Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. S. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT, ieškovė) ieškiniu prašo: 1. įpareigoti atsakovę R. S. (toliau – atsakovė) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Kaunas, ribos tarp žemės sklypo ribos koordinatės (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo posūkio taškų 2 ir 3, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, pašalinant valstybinės žemės dalyje esamą vielos segmentų tvorą su metalinių stulpų įtvirtinimais ir betono pamatine dalimi, betoninę atraminę sienelę, dalį šiltnamio, laiptus ir trinkeles, esančius 70 kv. m. valstybinės žemės dalyje už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos; 2. tuo atveju, jei atsakovė R. S. per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pažeidimus visas išlaidas išieškant iš atsakovės. Ieškinį grindžia šiais argumentais:

1.1. NŽT Kauno miesto skyrius (toliau - Kauno miesto skyrius) 2015 m. lapkričio 11d. atliko žemės sklypo patikrinimą. Atlikus patikrinimą buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad tarp posūkio taškų 2-3 yra užtverta vielos tinklo tvora su metaliniais stulpeliais ir betono pamatu, taip pat pastatyta apie 1,50 m aukščio betono sienelė, skirta apsaugoti nuo upės Neries potvynio. Tokiu būdu yra užimta ir naudojama apie 70 kv. m valstybinės žemės.

1.2. Žemės sklypo savininkė R. S. apie tai buvo informuota Kauno miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto galimo administracinio teisės pažeidimo“. Kauno miesto skyrius 2015 m. gruodžio 3 d. R. S. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.6. Atsakovės žemės sklypas ir visa namų valda yra ant Neries upės kranto. Pažymėtina, kad kai tik pradėdavo tirpti ledai, atsakovės sklypą tvindydavo vanduo, ledų sangrūdos plaukdavo tiesiai į atsakovės žemės sklypą, naikindamos želdinius ir kitą turtą, atsakovei bei jos šeimos nariams būdavo baisu išeiti į lauką, kad atplaukęs ledo gabalas jos bei jos šeimos narių nesužalotų. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių atsakovei teko statyti betoninę atraminę sienelę su pamatais, ant jos viršaus montuoti metalinius stulpus ir vielos segmentų tvorą (toliau – Hidrotechnikos statinys), siekiant išvengti užtvindymo ir plaukiančių ledų daromos žalos atsakovės turtui. Atsakovė pažymi, jog laiptai ir trinkelės yra hidrotechnikos statinio, skirto apsisaugoti nuo užtvindymo ir ledų sukeliamo pavojaus, sudedamoji dalis. Taigi, teismas negali tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų ir įpareigoti atsakovę nugriauti Hidrotechnikos statinį, kadangi aukščiau nurodytas hidrotechnikos statinys buvo pastatytas siekiat išvengti vandens ir ledų keliamo pavojaus. Pažymėtina, jog valstybė nėra atlikusi jokių veiksmų, siekiant apsaugoti šalia Neries upės gyvenančių gyventojų turtą, todėl tokių veiksmų turėjo imtis pati atsakovė. Nugriovus Hidrotechnikos statinį, kils pavojus atsakovės turtui, jos bei jos šeimos narių sveikatai ir/ar net gyvybei.

2.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-415/2016). Todėl ieškovė nepagrįstai prašo leisti jai pašalinti statinius, jei jų nuo valstybinės žemės nepašalintų atsakovė.

2.8. Iš ieškovės ieškinio yra visiškai neaišku, kokio dydžio žemės sklypo plotą atsakovė turi atlaisvinti bei kurioje konkrečiai vietoje esančius statinius atsakovė turi nugriauti. Vilniaus apygardos teismas, sprendžiant analogiško pobūdžio ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas atlaisvinti valstybinės žemės plotą, turėtų nurodyti, kokio dydžio plotą prašo atlaisvinti bei pateikti žemės sklypo planą, pagal kurį būtų galima nustatyti valstybinės žemės, kurią prašoma atlaisvinti, ribas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-421-590/2018). Ieškovė savo ieškinyje nėra nurodžiusi nei kokio pločio valstybinės žemės plotą atsakovė turėtų atlaisvinti, nei pateikusi planą su situacijos schema, iš kurio matytųsi, kokius statinius atsakovė turėtų griauti.

2.9. Ieškinyje nurodytas 3 mėnesių terminas statiniams nugriauti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra per trumpas. Per tokį trumpą terminą nėra įmanoma surasti statybininkų griovimo darbams atlikti, jau nekalbant apie pačių griovimo darbų atlikimą. Taigi, teismas negali nustatyti tokio trumpo termino statiniams nugriauti, jeigu vis dėlto teismas padarytų išvadas, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas.

