Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-31-1105/2020

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-02-28
Bylos Nr.: 1-31-1105/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35464-2018-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Sabaliauskienė
Civilinis ieškovas: O. J., B. D.
Nukentėjusysis: P. J.
Kaltinamasis: V. I.

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-31-1105/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35464-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.1.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2.; 2.1.15.

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 28 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė,sekretoriaujant Zitai Puzinienei, Evelinai Urbonaitei, Audronei Meškonytei,dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei,nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms O. J. ir B. D.,nukentėjusiojo P. J. atstovui advokatui L. Ž.,kaltinamajam V. I., jo gynėjui advokatui A. C.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „D“ čiužinių surinkėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., teistas 2012 m. spalio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, galutine 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui bei įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei iki 2013 m. spalio 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, 2014 m. liepos 1 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. I. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. liepos 25 d. apie 4 val. garažų kooperatyvo „S“, esančio (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Panevėžio r., sargo budėjimo patalpoje tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam P. J. į galvą, krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas krūtinėje, kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio žandinio sinuso sienelės ir kairės pusės IV-V šonkaulių lūžius, likvoro išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, liežuvio žaizdą, sukėlusius P. J. stiprius psichikos sutrikimus – kitą kraujagyslinę demensiją, organinį kliedesių sutrikimą, t. y. sunkų P. J. sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamosios bylos įrodymai

Kaltinamasis V. I. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Teismui paaiškino, kad 2018 m. liepos 24 d. buvo nuvažiavęs prie „Ekrano“ marių. Apie 15 val. susiskambino su P. L., abu sutarė susitikti garaže ir tvarkyti mašiną. P. garaže turėjo alaus, todėl abu išgėrė du litrinius butelius nestipraus alaus. Tada kaltinamasis dviračiu nuvažiavo atvežti degtinės, atvežė 0,7 litro talpos butelį, jį išgėrė. Sutvarkius mašiną, atvažiavo P. sesė su draugu, kurio pavardė B.. Šis nuvažiavo atvežti dar vieną degtinės butelį, kurį abu su P. gėrė toliau, tačiau šio butelio jau nebeišgėrė, jo liko maždaug pusė ir jis jį pasiėmė su savimi išvažiuodamas dviračiu iš garažo. Visi iš garažo išvažiavo namo apie 23 val. vakaro. Jis važiavo dviračiu, visi kiti automobiliu, kurį vairavo P. sesers draugas B.. Važiuodamas iš garažo sustojo prie sargo būdelės, jo paklausė ar jis nori išgerti. Sargas sutiko. Abu šiek tiek išgėrė, gerdami šaudė petardas, paskui šaudė sargo oriniu šautuvu. Išvažiavęs dviračiu namo ir nuvažiavęs nuo garažo apie 2 kilometrus, kaltinamasis nugriuvo nuo dviračio, griūdamas susižalojo plaštaką, pagulėjęs atsikėlė ir pastebėjo, kad nebeturi kuprinės. Supratęs, kad kuprinę paliko sargo būdelėje, grįžo jos ieškoti. Kol grįžo į sargo budelę užtruko apie 40 minučių. Grįžęs rado sužalotą sargą ir iškvietė policijos pareigūnus. Papildomai kaltinamasis nurodė, kad iki įvykio, kuomet nukrito nuo dviračio, jokių sužalojimų neturėjo, nukritęs nuo dviračio turėjo nubrozdinimų ir sumušimų. Išvažiuodamas namo sargą paliko gyvą ir sveiką, su juo jokio konflikto nebuvo. Kai grįžo pasiimti kuprinės, kurioje buvo namų raktai, pasas, dviračio prirakinimo grandinė, ji buvo ant žemės. Sargas taip pat gulėjo ant žemės, atrodė sumuštas, ant žemės buvo kraujo, bet kaltinamasis sargo nelietė, jis iš karto kvietė policiją. Ar sargas buvo atsikėlęs jis nepamena, aplamai nepamena daugelio įvykio detalių, nes buvo labai girtas. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis P. J. nebuvo apklaustas remiantis 2019 m. birželio 12 – 19 d. d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis, kadangi negali dalyvauti proceso veiksmuose ikiteisminiame tyrime ir teisme, duoti objektyvius parodymus, atstovauti savo interesus byloje (2 tomas, b. l. 74-79).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. liepos 25 d. ryte apie 6.30 val. atvažiavo dvi pareigūnės ir pasakė, jog yra sužalotas jos sutuoktinis. Nukentėjusioji paskambino dukrai. Vyras buvo sunkios būklės, išvežtas į reanimaciją, jį pamatė jau atvežtą į palatą. Vaizdas buvo siaubingas, vyro veidas baisus, akių nesimatė, visur išdraskyta. Dantų plokštelė galbūt spardymo metu buvo sulūžusi, liežuvis, gleivinė supjaustyti. Dabar P. J. kalba prastai, neprigirdi. Jam siuvo liežuvį, gleivinę. Jis pats nepavalgo, neapsirengia, naktį kažką nesuprantamai šneka. Po įvykio niekada nebuvo sąmoningas. Nukentėjusiosios nepažįsta, prašo duoti telefoną, nes nori paskambinti žmonai. Palikti jo vieno neįmanoma. P. J. apie įvykio aplinkybes kiekvieną kartą pasakoja skirtingai, vieną kartą sako, kad jį užpuolė dviese, kitą kartą, kad keturiese, sako, kad su strypu trenkė jam per galvą, kad purškė dujų balionėliu, kiek logikos jo šnekoje neaišku. Nukentėjusioji byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 15 000 Eur sumai, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo advokato pagalbos išlaidas. Nurodo, kad nežino kiek laiko reikės mokėti slaugos ligoninei, nes tokioje ligoninėje jos sutuoktinis nemokamai gali būti tik keturis mėnesius. Kainuoja sauskelnės, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Nukentėjusios civilinį ieškinį sudaro patirta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Nukentėjusioji papildomai nurodė, kad jos santykiai su vyru buvo geri. Vyras buvo dirbantis pensininkas. Savarankiškai išmoko anglų kalbą, važinėdavo į užsienį užsidirbti, eidavo į garažą pabudėti, ryte nukentėjusiąją veždavo į darbą. Dabar pati nukentėjusioji ryte atsikėlusi pamaitina P. J., suduoda vaistus ir važiuoja į darbą. P. J. trumpai gali būti pabūti vienas, būna, kad iškrenta iš lovos. Kartais jį prižiūri duktė, jis būna slaugos ligoninėje. Po įvykio sveikatos būklė eina blogyn. Ligoninėje dar vaikščiodavo su lazdele, paskutiniu metu vienas nebepaeina. Iki įvykio sutuoktinis mėgo grybauti, sesuo su juo važiuodavo į motinos sodybą, į kapines, domėjosi politika, skaitydavo internete. Buvo smalsus, apsiskaitęs, iš bibliotekos nešdavosi knygas skaitymui, aktyviai gyveno. Dabar pomėgių nebėra, su juo nebegali palaikyti pokalbio, nes jis nesuvokia realybės. Knygą ar laikraštį tik varto, žiūri. Metų laikų nebeatpažįsta. Jo būsena sunki, prastėjanti. Iki įvykio jos ir sutuoktinio santykiai buvo artimi, vyras su vaikais palaikė ypatingai artimą ryšį. Dukra, gyvenanti Lietuvoje, pas juos atvažiuodavo porą kartų per savaitę, dukra gyvenanti užsienyje – porą kartų per metus. Vyras yra pensininkas, bet iki įvykio dirbo. Dabar jam mokama senatvės pensija bei 216 Eur dydžio socialinė pašalpa. Kai vyras guli slaugos ligoninėje socialinė pašalpa pervedama tai ligoninei. Iki įvykio sutuoktinis gaudavo darbo užmokestį apie 300 – 400 Eur dydžio, priklausomai nuo budėjimų dienų, dirbo sargu. Po įvykio šeimos pajamos sumažėjo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. D. nurodė esanti nukentėjusiojo P. J. dukra. Pasakojo, jog 2018 m. liepos 25 d. ryte ruošiantis į darbą, sulaukė mamos skambučio. Mama buvo išsigandusi, pasakė, kad nutiko nelaimė, kad ji sulaukė policijos pareigūnų, kurie pranešė, kad tėtis yra sužalotas ir šiuo metu randasi ligoninėje komos būklėje. Nukentėjusioji su vyru, paėmę mamą, važiavo į ligoninę. Su tėčiu pabendrauti nepavyko, jis nebuvo sąmoningas, dešimt parų praleido reanimacijoje. Tik neurochirurginiame skyriuje tėtis pradėjo rodyti ženklus, po vieną kitą žodį pradėjo sakyti. Po įvykio klausinėjo P. J. apie tai kas nutiko. Jis apie sumušimą sakė įvairias versijas, minėjo, kad užpuolikai buvo dviese, pabeldė į sargo namuko duris, kurias jis atidarė ir lygtai jam papurškė, nurodė, kad jis nieko nepamena. Kitą kartą sakė, kad nuo kopėčių šoko ant jo žmogus. Dar kitą kartą, kad jie buvo trise garažiniai, vietiniai. Nukentėjusi taip pat nurodė byloje reiškianti civilinį ieškinį 10 000 Eur sumai, kurį sudarė neturtinė žala. Be to, prašo iš kaltinamojo išieškoti 300 Eur advokato išlaidų. Neturtinę žalą sudaro nukentėjusiosios išgyvenimai. B. D. nurodė turėjusi puikų ryšį su savo tėčiu, kurio neliko per vieną dieną. Ji su tėčiu bendravusi labai artimai, pasakojusi jam apie savo problemas, diskutuodavo apie savo ir tėčio darbus, požiūrį į skirtingus dalykus. Tėtis ją nuramindavo sakydamas, kad yra dalykų, kurių neįmanoma pakeisti, todėl neverta dėl jų jaudintis. P. J. buvo geras tėtis. Po įvykio tėtis nukentėjusiosios nebepažįsta, ji tapo jam neįdomi. Iki tol jis domėjosi užsienio politika, sulaukęs vidutinio amžiaus išmoko anglų kalbą, grybaudavo. Po įvykio pakito ir nukentėjusiosios psichinė būklė, ilgą laiką ji negalėjo užmigti, jautė baimę ir įtampą, jaudulį, nes medikai neteikė vilties, kad tėtis išgyvens. Šiuo metu P. J. gyvybei grėsmės nebėra, tačiau nukentėjusioji supranta, kad tėčio iš esmės nebeturi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiojo P. J. atstovas advokatas L. Ž. nurodė palaikantis byloje pareikštą civilinį ieškinį 25 000 Eur sumai. Paaiškino, kad pats P. J. jau nebegali teismui papasakoti įvykio aplinkybių ir išgyvenimų. Jis turi sąmonę, bet negali adekvačiai reaguoti į situaciją. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo gyvenimas visiškai pasikeitė. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad po įvykio jam konstatuota demensija, tam tikras psichinis sutrikimas, kuris progresuoja. Nukentėjusysis nebereaguoja adekvačiai į aplinką. Dėl jo pasikeitusio gyvenimo ir patiriamo streso jis bėga iš ligoninės, iš baimės nubunda naktį ir jam rodosi, kad nori kažkas užeiti į namus, patiria gilius dvasinius išgyvenimus. Jo fizinė būklė prasta, kadangi padaryti stiprūs fiziniai sužalojimai, dėl to patiria fizines kančias. Byloje pareikštas civilinis ieškinys susideda iš nukentėjusiojo patirtų ir vis dar patiriamų fizinių kančių ir dvasinių išgyvenimų. Atstovas nurodė palaikantis civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia, nes negali jo pagrįsti rašytiniais įrodymais.

Liudytoja L. N. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono komisariato operatyvinėje grupėje. Įvykis buvo seniai, todėl ji prastai jį atsimena. Pamena, kad 2018 m. liepos 25 d. buvo nuvykusi į įvykio vietą, t. y. į garažų kooperatyvuose esančią sargų budelę. Įėjus į vidų buvo matyti suversti daiktai, daug kraujo, sužaloto žmogaus atrodo nebebuvo. Jis buvo išvežtas. Su juo bendravo ar įvykio vietoje, ar reanimacijoje, tiksliai visko nepamena, prašo vadovautis liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos parodymai, kuriuose ji nurodė, kad kadangi įvykis buvo senai, ji gerai jo nepamena, bet susipažinusi su savo tarnybiniu pranešimu, rašytu 2018 m. liepos 25 d., ji gali pasakyti, kad nurodytą dieną ji dirbo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinėje grupėje, Dirbant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Dembava, Panevėžio r., garažų teritorijoje rastas sumuštas P. J.. Nukentėjusysis buvo skubiai išvežtas į Panevėžio ligoninę ir gydomas reanimacijoje. Jai atvykus pas P. J. į ligoninę, gydytojai jai paaiškino, kad P. J. yra sąmoningas, tačiau sunkios būklės ir negali kalbėti. Kadangi įvykio vietoje buvo sulaikytas V. I., t. y. vaikinas su oranžiniu dviračiu, ji priėjusi prie P. J. paklausė ar jį sumušė tas pats vaikinas su oranžiniu dviračiu, kuris buvo prie jo. P. J. linksėjo galvą ir kelis kartus tyliai pasakė „taip“. Iš jo pasakymo ir linksėjimo galva suprato, kad jį sumušė sulaikytas V. I. (3 tomas, b. l. 87). Liudytoja nurodytus parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaip visiškai teisingus ir papildomai teismui paaiškino, kad su nukentėjusiaisiais į ligoninę jai tenka vykti. Tuomet medikų yra klausiama ar galima su nukentėjusiuoju bendrauti, ar jis gali teikti informaciją apie įvykį. Šiuo atveju buvo leista su P. J. bendrauti. Nukentėjęs gulėjo ramiai. Kai pamatė liudytoją su uniforma stengėsi jai kažką pasakyti. P. J. kalba buvo sunkiai suprantama. Liudytoja jį nuramino ir paklausė kas jį sumušė. Kadangi buvo sulaikytas įtariamasis jai reikėjo išsiaiškinti ar tai buvo jis ar ne. Kad jį sumušė kaltinamasis, P. J. patvirtino per kelis kartus. Jis nurimo, žiūrėjo liudytojai į akis, suprato jos klausimus, taip pat suprato apie kokį asmenį liudytoja klausia. Kaltinamasis buvo sulaikytas kitų pareigūnų remiantis nukentėjusiojo patvirtinimu.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. S. nurodė dirbantis Panevėžio apskrities Vyriausiajame policijos komisariate vyriausiuoju patruliu.

