- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-501-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04109-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- D. R.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Osvaldu Martinkas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui D. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 648,45 EUR žalos atlyginimo, 64,68 EUR palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad autoįvykio, įvykusio 2017 m. liepos 19 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu, metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis ir atsakovas, vairavęs dviratį. Dėl šio autoįvykio atsakovas patyrė sužalojimų ir buvo apgadintas ieškovo vairuojamas automobilis. Autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovas. Uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio autorika“ atliko vertinimą ir nustatė remonto darbų kainą, atskaičius panaudotų detalių būklės pagerinimą – 1 538,45 EUR (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Už šį vertinimą ieškovas sumokėjo 110 EUR. Savo veiksmais atsakovas uždelsė su ieškovu atsiskaityti dėl padarytos žalos, todėl turi mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (5 procentus nuo padarytos žalos), kas sudarytų 64,68 EUR. Už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui, iki atsakovas sumokės teismo priteistos žalos atlyginimą, jis turi mokėti 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 830 EUR už teisinę pagalbą ir 19 EUR žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo priteisė 1 648,45 EUR žalos atlyginimo, 64,68 EUR palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos ir bylinėjimosi išlaidas – 830 EUR už teisinę pagalbą ir 19,00 EUR žyminio mokesčio ieškovo naudai.
3. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą pakeisti. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodyta patirta žala yra neadekvačiai didelė, atsakovo skaičiavimais, vidutinė visų detalių kaina yra 250,63 EUR, automobilio remonto – 196,40 EUR, tai yra iš viso 418,13 EUR su PVM. Nurodė, kad, nustatant turtinės žalos dydį, šiuo atveju patirtus nuostolius, būtina juos pagrįsti konkrečiais įrodymais, o ieškovas pateikė numatomas automobilio remonto kainas, o ne ieškovo patirtas faktines automobilio tvarkymo išlaidas ir jų neįrodė. Ieškovo automobilis 2017 m. pavasarį buvo patekęs į kitą eismo įvykį, kadangi nėra duomenų, ar automobilis buvo suremontuotas tinkamai, ar buvo keičiamos detalės naujomis, ar remontuojamos senos, ši aplinkybė turi lemiamos reikšmės vertinant automobilio remonto kainą ir tai, ar tokiu elgesiu ieškovas nesiekia pasipelnyti.
Atsiliepimas
4. Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir prašė palikti galioti preliminarų teismo sprendimą. Ieškovas nurodė, kad automobilis nėra suremontuotas, tik padarė neatidėliotinus darbus, kad galėtų naudotis transporto priemone, tai yra pakeitė buferį (300 EUR) ir priekinį stiklą. Dėl nepagrįstos kainos ieškovas paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio Aurorika“ yra specializuota įmonė, veikianti transporto priemonių bei remonto darbų vertinimo srityje, tad nėra priežasčių abejoti pateikta automobilio remonto sąmata, o atsakovas nurodė detalių, kurios yra padirbiniai, dėl šių detalių niekas neduoda garantijos.
5. Atsakovas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad abejoti pateiktų detalių originalumu nėra pagrindo, kadangi tokios įmonės kaip uždaroji akcinė bendrovė „Autoaibė“, uždaroji akcinė bendrovė „Euroauto“, uždaroji akcinė bendrovė „Klarkson“ ir kitos yra gerai žinomos Lietuvoje ir prekiauja detalėmis oficialiai atstovaudamos automobilių detalių gamintojams. Prekės – sertifikuotos, atitinkančios Europos Sąjungos standartus ir joms suteikiama garantija, priešingai, teigia ieškovas. Atsakovas pabrėžė, kad prekiauti padirbinias Lietuvoje yra draudžiama. Atsakovui kilo abejonių, ar įmonė teisingai sudarė sąmatą nežinodama fakto apie buvusį eismo įvykį ir ar automobilio remonto metu detalės buvo keistos naujomis ar naudotomis, ar neliko pažeidimų po suremontavimo. Ieškovas nėra pateikęs stiklo pirkimą įrodančių dokumentų, nors teigia, kad stiklas pakeistas, tai vertina kaip norą nuslėpti tikrąją stiklo pirkimo kainą, siekiant iš atsakovo gauti daugiau pinigų. Siekiant apskaičiuoti eismo įvykio metu padarytą žalą, reikia remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ( Nr. 795) dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir Draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punktu, kur numatyta, kad atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą, ar jo detalių rinkos vertę, buvusią iki eismo įvykio, ir jei ieškovas nori gauti pinigus ir vėliau pats susiremontuoti automobilį, apskaičiuojant patirtos žalos sumą PVM neturi būti įtrauktas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. preliminarų sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1 286,00 EUR žalos atlyginimo, 50 EUR palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą 1 336 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gegužės 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai, kitą ieškovo ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas dėl civilinės atsakomybės sąlygų nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą. Ieškovo apskaičiavimu, turtinę žalą sudaro 1 538 EUR padaryta žala ir 110 EUR žalos vertinimo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, nes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais, neatsargumu, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio atsirado žala ieškovui.