3.3. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, statytojo teisė gali būti įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei. „Asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013).

3.4. Pažymėtina, kad ieškinyje nenurodyti prašomos pašalinti iš valstybinės žemės sklypo tvoros parametrai, t. y. aukštis ir ilgis. Pagal STR 1.01.03:2017 3 lentelės 3.1 papunktį, tvoros, kurių aukštis ? 1 iki ? 2 m, priskiriamos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o tvoros, kurių aukštis > 2 iki ? 5 m, aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ? 80 proc., priskiriamos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Statybos leidimas statyti I grupės nesudėtingąjį statinį mieste yra neprivalomas, tačiau statyti II grupės nesudėtingąjį statinį yra privalomas.

3.5. STR 1.01.03:2017 1 lentelėje nurodyti hidrotechnikos statiniai (14–16 punktai) priskirtini ypatingiesiems statiniams, kurių statybai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatas statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas.

3.6. Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (įsigaliojo 2018 m. gegužės 17 d.) (toliau – Taisyklės), reglamentuoja sutikimų statyti nesudėtingus ir laikinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo tvarką. Atsakovė, prieš pradėdama vykdyti statybos darbus, Taisyklių nustatyta tvarka privalėjo kreiptis į NŽT dėl sutikimo statyti statinius išdavimo.

3.7. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklypų patikėtinė NŽT būtų davusi sutikimą, susitarimą ar servituto nustatymą patvirtinančius dokumentus dėl žemės sklypo suteikimo, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas būtų aiškiai išreiškęs valią suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinės žemės sklypą atsakovės pastatytų statinių statybai, taip pat duomenų, kad NŽT svarstytų atsakovės prašymą dėl sutikimo išdavimo.

3.8. Ieškovės ieškinio reikalavimas ,,pašalinti valstybinės žemės dalyje esamą <...> dalį šiltnamio <...>“ neatitinka Statybos įstatymo griovimo sąvokos, tai prilygsta rekonstravimui. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismo prašo įpareigoti atsakovę nugriauti statinio dalį (šiltnamio dalį), tokios statybos padarinių pašalinimas yra susijęs su asmeninio pobūdžio prievole, todėl teismui priėmus sprendimą leisti ieškovei pašalinti pažeidimus visas išlaidas išieškant iš atsakovės, manytina, kad Teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas.

4. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos manymu, ieškovės NŽT ieškinys dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo yra pagrįstas, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui. Atsiliepime į ieškinį nurodė:

4.1. Statytojo teisė kildinama būtent iš Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutarties, kurios pagrindu statytojas pastato statinį valstybinėje žemėje, išplėsdamas esamą infrastruktūrą ir įregistruoja jį Kauno miesto savivaldybės vardu. Ši Sutartis yra sudaroma tik gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Atsižvelgus į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašytinis sutikimas statyti statinį valstybinėje žemėje nebuvo gautas, sutartį su atsakove dėl hidrotechninio statinio įrengimo sudaryti atsisakyta.

4.2. Pažymi, kad Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys, sutartis nesant parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento dėl jau pastatyto inžinerinio statinio, skirto tik atsakovės poreikių tenkinimui, negali būti sudaroma (SIPĮ 7 straipsnio 4 dalis; 8 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

5. Nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,1923 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei (Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1 punktas, e. b. l. 141–147). Atsakovė pateikė J. B. 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakymą į prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad J. B. pardavė žemės sklypą R. S. ir A. S., aptvertą tvora bei apsodintą tujomis. Namas ir tvora pastatyti prieš 20 metų, panašiu laiku atlikti ir apželdinimo darbai.

6. NŽT 2015 m. lapkričio 11d. atlikus žemės sklypo patikrinimą, buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuota, kad tarp posūkio taškų 2-3 yra užtverta vielos tinklo tvora su metaliniais stulpeliais ir betono pamatu, taip pat pastatyta apie 1,50 m aukščio betono sienelė, skirta apsaugoti nuo upės Neries potvynio. Tokiu būdu yra užimta ir naudojama apie 70 kv. m valstybinės žemės (NŽT 2018 m. birželio 6 d. raštas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriui Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. prašymas dėl valstybinės žemės pardavimo).

