Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovams I. N. ir D. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų švara“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 4 d. nutarimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, kurios faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos civilinės bylos. Pažymi, kad į teismą kreipėsi dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

14. Nurodo, kad įstatymo nustatytu terminu palikimui priimti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis atliko bausmę pataisos namuose, apie tai atsakovė žinojo, tačiau apie tėvo mirtį jam nepranešė. Dėl to neturėjo galimybės priimti palikimą, o atsakovė, pasinaudojusi šia aplinkybe, ne tik priėmė palikimą, bet ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistravo savo nuosavybę. Teigia, kad atsakovė, perleisdama savo sūnui paveldėtą turtą, į kurį neturėjo nuosavybės teisės, nes paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis panaikinta, atėmė iš apelianto nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Mano, kad įvertinus visas nurodytas aplinkybes dovanojimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis.

15. Mano, kad byloje turi būti taikoma restitucija ir atsakovės nuosavybėn grąžintas turtas. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais. Pažymi, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 3 dalį, pagal kurią jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Atsakovė I. N. neteisėtai paveldėtą turtą, į kurį teismas jam pripažino nuosavybės teisę, neatlygintinai perleido savo sūnui, todėl byloje yra pagrindas taikyti restituciją.

17. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas priimtas teismo posėdžio metu visapusiškai, objektyviai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus įrodymus, todėl jį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motinos I. N. sutuoktinis ieškovo tėvas A. J. N. 2017 m. rugpjūčio 17 d. mirusio sutuoktinio turtą paveldėjo atsakovė. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos ir sužinojo apie tėvo mirtį. Pablogėjus motinos sveikatai ir dėl garbaus amžiaus ji nusprendė visą savo turtą padovanoti jam su sąlyga, kad jis ja rūpinsis ir ji galės gyventi padovanotoje savo namo dalyje iki gyvos galvos. Pažymi, kad ieškovas, sužinojęs apie tėvo mirtį, pats dvejus metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo, nei jo motina, nei jis pats apie ieškovą jokių žinių neturėjo, nes motinos sutuoktinis būdamas gyvas su ieškovu nebendravo, jo vengė ir bijojo.

19. Nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį patenkinti vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo sprendimu. Pažymi, kad iki ieškovui kreipiantis antrinės teisinės pagalbos ir iki kreipiantis į teismą motina jam jau 2019 m. vasario 13 d. buvo padovanojusi visą savo turtą, šis faktas Nekilnojamojo turto registre išviešintas 2019 m. vasario 20 d., duomenų apie padovanotą turtą motina neslėpė. Teigia, kad dėl prastos sveikatos motina teismo posėdžiuose byloje, kurioje buvo sprendžiamas praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas, nedalyvavo, o ieškovas informacijos apie paveldėtą turtą neieškojo, nors turėjo galimybę kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovė I. N. turtą jam padovanojo nesant jokių ginčų teisme, ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo metu turėjusi ginčo turtą nuosavybės teise ir teisėtai juo disponuodama.

20. Taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad, perleisdama sūnui paveldėtą turtą, į kurį neturėjo nuosavybės teisės, atsakovė atėmė iš ieškovo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Dovanojimo sandorių sudarymo metu I. N. buvo teisėta turto savininkė, tinkamai ir laiku po vyro mirties priėmusi palikimą, jokių ginčų dėl turto tuo metu nevyko, todėl ji turėjo teisę sąžiningai ir pagal įstatymų reikalavimus paveldėtą turtą padovanoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

23. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

25. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas A. J. N. Mirusiojo sutuoktinė atsakovė I. N. 2017 m. gegužės 24 d. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, jos pareiškime taip pat nurodytas kitas įpėdinis – ieškovas, kuris teisės aktų nustatytu terminu ir tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Atsakovei 2017 m. rugpjūčio 17 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Atsakovė 2019 m. vasario 13 d. dovanojimo sutartimis, notarinio Nr. 864, Nr. 858, Nr. 876, Nr. 870, visą jai priklausantį ir paveldėtą nekilnojamąjį turtą padovanojo savo sūnui atsakovui D. D. Dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. 858, kuriuo atsakovė sūnui padovanojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 1/3 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei žemės sklypą, 5.6 punktu apdovanotasis patvirtino sutinkantis su sąlyga, kad dovanotoja gyventų ir naudotųsi padovanota gyvenamojo namo dalimi iki gyvos galvos.

