Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. K.,

atsakovo reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui R. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams I. T., RUAB „(duomenys neskelbtini)“, R. Ž., tretiesiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, V. T., D. T. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Įpareigoti atsakovus I. T., RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Ž. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (pašalinti) valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius (želdinius):

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės atstovo, atsakovų ir jų atstovų paaiškinimais, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimais, rašytiniais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovams I. T. ir RUAB (duomenys neskelbtini) po ½ dalį nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2006 m. gegužės 4 d. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tretieji asmenys V. ir D. T. 2002 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybėn 0,1280 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sklype suprojektuotas ir pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais pagal D. J. individualios įmonės „Proporcija“ parengtą Svečių namų, (duomenys neskelbtini), techninį projektą, kurio aiškinamojoje dalyje 2.32 „Grįsti plotai“ nurodyta, kad privažiavimas prie namo grindžiamas betoninėmis trinkelėmis, atlikus vertikalinį planiravimą, 6 dalyje „Pagalbinės konstrukcijos“ nurodyta, kad pagalbinės konstrukcijos turi atitikti galiojančius normatyvus ir reikalavimus, jos yra aptariamos statybiniuose brėžiniuose ir pridedamoje dokumentacijoje. Techninio projekto grafiniuose sprendiniuose pažymėtas trinkelių takas (2,5.), ginčo atraminės sienutės iš (duomenys neskelbtini) gatvių, trinkelių nuvažiavimas su nuolydžiu į gatvę. Techninio projekto dalyje - (duomenys neskelbtini), sklypo planuose, už šio sklypo ribų suprojektuotas patekimas į sklypą iš (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini). Iš Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2002 m. lapkričio 20 d. išduoto statybos leidimo Nr. 62/02 matyti, kad statybos leidimas išduotas individualaus gyvenamojo namo su rūsiu, garažu ir pirtimi statybai (duomenys neskelbtini), pagal D. J. individualios įmonės „Proporcija“ 2002 m. parengtą projektą, svarstytą Nuolatinės statybos komisijoje. Iš 2002 m. lapkričio 18 d. Druskininkų savivaldybės nuolatinės statybos komisijos statinio projekto patikrinimo protokolo Nr. 21 matyti, kad Druskininkų nuolatinė statybos komisija patikrino statinio projektą ir rekomendavo Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui – vyriausiajam architektui V. M. – išduoti statybos leidimą individualaus namo statybai. Teismui pateiktas 2004 m. gruodžio 1 d. valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktas - pažyma Nr. 17/A-1350 įrodo, kad (duomenys neskelbtini), įrengtas suskystinų dujų rezervuaras, požeminis dujotiekis ir vidaus dujotiekis buvo sumontuoti, išbandyti ir atitinka projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Iš 2005 m. rugsėjo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) vieno buto gyvenamojo namo su rūsiu, garažu ir pirtimi (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti akto, kurį surašė ir pasirašė Alytaus apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija, matyti, kad komisija, apžiūrėjusi statinį ir priklausinius, nustatė, kad nuokrypos nuo projekto nežymios, statiniai bei jų priklausiniai atitinka numatytus reikalavimus ir tinka naudoti. 2013 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodyta, kad požeminė suskystintų dujų saugojimo talpykla 2005 m. gruodžio 29 d. buvo įregistruota Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Iš M. M. įmonės parengto 2005 m. kovo 25 d. žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, 2005 m. liepos 27 d. patikrinto Alytaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. B. ir suderinto Alytaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus V. B., taip pat suderinto Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo – vyriausiojo architekto V. M., matyti, kad žemės sklypo plane pažymėtos už sklypo ribų esančios atraminės sienutės nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėtas valstybinėje žemėje įrengtas patekimas į sklypą iš (duomenys neskelbtini) pusės. 2006 m. rugsėjo 19 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), padalijimo ir teritorijos tvarkymo rėžimo bei reglamentų nustatymo detaliojo plano tvirtinimo Nr. V35-554 buvo patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), padalijimo ir teritorijos naudojimo, tvarkymo rėžimo bei reglamentų nustatymo detalusis planas. Pagal šio plano sprendinius žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), dalijamas į tris dalis: sklypą 21, kuris užstatytas pastatais, sklypą 21A bei sklypą 21 B, ant sklypų 21A ir 21 B ribos projektuojant 3 m pločio taką, patekimą į sklypus paliekant iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, patekimą į sklypą iš (duomenys neskelbtini) perkeliant į kitą sklypo kampą. Šis teritorijų planavimo dokumentas parengtas atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis pastatas buvo pertvarkytas į dvibutį namą, ką patvirtina 2006 m. gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto registrų išrašai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Atsakovams priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ribojasi su valstybine žeme: nuo Vijūnėlės tvenkinio pusės - žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kadastro (duomenys neskelbtini), kurio naudotoja pagal 2012 metų kovo 23 d. panaudos sutartį yra Druskininkų savivaldybės administracija, valstybinės reikšmės (miesto miško) sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei laisvos valstybinės žemės sklypu.