Liudytojui paprašius, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei tarnybinis pranešimas, kuriuose liudytojas buvo nurodęs, kad 2018 m. liepos 25 d. jis dirbo ekipaže 1773 kartu su kolega P. K.. Kažkur po 4 val., tiksliai laiką yra parašęs savo tarnybiniame pranešime, kurį rašė po įvykio, iš Panevėžio Vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, kad Dembavos kaime garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), pastate su atidarytomis durimis asmuo rado gulintį, knarkiantį vyrą. Atvažiavus į garažų teritoriją prie sargo namuko sienos rado stovintį vyrą. Iš vyro kalbos, judesių matėsi, kad jis neblaivus. Vyras kalbėjo nerišliai ir pasakė, kad jis kvietė policiją, nes sargo namuke yra gulintis vyras, dėl kurio jis kvietė pagalbą. Įėjęs į patalpą, kur galimai gulėjo vyras, pamatė patalpoje išmėtytus įvairius daiktus, buvo kraujo dėmių įvairiose patalpos vietose, patalpos vaizdas buvo baisus. Patalpoje prie lango, galva į sieną ant grindų, ant nugaros gulėjo pagyvenęs vyriškis. Jo kojos buvo ne tiesiai priešais įėjimo duris, bet kampu į jas. Priėjęs prie gulinčio vyro matė, kad jam iš nosies eina kraujo purslai ir taškosi į sieną. Vyras kvėpavo sunkiai, buvo nesąmoningas, akys užmerktos. Vyro veidas buvo kruvinas. Tai pamatęs, liudytojas iškvietė medikus. Kai jis su kolega užėjo į vidų, vyras kvietęs pagalbą liko lauke ir su jais į vidų nėjo. Vyras niekur nebėgo, elgėsi ramiai, netriukšmavo, nesakė, kad jis važiuoja namo. Paklausus vaikino kas čia nutiko, jis pasakojo, kad viename iš garažų jis su draugais per naktį vartojo alkoholį. Kokiame garaže ir su kokiais draugais nenurodė. Garažų masyve jokio kito asmens ar atidaryto garažo nerado. Vaikinas pasakojo, kad eidamas namo sugalvojo užeiti pas sargą paklausti ar jis neturi alkoholio. Vaikinas aiškino, kad tarp sargo ir jo kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas ir koks konfliktas vyras paaiškinti negalėjo. Tačiau vaikinas sakė, kad sargo nemušė. Jis nepasakojo, kad važiavo dviračiu, kad nuo jo nugriuvo. Taip pat jis nepasakojo, kad vartojo su sargu alkoholį, kad sargo budelėje paliko savo kuprinę, o grįžęs kuprinės rado sumuštą sargą. Vaikino rankos buvo kruvinos, ant jų buvo kraujo dėmių, kraujo dėmių buvo ir ant vaikino vilkimų drabužių, bet ant kokių drabužių ir kuriose vietoje jau nepasakys. Ar vaikino rankos buvo nubrozdintos, liudytojas taip pat pasakyti negali. Atvažiavus medikams, sužalotas vyras sąmonės neatgavo, medikai vyrą išsivežė. Vyras, kvietęs pagalbą, buvo sulaikytas. Jis elgėsi ramiai, nesipriešino. Liudytojas atvažiavęs į vietą matė į sargo namuko sieną atremtą dviratį. Kai vežė vaikiną į komisariatą, jis sakė, kad tai jo dviratis. Ar dviratis buvo sugadintas, apgadintas ar ant jo buvo kokių nors dėmių, nematė, nes nekreipė dėmesio (3 tomas, b. l. 71, 81-82). Liudytojas perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei tarnybiniame pranešime išdėstytą informaciją patvirtino kaip visiškai teisingą ir papildomai nurodė, kad sargo namuko garažų masyve pakankamai ilgai ieškojo, ieškodami niekur nematė pašalinių asmenų ar kitų atidarytų garažų. Kaltinamasis nesiskundė, kad buvo primuštas, bet nuosekliai teigė, kad jis sargo nemušė. Apie konfliktą su sargu pasakojo pats, lygtai susipyko dėl alkoholio. Automobilyje tapo agresyvus. Sulaikymo kameroje pasikeitė veido išraiška, pasipylė keiksmažodžiai.

Liudytoja D. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė nesanti kaltinamojo giminaitė, tik globoja jį, kadangi buvo artima su jo mama, kuri yra mirusi prieš 17 metų. Pasakojo nepamenanti ar įvykis buvo 2018 m. liepos 25 d. Tuo metu V. I. jos namuose gyveno dvi savaites, tai buvo 2018 metų liepos mėnuo. Jis grįžo iš užsienio, paprašė priglausti. Tuo laikotarpiu liudytoja atostogavo. Kaltinamajam buvo duotas buto raktas. 2018 m. liepos 24 d. liudytoja paskambino V. I. apie 17.30 val. Jis pasakė, kad yra garažuose tvarko mašiną, padeda draugui. Sakė, kad negeria ir tuojau grįš. Vakare nuėjo miegoti kaltinamojo nesulaukusi. Gal apie 4.15 val. ryte suskambo telefonas. Skambino V., prašė parvežti namo. Liudytoja supykusi, kad kaltinamasis negrįžo namo naktį atsakė, kad neveš. V. paskambino vėl. Pasakė pašnibždomis, kad pabėgo, kad jam sulaužė dviratį, kad jį užpuolė. Liudytojai liepė nesigilinti, kas jį užpuolė, nes jis iškvietė policiją. Susirūpinusi pažadino vyrą. Tuomet vyras pats paskambino V.. Šis vyrui liepė nepergyventi, nurodė, kad laukia policijos ir kad jį sumušė, dviratį sulaužė. Sakė, kad randasi Dembavoje. Vėliau kaltinamajam abu su vyru vėl skambino, ieškojo, tačiau V. nekėlė ragelio iki pat 6 valandos ryto. Tada liudytoja paskambino į policiją, ten informavo, kad nieko negali sakyti, bet V. yra saugus. Iš V. telefono skambučių naktį suprato, kad jis yra neblaivus, kad jį užpuolė ir sulaužė dviratį. Po įvykio teko su V. kalbėti apie tai, kas nutiko. Jis sakė, kad nepamena, nemušė to vyro, su juo nesipyko. Sakė, kad sargo būdelėje užmiršo kuprinę ir grįžo jos pasiimti, tada baliavojo su sargu. Dėl dviračio liudytoja suprato, kad V. pats nuo jo nugriuvo. Po įvykio kaltinamąjį pamatė po dviejų parų, jis nebuvo sužalotas, nubrozdinimų ant rankų, kelių nesimatė.

Liudytoju apklaustas M. J. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiuoju P. J. yra buvę klasiokai. Kai P. sumušė liudytojas tuo laiku buvo Nidoje. Jam paskambino garažų kooperatyvo pirmininkas ir pranešė, kad sumuštas P. J., vyksta tyrimas. Parvažiavęs namo, liudytojas nuvyko į įvykio vietą, atplombavo duris. Sargo budelėje buvo viskas išdaužyta, rozetės iš sienos ištrauktos, bintai kruvini, butelis ant stalo. Vėliau P. J. aplankė reanimacijoje kartu su pirmininku. P. J. buvo sąmoningas, atpažino juos. Kas jį sužalojo nepasakė. Vėliau jį aplankė slaugos ligoninėje. Tada jis pradėjo nusišnekėti, prašė telefono. Dar sykį P. J. buvo pabėgęs iš ligoninės, atbėgo pas liudytoją, prašė paslėpti, pasakojo, kad jį gali užmušti, nenori namo važiuoti. Vėliau išėjo ir už kokių 10 minučių jo jau ieškojo policijos pareigūnai. Nuo to karto liudytojas P. J. nėra matęs. Nukentėjęs nepiktnaudžiavo alkoholiu, turėjo vairuotojo teises, dirbo montuotoju, sargu. Su nepažįstamais žmonėmis P. J. buvo draugiškas, kalbėdavo apie dukrą, žentą, buvo ramaus būdo. Neturėjo ginklų, nebent peilį, kardą turėjo krūmams kapoti.

Apklaustas liudytoju teisiamojo posėdžio metu P. U. nurodė, kad jis yra garažų kooperatyvo pirmininkas. 2018 m. liepos 25 d. jis nuvyko į kooperatyvą, nes jam reikėjo nurašyti elektros skaitliukus. Garažų teritorijoje buvo du kriminalistų automobiliai. Matė prie sargo budelės stovintį dviratį. Pačioje sargo budelėje matė butelį, duoną su saulėgrąžomis, kardą, kėdę kampe numestą, kraujo visur pritaškyta. Po įvykio liudytojas nuvažiavo į ligoninę. P. J. gulėjo reanimacijoje, nieko nekalbėjo, bet liudytoja atpažino. Po to aplankė slaugos namuose.

