- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- e2-7107-824/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04109-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
- 2.1.10Bylinėjimosi išlaidos
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui D. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. R. 1648,45 Eur žalos, 64,68 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad eismo autoįvykio metu, įvykusio 2017-07-19 10.30 val. Klaipėdos m., Smiltelės-Laukininkų g. sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu, susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis ir atsakovas, vairavęs dviratį. Dėl šio autoįvykio patyrė sužalojimų dviratininkas, atsakovas D. R. bei buvo apgadintas ieškovo vairuojamas automobilis. Autoįvykio kaltininku pripažintas dviratininkas D. R.. UAB „Pajūrio autorika”, užsiimančios turto ir verslo vertinimo veikla, 2017-08-02 atliktoje autoįvykyje apgadinto automobilio remonto darbai su detalėmis, atskaičius panaudotų detalių būklės pagerinimą, įvertinti 1538,45 Eur (su PVM). Už šį vertinimą ieškovas sumokėjo 110,00 Eur. Savo veiksmais atsakovas uždelsė su ieškovu atsiskaityti dėl padarytos žalos, todėl turi mokėti įstatymines palūkas (5 % nuo padarytos žalos vertės), t. y. 1648,45 x 5 % : 365 = 0,22 Eur per dieną. Nuo eismo įvykio iki ieškinio pateikimo teismui yra 294 d. (nuo 2017-07-19 iki 2018-05-07), kas sudarytų 64,68 Eur. Už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui iki atsakovas sumokės teismo priteistą žalą, jis turi mokėti 5 % procesinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 830,00 Eur už teisinę pagalbą ir 19,00 Eur žyminio mokesčio.
2018-05-16 Klaipėdos apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškinį tenkino pilnai ir iš atsakovo priteisė 1 648,45 Eur žalos atlyginimo, 64,68 Eur palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos ir bylinėjimosi išlaidas – 830,00 Eur už teisinę pagalbą ir 19,00 Eur žyminio mokesčio ieškovo S. M. naudai.
A. D. R. pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė preliminarų sprendimą pakeisti. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodyta patirta žala yra neadekvačiai didelė, atsakovo skaičiavimais vidutinė visų detalių kaina yra 250,63 Eur, automobilio remonto – 196,40 Eur, t. y. iš viso 418,13 Eur su PVM. Nurodė, kad nustatant turtinės žalos dydį, šiuo atveju patirtus nuostolius, būtina pagrįsti konkrečiais įrodymais, o ieškovas pateikė numatomas automobilio remonto kainas, o ne ieškovo patirtas faktines automobilio tvarkymo išlaidas ir jų neįrodė. Ieškovo automobilis 2017 m. pavasarį buvo patekęs į kitą eismo įvykį, kadangi nėra duomenų ar automobilis buvo suremontuotas tinkamai, ar buvo keičiamos naujos detalės, ar remontuojamos senos, ši aplinkybė turi lemiamos reikšmės vertinant automobilio remonto kainą ir ar tokiu elgesiu ieškovas nesiekia pasipelnyti.
Atsiliepimas
Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir parašė palikti galioti preliminarų teismo sprendimą. Ieškovas nurodė, kad automobilis nėra suremontuotas, tik padarė neatidėliotinus darbus, kad galėtų naudotis transporto priemone, t. y. pakeitė buferį (250 Eur + 50 Eur keitimas, iš viso 300 Eur) ir priekinį stiklą. Dėl nepagrįstos kainos, ieškovas paaiškino, kad UAB „Pajūrio Aurorika“ yra specializuota įmonė, veikianti transporto priemonių bei remonto darbų vertinimo srityje, tad nėra aplinkybių abejoti pateikta automobilio remonto sąmata, o atsakovo pridėtos detalių kainos yra padirbiniai, dėl kurių niekas neduoda garantijos.