Šioje byloje ieškovė prašo įpareigoti atsakovus pašalinti statinius, želdinius ir dujų rezervuarą iš valstybinės žemės bei sutvarkyti valstybinę žemę.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovė (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis Vilniaus miesto valdyba v. R. K. byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis J. S. v. M. B. byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011 ir kt.).

Taigi, ieškovės pareiga šioje byloje įrodyti du teisinę reikšmę turinčius faktus: kad ieškovė yra užimtos valstybinės žemės patikėtinis ir kad yra pažeista teisė naudotis valstybine žeme. Ieškovė nurodo, kad yra pažeistas viešasis interesas visuomenei naudotis valstybine žeme. Pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 3 dalį teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Byloje atsakovai neginčija fakto, kad ginčo statiniai, želdinai ir dujų rezervuaras yra valstybei priklausančioje žemėje. Teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės I. T. ir trečiųjų asmenų D. ir V. T. atstovo argumentus, kad ieškovės atstovas neįrodė, jog statiniai, želdiniai ir dujų rezervuaras trukdo naudoti žemės sklypus pagal jų paskirtį. Faktas, jog valstybinėje žemėje yra statinys, įrenginys ar želdinai, pats savaime neįrodo, kad pažeidžiamas visuomenės interesas naudoti valstybinę žemę pagal paskirtį. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kad užimtoje valstybinėje žemėje yra planuojama įrengti bendro naudojimo objektus, infrastuktūros įrenginius ir kita, turinčius visuomeninę paskirtį ir reikšmę. Tai pat nepateikė duomenų, kad gauta žmonių, institucijų skundų. Liudytojas V. M. patvirtino, kad dėl esamų įrenginių ir želdinių nebuvo nusiskundimų. Byloje pateiktas tik vienas 2015 metais gautas anoniminis pranešimas apie naudojamą valstybinę žemę, kuris negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu visuomenės intereso pažeidimui įrodyti. Be to, Druskininkų savivaldybės administracijos atstovė pripažino atsakovų nurodytą faktą, kad dalis tujų tvoros yra išrauta ir jų vietoje įrengtas viešo naudojimo įrenginys – įrengta aikštelė ir pastatyti šiukšlių konteineriai. Duomenų, kad dėl tujų išrovimo kas nors būtų kreipęsis su pretenzijomis į Druskininkų savivaldybės administraciją, byloje nėra.

Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad atraminė sienutė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, galimai, sutvirtina šlaitą, apsaugo įrengtą dviračių taką ir (duomenys neskelbtini) gatvę nuo nuošliaužų. Atraminės sienutės suprojektuotos specialistų, todėl teismas turi pagrindą manyti, jog jos turi tam tikrą techninę paskirtį. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kas iš atsakovų ir kokiu būdu turi pašalinti atramines sienutes, nepateikė įrodymų, kad sienučių pašalinimas nesukels neigiamų padarinių gatvei, dviračių takui ir atsakovų pastatui. Liudytojas V. M. – Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas – vyriausiasis architektas teismo posėdžio metu turėjo abejonių dėl atraminės sienutės, esančios iš (duomenys neskelbtini), pašalinimo neįrengiant atraminės sienutės atsakovams priklausančiame sklype. Druskininkų savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu nepasisakė dėl galimų neigiamų atraminių sienučių nugriovimo pasekmių, nurodė, kad dėl galimų pasekmių teismas turėtų spręsti savo nuožiūra, vadovaudamasis protingumo principu. Byloje nėra įrodymų, kad šias sienutes galima pašalinti saugiai, nepakenkiant atsakovams priklausančiam pastatui, nekylant grėsmės viešiems objektams – gatvei ir dviračių takui.

