- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-240-852/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36876-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- J. U.
- Atsakovas
- UAB „Bankroto eiga“
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovui UAB „Bankroto eiga“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, trečiasis asmuo V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti 2012-06-27 atsakovo direktoriaus įsakymą dėl ieškovo atleidimo ir grąžinti ieškovą į darbą bankroto administratoriaus pareigoms, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-06-27 iki 2014-12-01, priteisti ieškovui administratoriaus atlyginimą 230176,64 Lt, priteisti ieškovui administratoriaus atlyginimą, kuris bus išmokėtas iš BUAB „Dobilėlis penkialapis“ ir BUAB „Fitus“, atsiradus finansinėms galimybėms. Nurodė, kad 2006 m. sausio 9 d. sudarė sutartį su UAB „Bankroto eiga“ ir pradėjo eiti bankroto administratoriaus pareigas bei atsakovo direktoriaus pareigas. Ieškovas daug dirbo, tačiau jo atlyginimas buvo nedidelis. Atsakovas atleido ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų ir 2013 m. spalio 4 d. pasirašytinai įteikė 2013 m. birželio 28 d. pranešimą ir 2013 m. birželio 27 d. įsakymą, kuriame nurodyta, kad atsakovas atleidžiamas DK 136 straipsnio pagrindu. Ieškovas nesutiko su atleidimu, kadangi nežino, kokiu pagrindu jis buvo atleistas bei nebuvo įspėtas apie atleidimą. Įsakyme nėra nurodyta, koks drausmės pažeidimas padarytas, kokia jo data, kokios pažeidimo aplinkybės, taip pat nenurodyta, kaip bus atsiskaitoma su atleidžiamu darbuotoju ir kaip vyks pareigų perdavimas. Ieškovas buvo paskirtas administruoti šias bankrutuojančias bendroves: UAB „Inrent“, UAB „Estinos arka“, UAB „PB projektai“, UAB „Fitus“, UAB „Dobilėlis penkialapis“, UAB „Vilniaus miesto pirmoji transporto įmonė“. Ieškovas, kaip bankrutuojančių įmonių administratorius, vykdė visas bankroto administravimo procedūras. Kiekvienos bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimai yra patvirtinę administravimo išlaidų sąmatas pagal ieškovo pateiktus projektus, sąmatose nurodytas administratoriaus atlyginimas bei administravimo išlaidos. Atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui atlyginimo už bankrutuojančių bendrovių administravimą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovo ieškinį, ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodo, jog J. U. paskyrus atsakovo direktoriumi 2006-01-01, atsakovo bendrovėje buvo 15485 Lt grynų pinigų. Atsakovo teigimu, atsakovo bendrovės rezultatai kasmet prastėjo, bendrovė ieškovo vadovavimo laikotarpiu patyrė 20760 Lt nuostolių, nuosavas kapitalas tapo neigiamu ir sudarė -20182 Lt. V. M., būdamas vienintelis atsakovo bendrovės akcininkas, dėl nurodytų šiurkščių pažeidimų atšaukė ieškovą iš vadovo pareigų 2012 m., tačiau jis nebuvo atleistas iš bendrovės, nes nebuvo perdavęs bendrovės dokumentų bei antspaudo. 2012-11-07, 2012-11-21 ir 2012-12-05 raštais ieškovas buvo raginamas atvykti į darbą, grąžinti pinigines lėšas bei dokumentus, tačiau to nepadarė. 2013-01-03 raštą ieškovui buvo bandoma įteikti per antstolį, tačiau ieškovas atsisakė atvykti ir pasirašytinai priimti dokumentus. 2013-01-15 dokumentai buvo įteikti per darbovietę UAB „Bankroto departamentas LT“ administratorei J. N.. Ieškovas iki šiol nėra perdavęs bendrovės dokumentų, antspaudo ir pinigų. Ieškovas iš bendrovės lėšų apmokėdavo savo asmenines išlaidas bei jo asmeniškai administruojamų bendrovių išlaidas. Dėl visų išvardintų priežasčių ir šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atsakovas atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam atlyginimą už bankrutuojančių įmonių administravimą atsakovas nurodė, jog bankrutuojančių įmonių kreditoriai ir kreditorių susirinkimas skiria lėšas administratoriui ne už tai, kad jis paskirtas administratoriumi, o pirmiausia vykdyti bankroto administravimo procedūras bankrutuojančioje bendrovėje, administracinėms išlaidoms, kanceliarijai, kelionės išlaidoms, teisminėms, komunalinėms išlaidoms bei atlyginimams ir kitų darbuotojų, dalyvaujančių veikloje (buhalterio, teisininko, administratoriaus padėjėjo atlyginimams). Įplaukas gauna iš bankrutuojančių įmonių bankroto administratorius UAB „Bankroto eiga“, o ne bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo J. U.. Visas ieškovui priklausęs darbo užmokestis jam yra išmokėtas. 2013-05-22 buvo surašytas aktas dėl įsakymo, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo nuo 2013-06-28, ieškovui įteikimo. Ieškovas dokumentų nepriėmė, tačiau aktas surašytas esant liudytojams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi ieškinį atmetė.