6.2. Pirmosios instancijos teismas dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio nurodė, kad nustatant nuostolių dydį atsižvelgtina į tai, kad iš ikiteisminio tyrimo duomenų nustatyta, kad pažeisti: variklio gaubtas; priekinis stiklas ir buferis, o uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio autorika“ nustatė dar ir priekinio žibinto pažeidimą. Nurodė, kad atsakovui nepateikus teismui sąskaitų dėl žibinto ir stiklo remonto, padaryta turtinė žala nuo 1 648,45 EUR mažinama iki 1 176 EUR, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patyrė ir žalos vertinimo išlaidas – 110 ER, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 176 EUR dydžio išmoka eismo įvykio metu patirtai žalai padengti ir 110 EUR už žalos vertinimą, iš viso 1 286 EUR, 50 EUR palūkanų ir 5 procentų metinės procesines palūkanas.
6.3. Pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė, kad patyrė 830 EUR bylinėjimosi išlaidų, pateikdamas atstovavimo su advokatu sutartį ir pinigų priėmimo kvitus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog ieškovas turėjo minėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti šioje civilinėje byloje. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo pareiga įrodyti procesinio pobūdžio aplinkybes, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovavimo sutartis yra vėlesnės datos (2018 m. rugpjūčio 2 d.) nei pinigų priėmimo kvitas (2017 m. rugpjūčio 30 d.) ir pinigų pervedimas (2017 m. lapkričio 27 d.), taigi bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis ieškovo patirtomis ir būtinomis išlaidomis šioje civilinėje byloje, todėl nepriteistinos. Ieškovas byloje patyrė 19 EUR bylinėjimosi išlaidas – sumokėjo žyminį mokestį, patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiama 15 EUR ieškovui sumokėto žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) S. M. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir priteisti 600 EUR šioje byloje turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad apeliantas šioje byloje nepatyrė bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad ieškovo atstovas advokatas atliko daug teisinių veiksmų, tai yra surašė ir pateikė teismui ieškinį, parengė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus. Mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuos teisinio pobūdžio procesinius dokumentus surašė apeliantas savarankiškai ir be advokato pagalbos. Be to, atsižvelgiant į visą ikiteisminių santykių su atsakovu istoriją, matyti, kad nuolat apeliantas naudojosi advokato paslaugomis, todėl teismo išvada, kad apeliantas neturėjo išlaidų advokato teisinėms paslaugoms šioje byloje, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams.
7.2. Apeliantas nurodo, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų, dėl kurių apeliantui buvo padaryta turtinė žala, kreipėsi pagalbos į du advokatus (advokato padėjėją E. Ž. ir advokatą O. Martinkų), buvo užvestos dvi civilinės bylos (ši ir civilinė byla Nr. 2-848-965/2018). Pastaroji (civilinė byla Nr. 2-848-965/2018) buvo palikta nenagrinėta. Joje ieškinį surašė advokato padėjėjas E. Ž., kuriam apeliantas sumokėjo 230 EUR (2017 m. rugpjūčio 29 d. kvitas Nr. 914566 ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. kvitas Nr. 914567). Šioje civilinėje byloje ieškinį surašė advokatas O. Martinkus, kuriam už teisines paslaugas sumokėta 600 EUR.