Liudytojas P. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. liepos 24 d. nuvažiavo į garažą tvarkyti mašinos ir sugalvojo V. pasikviesti į kompaniją, kad jam padėtų. V. atėjo, sutiko padėti. Abu vartojo alkoholį. Pats liudytojas turėjo alkoholio, jo atsivežė ir V. I.. V. su savimi turėjo kuprinę, kas joje buvo liudytojas nežino. Kažkuriuo metu buvo atvažiavę liudytojo tėvai, užtruko apie pusę valandos. Buvo užėjęs P. J., pažiūrėjo kas vyksta ir išėjo atgal į sargo būdelę. Liudytojui pritrūkus įrankių, jis pats buvo nuėjęs pas P. J. pasiskolinti įrankių, vėliau automobilį tvarkė toliau. Pritrūkus alkoholio, liudytojas paskambino savo seseriai, prašė, kad ji atvežtų alkoholio. Sesuo atvažiavo su savo draugu, atvežė alkoholio. Liudytojas su V. I. toliau vartojo alkoholį ir tvarkė automobilį kol pradėjo temti. Alkoholį vartojo tik jis ir V., sesuo negėrė. Kokios talpos buvo degtinės butelis, nepamena, bet jo viso neišgėrė. Pradėjus temti susiruošė važiuoti namo, susitvarkė garažą, sudėjo įrankius, dar stabtelėjo prie P. J. sargo budelės, kuriam atidavė pasiskolintus įrankius ir išvažinėjo iš garažo namo. V. I. iš paskos jų važiavo dviračiu. Tuo metu galėjo būti 22.30 - 23 val. Grįžęs namo liudytojas ėjo miegoti, nes kitą dieną reikėjo į darbą. Ryte atsikėlęs matė, kad V. I. jam buvo skambinęs apie 24 val., bet jis miegojo, skambučio negirdėjo, todėl neatsiliepė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismas perskaitė liudytojo P. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 tomas, b. l. 3-4), kuriuose liudytojas nurodė, kad V. I. pažįsta apie 3 metus, jis yra jo draugas. Jis turi garažą Dembavoje, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), koks garažų kooperatyvas nežino. Savo garažo numerio nepamena. 2018 metų liepos mėnesį, dabar dienos nepamena, bet jau į mėnesio pabaigą savo garaže remontavo automobilį ir jam paskambino V., klausė ką daro, kur yra. Pasakė, kad yra garaže ir V. pas jį atvažiavo dviračiu. Atvažiavo po pietų, kiek buvo valandų negali pasakyti, bet jau buvo po 15 val. Jam atvažiavus remontavo automobilį. Draugas atsivežė degtinės, ją vartojo, kokios degtinės atsivežė ir kokios talpos butelį nepamena. Garažų teritorijos sargą P. J. pažįsta, jis yra buvęs jo tėčio bendradarbis ir jis saugo garažų teritoriją. Kai remontavo automobilį jau buvo prietema, tikslių valandų nepasakys, bet buvo atėjęs garažų sargas P. J., kuris pažiūrėjo ką jis daro ir išėjo. Jis pats P. J. degtinės gerti nedavė, nebent kai jis dirbo, jam degtinės išgerti davė V.. Dar su V. kokią valandą pabuvo garaže. Garaže buvo iki kol atvažiavo pasiimti jo sesė M.. Jis su ja išvažiavo užrakinęs garažą. V. išvažiavo dviračiu, žadėjo važiuoti namo. Sesuo atvažiavo jo pasiimti ant gatvės (duomenys neskelbtini). Jis eidamas iš garažų teritorijos dar užėjo pas P. į jo sargo namuką, P. buvo vienas, su juo atsisveikino. Pas P. namuke nematė ant stalo jokio alkoholio, o ir jis neatrodė neblaiviu. Kai išėjo nuo savo garažo, V. irgi ruošėsi važiuoti, dėjosi daiktus į savo kuprinę. Ar liko neišgertos degtinės nepamena. Kai užėjo pas P. atsisveikinti jam paskambino sesė ir pasakė, kad laukia ant gatvės. Jis išėjo ir su sese išvažiavo namo. Kol jis buvo pas P. ir įsėdo į sesės automobilį nematė, kad iš garažų teritorijos V. būtų išvažiavęs. Kol atsisveikino su P. ir įsėdo pas sesę į automobilį praėjo apie 10 minučių. Kai ėjo iš savo garažo ir jau planavo važiuoti namo, tai garažų teritorijoje jokių žmonių, automobilių nematė, taip pat ir prie teritorijos nieko nematė. Jis iš savo garažo išėjo jį užrakinęs apie 23 - 24 val., jau buvo tamsu. Po to karto su V. susitikęs nebuvo. Į garažą atvažiuoja galima sakyti kiekvieną dieną, bet atkreipė dėmesį, kad jau kažkur apie 2 mėnesius nesimato P., kas jam nutikę ir kur jis yra nežino. Jokių kalbų garažų teritorijoje negirdėjo apie P. sumušimą, kas jį galėjo sumušti ir dėl ko nežino. P., kiek jį pažįsta, yra geras, ramus žmogus, o pavartojęs alkoholio dar ramesnis. Jis konflikto tikrai negalėtų išprovokuoti, nekonfliktiškas žmogus. V., kiek jį pažįsta, irgi nėra konfliktiškas, nėra peštukas. Išgėręs V. nelinkęs konfliktuoti, dėl mažmožių santykių nepuola kumščiais aiškintis. Papildomai paaiškina, kad naktį į garažą nebuvo grįžęs. Ar jam naktį skambino V., to nepamena. Nepamena ar ryte pabudęs rado V. praleistą skambutį. Savo telefoną turėjo su savimi (3 tomas, b. l. 3-6, 7-9). Perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo pardoymus pastarasis patvirtino kaip teisingus ir papildomai paaiškino, jog įvykio dieną sesuo garaže buvo savo draugu A. B.. Išvažiuodamas iš garažo buvo užėjęs pas P. J. į namuką su juo atsisveikinti. Jis žiūrėjo televizorių, buvo visiškai sveikas ir blaivas. Nematė ar V. I. išvažiavo iš garažų teritorijos, tik matė, kad jis ruošėsi važiuoti, krovėsi daiktus į savo kuprinę. Išvažinėjant iš garažų teritorijos, pasuko į Dembavą, į pagrindinį kelią. Prie (duomenys neskelbtini) yra stotelė, kurioje stovėjo tamsios spalvos automobilis. Ar automobilyje buvo žmonių jis nematė. Nuo garažų kooperatyvo vartų yra kokie 400 - 500 metrų. Ten galas Dembavos, autobusų stotelė, aplinkui yra gyvenamųjų namų. Liudytojui atrodo, kad jis apie tą tamsios spalvos automobilį minėjo apklausų metu. Gal jis ir tuščias stovėjo, liudytojas to nežino, tik matė, kad jis stovėjo. Po įvykio garaže su V. I. yra bendravęs. Jis jam yra sakęs, kad tą dieną užsuko pas P. J. pabaigti degtinės. Išvažinėjo namo pabaigęs ir pamatė, kad pamiršo kuprinę. Grįžo atgal pas P. po 15 - 20 minučių ir rado jį sumuštą, iškvietė policijos pareigūnus. Minėjo, kad su dviračiu buvo pargriuvęs. Po tos nakties rado V. I. praleistą vieną skambutį. Jam neperskambino, nes išvažiavo į darbą, o darbe apie tai visai pamiršo. Apie sargo sužalojimą sužinojo gavęs šaukimą į policiją. Apie tai, kad jį kviečia į policiją pasakė sesei. Po įvykio kažkur po savaitės matė V. I., jis pasakojo apie įvykį, minėjo, kad su P. J. gėrė likusią degtinę, vėliau jis išvažiavo, pargriuvęs su dviračiu buvo, susižalojęs dilbio vidinę pusę, buvo likęs nubrozdinimas. Jis parodė kur nusibrozdinęs, kur griuvo su dviračiu nesakė. Sakė, kad grįžo pas P., rado jį sumuštą ir iškvietė policijos pareigūnus.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. B. (iki santuokos buvusi pavardė – L.) paaiškino, jog V. I. pažįsta iš matymo, šiaip jie nebendrauja. Pamena, kad įvykio dieną jos draugas A. B. ją pasiėmė iš darbo apie 18 – 19 val. Ji paskambino broliui, paklausė ką jis veikia. Tai galėjo būti 2018 metų liepos mėnesį. Brolis pasakė, kad yra garaže su draugu. Abu nuvažiavo pas brolį į garažą, kur jis tvarkė mašiną. Po to į garažą atvažiavo jos tėvai, padėjo broliui tvarkyti mašiną. Išvažiuodama mama liepė jai ir broliui važiuoti namo, todėl jie pabuvę dar apie 1 – 1,5 valandos laiko garaže susiruošė namo. Liudytoja pamena, kad susirinko daiktus ir išvažiavo namo. Dar pamena, kad ji pati surinko V. I. daiktus, t. y. jo piniginę, ausines, šortus, jam padavė ir jis dviračiu išvažiavo iš garažų teritorijos. Išvažiuodamas buvo sveikas, nebuvo labai girtas. Ji su broliu užrakino garažą ir jie išvažiavo iš paskos. Tai galėjo būti apie 22 – 23 val. Garaže brolis su V. I. vartojo alkoholį, vėliau liudytojos draugas dar jiems atvežė degtinės. Ji garaže prabuvo apie tris valandas iki išvažiavo namo. P. J. pažįsta iš matymo, tą dieną jis buvo savo garaže. Sargas buvo atėjęs ir iki jų garažo, atnešė raktus. Brolis išvažiuodamas tuos raktus P. J. grąžino, tuo metu jis buvo sveikas, blaivus. Tą naktį kartu su broliu nakvojo tėvų namuose viename kambaryje, todėl ji yra įsitikinusi, kad brolis nebuvo niekur išėjęs. Apie įvykį sužinojo iš tyrėjos, prieš tai brolis buvo sakęs, kad jį kvietė į policiją.

Liudytoju apklaustas P. K. teismo posėdžio metu nurodė dirbantis Panevėžio apskrities Vyriausiajame policijos komisariate vyriausiuoju patruliu.

Liudytojui paprašius, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis nurodė, jog 2018 m. liepos 25 d. dirbo policijos ekipaže 1773 kartu su kolega J. S.. Dirbant po 4 val., dabar tiksliai negali pasakyti laiko, iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad Dembavos kaime, garažų masyve (duomenys neskelbtini), kažkokiame pastate su atidarytomis durimis asmuo rado gulintį, knarkiantį vyrą. Atvykus prie garažo masyvo, garažų teritorijoje prie sargo namelio juos pasitiko neblaivus vaikinas. Jie privažiavo prie pat sargo namo ir vaikinas juos pasitiko lauke. Vaikinas buvo neblaivus. Tai matėsi iš jo kalbos, iš koordinacijos. Vaikinas pasakė, kad jis kvietė policiją dėl sargo būdelėje gulinčio vyro. Ar jo klausė, kas tam vyrui yra, nepamena. Po vaikino pasakymo su kolega užėjo į sargo namuko vidų. Dabar negali pasakyti, ar iškarto pateko į patalpą kur gulėjo minimas vyras, ar pirma buvo kažkoks koridoriukas ir po to patalpa, kur gulėjo vyras. Užėjus į patalpą, kur gulėjo vyras apie kurią kalbėjo vaikinas, pamatė, kad ant žemės, nuo įėjimo į patalpą dešiniame kampe, ant nugaros guli vyras. Vyro galva buvo priglausta prie sienos ir matė kaip jam kvėpuojant iš nosies bėgo kraujo purslai ant sienos. Vyro kojos buvo ne tiesiai į įėjimo duris, bet buvo jos įstrižai durų, t. y. kojos nebuvo prie sienos, bet toliau nuo sienos, tik nukreiptos ne į duris. Akivaizdžiai matėsi, kad gulintis vyras yra sužalotas, jo veidas visas buvo kruvinas. Vyras nebuvo sąmoningas, bent jau su kolega bandant jį pakalbinti jis nekalbėjo, o tik gulėjo ir kvėpavo garsiai, tolygiai. Buvo užsimerkęs. Tai pamatę su kolega nutarė kviesti medikus. Ar jie iškvietė medikus, ar budėtojas, dabar nepamena. Kai su kolega užėjo į sargo namuką tai vaikinas liko lauke, kartu su jais nėjo, bet jis niekur ir nebėgo. Namuke buvo išvartytų daiktų, visur buvo kraujo. Ar ant stalo buvo degtinės butelis, neužfiksavo, negali pasakyti. Jiems atvykus vaikinas elgėsi ramiai, paklausus kas čia nutiko, jis sakė, kad viename iš garažų jis su draugais per naktį vartojo alkoholį. Kokiame garaže ir su kokiais draugais vaikinas nenurodė. Garažų masyve jokio kito asmens ar atidaryto garažo nerado. Vaikinas sakė, kad kai sugalvojo jau eiti namo, nutarė užeiti pas sargą ir paklausti, gal jis turi alkoholio. Vaikinas sakė, kad užėjus jam pas sargą tarp sargo ir jo kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas ir koks konfliktas buvo vaikinas negalėjo paaiškinti, nors jo ir klausė. Vaikinas sakė, kad sargo nemušė. Vaikino rankos, delnų viršus buvo išteptos raudonos spalvos skysčiu, tarytum krauju. Ar buvo delnų vidinė pusė ištepta raudonos spalvos skysčiu, t. y. krauju, nepamena. Ant rankų matėsi raudonos spalvos dėmės, bet ar tenai buvo nubrozdinimai, ar taip ištepta, negali pasakyti. Ant vaikino drabužių irgi matėsi raudonos spalvos dėmių. Vaikinas nepasakojo, kad jis važiavo su dviračiu, pamiršo sargo būdelėje savo kuprinę ir grįžo jos pasiimti, grįžęs rado sargą knarkiantį. Taip pat jis nepasakojo, kad nugriuvo su dviračiu. Ant vaikino sužalojimų nematė. Vaikinas elgėsi ramiai, nekonfliktavo. Į tarnybinį automobilį įlipo pats, jo jie nevedė, komisariate jis pats ir išlipo iš automobilio. Vaikinas nebuvo vedamas suėmus už rankų. Prie sargo namuko matė į sieną atremtą dviratį, vaikinas sakė, kad dviratis yra jo, bet nematė ar dviratis buvo apgadintas, ar ant dviračio buvo raudonos spalvos dėmių. Atvykus medikams jie sužaloto vyro nepažadino, t. y. vyras buvo nesąmoningas, nors medikai davė jam uostyti amoniako. Vyrui nepabudus, padėjo sužalotą vyrą įkelti į medikų automobilį. Sulaikytą vaikiną pristatė į policijos komisariatą, o įvykio vietoje liko dirbti operatyvinė grupė, ekspertas (3 tomas, b. l. 75-78). Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis juos patvirtino, kaip visiškai teisingus ir papildomai teismui paaiškino, kad mano, jog vaikinas plačiau nepasakojo dėl ko sukonfliktavo su nukentėjusiuoju, būtų gal parašęs tarnybiniame pranešime. Vaikino sužalojimų neatsimena, atsimena tik, kad jis buvo kruvinas ar išsitepęs raudonos spalvos skysčiu. Buvo ištepti rūbai, rankos. Atlikus visus būtinus veiksmus liudytojas su kolega apvažiavo visus garažus, apžiūrėjo ar nėra daugiau asmenų, atidarytų garažų. Tačiau daugiau nieko nerado. Sulaikytasis buvo ramus, jį buvo nuspręsta sulaikyti vien dėl jo kruvinų rankų, kruvinų dėmių ant jo rūbų. Jis nesakė, kad bandė gaivinti nukentėjusįjį, jis nieko plačiau neaiškino, buvo neblaivus. Minėjo, kad sargo būdelėj vyko konfliktas. Vaizdas sargo budelėje buvo kaip po gero konflikto, stalčiai, stalai išvartyti, peilis mėtėsi ant grindų, bet jis nebuvo kruvinas.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. S. (buvusi ikisantuokinė pavardė Z.) paaiškino, kad ji dirba Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinėje bendruomenės slaugytoja. Kaltinamojo V. I. nepamena. Liudytojai pateikus apžiūrėti baudžiamojoje byloje esančią asmens apžiūros kortelę (4 tomas, b. l. 37), pastaroji nurodė, kad asmuo patekęs į areštinę, laikantis vidaus taisyklių, yra apžiūrimas per 24 valandas. Apžiūrint asmenį paprastai jo klausiama ar jis neserga lėtinėmis, infekcinėmis ligomis, ar turi kokių sužalojimų. Asmuo yra apžiūrimas dėl sužalojimų, jei jis to pageidauja. Jeigu jis tokios apžiūros atsisako, toks atsisakymas yra fiksuojamas. Sužalojimus asmuo parodo pats. Per asmens kratą asmuo yra nurengiamas, o liudytoja tuo metu stebi ar vizualiai yra matyti kokių sužalojimų, nubrozdinimų. Nagrinėjamu atveju, jeigu asmens apžiūros kortelėje nėra įrašų apie sužalojimus, vadinasi jų nebuvo. Jeigu apžiūrimas asmuo pasako, jog rimtų sužalojimų nėra, liudytoja įprastai prašo, kad jis apžiūrai pakeltų marškinius, nuleistų iki kelių kelnes. Esant reikalui, asmeniui suteikiama pirmoji pagalba. Apžiūrėtas asmuo turi teise susipažinti su įrašu jo apžiūros kortelėje.