Nurodė, kad DK 136 str. numatyti darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo atvejai. Pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas savo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nepakeitė iki pat atleidimo iš darbo, jis padarė tęstinio pobūdžio nusižengimus, todėl terminas skirti ieškovui drausminę nuobaudą nebuvo pasibaigęs. Atsakovas įrodė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, lėmusį darbdavio pasitikėjimo praradimą, nes ieškovas, dirbdamas atsakovo bendrovėje, pasisavino atsakovo bendrovės lėšas bei neperdavė su įmonėmis, kuriose atliko bankroto administravimo veiksmus, susijusių dokumentų. Atsakovo direktoriaus 2013-06-27 įsakyme nėra nurodyta, kokiais ieškovo veiksmais (neveikimu) buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, tačiau atsakovui įrodžius, kad toks drausmės pažeidimas buvo, neišsamus įsakymo turinys laikomas formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu. Iš šalių atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad darbo sutartimi sulygtas ieškovo darbo užmokestis per mėnesį buvo 6,06 Lt. Šalių paaiškinimai dėl ieškovui priklausiusio darbo užmokesčio nesutampa dalyje dėl priedo prie darbo užmokesčio. Pagal ieškovą, ieškovui buvo numatytas priedas už įmonių administravimą. Atsakovas nurodo, jog darbo sutartyje priedas prie atlyginimo nebuvo numatytas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas ieškovui mokėjo 6,06 Lt mėnesinį darbo užmokestį, mokesčiai valstybei buvo mokami nuo nurodyto dydžio darbo užmokesčio (b.l. 127-133, t. I). Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo pateiktus kasos išlaidų orderius, atsakovas yra sumokėjęs ieškovui darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį laikotarpiais nuo 2012 spalio iki gruodžio mėn., nuo 2013 vasario iki gegužės mėn. (b.l. 141-147, t. II). 2013-07-24 mokėjimo nurodymu į ieškovo sąskaitą atsakovas pervedė 13,01 Lt (b.l. 165, t.I). Atsakovas nepateikė mokėjimo dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis per ieškinyje nurodytą laikotarpį – nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. liepos mėn. Tačiau iš atsakovo direktoriaus paaiškinimų, liudytojų I. M., E.V. parodymų nustatyta, jog po ieškovo atleidimo iš darbo dalis atsakovo bendrovės dokumentų nebuvo perduota atsakovui ir liko pas ieškovą. Galutinę darbo užmokesčio sumą atsakovas ieškovui pervedė 2013-07-24, t.y. praėjus beveik mėnesiui nuo įsakymo apie atleidimą iš darbo priėmimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nevykdė atsakovo raginimų atvykti į darbą, tarp šalių susiklosčiusią praktiką darbo užmokestį mokėti grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderius, atsakovo uždelsimas atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo ieškovu vertinamas kaip pateisinamas ir nesukuriantis pagrindo taikyti ieškovui DK 141 str. 3 numatytą sankciją darbdaviui sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Ieškovo argumentai, jog jam už įmonių administravimą turi būti mokamas kreditorių susirinkimuose patvirtintas administratoriaus darbo užmokestis, teismo vertinimu atmestini, kadangi iš Vilniaus bei Panevėžio apygardos teismų nutarčių matyti, jog bankrutuojančių UAB „Estinos arka“, UAB „PB projektai“, UAB „Inrent“ bankroto administratoriumi yra paskirtas UAB „Bankroto eiga“(b.l. 63-63, 69-70, 76-77, t. II). Taigi, bankroto administratoriumi paskirtas ne ieškovas, o