- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-540-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04940-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- E. R.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė ir Henrichas Jaglinskis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl priteisto išlaikymo padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnametei dukrai U. R. 193,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedant valdyti E. R.; priteisti iš atsakovo R. R. ieškovei E. R. visas patirtas teismo išlaidas bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Minėtu sprendimu atsakovas yra įpareigotas teikti išlaikymą dukrai po 400,00 Lt (115,85 Eur) per mėnesį periodinėmis išmokomis iki ji sulauks pilnametystės. Ieškovės teigimu, priteisto išlaikymo suma yra prašoma padidinti, nes tuomet, kai buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė ieškovės padėtis bei jos dukros poreikiai. Ieškovės pajamos ženkliai sumažėjo. Su amžiumi didėja nepilnametės dukros poreikiai. Tiek vaiko priežiūrai, tiek laisvalaikiui, maistui drabužiams ir kitoms reikmėms atsiranda papildomos išlaidos. Šalių dukra yra itin gabi, ieškovė, kiek gali, stengiasi skatinti bei palaikyti dukros gabumų lavinimą. Justiniškių vaikų ir jaunimo klube dukra lanko dailės užsiėmimus, privačias fortepijono pamokas. Be to, mergaitė turi specialiųjų poreikių. Ieškovės dukrai diagnozuota skoliozė, praeitais metais įvyko ženklus sveikatos pablogėjimas – stuburo kreivumas nuo 12 laipsnių padidėjo net iki 23 laipsnių. Esant tokiam stuburo iškrypimui, mergaitė yra stebima kliniškai, lanko privalomus baseino užsiėmimus. Dėl dukros sveikatos būklės vaikui reikalingos mokamos specialios mankštos, specialūs masažai, ortopediniai čiužiniai ir kt. Ieškovės prašoma priteisti 193,00 Eur suma pagrįsta ieškovės metinėmis išlaidomis dukros poreikiams. Į sudarytą lentelę įtrauktos išlaidos, būtinos tinkamoms vaiko gyvenimo sąlygoms sudaryti bei patenkinti vaiko poreikius, t. y. maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, gabumų lavinimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovės nuomone, atsakovas nesiėmė visų priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Atsakovas yra darbingas bei turi aukštąjį išsilavinimą, todėl atsižvelgiant į dukros natūralų poreikių didėjimą augant, taip pat dukros specialiuosius poreikius, ieškovas privalo teikti prašomą minimalų išlaikymą dukrai. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2016 metais jos pajamos sumažėjo 300,00 Eur, taip pat didesnio išlaikymo poreikį sąlygoja ir infliacija. Per 10 metų nuo teismo sprendimo priėmimo mergaitės poreikiai paaugo tiek dėl amžiaus, tiek dėl sveikatos būklės. Gydytojas paaiškino, kad jei nebus imamasi priemonių stuburui gydyti, reikės operacijos, todėl tam, kad nepasiekti tokios būsenos, 2016 metų rugpjūčio mėnesį gydytojas rekomendavo lankyti baseiną. Todėl ieškovė visomis išgalėmis ieškojo pigesnio baseino, kurį rado, mergaitė šiuo metu lanko Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą baseiną Žirmūnų sveikatos centre. Dukra taip pat lanko dailės būrelį, kuriam taip pat reikalingos papildomos išlaidos.Atsiliepimu į ieškinį atsakovas R. R. prašo ieškovės E. R. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad priteisus didesnę išlaikymo sumą būtų pažeista teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Pagal šią sutartį visas turtas atiteko buvusiai atsakovo sutuoktinei, nors visu santuokos laikotarpiu atsakovo finansinis indėlis tenkinant šeimos poreikius buvo 2-3 kartus didesnis. Skyrybų metu turėjo gauti bent pusę jų įgyto santuokos metu turto. Atsakovas nesutinka, kad būtų padidinta vaiko išlaikymo suma vien dėl to, kad pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, juo labiau, jei toks pablogėjimas ir yra, jis atsirado dėl pačios ieškovės kaltės. Atsakovo darbo užmokestis