Ieškovė taip pat neįrodė, kad dėl esančių želdinių (sodo ir tujų tvoros) nėra galimybės naudotis valstybinės žemės sklypu pagal jo paskirtį. Kaip pagrįstai nurodyta I. T. atsiliepime, pagal Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 10 straipsnio 1 dalį savivaldybė organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priklausančioje žemėje želdinių apsaugą, priežiūrą, pertvarkymą. Atsakovės I. T. atsiliepime taip pat nurodyta, kad dalis tujų tvoros jau yra iškirsta, šalia sklypo įrengtas viešo naudojimo objektas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovų atstovai, patvirtino Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas. Viešai žinoma, kad dalis tujų tvoros, augusių prie atsakovams priklausančio sklypo, iš (duomenys neskelbtini) buvo iškirsta, jų vietoje įrengta atliekų surinkimo aikštelė (pastatyti konteineriai), todėl teismas ieškovės argumentus, kad dėl želdinių (tujų tvoros ir sodo) nėra galimybės naudoti valstybinės žemės pagal paskirtį, laiko nepagrįstais. Druskininkų savivaldybės administracijos pateiktos ortofotografinio žemėlapio nuotraukos taip pat neįrodo, kas ir kada pasodino želdinius valstybinėje žemėje.

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo pašalinti iš valstybinės žemės suskystintų dujų rezervuarą. Ieškovė nenurodo, kas ir kokiu būdu turi pašalinti dujų rezervuarą. Pateikta dujų rezervuaro projektinė dokumentacija, RUAB (duomenys neskelbtini) apskaitos duomenys, 2013 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas patvirtina, kad dujų rezervuaras yra RUAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė, be to, tai potencialiai pavojingas įrenginys. Iš ieškinio ir 2016 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus rašto Nr. 50SD-1087-(14.50.92) matyti, kad šis rezervuaras galimai patenka į 0,0472 ha valstybinės žemės sklypą, apibrėžtą koordinatėmis (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr. 50SD-1087-(14.50.92) nurodyta, kad dalis šio ploto patenka į suformuotą miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės atstovas ir Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įteisinti dujų rezervuaro nėra galimybės, nes jis yra miško žemėje. Iš ieškovės atstovo Druskininkų savivaldybės administracijos atstovų paaiškinimų teismas sprendžia, kad valstybinio miško sklypas šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas jau po to, kai buvo įrengtas suskystintų dujų rezervuaras. Kad šiuo metu rezervuaras yra miško žemėje, patvirtinančių įrodymų (schemų, planų ar kt.) byloje nėra, ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kurioje vietoje yra dujų rezervuaras, nes tiksliai nežino. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, kuriame sklype (laisvoje ar miško) žemėje yra ginčo rezervuaras, taip pat ieškovė neįrodė, kad nėra galimybės įteisinti dujų rezervuaro ir vienintelė išeitis yra šį įrenginį nugriauti. Nors dujų rezervuaras įtrauktas į potencialiai pavojingų įrenginių registrą, ieškovė nepateikė duomenų, kad dujų rezervuarą galima saugiai be pavojaus aplinkai ir statiniams pašalinti iš valstybinės žemės, nepateikė duomenų, koks poveikis būtų padarytas miškui, jo paklotei. Šiuo atveju nėra įrodymų, kad žemėje esantis rezervuaras daro didesnę žalą visuomenės interesui nei šio rezervuaro pašalinimo galimos pasekmės. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti nekonkretaus ir nepagrįsto ieškovės reikalavimo atlaisvinti valstybinę žemę, pašalinant suskystintų dujų rezervuarą.