atsakovas. Ieškovas teismo nutartyse nurodomas kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo. Nesant byloje pateiktų įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl priedo prie darbo užmokesčio mokėjimo ieškovui, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui turi būti mokamas priedas, kuris priklausytų nuo atsakovui pervestų administravimo lėšų. Juo labiau nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui turi būti priteistos lėšos, kurias gavo atsakovas kaip bankrutuojančių įmonių administratorius. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas prašė ieškovo reikalavimams taikyti DK 300 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Pagal atsakovo aktą, 2013-05-22 ieškovui buvo pateiktas įsakymas dėl atleidimo iš darbo, nuo 2013-06-28, tačiau ieškovas jo nepriėmė (b.l. 59 t. I). Ieškovas, laikydamasis DK 300 str. 1 d. numatyto termino, turėjo kreiptis į teismą iki 2013-07-28. Ieškovas ieškinį teismui pareiškė 2013-11-04, daugiau nei tris mėnesius praleidęs ieškinio senaties terminą. Atnaujinti praleisto termino ieškovas neprašė. Todėl teismas ieškovo ieškinį atmetė taip pat vadovaujantis ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas J. U. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nurodo, kad šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas gali būti nustatytas tik tuomet, kai yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: darbuotojo konkreti neteisėta veikla (veiksmai ar neveikimas); jos žalingos pasekmės; priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtos veikos ir jos žalingų pasekmių; darbuotojo kaltė. Šios sąlygos nėra pareziumuojamos, jas turi įrodyti darbdavys. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, lėmusį darbdavio pasitikėjimo praradimą, nes ieškovas, dirbdamas atsakovo bendrovėje pasisavino atsakovo bendrovės lėšas bei neperdavė su įmonėmis, kuriose atliko bankroto administravimo veiksmus susijusių dokumentų. Ieškovas nurodo, kad pinigus paėmė teisėtai ir juos įnešė į UAB „Bankroto eiga“ kasą, kadangi iš šių pinigų buvo mokami: mokesčiai SODRAI, bendrovėje dirbantiems asmenims atlyginimai, mokesčiai VMI, administratoriaus atlyginimui padengti ir t.t. Nurodo, kad taip pat neteisinga ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neperdavė su įmonėmis, kuriose atliko bankroto administravimo veiksmus susijusių dokumentų. Teismas nesiaiškino ar kokie nors dokumentai iš tikrųjų nebuvo perduoti atsakovui, t. y., kad atsakovas neturėjo kokių nors dokumentų. Apelianto teigimu, visi dokumentai buvo perduoti pasirašius dokumentacijos perdavimo aktus, tačiau atsakovas vis tiek nesiliovė jam siuntęs pranešimus dėl dokumentų perdavimo.
Teismas taip pat nevertino aplinkybių, kad bankroto administratoriaus paslaugos yra atlygintinos ir ieškovui turėjo būti už tai mokamas atlyginimas, todėl iki šiol už bankrutuojančių įmonių administravimo paslaugos liko skolingas ieškovui viso 224115 Lt.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, taip pat liudytojų parodymus, neatsižvelgė į jų ryšį su atsakovu, jų parodymų objektyvumą bei šališkumą.
Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Pažymi, kad 2013 m. gegužės 22 d. nebuvo supažindintas su jokiu aktu ir įsakymu. Šį dokumentą atsakovas pasirašė su suinteresuotais asmenimis. 2013 m. spalio 4 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas ir įsakymas, apie kurį tik tada jis ir sužinojo.