nesikeičia nuo 2008 metų. Skyrybų metu atsakovo atlyginimas į metus buvo apie 3 400,00 Lt, o šiuo metu yra apie 1 000,00 – 1 070,00 Eur. Be to, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų – yra skolingas 10 800,00 Eur kreditoriui A. M. bei 4 000,00 Eur savo motinai B. R.. Šios skolos atsirado dėl nesėkmingų investicijų į žemės sklypą Šiauliuose. Atsakovas nurodo ir tai, kad šiuo metu yra sukūręs kitą šeimą, augina 3 ir 5 metų dukras, kurios lanko vaikų darželius. Atsakovas jokio turto neturi, devintus metus važinėja su tuo pačiu 2001 metų gamybos automobiliu, su šeima gyvena sutuoktinei priklausančiame nuosavame name, kurio išlaikymas nuolat reikalauja nemažų lėšų. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateikta vaiko išlaikymo išlaidų lentele, lentelėje yra nurodyta daug ne pirmo būtinumo dalykų, tokių kaip augintinio išlaikymas, draudimas bei itin didelė suma ugdymo priemonėms (pratybos, vadovėliai, knygos, kanceliarinės mokslo priemonės) – 337,00 Eur. Atsakovas nurodo, kad 380,00 Eur išlaikymo dydis tėra orientacinis. Tais atvejais, kai tėvų pajamos yra mažesnės ir 380,00 Eur suma būtų neproporcinga jų turtinei padėčiai, t. y. neleistų pragyventi tėvui ar motinai, kuris moka išlaikymą, teismas gali priteisti ir mažesnę išlaikymo sumą. Atsakovas nesutinka su ieškove, kad nesiima priemonių kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, nes dirba pagal išsilavinimą bei specialybę pilnu etatu valstybės tarnyboje.Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nesutinka su prašoma priteisti suma, nes nepilnametei dukrai užtenka tokios sumos, kurią atsakovas šiuo metu teikia. Per laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo niekas nepakito. Atsakovas nurodė, kad turi dar dvi nepilnametes dukras, kurias taip pat reikia išlaikyti. Atsakovas nurodė, kad yra sveikas, darbingas. Patvirtino, kad jo pajamos yra apie 1 000,00 Eur į rankas per mėnesį, šiuo metu gauna šiek tiek daugiau – apie 1 070,00 Eur, atsakovo pajamos nesikeitė nuo 2007 metų. Kadangi atsakovas valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojų atlyginimai per pastaruosius metus nepakito. Nurodė ir tai, kad turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims – savo motinai ir A. M.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau tekste – VTAS) išvadoje nurodė, kad nepilnametės U. R. prigimtinė teisė gauti iš abiejų tėvų tinkamą, vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsižvelgdami į nustatytas aplinkybes ir vaiko interesus, prieštarauti ieškinio reikalavimui pakeisti išlaikymo dydį VTAS neturi pagrindo. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos tenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Išlaikymas turi patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir padidino iš atsakovo R. R. nepilnametei dukrai U. R. priteisto išlaikymo dydį iki 193,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedė vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise E. R.; nustatė, kad atsakovas dukrai Ugnei 193,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą moka nuo 2017 m. vasario 3 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad nei viena iš atsakovo nurodomų aplinkybių nesudaro pagrindo teikti nepilnametei dukrai mažesnę nei ieškovės prašomą 193 Eur išlaikymo sumą. Teismas vertino, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis prašomas priteisti iš atsakovo užtikrintų vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimą, taip pat, kad jis neviršija pusės Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytos minimalios algos. Teismas laikė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės tokio dydžio išlaikymo teikti, o pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama nepakankamomis pajamomis ir atsakovas turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pagal teismo sprendimu nustatyta išlaikymo suma buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių užgyventas turtas atiteko sutuoktinei, nors atsakovo indėlis į šį turtą buvo didesnis, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir šiuo aspektu teismas nepasisakė.Taip pat teismas laikė, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog dėl jo nesėkmingų investicijų į žemės sklypus, turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, pati savaime nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą, nes atsakovas, investuodamas į žemės sklypus, veikė savo rizika ir šie atsakovo įsipareigojimai nėra susiję su šeimos gerove, būtinumu užtikrinti naujos atsakovo šeimos teisę į gyvenamąjį būstą ar kitomis būtinomis išlaidomis. Teismas padarė išvadą, kad gyvendamas su šeima sutuoktinės tėvams priklausančiame name atsakovas neturi išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto, užtikrinančio naujos atsakovo šeimos teisę į gyvenamąjį būstą, įsigijimu, o dėl atsakovo rizikingos veiklos ir dėl to atsiradę įsipareigojimai tretiesiems asmenims bei dėl kitų ne pirmo būtinumo atsakovo patiriamų išlaidų neturėtų nukentėti jo nepilnametės dukros interesai ir negali būti priežastis nepadidinti ir palikti prieš 10 metų teismo sprendimu jo nepilnametei dukrai priteistą 115,85 Eur sumą. Teismas vertino, kad visos lentelėje nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos šalių nepilnametei dukrai. Aplinkybę, kad atostogos, maistas, lankomi būreliai (ypač turint sveikatos problemų), apranga, išlaidos ugdymo priemonėms ir kita yra būtina nepilnamečiam vaikui pilnavertiškai vystytis, teismas laikė visuotinai žinoma aplinkybe. Analogiškai teismas vertino ir išlaidas nepilnametei dukrai, susijusias su draudimo sutarties sudarymu, šalių nepilnametės dukros augintinio išlaikymu, nes jos patiriamos nepilnametės dukros interesais. Atsakovo išlaidas kasdieniams pagal jo pateiktą išlaidų lentelę teismas vertino kritiškai. Teismas įvertinęs medicininius dokumentus, atmetė atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad gydymo dėl skoliozės apskritai nėra ir realiai jokios įtakos stuburo būklei neturi ir dėl to neturėtų būti papildomų išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį, kad išlaikymas buvo priteistas kuomet mergaitei tebuvo 2 metai ir 9 mėnesiai, teikiamo išlaikymo suma nebuvo keičiama 10 metų, todėl akivaizdu, kad nepilnametės poreikiai, praėjus dešimčiai metų po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas, ženkliai yra padidėjęs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo sumažinti pirmos instancijos teismo priteistą 193 Eur išlaikymo sumą, kuri pagal pateiktus rašytinius įrodymus bei lygiateisiškumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, būtų adekvati atsakovo turtinei padėčiai, taip pat pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu iš esmės yra pablogėjusi, o teismo priteistas išlaikymas neatitinka realios atsakovo turtinės padėties ir galimybių; taip pat prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas neįvertino blogos atsakovo turtinės padėties, t.y. atsakovo pajamų, kurios nuo 1992 metų nepasikeitė, taip pat neįvertino, jog atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. Atsakovas skyrybų metu ieškovei ir dukrai savo noru paliko visą savo turto dalį ir sau nieko nepasiliko, tačiau dėl teisininkų neapdairumo šis atsakovo finansinis indėlis dukros išlaikymui nebuvo atspindėtas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendime. Teismas netinkamai įvertino atsakovo rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovo turtine padėtimi. Atsakovas pateikė atsakingai sudarytą pagrįstų ir būtinų išlaidų lentelę. Kitaip nei ieškovė, atsakovas važinėja tuo pačiu senu 2001 metų automobiliu, kuris reikalauja nuolatinių investicijų ir yra jam nuolat reikalingas. Aplinkybė, kad atsakovas gyvena su sutuoktine jos tėvų namuose, neatleidžia jo nuo