7.3. Apeliantas nurodo, kad iš dalies sutinka, kad teismas galėjo nepriteisti 230 EUR už advokato padėjėjo E. Ž. surašytą ieškinį byloje, kuri buvo palikta nenagrinėta, bet visiškai nesutinka su sprendimu, kad nepriteistina suma už advokato O. Martinkaus suteiktas teisines paslaugas. Pažymi, kad į advokatą O. Martinkų dėl teisinių paslaugų, susijusių su šiuo autoįvykiu, po kurio apeliantui buvo padaryta žala, kreipėsi 2017 m. lapkričio mėnesį.
Atsiliepimas
8. Atsakovas D. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
8.1. Atsakovas teigia, jog apeliantas klaidingai nurodo, kad šioje civilinėje byloje ieškinį surašė advokatas O. Martinkus, kuriam už teisines paslaugas sumokėta 600 EUR. Nurodo, kad apeliantas nurodytus 600 EUR advokatui O. Martinkui sumokėjo už teisines paslaugas byloje Nr. 2-848-965/2018, kuri buvo palikta nenagrinėta dėl ieškovo ir advokato kaltės nė vienam iš jų neatvykus į teismo posėdį. Nurodo, kad 600 EUR buvo sumokėti už paslaugas būtent byloje Nr. 2-848-965/2018. Nurodo, kad bylos Nr. 2-848-965/2018 įrašuose advokatas O. Martinkus yra matomas kaip ieškovo atstovas ir 600 EUR sumokėjimo metu dar nebuvo įvykęs parengiamasis posėdis, todėl ieškovo teiginys apie prieš pusę metų iš anksto sumokėtus 600 EUR už ieškinį būsimoje byloje (civilinė byla Nr. e2-7107-824/2018) nepagrįstas.
8.2. Atsakovas nurodo, kad procesas dėl autoįvykio buvo užbaigtas ir atsakovas kaltu pripažintas tik 2018 m. vasario 2 d. Ieškovo veiksmas pasamdant advokatą O. Martinkų 2017 m. lapkričio 27 d. vykstant procesui dėl autoįvykio buvo perteklinis ir per ankstyvas. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-848-965/2018 posėdis įvyko 2018 m balandžio 11 d., tačiau nei ieškovas, nei ieškovo advokatas į šį posėdį vėl neatvyko, todėl ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
11. Pateiktu apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas nurodo, kad tiek šioje, tiek byloje Nr. 2-848-965/2018 buvo suteiktos paslaugos, kurių išlaidos turi būti priteistos, kadangi byloje Nr. 2-848-965/2018 ieškinys paliktas nenagrinėtas. Atsakovas teigia, kad apelianto pateikta 600 EUR sąskaita yra parengta už kitoje byloje (Nr. 2-848-965/2018) pareikštą ieškinį, todėl šios išlaidos neturi būti priteistos. Atsižvelgiant į šalių argumentus, byloje keliamas klausimas, ar šaliai, kurios naudai priimtas palankus (ar iš dalies palankus) procesinis sprendimas, turi būti atlyginamos ir bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos kitoje byloje, palikus ieškinį nenagrinėtą ir neišsprendus klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
12. Pagal CPK bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, ir išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjus bylą ir priimant teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnyje numatytomis taisyklėmis (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
13. Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti išsprendžiamas ne tik tais atvejais, kai byla užbaigiama teismo sprendimu ginčą išsprendus iš esmės, bet ir kai byla užbaigiama be teismo sprendimo (bylos nutraukimas (CPK 293 straipsnis), ieškinio palikimas nenagrinėto (CPK 296 straipsnis), taip pat ir tada, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas ieškovui neatvykus į teismo posėdį. Jeigu priėmęs byloje sprendimą ar nutartį teismas dėl tam tikrų priežasčių neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, proceso įstatymas numato galimybę teismui savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje dalyvaujančio asmens procesinis prašymas procesiniu klausimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar papildomo sprendimo priėmimo turi būti paduodamas toje byloje, kurią nagrinėjant patirtos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu atskiras ieškinys, kuriame turi būti suformuluotas savarankiškas materialinis (o ne procesinis) teisinis ieškovo reikalavimas atsakovui, gali būti pareikštas tik dėl kitų nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nesąžiningo bylinėjimosi, atlyginimo.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje nėra galima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-232/2013).
15. Nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį, kuriuo reikalavo priteisti iš atsakovo 1 537,91 EUR žalos atlyginimo, 110 EUR vertinimo išlaidų, 9,65 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 255 EUR bylinėjimosi išlaidas, jo pagrindu pradėta civilinė byla Nr. 2-14107-998/2017. Nagrinėdamas šią civilinę bylą Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi apelianto ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino apeliantui. Konstatavo, kad per teismo nustatytą terminą apeliantas trūkumų nepašalino. Nutartis įsiteisėjo.
16. Apeliantas pakartotinai, tai yra 2017 m. rugsėjo 22 d., pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį, kuriuo reikalavo iš atsakovo priteisti 1 647,91 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šio ieškinio pagrindu pradėta civilinė byla Nr. 2-848-965/2018. Nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-848-965/2018 Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi apelianto ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Konstatavo, kad apeliantui ir jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, apie kurį jiems yra tinkamai pranešta, nepalaikant savo ieškinio reikalavimų, ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Nutartis įsiteisėjo.
17. Kadangi byloje kilo ginčas dėl apelianto patirtų 830 EUR bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą (nutarties 12 ir 13 punktai), kasacinio teismo praktiką (14 punktas), būtina įvertinti, ar apelianto reikalavimą dėl 830 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindžia rašytiniai įrodymai, taip pat, atsižvelgiant į ginčo dalyką, būtina įvertinti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą, įvertinant, ar bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju turėjo būti priteistos pirmosios instancijos teismo sprendimu.
18. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apeliantas ir advokatas Osvaldas Martinkus 2017 m. lapkričio 24 d. sudarė susitarimą dėl teisinių paslaugų, kurio pagrindu advokatui pavedama atstovauti apeliantui byloje dėl žalos atlyginimo, nustatytas 600 EUR atlyginimas (I e. tomas, 142 e. b. l.). Aplinkybę, kad 600 EUR atlyginimas advokatui buvo sumokėtas, pagrindžia byloje pateiktas mokėjimo nurodymas (I e. tomas, 27 e. b. l.). 2017 m. gruodžio 7 d. apeliantas ir advokatas Osvaldas Martinkus sudarė atstovavimo sutartį, kurios pagrindu advokatui pavesta atstovauti apeliantui Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15029-965/2017 (naujas bylos Nr. 2-848-965/2018) (I e. tomas, 149 e. b. l.). Pažymėtina, kad apeliantas taip pat sumokėjo advokato padėjėjui E. Ž. 100 EUR atlyginimą 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo 130 EUR (I e. tomas, 37 e. b. l.). Atsižvelgiant į tai sutiktina, kad apeliantas yra patyręs 830 EUR bylinėjimosi išlaidų.
19. Vertinant bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą nustatyta, kad advokato padėjėjui buvo sumokėtas atlyginimas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d., advokatui Osvaldui Martinkui buvo sumokėta 600 EUR suma 2017 m. lapkričio 27 d. vykdant 2017 m. lapkričio 24 d. susitarimą dėl teisinių paslaugų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų atsiradimo momentą, darytina išvada, kad 230 EUR suma buvo sumokėta advokato padėjėjui už teisinę pagalba civilinėje byloje Nr. 2-14107-998/2017, kurioje apelianto pateiktas ieškinys laikytas nepaduotu, o 600 EUR suma buvo sumokėta advokatui Osvaldui Martinkui už teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-848-965/2018. Šios aplinkybės konstatuojamos atsižvelgiant į patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ir teismų priimtų procesinių sprendimų momentą ir įvertinant apelianto sudarytą atstovavimo su advokatu Osvaldu Martinkumi pateiktą sutartį (I e. tomas, 142, 149 e. b. l.).
20. Kaip nurodyta šios nutarties 13 punkte, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra procesinio pobūdžio, jis turi būti atliekamas toje pačioje byloje, kurioje buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos (nutarties 13 ir 14 punktai).
21. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teismui ieškinys dėl žalos atlyginimo trečią kartą buvo pateiktas ir išnagrinėtas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-7107-824/2018, atsižvelgiant į tai, kad nurodytos advokato ir jo padėjėjo išlaidos susidarė kitoje byloje, tai yra reiškiant ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui 2017 m. rugsėjo 22 d., kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-848-965/2018), darytina išvada, kad apelianto nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-848-965/2018, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuojama, kad kitoje byloje, šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7107-824/2018, nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas negalėjo būti sprendžiamas.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju negalėjo būti atlyginamos.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.