Atsakovas UAB „Bankroto eiga“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui paaiškinimus davė ieškovas J. U., atsakovo atstovas V. M., taip pat buvo apklaustas liudytojas J. V..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje yra kilęs ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Dėl šių ginčijamų aplinkybių teismas pasisakys atskirai.
Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo
Darbo sutartis su ieškovu J. U. yra nutraukta UAB „Bankroto eiga“ direktoriaus V. M. 2013 m. birželio 27 d. įsakymu, kuriame nurodyta, kad darbuotojui J. U. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 136 str. 3 d. 2 p.) yra skiriama drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo (t. 1, b.l. 58).
Teisme įmonės vadovas V. M. teigė, kad įsakyme padaryta klaida nurodant datą – įsakymas iš tikrųjų priimtas 2013 m. gegužės 22 d., kaip ir kitas dokumentas – aktas apie tai, kad darbuotojas atsisakė priimti su atleidimu iš darbo susijusius dokumentus (b.l. 1, 59). V. M. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad įsakyme nurodyta data reiškia darbo santykių pasibaigimo datą, bet ne įsakymo priėmimo datą. Atleidimo data buvo nukelta, nes J. U. turėjo baigti darbą kaip įmonės įgaliotas asmuo ir perduoti dokumentus, gautus veikiant pagal įgaliojimą. Nors J. U. dokumentų nepriėmė, tai jam buvo paaiškinta pokalbio metu. Liudytojas J. V. apklaustas apeliacinės instancijos teisme iš esmės patvirtino tokius V. M. paaiškinimus. Liudytojas paaiškino, kad jis matė J. U. 2013 m. gegužės 22 d. Panevėžyje, įmonės biure, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvavo pokalbyje, kuriame be ieškovo J. U. taip pat dalyvavo V. M. ir A. M., paaiškino, kad tą pačią dieną V. M. prašymu pasirašė aktą, rodantį, kad J. U. atsisakė priimti dokumentus, susijusius su jo atleidimu iš darbo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas J. U. kreipdamasis į teismą tik 2013 m. lapkričio 7 d. (b.l. 1) yra praleidęs DK 300 str. numatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą. Įvertinus tai, kad ieškovas 2013 m. gegužės 22 d. atsisakė priimti dokumentus, nėra pagrindo šį terminą skaičiuoti nuo pakartotinio dokumentų įteikimo 2013 m. spalio 4 d. Esant atsakovo prašymui, ieškinio senatis pritaikyta teisingai.
Atmetus ieškinį dėl senaties, teismas paprastai neprivalo pasisakyti dėl ginčo esmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytu pagrindu ir ją nutraukė pagrįstai. Darbo sutartis tarp UAB „Bankroto eiga“ ir J. U. teismui nepateikta. Bet sutarties šalys neginčijo, kad J. U. pagal darbo sutartį įmonėje vykdė dvi darbo funkcijas – ėjo įmonės vadovo pareigas ir atliko kitas darbo funkcijas, kurios buvo įvardintos kaip „bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo“. Teismo proceso metu iš esmės nebuvo ginčijama ir aplinkybė, kad J. U. nuo 2012 m. balandžio 18 d. buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų ir toliau ėjo tik bankroto administratoriaus įgalioto asmens pareigas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui J. U. ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 18 d. buvo žinoma apie akcininko sprendimą atleisti jį iš įmonės vadovo pareigų (t. 1, b.l. 81). Su tuo susijusius dokumentus J. U. priėmė pasirašytinai.