Ieškovės atstovas nurodo, kad atsakovai be teisinio pagrindo užėmė ir naudojasi valstybinės žemės sklypų dalimis. Atsakovai įrodinėja, kad statiniai ir dujų rezervuaras pastatyti teisėtai.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad statiniai valstybinėje žemėje buvo suprojektuoti ir įrengti 2002-2005 metais. Pagal tuo metu galiojančią Statybos įstatymo 23 straipsnio redakciją statiniams statyti buvo būtinas statybos leidimas, šiam gauti statytojas turėjo pateikti žemės sklypo savininko sutikimą. Be to, Statybos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininko sutikimo nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnį (galiojusi redakcija nuo 2002 – 2004 metais), įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais valstybinės žemės valdymo teisė suteikiama valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių parkų administracijoms. Valstybės institucijos, miškų urėdijos, valstybinių parkų administracijos turi teisę neviršydamos suteiktų įgaliojimų naudoti žemę, teikti apskrities viršininkui siūlymus ją išnuomoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kitą valstybinę žemę, nesuteiktą valdyti pirmojoje dalyje išvardytiems subjektams, apskrities teritorijoje valdo apskrities viršininkas. Kadangi nėra duomenų, kad iki 2012 metų sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo perduotas Druskininkų savivaldybei patikėjimo teise, teismas turi pagrindą spręsti, kad šį sklypą 2002 metais patikėjimo teise valdė Alytaus apskrities viršininko administracija. Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 d. buvo nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą. Pateiktas statybos komisijos protokolas ir išduotas statybos leidimas įrodo, kad ginčo statinių projekto trūkumų nebuvo nustatyta. Ieškovė, įrodinėdamas, kad leidimas buvo išduotas neteisėtai, t. y., neturint žemės patikėtinio sutikimo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atvirkščiai, rašytiniai byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad 2002 metais buvo išduotas leidimas statybai pagal parengtą techninį projektą, kuriame numatyti sprendiniai valstybinėje žemėje (už sklypo, (duomenys neskelbtini), ribų). 2005 m. rugsėjo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) vieno buto gyvenamojo namo su rūsiu, garažu ir pirtimi, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akte Alytaus apskrities viršininko administracijos įgaliota komisija, kurią sudarė Apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Druskininkų vyriausiasis inspektorius (komisijos pirmininkas), nariai: Valstybinės energetikos inspekcijos Alytaus skyriaus vyresnysis inžinierius-inspektorius, Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, Alytaus VSC Druskininkų filialo vyriausiasis gydytojas, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų AG vedėjas - vyriausiasis inspektorius, apžiūrėjusi statinį ir priklausinius nustatė, kad nuokrypos nuo projekto nežymios, statiniai bei jų priklausiniai atitinka numatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Pažymėtina, kad dujų rezervuaras yra pastato šildymo sistemos dalis susieta su katiline vamzdynais ir jis 2005 m. rugsėjo 12 d., kai Alytaus apskrities viršininko administracijos įgaliota komisija pripažino statinius, (duomenys neskelbtini), tinkamais naudoti, jau buvo pripažintas tinkamu naudoti pagal 2004 m. gruodžio 1 d. valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą - pažymą Nr. 17/A-1350. Be to, Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje buvo numatyta, kad visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms), tarp jų ir laikiniems statiniams (statomiems statybos reikmėms), išduodamas vienas statybos leidimas. Leidime privaloma nurodyti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus kiekvieno statinio techninius rodiklius ir naudojimo paskirtį. Pažymėtina, kad pagal statinio priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Pažymėtina, kad 2004 m. gruodžio 1 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktas - pažyma Nr. 17/A-1350 įrodo, kad, (duomenys neskelbtini), įrengtas suskystintų dujų rezervuaras, požeminis dujotiekis ir vidaus dujotiekis buvo sumontuoti, išbandyti ir atitinka projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Atliekant statinio pripažinimo tinkamu procedūrą komisija privalėjo patikrinti visų inžinerinių sistemų, reikalingų eksploatuoti namą, tinkamumą, todėl komisija privalėjo patikrinti visus projekto sprendinius, tame tarpe ir šildymo sistemos, vamzdyno ir dujų rezervuaro techninę dokumentaciją, ir faktinę padėtį. Susipažinusiems su technine dokumentacija komisijos nariams turėjo būti žinoma, kad įvažiavimas, atraminės sienutės ir dujų rezervuaras įrengtas už atsakovams priklausančio sklypo ribų.