pareigos rūpintis namais ir su sutuoktine dalintis namo išlaikymo išlaidomis.Teismas nevertino, kad atsakovas turi kitus du pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Teismas neatsižvelgė į atsakovo mažesnių nepilnamečių dukrų interesus ir teises, kurios taip pat turi visapusiškus poreikius ir jie, joms augant, didėja. Atsakovas priverstas mažametes dukras vežioti po skirtingus darželius, pats su šeima gyvena miesto pakraštyje (17 km nuo centro). Per mėnesį už dukrų darželį reikia mokėti iki 160 Eur per mėnesį. Dukros dažnai serga, dukra M. R. turi specialiųjų poreikių, kadangi jai nustatytas atopinis dermatitas ir jai reikalingas nuolatinis gydymas. Dukroms taip pat reikia lavinamųjų priemonių. Dukros nėra draustos jokiais draudimais. Dukros yra muzikalios, mėgsta šokti ir dainuoti. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi nurodyta teismų praktika, kadangi bylų aplinkybės yra skirtingos.Atsakovas norėdamas pagerinti savo turtinę padėtį ir negalėdamas oficialiai dirbti kito darbo, 2007 m. įgijo žemės sklypą Šiauliuose, kuriuose ketino pakeisti žemės paskirtį bei suformuoti gyvenamosios paskirties sklypus, o juos pardavus, gauti pelną. Atsakovas investavo tuo metu, kai neturėjo kitos šeimos ir dukrų. Kadangi 2008-2009 metais kilo pasaulinė finansinė krizė, atsakovas pardavė jam priklausančią žemės sklypo dalį ir patyrė apie 30 000 Eur nuostolį. Žemės sklypams pirkti atsakovas buvo paėmęs paskolas iš DNB banko, jas refinansavo iš A. M. ir B. R. pinigų. Teismas neteisingai nurodė, jog šia atsakovo įsipareigojimai nėra susiję su šeimos gerove ar kitomis būtinomis išlaidomis, kadangi veikla buvo nukreipta tam, kad gauti pelną, kad pagerinti savo turtinę padėtį. Taip pat ieškovės minimas foto aparatas yra pirktas už žmonos santaupas ir skirtas įamžinti augančius vaikus, gražias šeimos akimirkas. Be to ir pati ieškovė prašė nufotografuotas dukras įvairių progų metu. Teismas neįvertino, kad atsakovas atsakingai vykdė savo įsipareigojimus ir visada pagal išgales prisidėdavo prie dukros poreikių tenkinimo, papildomai mokėdamas už įvairius būrelius, pirkdamas drabužius, duodamas kišenpinigių, veždamas kartu atostogauti. Atsakovas mielai dukrą kviečia ir pasiima pas save, puikiai sutaria su kitomis sesutėmis. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas siūlė ieškovei susitarti ir siūlė mokėti 150 Eur per mėnesį dukros išlaikymui.Teismas ignoravo ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje nurodytas nepagrįstas kai kurias sumas, kurios yra aiškiai per didelės ir dirbtinai padidintos. Ieškovės pateikta 285 Eur suma metams už pratybas, vadovėlius ir knygas yra neadekvati ir nepagrįsta banko išrašais. Taip pat nepagrįstos išlaidos vaitams, vitaminams, kirpyklai ir hienai, transportui, laisvalaikiui ir atostogoms. Ieškovas 45 000 Eur skola tėvams yra nepagrįsta jokiais įrodymais.Teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes susirasti papildomą darbą ar geriau apmokamą darbą, kadangi atsakovas daugiau kaip 25 metus dirba elitinėje tarnyboje, yra puikia vertinamas aukščiausios kategorijos savo srities specialistas ir gauna nuolatinį darbo užmokestį, kuris nesikeičia nuo 2008 metų. Atsakovas dirba pilnu etatu ir viršvalandžius, neslepia savo pajamų, stengėsi pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau pastangos neatnešė pageidaujamų rezultatų.Teismas nevertino, kad ieškovė, kaip mama, lygiai taip pat turėtų jausti atsakomybę dėti maksimalias pastangas ir imtis priemonių siekdama gauti savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, kurios užtikrintų dukros poreikius.