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal teismų praktiką darbdavys sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo neprivalo nurodyti konkrečių faktinių aplinkybių, su kuriomis sieja darbo sutarties nutraukimą, o to nepadaręs, tokias aplinkybes gali nurodyti teismui bylos pasirengimo stadijoje. Atsiliepime į pareikštą ieškinį darbdavys UAB „Bankroto eiga“ nurodė, kad ieškovo J. U. padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam skirta pati griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo - sieja su ieškovo darbo drausmę pažeidžiančiu elgesiu, t.y.: su tuo, kad ieškovas nuėmė nuo atsakovo įmonės UAB „Bankroto eiga“ sąskaitos 19300 Lt be pateisinančių dokumentų, taip pat kaip įgaliotas asmuo nuėmė nuo administruojamos įmonės BUAB „In rent“ sąskaitos 20000 Lt be išlaidas pateisinančių dokumentų, neperdavė administruojamų įmonių, nuo kurių administravimo buvo nušalintas (UAB „In rent“, UAB „Estinos arka“ UAB „BP projektai“) dokumentų ir įmonės UAB „Bankroto eiga“ dokumentų, kuriuos turėjo kaip įmonės vadovas, be to, ieškovas ilgą laiką nevykdė darbo funkcijų ir neatvykdavo į darbą (t. 1, b.l. 53-56). Iš esmės tokias pat aplinkybes darbdavys nurodė ir ieškovui atsakydamas į jo paklausimą 2013 m. lapkričio 6 d. (t. 3, b.l. 44). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Ieškovo paaiškinimai apie pinigų nuėmimą yra prieštaringi ir nekonkretūs, rašytinių įrodymų, pateisinančių pinigų panaudojimą, į bylą nepateikta. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki atleidimo iš darbo dienos 2013 m. birželio 28 d. darbdavio naudai jis nevykdė jokių darbo funkcijų, nebuvo atvykęs į darbą, teisme teigė, kad nežino, kur jo darbo vieta. Darbdavio pateikti registruoti laiškai ir raginimai atvykti į darbą (t. 1, b.l. 60-82), rodo, kad darbdavys ėmėsi įmanomų protingų priemonių, siekdamas išsiaiškinti priežastis, dėl kurių ieškovas neatlieka darbo pareigų, neperduoda dokumentų ir neateina į darbą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, pripažįsta įrodytu, kad paminėtu laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki darbo sutarties nutraukimo tarp darbuotojo ir darbdavio egzistavo vidinis konfliktas, pasireiškiantis darbuotojo nelojalumu. Ieškovas įmonėje ėjo specifines pareigas – bankroto administratoriaus įgalioto asmens pareigas, kurios turi mišraus darbo ir civilinio teisinio santykio požymių, bet labiausiai atspindi pavedimo sutarties elementus (CK 6.756 str.), t.y. šiuo atveju ieškovas atliko įmonės pavedimą vykdyti bankroto procedūras administruojamose įmonėse, o jo kaip pavedimo vykdytojo (įgaliotinio) įgaliojimai buvo įforminti ir išviešinti darbo sutartimi. Tuo pačiu tai reiškia, kad pareigos, kurias vykdė ieškovas yra fiduciarinės, o jas galima vykdyti tik tuo atveju, kai tarp pavedimo davėjo (įgaliotojo) ir vykdytojo (įgaliotinio) nėra interesų konflikto. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo elgesys atitiko ne tik savarankiškus darbo drausmės pažeidimo elementus (DK 235 str. 9 p. - neatvykimas į darbą visą darbo dieną), bet ir DK 235 str. 11 p. numatytą pažeidimą, t.y. kitą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, susijusį su prarastu pasitikėjimu dėl darbuotojo kaltės. Drausminės nuobaudos skyrimo imperatyvai nėra pažeisti. Padarytas pažeidimas yra trunkamasis - ieškovas nuo 2012 m. gegužės 22 d. trunkamuoju periodu neatvyko į darbą, neperdavė dokumentų, nevykdė kitų iš įgaliojimo kylančių pareigų, todėl DK 241 str. numatytas nuobaudos skyrimo terminas nėra praleistas. Nors atsakovas grįsdamas darbo sutarties nutraukimą nurodo ir 2012 m. gegužės 14 d. įvykius, kai J. U. be pagrindo nuėmė pinigus nuo administruojamos įmonės BUAB „In rent“ sąskaitos, tačiau yra aišku, kad šie įvykiai nėra drausminės atsakomybės taikymo pagrindu, o tik patvirtina darbdavio įsitikinimą dėl to, kad atsakovas yra praradęs pasitikėjimą ieškovu ir todėl jis negali toliau veikti kaip atsakovo įgaliotinis. Ši aplinkybė reikšminga parenkant griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo.