Kadangi byloje įrodyta, jog 2005 m. rugsėjo 12 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija pripažino, kad pastatai, jo priklausiniai įrengti laikantis projekto, galiojant leidimui, įrodymų, kad sutikimas statyti statinius valstybinėje žemėje nebuvo duotas, nėra, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas sprendžia, jog valstybinėje žemėje įrengti sprendiniai: atraminės sienutės ir trinkelėmis grįsti įvažiavimai į sklypą bei dujų rezervuaras įrengti teisėtai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybinė žemė užimta be žemės patikėtinio sutikimo ir neteisėtai. Atmestini ieškovės atstovo ir trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės atstovo argumentai, jog įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengtas ne pagal projektą ir neatitinka detaliojo žemės sklypo plano sprendinių. Pažymėtina, kad 2006 metais, jau po to, kai buvo įrengti įvažiavimai, buvo parengtas naujas žemės sklypo detalusis planas, numatantis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), padalijimą į tris sklypus. Žemės sklypas realiai nebuvo padalintas, neatliktos sklypo atidalinimo procedūros. Dėl šių aplinkybių būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga remiantis 2006 metais parengtu ir patvirtinu detaliuoju planu pripažinti neteisėtais 2002-2005 metais suprojektuotus ir įrengtus statinius bei įrenginius.

Iš byloje esančio 2016 m. rugpjūčio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) prašymo Nacionalinei žemės tarnybai, bei 2016 m. rugpjūčio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 50SD-1534-(14.50.92) matyti, kad atsakovė RUAB (duomenys neskelbtini) siekia nustatyti valstybinėje žemėje servitutus, reikalingus statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Šios galimybės Nacionalinė žemės tarnyba dar neišnagrinėjo, sprendimas dėl servitutų nustatymo užimtoje valstybinėje žemėje atsakovų naudai nėra priimtas.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog atsakovai įrodė, kad statiniai valstybinėje žemėje buvo pastatyti laikantis įstatymų reikalavimų ir teisėtai, o ieškovė neįrodė, kad statiniai, želdiniai ir suskystintų dujų rezervuaras pažeidžia visuomenės interesus, trukdo naudotis žeme pagal jos paskirtį, neįrodė, kas ir kada pasodino želdinius, taip pat neįrodė, kad statinių, želdinių ir suskystintų dujų rezervuaro negalima įteisinti, o būtina taikyti kraštutinę priemonę – jų pašalinimą iš žemės sklypo, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškovė ieškinyje prašo, jei atsakovai per 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti I. T., UAB (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. mokėti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, už kiekvieną uždelstą įpareigojimų neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti atlaisvinta valstybinė žemė, pasibaigimo. Šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo atlaisvinti žemę, todėl, netenkinus pirmojo, netenkintinas ir reikalavimas skirti atsakovams baudą už sprendimo nevykdymą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina kita šalis. Atsakovė I. T. pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 968 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir rašytiniu 2016 m. rugpjūčio 18 d. prašymu prašo priteisti 968 Eur iš ieškovės. Trečiasis asmuo D. T. pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 677,60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir prašo šias lėšas priteisti iš ieškovės. Trečiasis asmuo V. T. pateikė įrodymus, kad jis patyrė 677,60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla sudėtinga, truko nuo 2016 m. vasario mėn. iki spalio mėn., ieškovės ieškinys buvo tikslintas, atstovas J. Vilys rengė atsiliepimus, teikė įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose, sprendžia, jog atsakovės I. T., trečiųjų asmenų V. T. ir D. T. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos realios, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290), todėl priteistinos iš ieškovės.

Ieškovė, remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalies 5 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš jos valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės I. T. naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiojo asmens V. T. naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiojo asmens D. T. naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.