklą, buvo netvarkingai apsirengusi, nuo jos sklido nemalonus kvapas, dėl to klasės vaikai pradėjo iš vaiko juoktis, tyčiotis, dukrai vėl prasidėjo veido tikai, teko kreiptis į neurologą, gydytis, buvo atnaujintas psichologinės pagalbos teikimas mokykloje. Ieškovas paaiškino, kad susisiekė su atsakove, prašė laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, prašė nelankyti dukros mokykloje, aiškino, kad tokie apsilankymai neigiamai veikia vaiko psichiką, tačiau atsakovė išvadino ieškovą necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad jokios bendravimo tvarkos nesilaikys, atsakovė nurodytas aplinkybes iš esmės neigia. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. rašo Nr. (24.32)-VT4-1840 matyti, kad šalių duktė Ugnė patvirtino, jog su mama bendrauti vengia dėl mamos problemų su alkoholiu. Konsultacijų su psichologu, psichiatru metu nustatyta, kad mergaitės nerimastinga vidinė sumaištis, konstatuota, kad mergaitė su atsakove susitikti nenori. 2017 m. birželio 15 d. VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro nuomone, kad mergaitė šiuo metu yra jautri, nekoncentruoja dėmesio, jautri kritikai, greitai susijaudina ir tuo metu paūmėja nerviniai tikai. Mergaitės emocinė būsena dar labiau sutrinka po pasimatymų su mama ir po psichologo apklausų.

Teismo ištirti rašytiniai įrodymai, šalių bei liudytojų paaiškinimai bei institucijos išvada liudija, kad atsakovė R. G. atsisako prigimtinės motinos teisės rūpintis savo vaiku, vengia auginti, išlaikyti, auklėti dukrą, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas. Atsakovė atsisako ką nors keisti savo gyvenimo situacijoje, apie jos dalyvavimą vaiko gyvenime nėra jokių žinių, ji net nenori vertinti, kad jos toks elgesys daro vaikui neigiamą įtaką, savo veiksmų kritiškai nevertina, o tik įsivaizduoja, kad jai kažkas nori pakenkti, todėl konstatuotina, jog ji, nesirūpindama vaiku, su juo nebendraudama, jo materialiai neišlaikydama nevykdo savo konstitucinės pareigos. Todėl, įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas atsakovei taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą ir apriboti motinos valdžią jos dukters U. B. atžvilgiu, nes ji visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, neišlaiko ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.195 straipsnyje numatyta, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Bylos duomenimis nustačius, kad atsakovė nevykdo ir savo pareigos materialiai išlaikyti ne-pilnametę dukrą, atsižvelgiant į tai, jog reikalaujamo išlaikymo dydis yra pagrįstas nepilnamečio vai-ko, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastais poreikiais, pakeistinas 2015 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi priteistas išlaikymo dydis ir priteistinas iš atsakovės R. G. išlaikymas U. B. periodinėmis išmokomis po 175 EUR, kas mėnesį iki dukters pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovo pajamos sudaro apie 1000 EUR iš darbinių santykių bei 50 EUR iš žemės nuomos bei už žemės deklaravimą 2000 EUR per metus bei iš Vaikų išlaikymo fondo per mėnesį gauna 53 EUR; ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia virš 400 EUR. Pažymėtina, jog vien tai, kad atsakovė nedirba, neturi pajamų, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovės tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jos poreikius. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų ji negali gauti pajamų, kurios užtikrintų jos ir jos nepilnamečio vaiko poreikius. Priešingai nurodė, kad vyko uždarbiauti į Norvegiją, taip pat kelis mėnesius ilsėjosi pas vyrą Danijoje. Būtent tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nenustatytos pateisinamos priežastys, dėl kurių teismo priteisto išlaikymo atsakovė savo vaikui nemokėjo, kas, teismo nuomone, rodo, jog atsakovė iki šiol nevykdo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovės noras rūpintis vaiku, realiai nekeičiant požiūrio į įstatymo numatytas pareigas savo vaikams, neatliekant ir nesiimant daugiau jokių konkrečių veiksmų, neleidžia padaryti išvados, kad esant dabartiniam ieškovės elgesiui, situacija iš esmės būtų pasikeitusi, todėl pareiškimas dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir kiti su šiuo reikalavimu susiję susiję reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo, atmestini (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas nurodė, kad neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-11-07 sprendimu NR. 2.3-(NTP-2)-16-T-2076-18506 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei, patenkinus ieškinį, atsakovės turėtos išlaidos nepriteistinos.

Naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos dukters U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-402-794/2015 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės R. G. išlaikymą jos nepilnametei dukrai U. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 22 d., iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei R. G. lankyti dukrą U. B., gimusią 2005 m. gruodžio 12 d., Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijoje.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.