Dėl nurodytų priežasčių apelianto J. U. reikalavimai, susiję su darbo sutarties nutraukimo neteisėtumu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimu už priverstinės pravaikštos laiką, yra nepagrįsti ir atmetami.
Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nusprendė dėl DK 141 str. 3 d. taikymo. DK 206 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.), visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Šiuo atveju ieškovas paskutinę darbo dieną nedirbo dėl pravaikštos, todėl darbdavys, išmokėjęs darbo užmokestį 2013 m. liepos 24 d. (t. 1, b.l. 127, 165) nėra uždelsęs galutinai atsiskaityti su ieškovu.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokestį
Ieškovas J. U. patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) priteisti 230176,64 Lt administratoriaus atlyginimo už administruotas įmones UAB „In rent“, UAB „Estinos arka“, UAB „Fitus“, UAB „BP projektai“, UAB „Dobilėlis penkialapis“, UAB „Vilniaus miesto pirmoji transporto įmonė“ ir kitas išmokas, jei jos būtų išmokėtos vėliau (t. 2, b.l. 52).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatant ieškovo ginčijamą aplinkybę, ar darbdavys yra išmokėjęs visą ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį darbo laikotarpiu. Nors tai patvirtinančių rašytinių įrodymų trūksta (t. 2, b.l. 141-147), tačiau teismas teisingai konstatavo, kad tokiais įrodymais disponavo ieškovas, kaip įmonės vadovas, ir byloje nėra duomenų, kad šiuos dokumentus jis yra perdavęs atsakovui. Tai patvirtina liudytojos E. V. parodymai ir rašytiniai įrodymai (t. 1, b.l. 125, 126). Todėl dokumentų nebuvimo faktas negali būti laikomas ieškovui naudinga aplinkybe.
Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad ieškovas J. U. nebuvo jo nurodytų įmonių UAB „In rent“, UAB „Estinos arka“, UAB „Fitus“, UAB „BP projektai“, UAB „Dobilėlis penkialapis“, UAB „Vilniaus miesto pirmoji transporto įmonė“ bankroto administratoriumi, o buvo tik bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, t.y. bankrutuojančioje įmonėje veikė bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vardu ir įgyvendino jo nurodymus (t. 2, b.l. 54, 62, 69, 76, 94, 72). Todėl teismas teisingai vertino, kad jis neturi teisinio pagrindo pretenduoti į teismo ir kreditorių susirinkimo patvirtintą atlyginimo dydį bankroto administratoriui už įmonių administravimą. Ieškovo kaip bankroto administratoriaus įgalioto asmens įgaliojimų apimtį, atlyginimo dydį ir kitus klausimus reguliuoja susitarimas su bankroto administratoriumi – šiuo atveju UAB „Bankroto eiga“. Be to, atsakovas procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad bankroto administratoriui nustatytas atlyginimas yra skirtas ne tik bankroto administratoriaus įgalioto asmens darbo užmokesčiui, bet ir kitų bankrutuojančios įmonės darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti, mokesčiams mokėti, padengti transporto, komunalinėms, teisinėms ir kitoms administravimo išlaidoms.
