Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės L. d. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „E. k. ū.“ dėl turtinės žalos priteisimo nagrinėjimo, trečiasis asmuo E. I. SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Trečiasis asmuo E. I. SE Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

5. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė gali būti pripažinta Namo valdytoja ir ar jos atžvilgiu yra taikytina statinių savininko (valdytojo) atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį dėl draudiminio įvykio metu atsiradusios žalos.

6. Ieškovės teigimu, atsakovė, kaip namo administratorė, yra atsakinga už viso namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti jo techninės priežiūros pagrindinius darbus, todėl iš jos priteistina draudiminio įvykio metu butui padaryta žala. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad atsakovė nėra namo valdytoja, ji tėra asmuo, kuriam perduota statinio techninės priežiūros funkcija, todėl jai šiuo atveju civilinė atsakomybė neiškyla.

7. Teismo vertinimu, atsakovė negali būti pripažinta namo valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir jai civilinė atsakomybė dėl Butui draudiminio įvykio metu padarytos žalos neiškyla. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.

Dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį

8. CK reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 12 punktą).

Dėl statinių valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme statuso

10. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).

11. Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pavyzdžiui, pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas).

Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statuso

12. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

13. Teismas nustatė, kad atsakovė yra daugiabučių namų administratorė (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, paskirta 2002 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir administratoriaus paskyrimo“. Duomenų, kad Name būtų įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, nėra. 2021 m. sausio 31 d. dėl vandens prasiskverbimo per Namo bendrąsias konstrukcijas buvo padaryta žala Butui.

14. Taigi, įvertinus šio sprendimo 13 punkte nustatytas faktines aplinkybes aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad draudiminio įvykio metu atsakovė turėjo Namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, statusą, kaip šis statusas suprantamas pagal CK 4.84 straipsnio, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 4.236–4.252 straipsnių ir kitų materialiosios teisės normų nuostatas.

Dėl statinių valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme statuso ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statuso santykio

15. Minėta, kad savarankiško teisinio subjektiškumo daryti statiniui ūkinį ir fizinį poveikį turėjimas yra aplinkybė, pagal kurią CK 6.266 straipsnio prasme identifikuotinas statinio valdytojo statusas. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas, savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 31 punktas).

16. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, o pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtino Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal šių nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (Nuostatų 4.2. punktas); organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3. punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4. punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Nuostatų 4.5. punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6. punktas); teisės aktų nustatytais atvejais rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (Nuostatų 4.8. punktas); vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (Nuostatų 4.11. punktas). Administratorius, be kitų, turi šias teises: teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Nuostatų 6.1. punktas); savo iniciatyva šaukti patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Nuostatų 6.3. punktas). Administratorius, be kita ko, privalo: ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų raštu pareikalavus, per mėnesį nuo patalpų savininkų rašto pateikimo organizuoti patalpų savininkų susirinkimą pagal jų siūlomą darbotvarkę (Nuostatų 7.4. punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7. punktas).

18. Taigi pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Vienintelę minėtos taisyklės išimtį įtvirtina Nuostatų 7.7. punktas, kuris nustato, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

19. Tad iš aukščiau išdėstytų išaiškinimų seka, jog sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, turi būti tiriama, ar jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013), taip pat – ar bendrojo naudojimo objektų būklė kėlė grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.

Dėl atsakovės atsakomybės CK 6.266 straipsnio prasme

20.1. 2021 m. sausio gale dėl gausaus nepertraukiamo dvi paras trukusio snygio ant Namo stogo kaupėsi sniegas. Tirpstant sniegui lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema negalėjo surinkti ir pašalinti tirpstančio vandens, todėl vanduo veržėsi per atsiradusius nesandarumus, pateko ant Namo konstrukcijų, bėgo per mūrinę parapeto konstrukciją bei fasado sienas. Šis vandens prasiskverbimas yra draudiminio įvykio metu, 2021 m. sausio 22 d., Butui padarytos žalos priežastis. Ginčo dėl to byloje nėra.

20.2. Atsakovės darbuotojai pašalino ledo sankaupas, atsiradusias dėl minėto snygio, iš Namo lietlovių ir lietvamzdžių – geležiniai lietvamzdžiai buvo kaitinami, o akivaizdžiai pažeistos dalys pakeistos naujomis be namo gyventojų sutikimo. Atsakovė priėmė sprendimą įrengti (ir jį įrengė) elektrinį lietvamzdžių ir latakų šildymą nuo užšalimo.

20.3. Atsakovė, atlikdama kasmetines Namo apžiūras (2018–2020 m.), apžiūrėjo ir įvertino jo būklę: pamatus, sienas, stogą, laiptinę, elektros įrangą, vamzdynus, šildymo sistemą. Namo techninės priežiūros žurnalo įrašai patvirtina, kad buvo periodiškai atliekami Namo būklės stebėjimai. Nurodytu laikotarpiu vykdant Namo apžiūras ir (ar) techninės būklės stebėjimus neužfiksuoti jokie esminiai bendrosios inžinerinės įrangos defektai ar kitas jos neatitikimas privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, kritinė būklė ar galima avarijos grėsmė.