Atsakovas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad abejoti pateiktų detalių originalumu nėra pagrindo, kadangi tokios įmonės, kaip UAB „Autoaibė“, UAB „Euroauto“, UAB „Klarkson“ ir kt. kurios yra gerai žinomos Lietuvoje ir prekiaujančios oficialiai atstovaujant automobilių detalių gamintojus. Prekės – sertifikuotos, atitinkančios Europos Sąjungos standartus ir joms suteikiama garantija, nei priešingai teigia ieškovas. Atsakovas pabrėžė, kad prekiauti padirbinias Lietuvoje yra draudžiama veikla. Atsakovui kilo abejonių ar įmonė teisingai atliko sąmatą nežinant fakto apie buvusį eismo įvykį ir ar automobilio remonto metu detalės buvo keistos naujos ar naudotos ir ar neliko pažeidimų po suremontavimo. Ieškovas nėra pateikęs stiklo pirkimą įrodančių dokumentų, nors teigia, kad stiklas pakeistas, tai vertina kaip norą nuslėpti tikrąją stiklo pirkimo kainą, siekiant iš atsakovo gauti daugiau pinigų. Siekiant apskaičiuoti eismo įvykio metu padarytą žalą, reikia remtis LR Vyriausybės nutarimu ( Nr. 795) dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p., kur numatyta, kad atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių rinkos vertę iki eismo įvykio ir jei ieškovas nori gauti pinigus ir vėliau pats susiremontuoti automobilį, patirtos žalos sumą apskaičiuojant PVM neturi būti įtrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas pakeičiamas (Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d. 3 p.).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės atlyginti ieškovui turtinę žalą. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas savo veiksmais, pažeidžiančiais KET sukėlė turtinę žalą. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai) reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
Pateiktais byloje rašytiniais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos tyrimo medžiaga (duomenys neskelbtini), 2018-02-02 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą D. R. atžvilgiu, pagal LR BK 281 str. 1 d., nustatyta, kad 2017-07-19 eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė Hyunday Tuscon Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas pagal 2017-07-19 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą), vairuojama ieškovo S. M.. Ieškovas S. M., prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu kreipėsi į UAB „Pajūrio Autorika“ dėl automobilio Hyunday Tuscon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo, kuri 2017-08-02 vertinimo atskaitoje Nr. 20170802-3 nurodė, kad transporto priemonės rinkos vertė iki įvykio 4 148 Eur (su PVM), o transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinant transporto priemonės keičiamų detalių nusidėvėjimą 1 271 Eur (be PVM). Ieškovas prašo atlyginti jam 1 648,45 Eur žalą (1538 eur (su PVM) atkūrimo kaštai ir 110 Eur už vertinimą).
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Turtine žala (nuostoliais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog patirtų nuostolių dydis turi būti įrodytas konkrečiais įrodymais, o tais atvejais, kai jo tiksliai įrodyti negalima, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina, jog turtinei žalai atlyginti yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Turtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė yra preziumuojama. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovo pareiga įrodyti, ar atsiradusi žala turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais. Nagrinėjant reikalavimą atlyginti žalą reikalinga nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą ir tų veiksmų pasekmių.
Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo veiksmų (KET pažeidimo) jis patyrė turtinę žalą. Ieškovas turtinę žalą kildina iš to, kad atsakovas pažeisdamas KET sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino ieškovo transporto priemonę. Ieškovo paskaičiavimu turtinę žalą sudaro 1 538 Eur padaryta žala ir 110 Eur žalos vertinimas, iš viso 1 648 Eur.
Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, kadangi pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos tyrimą nustatyta, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais, neatsargumu, sukėlė eismo įvykį, per kurį atsirado žala – apgadinta ieškovo transporto priemonė. Pagal CK normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, civilinė atsakomybė gali kilti tik įrodžius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.245-6.249 straipsniais), taigi šioje byloje esant visoms sąlygoms, gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o žala atlyginama iš atsakovo.
Dėl priteistino žalos dydžio
Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-13/2013).
Ieškovas teigia, kad jo patirta turtinė žala pasireiškė tuo, kad jo automobilis buvo apgadintas ir pateikė vertinimo ataskaitą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje ne visi esantys duomenys patvirtina, ieškovo patirtus tam tikrus nuostolius. Vien tik ieškovo paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pažymėtina, jog svarbu, kad ieškovas įvykdytų pareigą pateikti aiškius duomenis, kaip apskaičiuotos remonto išlaidos, kurių pakaktų, kad įvykio metu apgadintas turtas būtų atkurtas toks, koks jis buvo iki įvykio. Atsakovas žalos dydžiui nustatyti pasitelkė įmones, turinčias teisę remontuoti transporto priemones, UAB „Euroauto“, UAB „Autoaibė“, UAB „Klarksas“ ir kt., kurie nurodė žymiai mažesnes automobilio detalių kainas, tačiau UAB „Pajūrio autorika“ yra licenzijuota įmonė ir jos pateiktas vertinimas įstatymo numatyta tvarka nėra nuginčytas, tokiu pagrindu sumažinti nustatyta tvarka apskaičiuotų nuostolių dydį negalima. Be atsakovo paaiškinimų, jog žalos dydis nerealus, nėra objektyvių įrodymų apie kitokį nuostolių dydį, o turi būti atlikta visų byloje esančių įrodymų analizė ir įvertinimas.