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. R. prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad nutraukus santuoką, ieškovei atiteko butas, tačiau atiteko ir gerokai jo pirkimo kainą viršijantis kredito likutis, todėl išlaikymas turtu vaikui sprendime nebuvo nustatytas. Mano, kad atsakovas klaidina teismą, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas atsakovas gali dirbti kitą darbą bei gauti už šį darbą atlyginimą. Taip pat atsakovas gali keisti darbą ir pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas lygindamas ieškovės ir savo šeimos turtinę padėtį yra nesąžiningas, nes pateikia savo žmonos tik darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį, tačiau darbo sutartyje nesimato papildomų išmokų ir kitų priedų, kuriuos valstybinės įstaigos išmoka. Ieškovės pajamos ženkliai sumažėjo, su amžiumi didėja nepilnametės dukros poreikiai. Šalių dukra itin gabi, todėl ieškovė stengiasi kiek gali skatinti bei palaikyti dukros gabumų lavinimą. Mergaitė turi specialiųjų poreikių, kiekvienais metas pastebimas ženklus sveikatos pablogėjimas, o jei blogės toliau, bus reikalinga atlikti stuburo operaciją. Dėl dukros sveikatos būklės reikalingi specialūs masažai, ortopediniai čiužiniai ir kita. Atsakovas neteisingai nurodo apie ieškovės atostogas užsienyje. Naudotą, mažesnį ir ekonomiškesnį automobilį ieškovei padovanojo tėtis, kurios remontą ir pats atlieka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – apelianto pateiktus medicininius dokumentus apie dukros M. R. specialiuosius poreikius, taip pat ieškovės pateiktus - susitarimą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, susitarimą dėl naujo skolininko, buto pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį, banko patvirtinimą, draudimo išmokos lokalinę sąmatą, ieškovės darbo sutartį, medicininius dokumentus. PVM sąskaitą-faktūrą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo R. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; ir kt.).Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, atsakovas įsipareigojo teikti šalių nepilnametei dukrai U. R. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt (ekvivalentas eurais – 115,85 Eur) kas mėnesį. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir tuometinius vaiko poreikius, susitarė dėl savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą.Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Bylos duomenys tvirtina, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Dukra U. R. šiuo metu yra sulaukusi 14 metų amžiaus, ieškinio padavimo dienai išlaikymas nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistas prieš 10 metų. Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį grindžia tuo, kad, dukrai augant, jos poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui didėja, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių šiuos poreikius pilnai patenkinti. Apeliantas šių aplinkybių nepaneigė pagrįstais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.).Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo skyrybų metu ieškovei palikta buto dalis laikytina išlaikymu dukrai. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nagrinėjamu atveju šalys nutraukdamos santuoką laisva valia susitarė, kad išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis, o ne nekilnojamuoju turtu, kaip teigia apeliantas. Taip pat apeliantas nepateikė ir kitų duomenų iš kurių galima būtų spręsti apie kitokį išlaikymo būdą nei periodinėmis išmokomis. Tuo tarpu apelianto argumentai dėl teisininkų neapdairumo laikytina tik atsakovo gynybine pozicija, nepagrįsta įtikinamais įrodymais (CPK 178 str.).Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino, kad atsakovas turi kitus du pagal įstatymą išlaikomus vaikus, neatsižvelgė į mažesnių nepilnamečių dukrų interesus ir teises, kurios taip pat turi visapusiškus poreikius ir jie, joms augant, didėja. Pažymi, kad atsakovas priverstas mažametes dukras vežioti po skirtingus darželius, pats su šeima gyvena miesto pakraštyje (17 km nuo centro), per mėnesį už dukrų darželį reikia mokėti iki 160 Eur per mėnesį, dukros dažnai serga, dukra M. R. turi specialiųjų poreikių, kadangi jai nustatytas atopinis dermatitas ir jai reikalingas nuolatinis gydymas, dukroms taip pat reikia lavinamųjų priemonių, jos nėra draustos jokiais draudimais. Teigia, kad mažametės dukros yra muzikalios, mėgsta šokti ir dainuoti. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus taip pat atmeta, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog, siekdama mažesnės nei pusės pripažįstamos minimalios išlaikymo sumos priteisimo, ieškovė neturėjo pareigos išsamiai argumentuoti dukters poreikių, kadangi akivaizdu, jog per dešimt metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo pasikeitė pragyvenimo lygis, o, mergaitei augant, jos poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui didėja. Be to bylos duomenys tvirtina, kad šiuo metu mergaitės stuburo būklė ir toliau nuosekliai blogėja ir pagal gydytojų rekomendacijas reikalingos mankštos, baseinas, todėl, akivaizdu, jog jai reikalingos papildomos išlaidos. Tuo tarpu nors apeliantas teigia, kad kita jo dukrai M. R. irgi turi specialiųjų poreikių, nes jai nustatytas atopinis dermatitas ir reikalingas nuolatinis gydymas, tačiau pateikiami medicininiai dokumentai yra 2012 metų, o diagnozė nustatyta prieš 6 metus, taip pat apeliantas nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių kokio dydžio išlaidas šiuo metu patiria M. R. gydymui (CPK 178 str.).Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie savo turtinę ir šeiminę padėtį: dirba biudžetinėje įstaigoje Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita, kurioje jos atlyginimas yra 507,65 Eur, turi automobilį ir butą, Taikos g. 229-14, Vilniuje. Nutraukiant šalių santuoką butas atiteko ieškovei, kuri įsipareigojo padengti butui įsigyti gautą kreditą kredito įstaigai. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus byloje esančią medžiagą tėvų galimybės teikti išlaikymą vaikui negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovo finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, nes bylos duomenys tvirtina, kad ieškovės atlyginimas yra per pusę mažesnis nei atsakovo. Be to įvertintina ir tai, kad ieškovei, su kuria gyvena šalių dukra, tenka ir visos kitos su dukters išlaikymu, susijusios išlaidos (suteikti gyvenamąjį plotą, mokėti jo komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, slaugyti dukrą jos ligos atveju ir pan.). Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nevaldo nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto ir važinėja senu automobiliu neleidžia manyti apie itin blogą atsakovo finansinę padėtį. Be to, kaip pati nurodo ieškovė, naujesnį automobilį jai padėjo įsigyti tėvas, kuris ir rūpinasi automobilio išlaikymu, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais.Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo investicijos į žemės sklypo pirkimą nėra susiję su šeimos gerove ar kitomis būtinomis išlaidomis, kadangi veikla buvo nukreipta tam, kad gauti pelną ir kad pagerinti savo turtinę padėtį. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesėkminga investicija į žemės sklypus, turint įsiskolinimų tretiesiems asmenims, nelaikytina svaria priežastimi mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydžio sumą, kadangi atsakovas veikė savo rizika. Kaip teisingai nurodė teismas, iš tokių atsakovo investicijų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jomis siekta šeimos gerovės, užtikrinti naujos šeimos teisę į gyvenamąjį būstą. Be to šias aplinkybes pagrindžia ir paties atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, jog investicijomis užsiminėjo, kai neturėjo kitos šeimos ir dukrų.Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos ieškovės apeliacinėje instancijos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 302,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Šios išlaidos yra pagrįstos atitinka rekomenduojamus išlaidų dydžius, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.