20.4. 2018 m. Namo apžiūros akte skiltyje „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ ties grafa „Sienos“ nurodyta, kad yra rekomenduojama atlikti sieninių plokščių sandūrų hermetizavimą. 2019 m. Namo apžiūros akte skiltyje „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ ties grafa „Sienos“ nurodyta, kad yra rekomenduojama atlikti tarpblokinių siūlių hermetizavimą, ties grafa „Stogas“ – pakeisti latakus ir lietvamzdžių alkūnes. 2020 m. Namo apžiūros akte rekomenduojami atlikti tie patys darbai, kaip ir 2019 m. Namo apžiūros akte.

20.5. 2019 m. birželio, rugpjūčio ir spalio mėnesiais atsakovė vykdė Namo defektų šalinimo darbus, apimančius Namo siūlių ir stogo sandarinimą, lietvamzdžių remontą ir siūlių sandarinimą, lietvamzdžių valymą ir remontą.

20.6. Atsakovė namo butų savininkams siūlė dalyvauti Namo atnaujinimo programoje, jį renovuoti. Butų savininkai pateikė prašymą dalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) programoje, rengti investicijų planą. Šiuo metu gautas statybą leidžiantis dokumentas, suformuotas rangos darbų konkursas, projekto administratorė – UAB „E. k. ū.“? techninio darbo projekto rengėja – UAB „S. p. s.“? techninio darbo projekto ekspertė – UAB „D.“.

21. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Draudiminio įvykio metu galiojusioje Reglamento redakcijoje (galiojusi nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 2 d.) buvo įtvirtinta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Reglamentas taip pat nustato, kad pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų? laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus? profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas? išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12 punktas).

22. Tuo tarpu Reglamento 13 punkte nustatyta, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita); nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu; liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas; atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis; žiemos metu neperšaltų konstrukcijos.

23. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta, Butui žala buvo padaryta lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemai negalint surinkti ir pašalinti tirpstančio vandens, jam veržiantis per Namo nesandarumus, patekus ant Namo konstrukcijų, bėgant per mūrinę parapeto konstrukciją bei fasado sienas ir tokiu būdu prasiskverbus į Butą. Minėtos Namo konstrukcijos yra priskirtinos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams. Teismas taip pat nustatė, kad iki ginčo draudiminio įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę, t. y. ja domėjosi, nustatinėjo defektus, rekomendavo butų savininkams atlikti atitinkamus remontus. Tuo tarpu, vertinant atsakovės nustatytus Namo defektus, užfiksuotus 2018-2020 m. Namo apžiūros aktų grafose „Sienos“ ir „Stogas“ skiltyje „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ Reglamento nuostatų kontekste, konstatuotina, kad šie defektai nėra tokios reikšmės ir (ar) masto, kuris suteiktų teisę atsakovei veikti savarankiškai ir šalinti šiuos defektus, nesant Namo savininkų sutikimo. O jokie Namo savininkų sprendimai dėl nagrinėjamų defektų šalinimo nebuvo priimti, tad atsakovė neturėjo teisės veikti savarankiškai. Net ir nepaisant šios aplinkybės, atsakovė 2019 m. birželio, rugpjūčio ir spalio mėnesiais vykdė mažos apimties lokalizuotus defektų šalinimo darbus, apmokamus iš kaupiamųjų lėšų, o konkrečiai – Namo siūlių ir stogo sandarinimą, lietvamzdžių remontą ir siūlių sandarinimą, lietvamzdžių valymą ir remontą. Pastebina ir tai, kad iš karto po draudiminio įvykio atsakovė be gyventojų sutikimo ėmėsi avarijos šalinimo darbų – pašalino ledo sankaupas, įrengė elektrinį lietvamzdžių ir latakų šildymą nuo užšalimo.

24. Įvertinus šio sprendimo 20 punkte nustatytas faktines bylos aplinkybes teisinio reguliavimo, išdėstyto šio sprendimo 21-22 punktuose, kontekste bei remiantis šio sprendimo 23 punkte išdėstytais teismo motyvais, konstatuotina, kad atsakovė užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal Reglamento nuostatas. Pastebėtina, kad iki draudiminio įvykio butų savininkai nesikreipė į atsakovę dėl Namo sieninių plokščių sandūrų hermetizavimo, tarpblokinių siūlių hermetizavimo, latakų ir lietvamzdžių pakeitimo ir (ar) remonto. Jie taip pat šiais klausimais nešaukė bendraturčių susirinkimo, jokie butų savininkų sprendimai šiais klausimais nebuvo priimti. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad iki draudiminio įvykio Namo stogo, įskaitant latakus ir lietvamzdžius, ir (ar) sienų būklė specialistų nebuvo pripažinta esant avarine. O, kaip minėta, sieninių plokščių sandūrų, tarpblokinių siūlių hermetizavimas, latakų ir lietvamzdžių pakeitimas ir (ar) remontas nevertintini kaip defektai, kuriuos namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams.

25. Tad atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad sieninių plokščių sandūrų, tarpblokinių siūlių latakų ir (ar) lietvamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Šis nusidėvėjimas netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai buvo nustatyti atitinkami Namo defektai. Disponuodami informacija, susijusia su šiais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo. Dėl to atsakovė nelaikytina už padarytą žalą atsakingu asmeniu ir šiuo pagrindu ieškinys yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Galutinį teismo procesinį sprendimą priėmus atsakovės naudai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.