Liudytojas A. B. posėdžio metu nurodė kaltinamąjį pažįstantis iš matymo, jokių santykių su juo nepalaiko. 2018 m. liepos 25 d. su savo drauge M. B. važiavo į garažus, kuriuose buvo jos brolis su kaltinamuoju. Draugės brolis ir kaltinamasis gėrė alkoholį, todėl jis iš mašinos net neišlipo, sėdėjo jos viduje. Pats liudytojas alkoholio nevartoja. Kažkuriuo metu kaltinamasis paprašė liudytojo atvežti dar alkoholio, jis iš namų atvežė degtinės „Lithuanian“ butelį 1 litro talpos. Už degtinę kaltinamasis nesumokėjo, manė, kad vėliau sumokės draugės brolis. To butelio draugės brolis su kaltinamuoju jau neišgėrė, buvo likę apie pusė jo. Tą butelį su savimi pasiėmė V. ir išvažiavo dviračiu. Iš garažo jis, draugės brolis ir draugė išvažiavo apie 19 – 20 val., jau buvo prietema, bet dar nebuvo tamsu. V. su savimi turėjo kuprinę, daugiau jo daiktų liudytojas nepamena. Išvažiuojant iš garažų teritorijos P. išlipo prie sargo namelio padėkoti už raktus. Liudytojas sargo nematė, iš automobilio nebuvo išlipęs. Apie įvykusį įvykį jam pasakė draugė.

Teismo posėdyje apklaustas specialistu N. R. parodė, kad jis dirba valstybinėje teismo medicinos tarnyboje Panevėžio skyriuje. Tai jis atliko nukentėjusiojo P. J. apžiūrą 2018 m. rugpjūčio 13 d. Specialistas nurodė nežinantis kokią išvadą davė teismo psichiatrijos specialistai, jis atliko pirminę žmogaus apžiūrą. Tuo metu jo išvada buvo tokia, kad P. J. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat yra jo papildoma išvada, kuri patvirtina, kad J. buvo ir yra gydomas nuo susirgimų priskiriamų psichikos ir elgesio sutrikimams, todėl remiantis taisyklių 69 punktu psichikos sutrikimo laipsnį ir sveikatos sutrikimo laipsnį nustato teismo psichiatrų komisija. Čia apie psichinę būklę eina kalba, o pirminė apžiūra buvo vertinta pagal nukentėjusiojo fizinius sužalojimus. Pagal psichinę būklę teismo medicinos ekspertas neturi kompetencijos vertinti apžiūros metu. Darant pirmą apžiūrą P. J. buvo apžiūrėtas ligoninėje, sužalojimų nematyti, toliau buvo remtasi ligos istorija, kurioje diagnozė jau buvo. Buvo nurodyta, kad yra psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, kokio lygio pažeidimai nebuvo užfiksuota. Po įvykio žmogus buvo sąmoningas, bet kalbėjo nesuprantamai, bendravimas buvo apsunkintas, bet kalba galėjo būti sutrikusi dėl liežuvio žaizdos, bendravimas buvo nepilnavertis. Sužalojimai buvo nustatyti tokie: galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kūtinėje, kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio žandinio sinuso sienelėse ir kairės pusės ketvirto, penkto šonkaulių lūžiai, smegenų likuro išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, liežuvio žaizda. Sunkiausi buvo žandinės sinuso sienelės ir kairės pusės ketvirto, penkto šonkaulių lūžiai, smegenų likuro išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, bet jų galėjo būti ir daugiau. Sužalojimų pobūdis nukentėjusiajam pačiam nukritus mažai tikėtinas, nes buvo nustatytos ir poodinės kraujosruvos ne tik krūtinėje, bet ir kairės akie vokuose, skirtingose vietose griūvant maža tikimybė. Ant rankų sužalojimų nebuvo. Atvežus žmogų į ligoninę jam buvo pritemusi sąmonė, kontaktas apsunkintas, į paprastus klausimus nesugeba atsakyti arba atsako netiksliai. Sugebėjimas atsakyti į klausimus gestais turbūt priklauso nuo sąmones pritemimo. Sąmonės pritemimas reiškia, kad asmuo nevisai kontaktuoja. Pagal psichiatrų išvadą asmuo negali duoti parodymų ir atstovauti savo interesų. Pirmoje išvadoje sąmonė buvo pritemusi, diagnozė psichikos sutrikimai dėl galvoje smegenų pažeidimų, antroje išvadoje buvo pateikta daug daugiau, pirmoje išvadoje nebuvo tokių duomenų, kad aiškiai matytųsi priežastinis ryšys. Specialistas papildomai aiškino teismui, jog P. J. pats nelabai galėjo tokius sužalojimus pasidaryti. Jo bendravimas apsunkintas galėjo būti pagal jo psichinę būseną. Seselės sakė, kad jis nusikalba, jo psichinė būsena nelabai kokia buvo, nesuprantama jo kalba buvo, bet tai galėjo būti ir dėl liežuvio žaizdos. Specialistas nurodė negalintis atsakyti ar nukentėjusysis tuojau po įvykio galėjo pasakyti kas jį sužalojo.

Specialiste teismo posėdyje apklausta J. Ž. nurodė dirbanti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje Panevėžio skyriuje. Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados ji gali pasakyti, kad apžiūrint V. I. buvo nustatyti odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos poodiniame žaste, kairėje alkūnėje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda dešiniame rieše. Galima visus tuos sužalojimus pasidaryti nugriuvus nuo dviračio vienu kartu. Tokios galimybės specialistė negalinti atmesti. Reikia žiūrėti į dviratį. Jeigu griūnama apsižergus dviratį, asmuo griūdamas gali susižaloti į dviračio atramines dalis, taip pat gali būti sužalotas kairysis žastas užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, dešinėje blauzdoje. Tokie sužalojimai gali būti padaryti nuo dviračio pedalų. Kadangi nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl neatmetama galimybė, kad sužalojimai padaryti vienu metu. Yra viena kraujosruva, kuri galėjo būti padaryta prieš 5 - 9 paras iki apžiūros. Specialistė teismui nurodė turinti žinoti grumtynių aplinkybes, kad galėtų pasakyti ar kaltinamasis galėjo taip susižaloti jų metu. Visi ant kaltinamojo kūno rasti sužalojimai buvo su šašais, tai rodo, kad jie pakankamai švieži, bet yra praėję daugiau negu para, galėjo būti liepos 25 dienos naktį padaryti. Kraujosruvos buvo aiškiai matomos, areštinės medicinos darbuotoja galėjo juos matyti ir aiškiai užfiksuoti, specialistė nežino ar ši darbuotoja jas matė. Specialistė nurodė negalinti atmesti galimybės, kad kaltinamasis galėjo susižaloti nugriuvęs ar atsitrenkęs. Apžiūros metu V. I. nurodė, kad jis nukrito nuo dviračio. Kokiu būdu jis nukrito nuo dviračio specialistei nėra žinoma, skirtingai nukritus ir sužalojimai bus skirtingi.

Motyvuojamoji dalis

2019 m. gegužės 10 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. I. patvirtino savo duotus parodymus. Jis parodė garažą, kuriame su draugu P. L. 2018 m. liepos 24 d. vartojo alkoholį, garažų sargo namuką, kuriame kartu su sargu vartojo alkoholį, vietą dviračių take, kur nurodė, kad pargriuvo važiuodamas dviračiu ir pastebėjo, kad nebeturi kuprinės. Tai yra takas, grįstas betono trinkelėmis, prie tako griovių nėra, auga veja. Spec. manekeno pagalba parodė vietą namelyje, kur rado gulintį sargą. V. I. parodė, kad sargas gulėjo ant nugaros ir gargaliavo, nurodė, kad sargo jis nelietė, neatkreipė dėmesio ar sargo veidas buvo kruvinas. Kaltinamasis taip pat parodė vietą prie stalo, kurioje jis rado savo kuprinę, ji buvo ant žemės prie stalo. Parodė vietą lauke prie namo kur buvo ir skambino Nr. 112. V. I. parodė, kad daugiau į sargo namuką užėjęs nebuvo. Vietos kieme kur su sargu pašaudė iš orinio pistoleto neprisiminė, ką kalbėjo paskambinęs pagalbos telefonu neprisiminė. Nurodė, kad su sargu nekonfliktavo, jo nemušė (4 tomas, b. l. 60-69).

Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinės medicininės V. I. kortelės išraše Nr. 50-01567-18 nurodyta, kad 2018 m. liepos 25 d. 12.57 val. V. I. buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojos L. Z.. Kortelėje yra tokie įrašai: Naujai uždarytas į areštinę. Sulaikytas remiantis BPK 140 straipsniu iki 48 valandų. Pirminės apžiūros metu matoma nubrozdinta kairioji plaštaka ir delno dalis, kairė koja ties čiurna. Žaizdos nuplautos chloheksidino tirpu ir dezinfekuotos oktesept tirpalu. Sulaikytasis lėtines, infekcines bei psichines ligas neigia. Areštinėje būti gali. Nusiskundimų sveikata, šiuo metu neturi (4 tomas, b. l. 37).

2018 m. liepos 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G946/2018 (05) nurodyta, kad V. I. padaryti odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje alkūnėje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda dešiniame rieše, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais). Pagal makroskopinį vaizdą sužalojimai padaryti pieš 1 - 3 paras iki apžiūros. Poodinė kraujosruva dešiniame rieše pagal makroskopinį vaizdą padaryta prieš 5 - 9 paras iki apžiūros. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją negalima atmesti galimybės, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs (4 tomas, b. l. 87).

2018 m. liepos 25 d. 5.43 val. V. I. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas (4 tomas, b. l. 34).

2018 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra garažų kooperatyvo „S“ teritorijoje esantis sargo postas. Postas yra mūrinis, su langu šiaurinėje sienoje ir durimis bei langu rytinėje sienoje. Palei šiaurinę sieną stovi mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į šiaurės rytinį sargo posto kampą atremtas dviratis „Pulsar Bulls“. Dviračio sėdynės dešinė pusė, pavarų perjungimo svirtis ant vairo kairiosios pusės ir priekinis žibintas ant vairo yra nubrozdinti. Tikėtina, kad dviratis buvo nugriuvęs ant kairiojo šono. Ant dviračio vairo kairiosios ir dešiniosios pavarų perjungimo rankenų ir ant dviračio rėmo po vairu, matyti raudono skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Paimta dėmių biologinio pėdsako nuoplova, kuri supakuota į popierinį voką. Dviratis paimtas. 2,1 m atstumu nuo pravirų pastato durų ant grindinio rasti saulės akiniai. Ant akinių matyti raudonos dėmės, panašios į kraują. Galimai kraujo dėmės ant akinių rėmelio ir stiklų. Akiniai paimti ir supakuoti į popierinį voką. Toliau apžiūrimas sargo posto vidus. Pro atviras duris patenkama į koridorių, iš kurio pro šiaurinės sienos duris patenkama į sargų posto patalpą. Apžiūrėjus duris, tarp koridoriaus ir patalpos, panaudojus tamsius daktiloskopinius miltelius, ant durų išorinės pusės išryškintas rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas ant skaidrios plokštelės Nr. 1. Ant vidinės durų pusės išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant trijų skaidrių plokštelių Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4. Užėjus į posto patalpą matyti grumtynių požymiai, t. y. suversti daiktai. Ant grindų 0,3 m nuo slenksčio rasta 0,63 m ilgio mačetė, kuri paimta ir supakuota į popierinį paketą. 0,4 m nuo mačetės ant grindų rastas juodas pistoletas, atlenktu vamzdžiu (galimai pneumatinis) su užrašu P900 GAMO. Ant pistoleto matyti raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Pistoletas paimtas ir supakuotas į popierinį voką. Už durų palei rytinę sieną rasta balta kepurė su snapeliu, kurios vidinėje pusėje matyti raudona dėmė, panaši į kraują. Kepurė paimta ir supakuota į voką. Toliau ant grindų randamas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 421714. Ant grindų šiaurės rytiniame kampe rasta iš rytinės sienos išlaužta elektros rozetė, kuri guli 0,12 X 0,15 m dydžio kraujo dėmėje, šalia guli elektros šakotuvas, dvi dalys dantų protezo ir dujų balionėlis su užrašu „KO Jet“. Balionėlio korpusas aptaškytas raudonais purslais, panašiais į kraują. Balionėlis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 421254. Dantų protezo dalys paimtos, supakuotos į voką. Paimta biologinio pėdsako nuoplova iš kraujo dėmės, kuri supakuota į voką. Ant šiaurinės sienos 0,3 m aukštyje ir 0,3 m nuo šiaurės rytinio kampo virš kraujo dėmės rasta 0,15 X 0,25 m dydžio kraujo purslų dėmė (tikėtina susidariusi purškiant kraujui). Virš kraujo dėmės ant sienos 0,8 m aukštyje esančios šiaurinio lango palangės rytinis kampas yra sulaužytas - įskeltas. 0,7 m virš palangės ir 0,34 m nuo kampo ant šiaurinės sienos rasta 0,12 m X 0,07 m dydžio raudona dėmė (panaši į kruviną rankos pėdsaką). Rankos pėdsakas identifikavimui nėra tinkamas, todėl paimta biologinio pėdsako nuoplova, kuri supakuota į voką. Rytinio lango naktinė užuolaida yra sutepta raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują, paimta dėmių nuoplova, kuri supakuota į voką. Posto centrinėje dalyje stovi stalas (persuktas, tikėtina grumtynių metu), šalia stalo yra keturios kėdės, kurių viena sulūžusi. Patalpoje yra lova, spintelė, ant sienos pritvirtintos dvi metalinės spintelės (seifai). Yra krosnis, televizorius, medinis suolas. Ant grindų ties stalo rytine puse rastos ausinės „Panasonic“, kurių vieną ausinė sulaužyta. Ausinės paimamos, supakuojamos į paketą Nr. 421495. Ant stalo rastas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 421715. Ant stalo guli raktų ryšulys, jis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 158869. Šalia raktų guli virtuvinis peilis juoda rankena. Peilio ilgis 18,5 cm, geležtės ilgis 8 cm. Ant peilio rankenos ir geležtės matyti raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Paimtas peilio kvapo pėdsakas ir patalpos foninis kvapas. Peilis paimtas ir supakuotas į dvigubą popierinį voką. Ant stalo rasta ruda odinė rankinė, kurioje yra piniginė ir įvairūs dokumentai. Rankinė paimta ir supakuota į paketą Nr. 2242990. Ant stalo rastas tuščias 1 litro talpos stiklinis degtinės „Lithuanian auksinė“ butelis, trys plastikinės taurės ir trys plastikinės stiklinės. Apžiūrėjus minėtus objektus identifikavimui tinkamų pėdsakų nerasta. Stalo vakarinėje pusėje ant grindų rasti trys plastikiniai buteliai: 3 litrų talpos „Coca cola“ (pilnas), 0,5 litro talpos „Coca cola“ (pustuštis) ir 1,5 litro talpos „Norvil“ (tuščias). Apžiūrėjus minėtus objektus, ant mineralinio vandens „Norvil“ butelio išryškinti du rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant skaidrių plokštelių Nr. 5 ir Nr. 6. Ant spintelės pietvakariniame kampe rasta 1 litro talpos alaus „Sibirskaja korona“ skardinė (tuščia), kurioje yra keturios skylės (tikėtina, paliktos šūvių: dvi išėjimo ir dvi įėjimo). Apžiūrėjus skardinę išryškintas rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas ant skaidrios plokštelės Nr. 7. Apžiūrėtos patalpos užrakintos, durys užplombuotos plomba Nr. 012223. Durų raktas paimtas ir supakuotas į voką (1 tomas, b. l. 16-44).