7. NŽT Kauno miesto skyrius atlikęs pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą nustatė, kad ankstesnio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti. 2018 m. kovo 30 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto skyrius 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakvietė R. S. atvykti į skyrių dėl nustatyto administracinio nusižengimo, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnį, protokolo surašymo. 2018 m. birželio 25 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovė 2018 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių (toliau - KMSA Miesto tvarkymo skyrius) su prašymu sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo (kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys) dėl hidrotechninio statinio, skirto Neries nestabiliam šlaitui sutvirtinti įrengimo savo lėšomis. Kartu su šiuo raštu atsakovė pateikė įrengimo darbų aprašą ir situacijos schemą.

9. Atsakovė 2018 m. birželio 15 d. kreipėsi į ieškovę dėl 70 kv. m valstybinės žemės ploto, besiribojančio su jai priklausančiu žemės sklypu, pardavimo. Ieškovė 2018 m. liepos 13 d. rašte „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsakovei nurodė, kad atsakovė su prašymu nepateikė pasiūlymų schemos, pagal kurią ieškovė preliminariai galėtų įvertinti ar pageidaujamas valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusios valstybinės žemės sąvoką ir gali būti parduodamas be aukciono. Šiuo raštu ieškovė taip pat informavo atsakovę, kad dėl kitos paskirties įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projekto, suformuojant įsiterpusį kitos paskirties žemės sklypą ir sujungiant jį su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu Panerių g. 256 B, Kauno mieste, rengimo ir organizavimo turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją.

10. KMSA Miesto tvarkymo skyrius 2018 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. birželio 30 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių su prašymu leisti R. S. savo lėšomis įrengti hidrotechninį statinį, skirtą Neries nestabiliam šlaitui sutvirtinti, sudarant Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį.

11. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo KMSA Miesto tvarkymo skyrių, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymo, kadangi valstybinė žemė užimta ir naudojama fizinio asmens, dėl kurios atlaisvinimo artimiausiu metu bus pradėtos teisinė procedūros.

12. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2018 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pateikė atsakymą, taip pat informavo, kad siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti asmens prašymą, šį klausimą įtraukė į Kauno miesto teritorijoje esančios laisvos neužstatytos bei rezervuotos miesto reikmėms žemės inventorizacijos klausimams spręsti komisijos posėdžio, įvyksiančio 2018 m. spalio 5 d., dienotvarkę, kuriame pakvietė dalyvauti ir KMSA Miesto tvarkymo skyriaus atstovus, taip pat informavo, kad atsakymą į prašymą pateiks po komisijos posėdžio.

13. KMSA Miesto tvarkymo skyrius, atsižvelgiant į komisijos posėdyje 2018 m. spalio 5 d. priimtą sprendimą, 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vidaus vandens kelių direkciją su prašymu padėti išsiaiškinti, ar savavališkai pastatytas statinys atitinka hidrotechnikos statinio sąvoką.

14. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi VĮ Vidaus vandenų kelių direkcijos jai persiųstą KMSA Miesto tvarkymo skyriaus 2018 m. spalio 30 d. raštą, 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl hidrotechnikos statinių“ informavo, kad prie paklausimo pridėtose nuotraukose nurodytas objektas galėtų būti laikomas hidrotechnikos statiniu, jeigu jis atitiktų Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas ir būtų skirtas apsaugoti upės krantus nuo žalingų vandens poveikių.

15. KMSA Miesto tvarkymo skyrius 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ su prašymu leisti atlikti statybos veiksmus, įrengiant hidrotechninį įrenginį, pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Valakas“ matininko S. V. Situacijos schemą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymą, kadangi jos kompetencijoje yra išduoti sutikimą tuo atveju, kai šį sutikimą prašoma išduoti iki naujų statinių statybos ar rekonstravimo veiksmų atlikimo, kadangi šiuo atveju statinys jau pastatytas, ieškovė tokio sutikimo pagal esamą teisinį reglamentavimą išduoti negali.

16. Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad ieškovės rašytinis sutikimas statyti statinį valstybinėje žemėje nebuvo gautas, sutartį su atsakove dėl hidrotechninio statinio įrengimo sudaryti atsisakė. Pažymėjo, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui (toliau - SIPĮ), Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys, sutartis nesant parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento dėl jau pastatyto inžinerinio statinio, skirto tik atsakovės poreikių tenkinimui, negali būti sudaroma (SIPĮ 7 straipsnio 4 dalis; 8 straipsnio 3 dalis).