Siekdamas pagrįsti savo ieškinyje nurodytą reikalavimo teisę į 230176,64 Lt atlyginimą, ieškovas taip pat buvo iškėlęs versiją, kad toks atlyginimas jam priklauso kaip darbo užmokesčio priedas. Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus darbo bylose, tokį ieškinio pagrindą patikrino, rinko įrodymus apie nustatytą administravimo išlaidų dydį ir apie įmonėje taikomą priedų sistemą kitiems darbuotojams. Teismas iš šalių paaiškinimų ir liudytojos E. V. (t. 1, b.l. 186) parodymų nustatė, kad ieškovo darbo užmokestis per mėnesį buvo 6,06 Lt, nes ieškovas dirbo ne visą darbo dieną. Objektyvių įrodymų apie J. U. nustatytą priedą ir jo dydį byloje nėra. Ieškovo paaiškinimai, kad buvo susitarimas dėl darbo užmokesčio priedo, t.y. 90 proc. nuo patvirtintos administravimo išlaidų sumos, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pats ieškovas savo paaiškinimus keitė, be to negalėjo apibrėžti, kada ir su kuo buvo sutartas toks priedas, kaip jis buvo įformintas. Tokio priedo ieškovas niekada nebuvo gavęs, nors įmonėje dirbo daugiau kaip 7 metus. Teisme apklausta buhalterė E. V. teigė, kad dėl priedo nustatymo ieškovui, kaip įmonės vadovui, turėjo būti akcininko sprendimas, bet tokio sprendimo nebuvo (b.l. 186). Ieškovo paaiškinimai, kad jis klausimo dėl priedo nekėlė, nes manė, kad V. M. jam buvo padovanojęs įmonės UAB „Bankroto eiga“ akcijas, tik neįforminęs to raštu, kelia rimtų abejonių. Ieškovo teiginius, kad V. M. nesirūpino įmone ir nuo 2006 metų nesikišo į įmonės reikalus, paneigia rašytiniai įrodymai – išrašas iš juridinių asmenų registro, kuriame fiksuota, kad V. M. buvo įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. (t. 1, b.l. 13). Byloje nėra duomenų apie įmonėje taikytą priedų sistemą kitiems darbuotojams. Iš socialinio draudimo duomenų bazės išrašų nustatyta, kad nei vienam kitam UAB „Bankroto eiga“ darbuotojui, einančiam tokias pat „bankroto administratoriaus įgalioto asmens“ pareigas darbo užmokesčio priedas nebuvo skirtas. Teisme liudytoju apklaustas J. V. paaiškino, kad jis UAB „Bankroto eiga“ dirba bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu ne visą darbo dieną, teigė, kad kitokių priedų, nei numatyta darbo sutartyje negauna, nebent būtų atskiras susitarimas baigus administravimo procedūrą. Liudytojas nurodė, kad kol kas nėra baigęs nei vienos įmonės UAB „Bankroto eiga“ administruojamos įmonės bankroto procedūros ir jokių priedų nėra gavęs.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovas J. U. neįrodė, kad jis yra įgijęs teisę į darbo užmokesčio priedą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė bylai reikšmingus faktus.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas ir jo atstovai iškėlė klausimą, kad ieškovo teisė į 230176,64 Lt atlyginimą už įmonių administravimą gali būti kildinama ne iš darbo santykių kaip darbo užmokestis, bet iš civilinių pavedimo teisinių santykių – kaip atlyginimas už pavedimo administruoti bankrutuojančias įmones įvykdymą. Teisėjų kolegija vertina, kad tai yra naujas ieškinys, reiškiamas nauju pagrindu ir turintis kitas bylos nagrinėjimo ribas bei kitas nustatinėtinas reikšmingas aplinkybes, įskaitant tai, kad teisė į atlyginimą pagal pavedimo sutartį priklauso ir nuo to, ar įgaliotinis pavedimą ir kitas iš pavedimo kylančias pareigas atliko tinkamai (CK 6.670 str.). Ši aplinkybė nebuvo tiriama nagrinėjamoje byloje, nes tokia aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl darbuotojo teisės į darbo užmokestį pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad toks ieškinio pagrindas nurodytas tik apeliacinės instancijos teisme ir į tai, kad tokio civilinio reikalavimo nagrinėjimui taikytinos kitos procesinės taisyklės, nei taikomos darbo bylose, - įskaitant įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir teismo aktyvaus vaidmens nebuvimą dispozityviuose civiliniuose santykiuose, teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas dėl tokio ieškinio pagrindo neprivalėjo pasisakyti ir pagrįstai nepasisakė.
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Iieškovo J. U. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.