2018 m. liepos 26 d. kaltinamasis V. I. pateikė vilkimus drabužius, su kuriais buvo sulaikytas įvykio vietoje, t. y. marškinėlius trumpomis rankovėmis, šortus, sportinius batelius, kojines (1 tomas, b. l. 165-166).

2018 m. liepos 31 d. Panevėžio ligoninės darbuotoja V. C. pateikė nukentėjusiojo P. J. vilkėtus drabužius ir avalynę, t. y. rūbus, kuriais P. J. buvo pristatytas iš įvykio vietos į ligoninę (1 tomas, b. l. 146).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvadoje 2019 m. gegužės 13 d. Nr. 140-(5092)-IS1-2442 nurodyta, kad ant tirti pateiktų V. I. marškinėlių rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateiktų V. I. šortų rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateiktos V. I. batų poros dešinės kojos bato išorinėje pusėje ant užkulnio krašto yra apie 0,5 cm X 2,0 cm dydžio rudos spalvos dėmė, joje rasta žmogaus kraujo tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktos V. I. kuprinės rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateiktų P. J. marškinėlių rasta žmogaus kraujo tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateikto ginklo, paimto 2018 m. liepos 25 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus kraujo (ant ginklo vamzdžio), tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateiktos dantų plokštelės, paimtos 2018 m. liepos 25 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateikto dujų balionėlio, paimto 2018 m. liepos 25 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktos kepurės, paimtos 2018 m. liepos 25 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu; rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktų tampono su nuoplova nuo sienos ir tampono su nuoplova nuo dviračio rankenų, padarytų 2018 m. liepos 25 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo užuolaidų, padaryta 2018 m. liepos 25 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų kraujo, tinkamo abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Vieno asmens genotipas sutampa su P. J. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su V. I. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant tampono su nuoplova nuo užuolaidos rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo grindų, padaryta 2018 m. liepos 25 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktų P. J. dešinės rankos nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktų P. J. kairės rankos nagų nuokarpų žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktų V. I. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo P. J. dešinės rankos plaštakos žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo P. J. kairės rankos plaštakos žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno asmens biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su P. J. genotipu (1 tomas, b. l. 175-182).

Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Specialisto išvadoje 2019 m. sausio 3 d. Nr. 50-(969)-IS1-2 nurodyta, kad penki rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, rasti 2018 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros metu garažų kooperatyve „S“ sargo budėjimo patalpoje tinkami asmens identifikavimui. Rankų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 2 ir Nr. 3, nėra tinkami asmeniui identifikuoti. Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, kuris buvo nukopijuotas nuo durų tarp koridoriaus ir patalpos išorinės pusės, yra paliktas įtariamojo V. I. kairės rankos nykščiu. Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 7, kuris buvo rastas ant alaus skardinės, yra paliktas įtariamojo V. I. kairės rankos nykščiu. Trys rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 4, kurie buvo rasti ant durų vidinės pusės, Nr. 5, Nr. 6, kurie buvo rasti ant butelio „Norvil“, yra palikti ne nukentėjusiojo P. J., ne liudytojo P. L., ne įtariamojo V. I., o kito asmens ar asmenų (2 tomas, b. l. 5-8).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvadoje 2019 m. liepos 9 d. Nr. 140-(1825)-IS1-3419 nurodyta, kad ant pateiktų tirti akinių, paimtų 2018 m. liepos 25 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateiktų akinių rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 tomas, b. l. 186-187).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje 2018 m. rugsėjo 24 d. Nr. G 1056/2018 (05) nurodyta, kad P. J. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio žandinio sinuso sienelės ir kairės pusės IV - V šonkaulių lūžiai, likvoro išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, liežuvio žaizda. Sužalojimai, išskyrus liežuvio žaizdą, susiformavo mažiausiai nuo dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku į veido ir krūtinės sritis smūgiuojant kumščiais, įspiriant ar panašiai. Žaizda liežuvyje galėjo atsirasti pačiam liežuvį sukandant. Dėl nustatytų sužalojimų P. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai, t. y. ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Galimybė P. J. susižaloti pačiam griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis (2 tomas, b. l. 51-52).

P. J. 2018 m. liepos 25 d. pristačius į ligoninę 06.10 val. buvo paimtas jo kraujas, etilo alkoholio kiekio nustatymui. P. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,65 promilės alkoholio (2 tomas, b. l. 53).

Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje 2019 m. balandžio 8 d. Nr. pG 291/2019 (05) nurodyta, kad iš papildomai tyrimui pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad P. J. buvo ir yra gydomas nuo susirgimų, priskiriamų psichikos ir elgesio sutrikimams, todėl remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6,9 punktu, psichikos sutrikimo laipsnį įvertina ir sveikatos sutrikimo mastą nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija (2 tomas, b. l. 58-59).

2019 m. birželio 12 d. – birželio 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-89/2019 nurodyta, kad iki 2018 m. liepos 25 d. nėra duomenų, kad nukentėjusysis P. J. sirgo psichikos liga, turėjo psichikos sutrikimų. Šiuo metu P. J. konstatuojami psichikos sutrikimai: kita kraujagyslinė demencija. Organinis kliedesinis sutrikimas. P. J. negali dalyvauti proceso veiksmuose ikiteisminiame tyrime ir teisme, duoti objektyvius parodymus bei atstovauti savo interesus byloje. 2018 m. liepos 25 d. įvykio metu patirti sužalojimai tiesiogiai įtakojo P. J. sveikatos pablogėjimą, tarp minėtų sužalojimų ir P. J. nustatytų ligų (sutrikimų) yra tiesioginis priežastinis ryšys. P. J. sveikatos sutrikdymų mastas yra sunkus (2 tomas, b. l. 74-79).

Baudžiamojoje byloje buvo gautos 2018 m. spalio 11 d. Nr. 50-PR2-15333 liudytojo P. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, jos išanalizuotos. Nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d. 17.34.18 val. jam skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įvykio dieną naudojosi įtariamasis V. I., pokalbio trukmė 39 s. Tą pačią dieną 17.40.35 val. P. L.skambino V. I., pokalbio trukmė 17 s. Tą pačią dieną 17.52.25 val. P. L. skambino V. I., pokalbio trukmė 32 s. Visus kartus, kai P. L. skambino V. I., P. L. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2018 m. liepos 25 d. 04.25.51 val. V. I. skambino P. L., užfiksuotas praleistas skambutis. P. L. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2018 m. liepos 26 d. 14.02.26 val. V. I. skambino P. L., užfiksuotas praleistas skambutis. P. L. telefonas jungėsi prie celės, esančios Ūtos k., Panevėžio r.

2018 m. liepos 24 d. nuo 16.15 val. iki 2018 m. liepos 24 d. 23.26 val. P. L. daugiausiai bendravo su asmenimis, kurių telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu P. L. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Velžio sen., Panevėžio r. (3 tomas, b. l. 27-48, 49).

Baudžiamojoje byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 50-PR2-13594 įtariamojo V. I. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, jos išanalizuotos. Išanalizavus išklotines nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d. 17.34.18 val. V. I. skambino Nr. (duomenys neskelbtini)P. L., pokalbio trukmė 39 s., 17.40.35 val. V. I. skambino P. L., trukmė 17 s. Skambinimų metu V. I. telefonas jungėsi prie celės, esančios Aukštaičių g. 80, Panevėžys. 2018 m. liepos 24 d. 17.52.21 val. V. I. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini)Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. Jungėsi prie interneto. 2018 m. liepos 24 d. 22.14.48 val., 23.08 val., 2018 m. liepos 25 d. 00.08.10 val., 02.08.10 val., 03.08.10 val., 04.08.10 val., 04.14.59 val., 04.25.52 val., V. I. telefono numeris jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. Jungėsi prie interneto. 2018 m. liepos 24 d. 22.13.07 val. V. I. skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. D., pokalbio trukmė 120 s. V. I. telefono jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

2018 m. liepos 25 d. 04.15.13 val. V. I. skambino D. D. telefono Nr. 86 11 43831, pokalbio trukmė 22 s. V. I. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

2018 m. liepos 25 d. 04.20.35 val. V. I. jungėsi prie interneto, 04.21.01 val. skambino D. D. telefono Nr. 86 11 43831, pokalbio trukmė 113 s. V. I. telefonas jungėsi prie celės, esančios Elektronikos g. 26, Panevėžio m.

2018 m. liepos 25 d. 04.22.55 val. V. I. jungėsi prie interneto. Telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

2018 m. liepos 25 d. 04.35.57 val. V. I. skambino telefonu Nr. 112, pokalbio trukmė 63 s. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

2018 m. liepos 25 d. V. I. skambino telefonu Nr. 112 sekančiai: 04.36.25 val., skambučio trukmė 0 s; 04.37.29 val., skambučio trukmė 205 s; 04.37.58 val., skambučio trukmė 0 s; 04.45.06 val., skambučio trukmė 78 s; 04.49.00 val., skambučio trukmė 32 s; 04.49.28 val., skambučio trukmė 0 s; 04.52.04 val., skambučio trukmė 51 s; 04.52.32 val., skambučio trukmė 0 s; 04.55.16 val., skambučio trukmė 60 s; 04.55.44 val., skambučio trukmė 0 s. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

2018 m. liepos 25 d. 04.25.51 val. V. I. skambino P. L., užfiksuotas praleistas skambutis. Telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

2018 m. liepos 25 d. 04.57.54 val. V. I. skambino K. D. iš telefono Nr. 86 11 29587, skambučio trukmė 120 s. Telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

2018 m. liepos 25 d. 05.03.19 val. V. I. skambino D. D. į telefono Nr. 86 11 29587, skambučio trukmė 12 s. Telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

Toliau išklotinėse matyti, kad V. I. telefonas jungėsi prie interneto, prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., panevėžio r. Bendravimų su kitais numeriais nėra po 05.03.19 val.

Iš V. I. telefono numerio išklotinių matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. 17.52.21 val. iki 2018 m. liepos 25 d. 05.33 val. pastarojo telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. Du kartus, t. y. 2018 m. liepos 25 d. 04.20.35 val. bei 04.21.01 val. V. I. telefonas jungėsi prie celės, esančios Elektronikos g. 26, Panevėžio m., o jau 04.22.55 val. pastarojo telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

Tarp celės, esančios Elektronikos g. 26, Panevėžio m., ir celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r., yra 130⁰ kampas. Atstumas tarp celių yra 1 213 m. (4 tomas, b. l. 17-31, 32-33).

Bendrasis pagalbos centras 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė informaciją apie 2018 m. liepos 25 d. 04:35:56 val., 04:37:29 val., 04:45:05 val., 04:48:59 val., 04:52:03 val., 04:55:15 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotus pranešimus iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įrašai užfiksuoti šešiuose kompaktiniuose diskuose. Atidarius pirmąjį įrašą matyti data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.35.56 val., girdimas telefono kvietimo signalas. Moteriškas balsas (toliau - m. b.): vienas, vienas du. Vyriškas balsas (toliau - v. b.): sveiki. m. b.: labas vakaras. v. b.: aš čionai, a. m. b.: į telefoną kalbėkit. v. b.: nu (kalba nerišliai, nesuprantamai). m. b.: ko jūs norėjot? v. b.: aš čia žiūriu, čia žmogus primuštas. m. b.: kur primuštas žmogus? v. b.: (keiksmažodis), čionai tarp garažų. m. b.: nesikeikit. v. b.: čia, čia Dembavos gale kur garažai yra. m. b.: kokie garažai? normaliai adresą pasakykite. v. b.: aš nežinau normaliai adreso, žinai kur, kur garažai Dembavos gale. m. b.: mandagiau šnekėkit. v. b.: kas, kas ar tau mandagiau (keiksmažodis) šnekėt. Pokalbio trukmė 1 min. 4 s.