17. Ieškovė ieškinį reiškia vadovaudamasi CK 4.98 straipsniu, numatančiu, kad savininkas (šiuo atveju - patikėtinis) gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė, kad yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos teisės yra pažeidžiamos, taip ieškovė negali reikšti reikalavimo leisti jai pašalinti statinius, jei jų nuo valstybinės žemės nepašalintų atsakovė, nes kompetenciją šioje srityje turi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Atsakovė taip pat teigė, kad jei atsakovė iš tiesų yra užėmusi valstybinę žemę, tai jai turėtų būti sudaryta galimybę užimtą valstybinę žemę išsipirkti ir/ar kitais būdais legalizuoti statinius, o tik to nepadarius per teismo nustatytą terminą, statiniai galėtų būti griaunami.

18. Teismas pažymi, kad atsakovės argumentai dėl to, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą pašalinti statinius, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes byloje atsakovei yra pareikštas reikalavimas CK 4.99 straipsnio pagrindu (negatorinis ieškinys), kuriuo siekiama apginti valstybinės žemės savininko daiktinę teisę, o ne ieškinys dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-230/2010).

19. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ieškovė yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė. CK 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Žemės sklypo savininkas turi teisę teismine civilinio proceso tvarka reikalauti pašalinti iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo jame neteisėtai esančius kito asmens objektus (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tokią proceso ir materialiąją teisę, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, turi ir žemės sklypo savininko patikėtinis. Taigi ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nagrinėjamu atveju turi teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo (CK 4.98 straipsnis).

20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

21. Ieškovė patikrinimų metu nustatė bei prie ieškinio pridėtuose fotonuotraukose užfiksavo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė R. S. yra užėmusi be teisinio pagrindo 70 kv. m valstybinės žemės dalį ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą bei trukdo valstybinės žemės patikėtiniui, Nacionalinei žemės tarnybai, netrukdomai disponuoti turtu ir jį valdyti. Neteisėtą valstybinės žemės naudojimo faktą patvirtina taikyta bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje, bei į bylą pateikti atsakovės raštai, kuriais atsakovė R. S. siekė išsipirkti neteisėtai užimta 70 kv. m. valstybinės žemės dalį, arba gauti ieškovės sutikimą palikti valstybinėje žemėje pastatytą atsakovės statinį. Taigi atsakovei žinomos jos sklypo ribos ir jai priklausančiu statiniu užimtas besiribojantis valstybinės žemės plotas bei jo valdytojas.

22. Byloje nustatyta, kad atsakovė siekė įteisinti savavališkai valstybinėje žemėje pastatytus poreikius, tačiau nesant ieškovės sutikimo jau pastatytiems statiniams, atsakovė neturi galimybių įteisinti ginčo statinius. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ledonešis gali kelti pavojų žemės sklypui esančiam prie Neries upės, tačiau tai nepateisina savavališkos statybos valstybinės žemės sklype. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovė apsauginę tvorelę privalėjo statyti už savo sklypo ribų, be ieškovės sutikimo, kad to negalėjo padaryti savo sklypo ribose. Atsakovė nenurodė, dėl kokių priežasčių už savo sklypo ribos valstybinėje žemėje pastatė šiltnamį ir tvorą.

23. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos negatorinio ieškinio sąlygos. Atsakovė neįrodė, kad jos elgesys buvo teisėtas, kad ieškovės prašomi nuo valstybinės žemės pašalinti daiktai pastatyti įstatymo ar sandorio pagrindu, ar turint ieškovės sutikimą, todėl šių daiktų - vielos segmentų tvoros su metalinių stulpų įtvirtinimais ir betono pamatine dalimi, betoninės atraminės sienelės, dalies šiltnamio, laiptų ir trinkelių buvimas valstybinėje žemėje vertintinas kaip neteisėtas valstybinės žemės užėmimas, pažeidžiantis savininko teises, kuris turi būti pašalintas.

24. Kadangi ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat reikšti reikalavimą ginti pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, ŽĮ 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CK 4.37 straipsnis, 4.98 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovės argumentai dėl nepagrįstai trumpo termino pašalinti pažeidimams laikytini nepagrįstais, nes pažeidimai tęsiasi jau ilgą laiką, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad bent dalį pažeidimų (šiltnamį ir tvorą) pašalino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. Patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovės priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ribos tarp žemės sklypo ribos koordinatės X (duomenys neskelbtini)Y (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo posūkio taškų 2 ir 3, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, pašalinant valstybinės žemės dalyje esamą vielos segmentų tvorą su metalinių stulpų įtvirtinimais ir betono pamatine dalimi, betoninę atraminę sienelę, dalį šiltnamio, laiptus ir trinkeles, esančius 70 kv. m. valstybinės žemės dalyje už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos.

Tuo atveju, jei atsakovė R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, pašalinti pažeidimus visas išlaidas išieškant iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 0 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.