Teismas daro išvadą, kad nustačius atsakovo D. R. kaltus veiksmus dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis, yra pagrindas iš jo ieškovui priteisti turtinę žalą. Ieškovas nurodė tokius nuostoliu: variklio dangtis – 449,56 Eur; buferis su priedais – 336,05 Eur; priekinis stiklas su priedais – 479,42 Eur; dešinysis žibintas – 316,94 Eur, iš viso – 1 599,97 Eur (be PVM), neatskaičius nusidėvėjimo. Byloje nėra ginčo, kad variklio gaubtas, priekinis stiklas ir bamperis buvo sugadinti, tačiau kilęs ginčas dėl priekinio žibinto žalos atlyginimo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra kilęs priežastinis ryšys tarp atsakovo kaltų veiksmų ir žibinto sugadinimo, kadangi policijos tyrimo medžiagoje ir įvykio nuotraukose nėra duomenų, kad automobilio žibintas būtų sugadintas būtent 2017-07-19 eismo įvykio metu, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo ieškovo nurodytą žalą už žibinto sugadinimą priteisti.
Pažymėtina, kad ieškovo pateikta nepriklausomų turto vertintojų ataskaita neturi didesnės išankstinės įrodomosios galios ir yra lygiavertis duomuo vertinant padarytą žalą bei apskaičiuojant nuostolių dydį. Įstatymai nenumato pareigos teismui priteisti pagal vertintojo ataskaitą. Šią ataskaitą teismas vertina, kaip vieną iš įrodymų apie žalos dydį, kurį nukentėjęs asmuo turi teisę pateikti savo lėšomis. Įkainius pateiktus specializuotų įmonių, ieškovo UAB „Pajūrio autorika“ ir atsakovo UAB „Euroauto“, UAB „Autoaibė“, UAB „Klarksas“ ir kt. - teismas vertina abiejų šalių pateiktus duomenis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad UAB „Pajūrio autorika“ sąmata 1 538,45 Eur (su PVM) sumoje yra teisinga ir pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad paskaičiuota žala atlyginama be PVM, kadangi atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punktas), todėl yra pagrindas ieškovui išmokėti sąmatoje nurodyto transporto priemonės remonto kaštų dydžio išmoką be PVM, t.y. 1 381 Eur (1 271 Eur + 110 Eur vertinimas).
Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu ieškovas nepateikė tinkamai įformintų įrodymų, sąskaitų, apmokėjimų, kurie įrodytų, jog būtent nurodytą žalos suma (sutvarkyto buferio ir priekinio stiklo) yra patirta ir pagrįsta. Nustatant nuostolių dydį atsižvelgtina į tai, kad iš ikiteisminio tyrimo duomenų nustatyta, kad pažeisti: variklio gaubtas; priekinis stiklas ir bamperis, o UAB „Pajūrio autorika“ nustatė dar ir priekinio žibinto žalą. Atsakovas teigia, kad susiremontavo automobilio stiklą ir bamperį, tačiau nepateikė dalių įsigijimo dokumentų, apmokėjimų ar sąskaitų - faktūrų, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti tikrosios žalos patirtos po autoįvykio. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių rašytinius paaiškinimus, remiantis įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis ir nustatęs, kad tarp atsakovo veiksmų ir žalos (priekinio stiklo, variklio gaubto ir buferio) yra priežastinis ryšys, kuris būtinas civilinei atsakomybei kilti, teismas sprendžia, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 1648,45 Eur turtinę žalą yra mažinamas iki 1176 Eur (1271 Eur – 95 Eur (atskaičius 70 proc. nusidėvėjimą)). Ši suma pripažintina ieškovo žalos dydžiu. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Įvertinus aplinkybę, jog žalos atsiradimas nesusijęs su atsakovo tyčiniais veiksmais, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, to paties įvykio metu nukentėjo ir atsakovas, kas lemia, jog bendra žala (sveikata), susijusi su tuo pačiu įvykiu, yra ženkliai didesnė už ieškovo patirtąją, taip pat faktą, jog ieškovas nebuvo sąžininga proceso šalis ir nepateikė duomenų apie turėtas faktines išlaidas, taip pat nustatinėdamas žalos dydį teismas vertinimo ataskaita rėmėsi, kaip orientacinio pobūdžio, nes automobilio vertinimas buvo atliekamas pagal privataus (ne teismo) užsakymą ir tai galėjo įtakoti esminį skirtumą, nustatant automobilio vertę ir žalą.
Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Visiško nuostolių atlyginimo principas leidžia apsaugoti tiek nukentėjusio, tiek ir žalą padariusio asmens interesus. Visų pirma šio principo įtvirtinimas Civiliniame kodekse užtikrina nukentėjusio asmens interesus, nes nukentėjusiajam suteikia teisę reikalauti visiškai atlyginti patirtus nuostolius. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, kadangi tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Remiantis bendraisiais prievolių vykdymo principais. Prievolės turi būti vykdomos ekonomiškiausiu būdu, o žalos atlyginimo atveju tai reiškia, kad atsakovas turi kompensuoti tas išlaidas, kurios būtinos sugadinto turto pirmykštei būklei atkurti. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, tai ekonomiškai tikslinga atlikti remontą būtent šiuo numatytu būdu. Ieškovas gali pasirinkti kitą remonto būdą pakeisti naujomis detales, kurios gali būti suremontuotos. Tačiau šiuo atveju ieškovas vykdytų netikslingą remontą, išleisdamas jam lėšų daugiau, negu racionaliai būtina sugadinto turto būklei atstatyti. Atsakovas neprivalo atlyginti visos tokio remonto sumos, o nuostoliai apskaičiuotini pagal tai, kiek būtina išleisti lėšų ieškovo sugadintam turtui pataisyti. Spręstina, jog atlygintinos žalos sumos sumažinimas iki 1176 Eur + 110 Eur už žalos vertinimą, iš esmės nepažeis ieškovo interesų, kartu labiau atitikdamas atsakovo civilinės atsakomybės pobūdį, teisingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.
Atsižvelgiant į byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes bei tai, kad ieškovas eismo įvykyje apgadintą automobilį Hyunday Tuscon suremontavo dalinai (teismui nepateikė įrodančių duomenų), laikytina, kad teismo priteistino dydžio suma yra pakankama ieškovo nuostoliams, patirtiems dėl transporto priemonės apgadinimo, kompensuoti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 1648,45 Eur žalą tenkintinas iš dalies ir ieškovui S. M. iš atsakovo priteistina 1176 Eur dydžio išmoka eismo įvykio metu patirtai žalai padengti ir 110 Eur už žalos vertinimo atlikimą, iš viso 1286 Eur.
Dėl 5 proc. procesinių palūkanų
Ieškovas prašo 64,86 Eur palūkanų nuo eismo įvykio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 294 d. (nuo 2017-07-19 iki 2018-05-07). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas dalinai, ieškovui priteisiami 5 proc. palūkanų nuo eismo įvykio iki ieškinio pateikimo teismui dienos (1 286 x 5 % : 365 = 0,17 Eur per dieną, t.y. 50 Eur.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas patenkintas dalinai priteistini iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovas teigia, kad patyrė 830 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas teismui pateikė atstovavimo su advokatu sutartį ir pinigų priėmimo kvitus. Nustatyta, kad nėra duomenų, jog ieškovas turėjo minėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti šioje civilinėje byloje. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovo pareiga įrodyti procesinio pobūdžio aplinkybes, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovavimo sutartis yra vėlesnės datos (2018-08-02), nei pinigų priėmimo kvitas 2017-08-30) ir pinigų pervedimo mokėjimas (2017-11-27), taigi jos negali būti laikomos pagrįstomis ieškovo patirtomis ir būtinomis išlaidomis šioje civilinėje byloje, todėl nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
Ieškovas byloje patyrė 19,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėto žyminio mokesčio, patenkinus ieškinį dalinai, iš atsakovo priteisiama 15 Eur ieškovui sumokėto žyminio mokesčio.
Atsakovas bylinėjimosi išlaidų įrodymų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-16 preliminarų sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1286,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žalos atlyginimo, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą 1336,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt šešių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2018-05-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15,00 (penkiolika eurų) Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškovo S. M. ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.