Atidarius antrąjį įrašą matyti data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.37.29 val. m. b.: vienas, vienas du klausome. v. b.: tai gal jūs atvažiuosit, kiek man galima skambint? m. b.: aš nežinau kur jūs skambinat, kokios pagalbos jums reikia. v. b.: pagalba, taigi čionai aš radau žmogų (keiksmažodis) visą sudaužytą. m. b.: koks miestas bus? v. b.: Panevėžys (keiksmažodis). m. b.: nesikeikit, adresas koksai bus kur esat? v. b.: nu tai čionai prie Dembavos. m. b.: o konkrečiau? v. b.: nu čionai tie garažai. m. b.: nežinau kur garažai, gatvę žinot, kokia ten pas jus? v. b.: nežinau. m. b.: na tai pasižiūrėkit, aš irgi nežinau kur jūs ten. v. b.: nu kur tau pasižiūrėsiu, opapa jis knarkia. m. b.: garažų masyvas ar kas yra? v. b.: jo, jo tenais daug garažų. m. b.: tai jums nepažįstamas asmuo? v. b.: ne. m. b.: o tai jūs tenai atėjot, ką jūs tenai darot pats? v. b.: aš čia šiaip tik važinėju su dviračiu. m. b.: važinėjat, tai čia pačiam garažų masyve ar prie garažų gatvėje? v. b: jo, jo garažų masyve. m. b.: pačiam masyve, tai prie kokio garažo, garažo numeracija yra kažkokia tai? v. b.: ne. m. b.: garažai nenumeruoti? v. b.: aš nežinau, musiau, kad čionai ta bendrija tenais po dešine kaip būna. m. b.: tai kaip jus rast dabar tam masyve? v. b.: važiuojat į tenai ir po dešinei vieni tik garažai, ko jūs, jūs musiau ne iš Panevėžio? m. b.: tai ne aš tai ne iš Panevėžio, bet supraskit, kad garažas. v. b.: tai sujunkit su Panevėžiu. m. b.: tai ten ne trys garažai stovi. v. b.: sujunkit su Panevėžiu. m. b.: niekur aš jūsų nejungsiu, paaiškinkit kaip jus rasti dabar, jeigu po garažus važinėjatės paryčiais tai kažkaip tenai atvažiavot. v. b.: nu tai aišku su savo dviračiu. m. b.: tai gerai garažai turi būt su numeracija ant durų, ką nėra garažų numerių? v. b.: ne. m. b.: kaip taip gali būti. v. b.: čionais ant sienos yra 20 ženklas. m. b.: ant sienos 20, čia kas, ženklas kas. v. b.: 74 ir 20 raudonai apibrėžtas. m. b.: 74 čionais yra garažas. v. b.: jo. m. b.: jūsų vardas, pavardė. v. b.: o tai čia, aš gi turiu dokumentus. m. b.: tai aš jūsų klausiu, jūsų vardas, pavardė. v. b.: tai atvažiuos aš parodysiu. m. b.: gerai, žmogus ten sakėt sumuštas ar kas atsitiko? v. b.: nu aš nežinau jopapa, aš, aš į vidų. m. b.: tai ką matot, guli žmogus? v. b.: aš į vidų ir neinu. m. b.: kur į vidų, žmogus viduj kažkur guli? v. b.: nu. m. b.: tai kur jis viduj, garaže? v. b.: nu čionais kaip ir ne garažas toks, durys yr. m. b.: durys kur? v. b.: į vidų, bet aš į vidų neinu. m. b.: pastatas kažkoksai tai? v. b.: jo. m. b.: tai jūs atidarėt duris ir pamatėt gulintį žmogų? v. b.: jo. m. b.: tai jisai kruvinas, nekruvinas? v. b.: aš nežinau, nemačiau, aš tik paskambinau. m. b.: gerai, prie pagrindinio įėjimo galit laukt policijos? v. b.: jo tai aš čionais ir laukiu. m. b.: į garažus įvažiuojant pagrindinis įėjimas, laukit policijos, niekur neinat. v. b.: tai aš čionai niekur ir neinu. m. b.: tai žmogus kvėpuoja ar ne? v. b.: kvėpuoja, knarkia, miega. m. b.: ar tai miega, ar knarkia? v. b.: miega. m. b.: miega, tai neblaivus? v. b.: knarkia, nu tai knarkia tai miega muset. m. b.: kokio maždaug amžiaus žmogus yra? v. b.: nu tai nežinau. m. b.: nu apytiksliai kiek manot metų? v. b.: nežinau, nematau, aš nenoriu lyst į vidų. m. b.: laukit policijos, viso gero. v. b.: nu i gerai, aš palauksiu. Pokalbio trukmė 3 min. 25 s.

Atidarius trečią įrašą matoma data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.45.05 val. Girdisi telefono skambučio kvietimo signalas. m. b.: vienas, vienas du. v. b.: atvažiuosit ar ne? m. b.: kokiu adresu kvietėt? v. b.: čionais į garažus, Panevėžys. m. b.: taip, važiuoja. v. b.: nu tai, vėl (nesuprantamas žodis) ir vėl nuėjo miegot, tai čionai aš čia būsiu už melagingus. m. b.: tai palaukit vyras tas yra gulintis ar nėra? v. b.: jo yra, knarkiantis netgi. m. b.: nu tai laukite tada. v. b.: nu tai kaip čionai, kiek galima laukti? m. b.: ką tiktai skambinote. v. b.: nu tai jo, ką tik vėl išėjo (keiksmažodis) ir vėl atgal nuėjo ir vėl (neaišku ką sako) tai ką aš turėsiu mokėt? m. b.: reikia policijos pagalbos? v. b.: nu aš tikiuosi, kad reikia, aš nenorėčiau, kad nereikėtų policijos pagalbos. m. b.: na guli ar neguli tas žmogus? v. b.: jo, jis vėl miegot nuėjo. m. b.: nu tai laukite, atvažiuos policija. v. b.: ai tai čionais dabar, nu gerai. m. b.: laukite. v. b.: tai už kiek laiko atvažiuos? m. b.: važiuoja policija. v. b.: nu gerai tada, dėkui. m. b.: prašau. Pokalbio trukmė 1 min. 19 s.

Atidarius ketvirtą įrašą matoma data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.48.59 val. Girdisi telefono kvietimo signalas. m. b.: vienas, vienas du klauso. v. b: nu tai aš, tai atvažiuoja ekipažas ar ne? m. b.: kur? v. b.: į (pauzė) kur mane primušė. m. b.: kur, į Dembavos kaimą? v. b.: taip. m. b.: galit net pasakyti kur kviečiat, laukite, tik ką skambinote, laukite. v. b.: taip. m. b.: tai gerai, kad taip? tai laukite prašau. Pokalbio trukmė 33s.

Atidarius penktą įrašą matoma data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.52.03 val., v. b.: už kiek laiko atvažiuosit? Girdimas telefono skambučio kvietimo signalas. m. b.: vienas, vienas du. v. b.: nu tai už kiek laiko atvažiuosit? m. b.: kaip? v. b.: už kiek laiko atvažiuosit? m. b.: kokiu adresu kvietėt? v. b.: nu tai čionai tarp garažų (keiksmažodis). m. b.: tai adresas koks? v. b.: nu tai paskutinis buvo kvietimas. m. b.: daug kvietimų paskutinių buvo, kokiu adresu kvietėt? v. b.: nu čia tarp garažų. m. b.: Dembavos kaime? v. b.: taip. m. b.: išvykęs pas jus patrulis. v. b.: čionais tas buvo atsikėlęs, vėl nuėjo miegot, aina (keiksmažodis), vėl ranka (keiksmažodis) pisau. m. b.: laukite, išvykęs patrulis. Pokalbio trukmė 51s.

Atidarius šeštą įrašą matoma data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.55.15 val. Girdimas telefono kvietimo signalas. m. b.: vienas, vienas du. v. b.: kiek laiko reikia atvažiuot? m. b.: vienas, vienas du klausau jūsų. v. b.: tai kiek laiko reikia atvažiuot? m. b.: kokiu adresu? v. b.: nu tai čionai į garažus, aš, aš kokį trečią kart skambinu jum. m. b.: palaukit tuoj pažiūrėsiu. v. b.: a, jūs čionai šiaip juokaujat? m. b.: tai policija atskirai savo pajėgas valdosi, policija jau važiuoja, laukite. v. b.: nu tai (keiksmažodis) aš, aš vieną kart biški pabėgau jis atgal nuėjo miegot, o po to vėl ateinu atgal jis vėl mane puola, nu tai, o jūs tai čionais visiškai nusišikt kaip žiūriu, (keiksmažodis). m. b.: mes savo darbą atliekam, o policija. v. b.: atliekat (keiksmažodis), kad aš į snukį gavau, tai čia jūs irgi darbą atlikot, ane? m. b.: laukite pareigūnų, viso geriausio. v. b.: (keiksmažodis) čiulpk, (keiksmažodis). Pokalbio trukmė 1 min. 1 s.

Visų pokalbių metų skambinusio vyro balsas tas pats, atsiliepusių moterų balsai skirtingi. Vyro kalba vietomis buvo nerišli, neaiški, iš balso vyras galimai neblaivus (3 tomas, b. l. 63, 64-70).

Byloje esančia Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. birželio 13 d. Specialisto išvada Nr. 140-(5092)-IS1-3030 patvirtinama, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas P. J. pistoletas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (Ispanija), 4,5 mm (.177) kalibro P-900 modelio pneumatinis pistoletas Gamo Nr. 04-4C-643731-13, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pneumatinis pistoletas priskiriamas prie D kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų. Tirti pateiktame pistolete šovinių nėra, šoviniai į vamzdį yra įstatomi ranka, atskiros dėtuvės ginkle nėra (5 tomas, b. l. 94-96).

Įrodymų vertinimas ir kaltės klausimas

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis specialisto išvada. Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine tyčia ir netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis). Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, išklausęs proceso dalyvių duotus paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu bei ištyręs surinktus įrodymus, kurie yra vienas kitą papildantys, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nors baudžiamojoje byloje ir nėra tiesiogiai kaltinamojo kaltę pagrindžiančių įrodymų, liudytojų tiesiogiai dalyvavusių įvykyje ar kitų asmenų mačiusių įvykį, byloje neginčijamai įrodyta, jog kaltinamasis V. I. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir smurtaudamas sunkiai sužalojo nukentėjusįjį P. J.. Darydamas tokias išvadas teismas remiasi paties kaltinamojo, teismo posėdžio metu apklustų liudytojų parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismo argumentai dėstomi sekančiai.

Nors kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuosekliai teigė nemušęs nukentėjusiojo P. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, teismas jo parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo parodymai neatitinka baudžiamojoje byloje surinktų rašytinių ir kitokių įrodymų visumos, proceso metu nepaaiškinamai keitėsi ir akivaizdžiai buvo derinami prie baudžiamosios bylos įrodymų. O būtent, 2018 m. liepos 25 d. bei 2019 m. liepos 9 d. V. I. apklaustas įtariamuoju (4 tomas, b. l. 49-50, 57), vėliau duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė iš esmės tapačias faktines įvykio aplinkybes apie tai, kad jis su savo draugu P. L. vartojo alkoholį jo garaže, gėrė degtinę, apie 23 val. dviračiu važiuodamas namo užsuko į sargo P. J. budelę ir jam pasiūlė išgerti, o pastarajam sutikus degtinės „Lithuanian“ maždaug puse butelio gėrė abu. Toliau kaltinamasis nurodė, kad jis su dviračiu išvažiavo namo, važiuodamas pargriuvo, atsikėlęs prisiminė, kad sargo namuke paliko kuprinę ir grįžęs pamatė gulintį sargą ant žemės, leidžiantį keistus garsus, todėl iš karto iškvietė pagalbą telefonu Nr. 112. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad į sargo namuką grįžo maždaug po 40 minučių, į namuko vidų nėjo, tik matė, kad jame yra išvartyti visi daiktai, ar sargo veidas buvo kruvinas nematė. Jis su sargu nekonfliktavo ir jo nemušė. Minėta, teismo vertinimu, šie kaltinamojo parodymai visiškai neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir surinktų rašytinių ir kitokių įrodymų visumos, kadangi pastarieji paneigia kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai nurodė, jog tuojau po įvykio kaltinamasis buvo nurodęs kitokias įvykio aplinkybes. Antai, liudytojais apklausti pareigūnai, 2018 m. liepos 25 d. atvykę į įvykio vietą, J. S. ir P. K., kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami tuojau po įvykio ir savo parodymus kaip visiškai tikrus patvirtino posėdžio metu, teismui nurodė, kad kaltinamasis V. I. tuojau po įvykio aiškino, kad jis per naktį su draugais kažkuriame iš garažų vartojo alkoholį, eidamas namo sugalvojo užeiti pas sargą ir paklausti ar jis neturi dar alkoholio, tarp jo ir sargo kilo konfliktas, koks konfliktas paaiškinti negalėjo, tačiau teigė, kad sargo nemušė. Kaltinamasis nepasakojo, kad būtent su sargu P. J. vartojo alkoholį, kad išvažiavęs nukrito nuo dviračio ir prisiminęs, kad sargo būdelėje paliko kuprinę, grįžo atgal ir tuomet pamatęs gulintį ant žemės sargą, kvietė pagalbą. Abu policijos pareigūnai patvirtino ir tai, kad kaltinamojo rankos bei jo vilkimi drabužiai buvo kruvini. Tapačias įvykio aplinkybes liudytojas J. S. buvo išdėstęs ir savo tarnybiniame pranešime (3 tomas, b. l. 71). Pažymėtina, kad abu policijos pareigūnai tuojau pat patikrino kaltinamojo versiją apie tai, kad pastarasis neva tai visą naktį vartojo alkoholį garažų teritorijoje su kitais asmenimis, tačiau apvažiavus garažų teritoriją kitų joje buvusių asmenų ar atidarytų garažų durų nerado. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi pareigūnai atvyko į įvykio vietą tuojau pat po pagalbos skambučio, jie neturi pagrindo apkalbėti kaltinamojo, jų parodymai sutampa, yra vieni kitus papildantys ir vieni kitiems neprieštaraujantys, todėl teismas jais remiasi kaip patikimais įrodymais.