26. Nustatyta, kad ieškovas Telšių apylinkės teismui 2019 m. gruodžio 12 d. pareiškė ieškinį prašydamas atnaujinti (pratęsti) praleistą terminą palikimui priimti, atnaujinti terminą nuginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2017 m. rugpjūčio 17 d. išduotą I. N. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 6354 pripažinti iš dalies (dalį dėl paveldimo turto dydžio) negaliojančiu, nustatant I. N. teisę į paveldimo turto 1/4 dalį. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-691-357/2020 ieškovo ieškinys patenkintas, atnaujintas terminas palikimui priimti ir ginčyti 2017 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei panaikinta Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2017 m. rugpjūčio 17 d. I. N. vardu išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 6354 dalis į 3/4 dalis paveldimo turto, paliekant galioti paveldėjimo teisės liudijime nurodytą I. N. teisę į paveldimo turto 1/4 dalį. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad atsakovė nenurodė apie disponuojamo paveldėto turto apimties sumažėjimą, todėl nusprendė, kad paveldimas turtas yra išlikęs. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą, jis paveldi kartu su palikėjo sutuoktine ir pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir CK 5.13 straipsnį ieškovui priklauso 3/4 dalys paveldimo turto.

27. Notarė 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovo atstovę advokatę informavo, kad neturi galimybės įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kadangi atsakovės vardu nėra jokio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto, į kurio 3/4 dalis notarė įpareigota ieškovui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas 2021 m. vasario 24 d. pareiškė ieškinį dėl dovanojimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis siekdamas įgyvendinti savo teisę paveldėti po tėvo mirties likusį palikimą.

28. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį. Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/916/2018, 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

29. Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas yra valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija. Išdavus paveldėjimo teisių liudijimą, pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, o įpėdiniai įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. Todėl nepaisant to, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.

30. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-691-357/2020 ieškovui atnaujintas (pratęstas) terminas A. J. N. palikimui po jo mirties priimti. Taigi Šiaulių apygardos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nenustatė ir nepripažino ieškovo nuosavybės teisių į paveldėtiną turtą, o tik atnaujino terminą aktyviems veiksmams atlikti – valiai dėl palikimo priėmimo pareikšti. Juo labiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu nebuvo nuspręsta, kad ieškovui kuris nors konkretus turtas turi būti grąžintas natūra. Šiaulių apygardos teismas nesprendė dėl ieškovo nuosavybės teisės.

31. Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų ir jo atstovės paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, ieškovas dovanojimo sutartis ginčija dėl to, kad jomis buvo padovanota ir turto, kurį paveldėti ieškovui atnaujintas terminas, dalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas savo teises gina netinkamu būdu. Aplinkybė, kad teismo sprendimu panaikinta dalis atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, savaime nedaro negaliojančiais atsakovės sandorių, sudarytų iki paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo metu (2019 m. vasario 13 d.) atsakovė buvo teisėta dovanojamo turto savininkė ir galėjo jį valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiūra. Terminas palikimui priimti ieškovui atnaujintas ir dalis atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinta tik 2020 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu, į teismą ieškovas kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 12 d., taigi atsakovai, sudarydami ginčijamas dovanojimo sutartis, objektyviai apie būsimus įvykius negalėjo žinoti, sandorių sudarymo metu jokie ginčai nevyko. Kaip minėta, atsakovės I. N. 2017 m. gegužės 24 d. pareiškime dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ieškovas yra nurodytas kaip kitas įpėdinis, ši aplinkybė nebuvo nuslėpta, tačiau ieškovas teisės aktų nustatytu terminu ir tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimo priėmimas nėra asmens pareiga, jis turi teisę pasirinkti, ar priimti palikimą. Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-251/2012). Įpėdinis, nesikreipęs į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, neišreiškė savo ketinimo įgyvendinti teisės į palikimo turinį sudarantį turtą. Teisės aktai nenumato jokios pareigos ir termino, kurį kiti įpėdiniai, tinkamai priėmę palikimą ir gavę paveldėjimo teisės liudijimą, turėtų laukti palikimo nepriėmusio įpėdinio apsisprendimo negalėdami laisvai disponuoti savo nuosavybės teise. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamas dovanojimo sutartis negaliojančiomis ieškinio argumentų pagrindu. Tokių pagrindų apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

32. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. posėdyje ieškovo atstovė pripažino aplinkybę, kad atsakovai turėjo teisę sudaryti dovanojimo sutartis, sutiko, kad tiek dovanotoja, tiek apdovanotasis veikė sąžiningai ir jų sąžiningumo neginčijo. Ieškovo atstovės nuomone, dovanojimo sandoriais buvo atimta ieškovo teisė gauti tėvo palikimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka ir pažymi, kad ši ieškovo teisė būtent ir buvo apginta minėtu Šiaulių apygardos teismo sprendimu. Tuo tarpu šios teisės įgyvendinimo būdas yra reglamentuotas CK 5.57 straipsnio 2 dalyje, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju taikytina kaip specialioji teisės norma. CK 5.57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atnaujinus terminą priimti palikimą įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent tai nurodyta ir aptarto Šiaulių apygardos teismo sprendimo 33 punkte, o kaip minėta, kadangi Šiaulių apygardos teismas sprendimo priėmimo metu neturėjo duomenų apie sudarytus dovanojimo sandorius, konstatavo, kad ieškovui priklauso 3/4 dalys paveldimo turto. Apeliantui argumentuojant, kad atsakovai nuslėpė nuo teismo aplinkybę apie sudarytus sandorius, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog civilinės bylos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė teismui duomenų apie sudarytus dovanojimo sandorius, niekaip nelemia šių sandorių neteisėtumo.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatos yra susijusios su sąžiningų trečiųjų asmenų interesų apsauga, kai yra apsunkintas turto grąžinimas, todėl įstatymų leidėjas apribojo turto grąžinimą natūra, kuris jau yra perleistas (neišliko). Taigi įpėdinio teisės yra ginamos jam priklausančios turto vertės požiūriu, tik ribojama galimybė paveldėti turtą (gauti) natūra. Todėl, kolegijos vertinimu, šia tvarka ir turi būti realizuojama ieškovo paveldėjimo teisė ir nagrinėjamos bylos konstekste tai nereikš Šiaulių apygardos teismo sprendimo nevykdymo ar paneigimo, kaip nepagrįstai teigia apeliantas. Terminą palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos išlaikant jo ir palikimą priėmusių įpėdinių pusiausvyrą. Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą), įpėdinio teisės į palikimą yra ribojamos įstatymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių požiūriu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimas negaliojančiu dėl tos priežasties, kad buvo atnaujintas terminas palikimui priimti kitam įpėdiniui, nesuponuoja turto perdavimo natūra terminą prasitęsusiam įpėdiniui, juo labiau, nustatyta, kad dar iki ieškovui kreipiantis į teismą 2019 m. gruodžio 12 d. turto, kurį jis pretenduoja paveldėti, natūra nebeliko, nes atsakovė dar 2019 m. vasario 13 d. jį padovanojo.

34. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ir CK 4.96 straipsnio 3 dalį, pagal kurią jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Visų pirma dovanojimo sutartys nepripažintos negaliojančiomis. Antra, konstatuota, kad atsakovė turėjo teisę disponuoti paveldėtu turtu, atsakovas turėjo teisę dovanojamą turtą priimti, t. y. nėra nustatyta, kad jis turtą valdo neteisėtai, tuo tarpu ieškovo teisės į palikimą nagrinėjamu atveju yra ribojamos CK 5.57 straipsnio 2 dalimi. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne vindikacijos (t. y. daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo) pagal CK 4.96 straipsnį klausimas. Ieškovas reiškė reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos, šiuos klausimus reglamentuoja CK 1.80 straipsnis ir CK 6.145–6.153 straipsniai.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi ieškovui nėra užkertamas kelias tinkamai įgyvendinti savo teises ir pretenduoti į piniginę kompensaciją pagal CK 5.57 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 19 d. posėdžio metu išaiškino ir pasiūlė ieškovo atstovei teisę reikšti alternatyvų reikalavimą ir prašyti piniginės kompensacijos, tačiau ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas tokios galimybės atsisako ir siekia gauti turtą natūra, o ne pinigais. Pažymėtina, jog atsakovų atstovė taip pat nurodė, kad atsakovai pripažįsta ieškovo teisę gauti piniginį ekvivalentą.

36. Teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo, t. y. asmuo, kuris kreipiasi į teismą, siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigipagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo, ar yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui kompensaciją ir jos dydžio klausimo.

37. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

38. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje, tačiau apeliacinį skundą atmetus išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje ir jų atlyginti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.