Ne mažiau svarbūs, teismo vertinimu, yra ir policijos pareigūnės L. N. parodymai, kuriuos ji davė teismo posėdžio metu bei teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Liudytoja tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė mačiusi nukentėjusįjį P. J. tuojau po įvykio ligoninėje. Medikų paklausus ar nukentėjusysis yra sąmoningas ir ar galima su juo bendrauti bei gavusi teigiamą atsakymą, teiravosi P. J. ar jį sumušė vaikinas oranžiniu dviračiu, kuris buvo prie jo. Pastarasis linksėjo galvą ir kelis kartus tyliai pasakė „taip“. Pasak liudytojos, nukentėjusysis atsakydamas į jos klausimą žiūrėjo jai tiesiai į akis, akivaizdžiai suprato jos užduodamą klausimą ir ramiai atsakė, kad jį sumušė kaltinamasis. Šiais liudytojos L. N. parodymais teismas taip pat neturi pagrindo netikėti, kadangi galimo nukentėjusiojo sąmoningumo fakto tuojau pat po įvykio nepaneigė ir teismo posėdyje apklaustas specialistu N. R.. Pastarasis teismui nurodė, kad tuojau po įvykio nukentėjusysis buvo sąmoningas, bet kalbėjo nesuprantamai, bendravimas buvo apsunkintas, bet kalba galėjo būti sutrikusi dėl liežuvio žaizdos, bendravimas buvo nepilnavertis. Papildomai liudytojas aiškino, kad tuojau po įvykio ligoninės skyriuje, kuriame gulėjo nukentėjusysis, seselės sakė, jog pastarasis nusikalba, jo psichinė būklė nelabai kokia, nesuprantama kalba, bet tai galėjo būti dėl liežuvio žaizdos. Specialistas nurodė negalintis atsakyti ar nukentėjusysis tuojau po įvykio galėjo pasakyti kas jį sužalojo, tačiau tokios galimybės ir neatmetė. Faktą, kad nukentėjusysis P. J. tuojau po įvykio galėjo nurodyti jį sumušusį asmenį iš dalies patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų liudytojais P. U. ir Mindaugo J. M. parodymai. Šie asmenys nurodė teismui, kad tuojau po įvykio, dar reanimacijoje gulėdamas P. J., liudytojams atvykus jo aplankyti, juos atpažino ir su jais bendravo. Pasak liudytojų, tik perkeltas į slaugos namus P. J. pradėjo nusikalbėti.

Baudžiamojoje byloje teismo įsitikinimą dėl V. I. kaltės dar labiau sustiprina bendrojo pagalbos centro pateikti 2018 m. liepos 25 d. skambučių garso įrašai, kurie buvo išklausyti tiesiogiai teisme, o jų išklotinės yra baudžiamojoje byloje (3 tomas, b. l. 63, 64-70). Iš šių garso įrašų turinio matyti, kad kaltinamasis jau kviesdamas pagalbą nukentėjusiajam mąstė apie galimas pateikti įvykio versijas, siekiant išvengti galimos atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą. O būtent, pirmą kartą skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą 2018 m. liepos 25 d. 04.35.56 val. kaltinamasis nurodo, kad tarp garažų teritorijos mato primuštą žmogų. Antrojo skambučio metu 04.37.29 val. kaltinamasis vėl nurodo, kad jis rado visą sudaužytą žmogų. Bekalbant toliau jis sako, kad šiaip važinėjasi dviračiu garažų teritorijoje, o atidaręs kažkokios patalpos duris pamatė gulintį, jam nepažįstamą žmogų. Į operatorės klausimą, ar tas žmogus yra kruvinas, kaltinamasis atsako, kad jis nežino, nes jo nematė, girdi, kad jis miega, knarkia. Iš trečiojo skambučio 04.45.05 val. išklotinės matyti, kad kaltinamasis mato, jog nukentėjusysis buvo atsikėlęs ir vėl nuėjo miegoti. Penktojo skambučio metu 04.52.03 val. kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusysis ir vėl buvo atsikėlęs, nuėjo miegoti, o jis keikdamasis nurodė, kad vėl užsigavo ranką. Šeštojo skambučio metu 04.55.15 val. kaltinamasis pasipiktinęs aiškina, kad jis buvo pabėgęs, tuomet rastas žmogus nuėjo miegoti, o po to vėl kaltinamajam atėjus tas žmogus jį puola, patikslina, kad jis „gavo į snukį“. Teismo vertinimu, nurodyti byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad tarp kaltinamojo V. I. ir nukentėjusiojo P. J. 2018 m. liepos 25 d. įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis smurtaudamas sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, tarp abiejų vyrų vyko grumtynės, kurių metu kaltinamasis galimai taip pat buvo nežymiai sužalotas. Teismas mano, kad visiškai nelogiškas yra kaltinamojo pirmasis skambutis į bendrąjį pagalbos centrą nurodant, kad jis rado sumuštą, sudaužytą žmogų ir vėlesni jo parodymai apie tai, kad jis prie to žmogaus nebuvo priėjęs, nematė jo kruvino veido, girdėjo jį tik miegant ir knarkiant, skleidžiant keistus garsus. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis aiškiai žinodamas ir suvokdamas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu jis smurtavo prieš šį asmenį ir matydamas nukentėjusiojo būklę bei išsigandęs galinčių kilti pasekmių kvietė pagalbą nurodydamas, kad rado sumuštą žmogų. Vėliau jau akivaizdžiai gindamasis nurodė, kad šio žmogaus neapžiūrėjo, jo nematė, jo nepažįsto ir neva nesupranta kas jam nutiko.

Buvusio konflikto tarp paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo faktą patvirtina taip pat byloje esančios skambučių iš V. I. mobilaus telefono išklotinės. Akivaizdu, kad kaltinamasis po konflikto su P. J. ieškojo asmenų, galimai galinčių jį išvežti iš įvykio vietos. Tai patvirtina kaltinamojo mobilaus telefono išklotinė patvirtinanti, kad 2018 m. liepos 25 d. 04.15.13 val. kaltinamasis skambino savo tetai D. D. (4 tomas, b. l. 17-31, 32-33). Ši liudytoja apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis paskambinęs paryčiais 2018 m. liepos 25 d. buvo akivaizdžiai neblaivus ir prašė parvežti jį namo. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tuo metu kaltinamojo telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. Liudytoja supykusi, kad kaltinamasis negrįžo naktį namo atsisakė tai daryti. Po kelių minučių, t. y. 04.21.01 val. kaltinamasis vėl paskambinęs D. D. pastarajai pasakė, kad jis pabėgo, kad jam sulaužė dviratį, kad jį užpuolė ir kad jis jau yra iškvietęs policijos pareigūnus, nors į bendrosios pagalbos centrą kaltinamasis dar nebuvo skambinęs. Tuo metu jo telefonas jungėsi prie celės, esančios Elektronikos g. 26, Panevėžio m. 2018 m. liepos 25 d. 04.22.55 val. kaltinamasis jungėsi prie interneto, vėliau 04.25.51 val. skambino liudytojui P. L. ir abu kartus jo telefonas vėl jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. Akivaizdu, kad nurodyti byloje esantys faktiniai duomenys visiškai paneigia kaltinamojo aiškinimą apie tai, kad jis iš garažų teritorijos buvo išvažiavęs ir grįžo į ją tik po 40 minučių. Iš kaltinamojo telefono prisijungimų prie celių buvimo vietos matyti, kad iš įvykio vietos pastarasis buvo pasišalinęs daugiausiai 10 minučių laikotarpiui. Teismo vertinimu, negali būti atmesta galimybė, kad šiuo laikotarpiu kaltinamasis važiuodamas iš įvykio vietos dviračiu galėjo nuo jo nukristi ir susižaloti bei apgadinti savo dviratį, ką patvirtina baudžiamojoje byloje esanti 2018 m. liepos 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. G946/2018 (05) (4 tomas, b. l. 87) bei posėdžio metu apklausta specialistė J. Ž. patvirtinusi, kad ant kaltinamojo kūno rasti sužalojimai yra būdingi galimam kritimui nuo dviračio. Šį faktą taip pat patvirtina byloje esantis 2018 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašytas įvykio vietoje rastas kaltinamojo dviratis nurodant, kad jo sėdynės dešinė pusė, pavarų perjungimo svirtis ant vairo kairiosios pusės ir priekinis žibintas ant vairo yra nubrozdinti, bei padarant atžymą apie tai, jog tikėtina, kad dviratis buvo nugriuvęs ant kairiojo šono (1 tomas, b. l. 16-44). Tačiau faktas, kad kaltinamasis išvykęs iš įvykio vietos galėjo susižaloti nukritęs nuo dviračio, visiškai nepaneigia jo kaltės dėl nukentėjusiojo P. J. tyčinio sunkaus kūno sužalojimo, kadangi tai patvirtina kiti baudžiamosios bylos įrodymai.

V. I. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neneigė kartu su nukentėjusiuoju 2018 m. liepos 24 – 25 d. vartojęs alkoholį įvykio vietoje. Šį faktą patvirtina 2018 m. liepos 25 d. įvykio vietoje rastas tuščias 1 litro talpos degtinės butelis „Lithuanian auksinė“, trys plastikinės taurės ir trys plastikinės stiklinės, taip pat rasti trys plastikiniai buteliai. Sargo patalpoje išvartyti daiktai, ant grindų besimėtantys daiktai, kraujo dėmės (1 tomas, b. l. 16-44) patvirtina patalpoje buvus grumtynėms, kurių metu buvo sužalotas nukentėjusysis P. J.. Kaltinamojo buvimo faktą sargo patalpoje grumtynių metu patvirtina ant jo batų poros dešinės kojos bato išorinėje pusėje ant užkulnio krašto rasta apie 0,5 cm X 2,0 cm dydžio rudos spalvos dėmė, kurioje rasta žmogaus kraujo tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutapo su P. J. genotipu. Kaltinamojo V. I. kraujo pėdsakų taip pat buvo rasta ant sargo patalpoje buvusio P. J. ginklo vamzdžio, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis buvo sargo patalpoje ir lietė ginklą arba po to, kai grumtynių metu susižalojo, arba po to kuomet grįžo į šią patalpą nugriuvęs nuo savo dviračio. Tapačias faktines aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo kraujo pėdsakai rasti ant sargo patalpos vienoje iš sienų, tai pat ant užuolaidų, ant paties kaltinamojo akinių, kurie buvo rasti šalia sargo patalpos (1 tomas, b. l. 175-182). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje kaltinamasis negalėjo teismui paaiškinti kokiu būdu, kada ir kaip šie išvardyti jo kraujo pėdsakai atsirado sargo patalpoje, taip pat negalėjo paaiškinti kokiu būdu nukentėjusiojo kraujo pėdsakas atsirado ant jo bato.

Teismas kritiškai vertina baudžiamosios bylos metu kaltinamojo gynėjo bei liudytojo P. L. iškeltą versiją apie tai, kad galimai nukentėjusįjį sužalojo svetimi, nežinomi asmenys, kurie tamsios spalvos automobiliu stovėjo prie pagrindinio kelio netoli garažų teritorijos pastarajam išvažiuojant iš jos. Tokie duomenys baudžiamojoje byloje nėra patvirtinti, liudytojas tokią įvykių versiją iškėlė tik teismo posėdyje, nors posėdžio metu duodamas parodymus daugelio įvykio aplinkybių neprisiminė, jas painiojo. Jo parodymų nurodytos įvykių detalės nesutampa su liudytojais apklaustų M. B. ir A. B. parodymais. Todėl teismas liudytojo P. L. parodymų apie tai, kad jis išvažiuodamas iš garažų teritorijos 2018 m. liepos 24 d. vakare matė prie garažų teritorijos stovintį tamsios spalvos automobilį, nelaiko įrodymais.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą yra neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. I. 2018 m. liepos 25 d. apie 4 val. garažų kooperatyvo „S“ sargo budėjimo patalpoje tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam P. J. į galvą, krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas krūtinėje, kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio žandinio sinuso sienelės ir kairės pusės IV-V šonkaulių lūžius, likvoro išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, liežuvio žaizdą, sukėlusius P. J. stiprius psichikos sutrikimus – kitą kraujagyslinę demensiją, organinį kliedesių sutrikimą, t. y. sunkų P. J. sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau šiame nuosprendyje, darytina išvada, kad kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinuosius požymius bei veika kvalifikuota teisingai pagal šią teisės normą pagal kilusius padarinius. Kadangi asmens kaltė nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.

Bausmės skyrimas, kiti procesiniai klausimai

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis aktyviais veiksmais, t. y. kviesdamas pagalbą, bandė vengti ir galimai išvengė sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. I. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis V. I. padarė vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė mažiausiai dviejų trauminių poveikių, t. y. smūgių sudavimu, įspiriant ar panašiai nukentėjusiajam į galvą ir į krūtinę, ką patvirtina baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistų išvados (2 tomas, b. l. 51-52, 58-59, 74-79). Nukentėjusysis buvo sumuštas dėl baudžiamosios bylos metu nenustatytų priežasčių, jam nustatytas sunkus kūno sužalojimas, padariniai sveikatai negrįžtami. Kaltinamasis praeityje buvo teistas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį, t. y. taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, ir nors teistumas jam yra išnykęs, tačiau teismo vertinimu šis faktas neigiamai charakterizuoja V. I.. Iki nusikalstamos veikos įvykdymo 2017 m. gegužės 9 d. kaltinamasis buvo baustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 50³ straipsnyje (dėl svetimo turto sugadinimo), po nusikalstamos veikos įvykdymo baustas administracine tvarka pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį (dėl statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo, garbės ir orumo pažeminimo) (4 tomas, b. l. 100-102). Psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (4 tomas, b. l. 105). Po nusikaltimo įvykdymo, t. y. nuo 2018 m. liepos 26 d. įsidarbino UAB „P“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 tomas, b. l. 106, 107). Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. dirba UAB „D“ (sistemos „Liteko“ duomenimis), iš darbovietės kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Taip pat būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę neigė, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos neišgyvena, nesigaili, nesidomėjo ir nesidomi nukentėjusiojo sveikata bei būkle, neatsiprašė nei nukentėjusiojo, nei jo artimųjų. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. I. periodiškai pažeidinėjo jam skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 tomas, b. l. 31-32, 40-41, 50-51, 64-65, 68-69, 86-87, 88-89, 90-91, 11-112, 114-115, 117-118) ir šie duomenys kaltinamąjį taip pat charakterizuoja neigiamai. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis ateityje turės atlyginti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius, taip pat tai, kad V. I. anksčiau nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgdamas į visas kaltinamojo V. I. atsakomybės individualizavimui svarbias aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio nuostatų ir kaltinamajam skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę. Todėl kaltinamajam V. I. skiriama vienintelė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau įvertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes, jų reikšmę ir tarpusavio santykį, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus galima pasiekti kaltinamajam V. I. paskyrus bausmę, kuri savo trukme yra švelnesnė už minėtos teisės normos sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaitytinas V. I. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 25 d. 5.20 val. iki 2018 m. liepos 26 d. 13.30 val. 2 (dvi) paros (4 tomas, b. l. 35-36, 38-39), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Laisvės atėmimo bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu V. I. paskirtos kardomosios priemonės, t. y. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 tomas, b. l. 78-80, 70-72, 73-77), paliktinos galioti nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Baudžiamojoje byloje esanti V. I. asmens tapatybės kortelė Nr. 13835105, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina V. I..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. iš įvykio vietos paimti kepurė, ausinės, dantų plokštelė, 4 vokai su biologiniais pėdsakais, 2 vokai su lyginamaisiais seilių pavyzdžiais, 4 vokai su nagų nuokarpomis, 2 vokai su plaštakų nuoplovomis, vokas su kontroliniu bandiniu, priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvito Nr. 0005526 (1 tomas, b. l. 48-49, 50), dujų balionėlis, perduotas saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą, kvito Nr. BBB 50-001100 (1 tomas, b. l. 51-52, 53-54), peilis ir mačetė, priduoti saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvito Nr. 0005522 (1 tomas, b. l. 55-56, 57), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nukentėjusiojo P. J. drabužiai: kelnės, marškinėliai, apatinės kelnaitės, pora kojinių, batų pora, priduoti saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvito Nr. 0005524 (1 tomas, b. l. 154-155, 156), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini P. J..

Nukentėjusiojo P. J. pneumatinis pistoletas Gamo P900 Nr. 04-4C-643731-13, priduotas saugojimui į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą, kvito Nr. BBB 50-00113 (5 tomas, b. l. 101), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas P. J..

Kaltinamojo V. I. drabužiai ir daiktai: šortai, marškinėliai, pora kojinių, sportiniai bateliai, kuprinė, priduoti saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvito Nr. 0005525 (1 tomas, b. l. 167-168, 169), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini V. I..

Iš kaltinamojo V. I. jo sulaikymo metu paimti pinigai – 128,25 Eur, priduoti saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą, kvito Nr. 002071 (2 tomas, b. l. 2-3, 4), palikti šioje sąskaitoje iki civilinių ieškinių patenkinimo.

Dėl baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 5 567,63 Eur sumai, kurį prašo priteisti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kalto asmens už nukentėjusiajam P. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 tomas, b. l. 109-111). Nurodė, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidas sudarė: nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. P. J. gydymas VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje, bendra gydymo kaina sudarė 3 970,23 Eur sumą; nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. spalio 9 d. P. J. gydymas VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, bendra gydymo kaina sudarė 1 597,40 Eur.

Byloje taip pat yra pareikšti nukentėjusiųjų P. J. civilinis ieškinys dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 tomas, b. l. 169-170), O. J. civilinis ieškinys dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 tomas, b. l. 167-168) ir B. D. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 tomas, b. l. 163-164).

Reikalavimas pareiškiant civilinį ieškinį atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra vienas iš pagrindinių asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų padarymo, teises, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje kartu su baudžiamąja byla, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi būti tiriami įrodymai ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Minėta, jog baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, kurią sudaro nukentėjusiojo P. J. gydymo išlaidos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis P. J. 2018 m. liepos 25 d. buvo sunkiai sužalotas ir ieškinyje nurodytais laikotarpiais gydomas tiek VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje, tiek VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Kaltinamojo V. I. kaltė dėl nukentėjusiojo P. J. tyčinio sunkaus sužalojimo įrodyta, todėl jis laikytinas atsakingu už Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Ši žala iš kaltinamojo priteistina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Teismų praktikoje nurodoma, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.

Dėl kaltinamojo V. I. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis P. J. buvo itin sunkiai sužalotas. Šiuo metu jam konstatuojami psichikos sutrikimai: kita kraujagyslinė demencija. Organinis kliedesinis sutrikimas. Baudžiamojoje byloje esančiu 2019 m. rugsėjo 16 d. medicininiu pažymėjimu patvirtinama, kad po galvos smegenų traumos P. J. yra nustatyta visiška negalia, nuolatinis vaistų vartojimas dėl jo psichinės būklės (4 tomas, b. l. 156), o tai reiškia negrįžtamą sveikatos pakenkimą bei neigiamas pasekmes ateityje. Spręsdamas dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir tinkamo šios žalos dydžio nustatymo, teismas vertina tai, kad nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m . spalio 9 d. buvo gydomas VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje ir VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, nes jis negali pats savimi pasirūpinti. Nukentėjusysis po įvykio tapo visiškai nedarbingu, nors iki įvykio būdamas pensininku dirbo, t. y. gavo papildomas pajamas. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis iki įvykio buvo žingeidus ir aktyvus žmogus, t. y. naudojosi internetu, domėjosi politika, pats išmoko anglų kalbą, vairavo automobilį. Po įvykio tapo visiškai neįgalus, jis nedirba, nepadeda buityje ir nesuvokia realybės, t. y. neatpažįsta žmonos ir dukterų, neskiria metų laikų, nepažįsta savo namų, gyvena išgalvotoje realybėje. Be to, nukentėjusysis išgyvena nuolatinius fizinius skausmus, pats negali atsistoti, nueiti į tualetą, nusiprausti, įlipti į vonią. Suprastėjo jo klausa, nuolat skauda kaklo srityje, neretai sutrinka kvėpavimas, jis itin prastai miega. P. J. priverstas nuolatos būti namuose, nes judėjimas jam yra labai skausmingas, jis nuolatos lankosi pas psichiatrą bei šeimos gydytoją, vizitų metu priverstas kęsti skausmus, fizines kančias. Nukentėjusysis nebepasitiki žmonėmis, negali atsipalaiduoti, jaučia nuolatinę įtampą, jam būdinga prasta nuotaika linkusi į depresiją. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu visiškai patvirtino nukentėjusiojo sutuoktinė O. J. ir jo dukra B. D., kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo nukentėjusysis P. J. neabejotinai patyrė ir iki šiol patiria sunkius ir neigiamus išgyvenimus, jo sveikatos būklė niekada nebebus tokia, kokia buvusi, todėl nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina neturtinė žala, kurios dydį teismas vertina 20 000 Eur suma. Iš kaltinamojo taip pat priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Pasisakydamas dėl nukentėjusiųjų O. J. ir B. D. baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių teismas remiasi teismų praktika, kurioje nurodoma, kad pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Nusistovėjusi ir nuosekli yra teismų praktika, pagal kurią atvejais, kai tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo dėl amžiaus, socialinės brandos, sveikatos ir kitų svarbių priežasčių negali realizuoti savo teisės pareikšti ieškinio, tą gali padaryti jo atstovas, tačiau teisė į žalos atlyginimą išlieka ir žala priteisiama ne atstovui pagal įstatymą, o nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2007, 2K-809/2007, 2K-453/2011 ir kt.). Taip pat aiški yra teismų praktika, pagal kurią sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalą asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tačiau nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje baudžiamosiose bylose taip pat pažymėta, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieškovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Byloje dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų sunkiai sužalotas nukentėjusysis P. J., jo sužalojimų pobūdis ir mastas bei liekamieji reiškiniai yra aukščiau aptarti šiame nuosprendyje. Teismas konstatuoja, kad tiek nukentėjusiojo sutuoktinė O. J., tiek jo duktė B. D. neabejotinai išgyveno dėl jiems artimo asmens patirto skausmo, dėl jo galimybės išgyventi, o jam išgyvenus - dėl jo tolesnio gyvenimo kokybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo sutuoktinė O. J. tiek iki įvykio, tiek po jo gyvena kartu su nukentėjusiuoju, juo betarpiškai rūpinasi, jį prižiūri, padeda jam ir buityje bei rūpinantis jo asmenine higiena. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad iki įvykio abiejų sutuoktinių santykiai buvo itin glaudūs ir prieraišūs, sutuoktiniai dalijosi kasdieniais rūpesčiais ir išgyvenimais, kartu leido laiką bei buvo itin artimi. Teismas taip pat mano, kad neabejotinai nukentėjusiojo P. J. bei jo duktės B. D. tarpusavio santykiais iki įvykio taip pat buvo glaudūs ir artimi. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad ji su nukentėjusiuoju dažnai skambindavosi, diskutavo jai rūpimais klausimais ir palaikė artimus, šiltus santykius. Tačiau sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas mano, kad nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės tarpusavio ryšys yra nepalyginamai artimesnis nei nukentėjusiojo ryšys su jo dukterimi. Darydamas tokias išvadas teismas remiasi tokiu faktu, kad nukentėjusiojo sutuoktinė gyveno ir šiuo metu gyvena kartu su nukentėjusiuoju, juo betarpiškai rūpinasi, jį mato kiekvieną dieną ir kas dieną išgyvena dėl jo būklės. Tuo tarpu, B. D. yra ištekėjusi moteris, kuri gyvena atskirai nuo savo tėvo, yra sukūrusi savo šeimą ir nors akivaizdu išgyvena dėl savo tėvo būklės, tačiau jos ryšys nėra toks artimas, kaip O. J. ryšys su nukentėjusiuoju. Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios O. J. ir B. D. dėl savo sutuoktinio ir tėvo sužalojimo neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kurią teismas O. J. atžvilgiu vertina 10 000 Eur dydžio suma. Tuo tarpu, B. D. atveju, teismo manymu, kaltinamojo kaltės pripažinimas bei jo nuteisimas yra pakankama satisfakcija dėl nukentėjusios patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai O. J. taip pat priteistinos teisinės pagalbos išlaidos.

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013, 2K-359-697/2017). Taip pat pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Minėta, jog nukentėjusiajam P. J. kaltinamojo V. I. tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasėkoje nukentėjusiajam nustatyta visiška negalia, jo sveikatos pakenkimai yra itin sunkūs ir negrįžtami. Tuo tarpu, kaltinamasis byloje nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl civiliniams ieškovams priteistinos turtinės ir neturtinės žalos sumažinimo. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad iš kaltinamojo priteistinos tinkamo dydžio tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo sumos. Priteistinų sumų dydis neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos baudžiamojoje byloje patirtos proceso išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 308 straipsniu, 109 – 115 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaityti V. I. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad kaltinamasis yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo V. I. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

V. I. paskirtas kardomąsias priemones, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esančią V. I. asmens tapatybės kortelę Nr. 13835105, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. I..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. iš įvykio vietos paimtą kepurę, ausines, dantų plokštelę, 4 vokus su biologiniais pėdsakais, 2 vokus su lyginamaisiais seilių pavyzdžiais, 4 vokus su nagų nuokarpomis, 2 vokus su plaštakų nuoplovomis, voką su kontroliniu bandiniu, priduotus saugojimui į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvito Nr. 0005526, dujų balionėlį, perduotą saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą, kvito Nr. BBB 50-001100, peilį ir mačetę, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvito Nr. 0005522, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nukentėjusiojo P. J. drabužius: kelnes, marškinėlius, apatines kelnaites, porą kojinių, batų porą, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvito Nr. 0005524, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini P. J..

Nukentėjusiojo P. J. pneumatinį pistoletą Gamo P900 Nr. 04-4C-643731-13, priduotą saugojimui į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą, kvito Nr. BBB 50-00113, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti P. J..

Kaltinamojo V. I. drabužius ir daiktus: šortus, marškinėlius, porą kojinių, sportinius batelius, kuprinę, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvito Nr. 0005525, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini V. I..

Iš kaltinamojo V. I. jo sulaikymo metu paimtus pinigus – 128,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 25 ct), priduotus saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą, kvito Nr. 002071, palikti šioje sąskaitoje iki civilinių ieškinių patenkinimo.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. I. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 5 567,63 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 63 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo P. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. I. nukentėjusiojo P. J. naudai 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Nukentėjusiosios O. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. I. nukentėjusiosios O. J. naudai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 400 Eur (keturis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų

Nukentėjusios B. D. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. I. valstybės naudai 43,70 Eur (keturiasdešimt tris eurus 70 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė