Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (daliai proceso dalyvių teismo posėdyje dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5, dalimis, A. T. skirta nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusios bausmės dalies – laisvės atėmimo 2 (dvejų) metų vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

BUAB „N“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. T. priteista 126 928,84 Eur BUAB „N“ turtinei žalai atlyginti.

Procesas dėl UAB „G“ pareikšto 23 105,52 Eur civilinio ieškinio priteisimo iš A. T. nutrauktas.

Iš A. T. priteista 40 Eur proceso išlaidų valstybei.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. T. turtą – 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 2 289,00 Eur; 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 3 816,00 Eur; 3) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 72 400,00 Eur, paliktas iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. T. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,N“ turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d., būdamas UAB ,,N“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, o laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. faktiniu UAB ,,N“ direktoriumi ir kasininku, tyčia, turėdamas nusikalstamą sumanymą pasisavinti UAB „N“ didelės vertės turtą ir įmonės „N“ dokumentus, teisinėje apyvartoje įtvirtino melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nebėra UAB „N“ direktoriumi ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, suradęs A. K. (A. K.), galintį tariamai už atlygį nupirkti UAB „N“ akcijas ir tapti UAB „N“ 100 procentų akcininku bei save fiktyviai paskirti UAB „N“ direktoriumi, siekdamas paslėpti jo vadovaujamos UAB „N“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), dokumentus ir taip sutrukdyti nustatyti šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, imituodamas UAB „N“ akcijų pardavimą bei UAB „N“ dokumentų ir turto perdavimą A. K., pasisavino UAB „N“ dokumentus ir didelės vertės turtą, o būtent: A. T., imituodamas UAB „N“ akcijų pardavimą ir bendrovės dokumentų bei turto perdavimą A. K., kuris nesuprato jo nusikalstamų ketinimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis 2018 metų liepos – rugpjūčio mėn. laikotarpiu kreipėsi į advokato K. V. ir partnerių kontorą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdamas būtinus duomenis akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymui, ir advokatų kontora, nežinodama A. T. nusikalstamų ketinimų, parengė UAB „N“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis: 2018 m. liepos 14 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugpjūčio 15 d. apie 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, pardavimą A. K., po to jis, A. T., parengė 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo akto tekstą, kuriame patvirtinti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, jog jis, A. T., perdavė, o A. K. perėmė šį didelės vertės UAB „N“ turtą: - dviratį Shocklaze Croxer, kurio vertė 297,50 Eur; - kompiuterį ASUS X556UQ, kurio vertė 244,39 Eur; - baldus, kurių vertė 8 288,1 Eur; - kompiuterį Apple Macbook AIR, kurio vertė 448,61 Eur; - lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 eurų; - mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone 732 GB, kurio vertė 386,74 Eur; - Luminor banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), - Šiaulių banko kortelę, - Luminor banko prisijungimo generatorių, - Šiaulių banko prisijungimo generatorių, - įmonės antspaudą, - mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone X64GB, kurio vertė 146,28 Eur; - mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S9 Plius 256GB G965F, kurio vertė 123,97 Eur - ilgalaikį turtą iš viso už 12 935,59 Eur bei 137 098,77 Eur pinigų likutį, esantį UAB „N“ kasoje 2018 m. rugpjūčio 16 d. duomenimis, žinodamas, kad bendrovės dokumentų ir turto jis neperduos bei kad akcijų A. K. neįgis, o jis, A. T., toliau vadovaus UAB „N“. Taip A. T. tyčia pasisavino UAB „N“ bendros 150 034,36 Eur vertės turtą ir padarė UAB „N“ didelę – 150 034,36 Eur – turtinę žalą. Tokie A. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat A. T. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. laikotarpiu nuo 2016-01-18 iki 2018-08-15 būdamas UAB ,,N“, įmonės kodas(duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, o laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. faktiniu UAB „N“ direktoriumi ir kasininku, tyčia, turėdamas tikslą teisinėje apyvartoje įtvirtinti melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nebėra UAB „N“ direktoriumi ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, suradęs A. K., galintį tariamai už atlygį nupirkti UAB „N“ akcijas ir tapti UAB „N“ 100 procentų akcininku bei save fiktyviai paskirti UAB „N“ direktoriumi, siekdamas paslėpti jo vadovaujamos UAB „N“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), dokumentus ir taip sutrukdyti nustatyti šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, imitavo UAB „N“ akcijų pardavimą A. K., bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bei šio asmens paskyrimą bendrovės akcininku ir vadovu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., o būtent: 2018 metų liepos – rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje kreipėsi į advokato K. V. ir partnerių kontorą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdamas būtinus duomenis akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui, ir advokatų kontora, nežinodama A. T. nusikalstamų ketinimų, kompiuterine technika sudarė ir atspausdino UAB „N“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis: 2018 m. liepos 14 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugpjūčio 15 d. apie 100 procentų UAB „N“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, iš viso už 14 481 Eur pardavimą A. K., kuriose A. T. pasirašius, taip jis patvirtino akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse įtvirtintus aiškiai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pateikdamas VĮ Registrų centrui įregistruojant A. K. naujuoju UAB „N“ akcininku ir direktoriumi, kuriuo jis VĮ Registrų centre buvo įregistruotas nuo 2018-08-16. Tokiu būdu A. T. suklastojo UAB ,,N“ 2018 m. liepos 14 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugpjūčio 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir jas panaudojo.

Taip pat A. T., parduodamas UAB „N“ akcijas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, kompiuterine technika surašė ir atspausdino 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 1 tekstą, kuriame pasirašė, taip patvirtindamas jame nurodytus melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog jis, A. T., perdavė, o A. K. perėmė šiuos UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą: - laikotarpio nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Prekių ir paslaugų PVM sąskaitos faktūras (10 bylų), - laikotarpio nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Kasos pajamų ir išlaidų orderius (1 bylą), - laikotarpio nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. Prekių ir paslaugų pardavimo PVM sąskaitas faktūras (2 bylas), - laikotarpio nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą (1 bylą), - laikotarpio nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą (2 bylas), - laikotarpio nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. liepos 10 d. Kasos knygą (3 bylas), - laikotarpio nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Banko dokumentus (1 bylą), - laikotarpio nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d. Darbo sutarčių registravimo žurnalą ir sutartis (2 bylas), - laikotarpio nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2018 m. birželio 8 d. įvairius dokumentus (1 bylą), - dviratį Shocklaze Croxer, kurio vertė 297,50 Eur; - kompiuterį ASUS X556UQ, kurio vertė 244,39 Eur; - baldus, kurių vertė 8288,1 Eur; - kompiuterį Apple Macbook AIR, kurio vertė 448,61 Eur; - lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 139,96 Eur; - vilkiką MAN TGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 947,89 Eur; - mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone 732 GB, kurio vertė 386,74 Eur; - Luminor banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), - Šiaulių banko kortelę, - Luminor banko prisijungimo generatorių, - Šiaulių banko prisijungimo generatorių, - įmonės antspaudą, - mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone X64GB, kurio vertė 146,28 Eur; - mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S9 Plius 256GB G965F, kurio vertė 123,97 Eur - ilgalaikį turtą iš viso už 22 023,44 Eur bei 137 098,77 eurų pinigų likutį, esantį UAB „N“ kasoje 2018 m. rugpjūčio 16 d. duomenimis.

Taip A. T., suklastodamas tikrus dokumentus – 2018 m. liepos 14 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugpjūčio 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, kuriuos panaudodamas pasisavino UAB ,,N“ pinigus ir šiai įmonei padarė didelę – 150 034,36 Eur – turtinę žalą. Tokie A. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje.

3. Taip pat A. T. nuteistas už tai, kad paslėpė UAB „N“ apskaitos dokumentus, dėl to negalima visiškai nustatyti laikotarpio nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „N“ veiklos, nuosavo kapitalo, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. būdamas UAB ,,N“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. faktiniu UAB „N“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <…> teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „N“ ūkinę finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“; 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115: 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „<...> nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“; Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 2 dalies reikalavimą, kad „<...> mokesčių deklaracijos (pajamų, pridėtinės ar vertės), ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai <...> minimalus saugojimo terminas yra 10 metų“, veikdamas tyčia, numatydamas, jog paslėpus UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentus nebus galima nustatyti įmonės „N“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir bus išvengta 25 425,92 eurų atsiskaitymo su UAB „N“ kreditoriumi – UAB „G“, imitavo UAB „N“ buhalterinių dokumentų ir turto bei akcijų perdavimą A. K., žinodamas, kad jis A. K. jokių UAB „N“ buhalterinių dokumentų ir turto bei akcijų neperduos, o A. K. neperims ir neįgis, suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2018 metų liepos ir rugpjūčio mėnesių laikotarpiu (duomenys neskelbtini) mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, savo parašu patvirtino melagingus duomenis 2018 m. liepos 14 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugpjūčio 15 d. UAB „N“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyse apie tai, kad jis pardavė A. K. iš viso 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, iš viso gaudamas iš jo 14 481 Eur piniginių lėšų ir suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. rugpjūčio 16 d. UAB „N“ dokumentų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, kuriuo UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas neva buvo perduoti A. K., kuris 2018 metų rugpjūčio 23 d. įregistravo VĮ Registrų centre, kad nuo 2018 m. liepos 14 d. pasikeitė duomenys apie UAB „N“ akcininką, ir tyčia, pažeisdamas išdėstytų norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, reikalavimus, siekdamas, kad nebūtų išlikusių jokių UAB „N“ ūkinės, finansinės veiklos įrodymų, paslėpė laikotarpio nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentus apie bendrovės finansinę veiklą, bendrovės prekių ir paslaugų pirkimą, pardavimą, bendrovėje gautus ir išleistus grynuosius pinigus, darbo užmokesčio apskaitos dokumentus, apskaitos dokumentus, pagrindžiančius bendrovės vykdytas ūkines operacijas, laikotarpio nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. liepos 5 d. UAB „N“ buhalterinius dokumentus – 689 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas įvairių juridinių asmenų ir laikotarpio nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 349 UAB „N“ įvairiems juridiniams asmenims išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Taip A. T., būdamas atsakingas už UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, padarydamas išdėstytus teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo pažeidimus, paslėpė UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima visiškai nustatyti laikotarpio nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „N“ veiklos, nuosavo kapitalo, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokie A. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistojo A. T. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir A. T. išteisinti; atmesti UAB „N“ pareikštą civilinį ieškinį; netenkinus šių prašymų, vietoj laisvės atėmimo bausmės A. T. paskirti laisvės apribojimo bausmę arba visiškai atidėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Skunde gynėjas aptaria nuosprendžio teisėtumo aspektus, įrodymų vertinimo taisykles, nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymo kriterijus, teismo nepriklausomumo bei nešališkumo principus ir teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame nuosprendyje akivaizdžiai išreiškė savo šališkumą ir išankstinį vidinį įsitikinimą nurodydamas, kad netiki A. T. parodymais (nuosprendžio 53, 56 p.). Pasak gynėjo, teismas turėjo pagrįsti konkrečiais bylos duomenimis savo teiginius, kodėl A. T. parodymai neteisingi, kokiai bylos medžiagai jie prieštarauja ir kodėl jais negalima vadovautis. Įrodymai, kuriais vadovavosi teismas, yra itin silpni ir neįrodantys, kodėl A. T. liudijimai yra netinkami – toks teismo argumentas visa apimtimi laikytinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu ne tik reglamentuotas ginamojo procesines ir konstitucines teises, bet ir menkinančiu pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų: nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė atskiriems įrodymams ir netinkamai įvertino kitus; bylos įrodymų prasmė buvo iškraipyta, kadangi nevertinta jų visuma – kaltinantiems įrodymams suteiktas prioritetas, o teisinantys– atmesti; apsiribota formaliu dalies įrodymų išdėstymu, jų santykis nevertintas. Nuosprendis priimtas, nepatikrinus kiekvieno įrodymo tikrumo (patikimumo), liečiamumo, jų tarpusavio ryšio, taip pat netinkamai taikyti šalių rungimosi, procesinio lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principai (BPK 6, 7 straipsniai).

4.2. Gynėjas nurodo, kad, nors nuosprendžio 54 p. teismo išvardinti neigiami A. K. charakterizuojantys duomenys, tuo pačiu teismas pabrėžtinai didesnę įrodomąją galią skyrė būtent jo parodymams. Skunde keliamas klausimas, kodėl, teismui suvokiant ir vertinant A. K. kaip asocialų, linkusį nusikalsti, nepatikimą asmenį (piktnaudžiaujantį alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis, turintį priklausomybių, benamį), jo parodymai vis tiek sąmoningai iškeliami aukščiau kitų liudytojų ir paties nuteistojo A. T. nuoseklių, neprieštaringų parodymų. Pasak gynėjo, dėl pirmiau nurodytų BPK normų pažeidimų buvo pažeista A. T. teisė į gynybą, teisingą ir nešališką teismą, taip pat pažeistas in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas, kadangi nurodytos aplinkybės suponuoja, kad buvo susiformavęs klaidingas teismo vidinis įsitikinimas, nuomonė ir subjektyvus bylos duomenų vertinimas, kas lėmė netinkamą bylos išsprendimą. Teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią kaltinantiems įrodymams, pilna apimtimi neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė kitų duomenų, kurie turėjo reikšmės bylai nagrinėti ir išspręsti teisingai, padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus – tuo esmingai pažeidė BPK, Konstitucijos ir EŽTK nuostatas, juo labiau – suformuotą kasacinio teismo ir EŽTT praktiką, kadangi tokiu teiginiu parodė savo šališkumą.

4.3. Skunde gynėjas, cituodamas nuosprendžio 54 p., teigia, kad teismas iškraipė A. T. parodymus, nurodydamas, kad 5 akcijų perleidimo sutartys buvo suklastotos, kadangi 2019 m. lapkričio 13 d. A. T. paaiškinime be kita ko nurodyta, kad 4 akcijų pirkimo – pardavimo sutartys buvo pasirašytos, kadangi taip daryti patarė juristas V. V., kad nereikėtų pasirašyti notarinės pirkimo – pardavimo sutarties – išvengti mokesčių notarui; taip pat Registrų centre jis A. K. padavė pasirašyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, du egzempliorius: vienas jiems, o kitas pirkėjui (aktą pasirašė tas pats asmuo, su kuriuo buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) pirmą kartą, kai tik kalbėjo dėl įmonės „N“ pirkimo – pardavimo). Gynėjas pažymi, kad tokiu būdu A. T. ne siekė išvengti sandorio tvirtinimo pas notarą, bet tikėjosi nepatirti papildomų išlaidų, sutaupyti.

4.4. Skunde teigiama, kad teismas, siekdamas pagrįsti A. T. kaltę, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino prieštaringų byloje apklaustų asmenų parodymų. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą parengė advokatas, todėl teismo teiginį, kad šį aktą neva A. T. nurodymu parengė ir surašė buhalterė, paneigia 2019 m. lapkričio 13 d. A. T. paaiškinimas ir liudytojos A. T. apklausos 2019 m. gruodžio 11 d. metu duoti parodymai. Taip pat, nors nuosprendžio 57 p. nurodoma, kad apklausti byloje asmenys nenurodė, kad būtų vežami perduoti naujam akcininkui baldai, telefonai, dviratis, kompiuteriai, pinigai, tačiau jie taip pat nenurodė, kad minėtas turtas nebuvo vežamas perduoti naujam akcininkui, įmonės pirkėjui. Juo labiau, kad liudytojas L. P. 2019 m. gruodžio 10 d. apklausos metu nurodė supratęs, kad įmonė „N“ bus parduodama, A. T. mašinoje matė daug segtuvų, dokumentų, atvykus į aikštelę, taip pat atvyko ir įmonės „N“ pirkėjas su dviem ar trimis žmonėmis. Gynėjas nurodo, esant akivaizdu, kad teismas, darydamas vien kaltinimui naudingą prielaidą, jog byloje nėra parodymų apie įmonės turto vežimą ir perdavimą naujajam akcininkui, pažeidė ne tik in dubio pro reo principą, teisę į teisingą ir nešališką teismą, bet taip pat ir įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuotas BPK 20 straipsnyje.

4.5. Gynėjas skunde pateikia liudytojų L. T., L. P., A. K., P. T., A. K. parodymų ir kitų bylos duomenų, kurie, pasak skundo autoriaus, patvirtina A. T. poziciją, analizę. Nurodo, kad įvertinus A. K. asmenybę, jo išsilavinimo bei technologinio raštingumo lygį, akivaizdu, jog AB „Šiaulių banke“ jis buvo ne vienas, kadangi nėra pasiekęs tokio intelektinio ir technologinio išprusimo lygio, kad veiksmus, susijusius su banko sąskaitos atidarymu, banko prisijungimo generatoriaus išsiėmimu bei panaudojimu, galėtų atlikti individualiai be pagalbos. Teigia, kad A. K., siekdamas išvengti atsakomybės, neigia jam nepatogias aplinkybes, tuo tarpu A. K., net ir nežinodamas su juo buvusių asmenų vardų ir pavardžių, gana išsamiai juos apibūdino ir pateikė tam tikras detales apie automobilį, kuriuo važiavo su asmeniu, jo įvardintu, kaip „p“ (taip vadina, nes asmuo yra be plaukų), į Registrų centrą, kad buvo mėlynos spalvos, „p“ numerį jam davė A.. Minėtas vyras jį nuvežė į banką, kur atidarė sąskaitą. Pasak gynėjo, nekyla jokių abejonių, kad A. K. buvo susitaręs su vienu Andriaus bendrininkų dėl UAB „N“ sąskaitos atidarymo, po ko davė nurodymą P. T. padėti A. K. atlikti bankinio proceso veiksmus – sutarties pasirašymą, sąskaitos atidarymą, prisijungimo generatoriaus išsiėmimą, už ką A. K., tikėtina, gavo atlygį. Vertinant įvykių seką, byloje esančius parodymus, teigia, kad A. labiau buvo tarpininkas ieškant asmens, galinčio fiktyviai įsigyti įmonę, bei atliekant kitus administracinius veiksmus, tačiau pagrindinę nusikalstamą veiką, jos planavimą, organizavimą, bendrininkų paiešką galimai atliko „p“. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo išreikalauti AB „Šiaulių banko“ ir VĮ „Registrų centro“ (duomenys neskelbtini) padalinio vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kurie būtų galėję ne tik pašalinti visus liudytojų parodymų prieštaravimus, bet ir padėję nustatyti konkrečius asmenis, šiose institucijose atlikusius nurodytus veiksmus. Tai pripažintina grubiu BPK pažeidimu, kadangi neišsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas lėmė nepagrįstą A. T. baudžiamąjį persekiojimą, pasibaigusį apkaltinamuoju nuosprendžiu.

4.6. Pasak gynėjo, faktą, kad A. T. realiai pardavė UAB „N“ ir perdavė jos turtą, patvirtina ir tai, kad būtent A. K. buvo UAB „N“ vadovu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., tuo tarpu liudytojų parodymai pagrindžia konkrečias įgaliojimų, automobilių tranzitinių numerių išsiėmimui, datas, kuomet A. T. realiai jau net nebegalėjo išduoti tokių įgaliojimų. Taip pat gynėjas cituoja liudytojų J. P., A. S., M. G. parodymus, bei teigia, kad jų parodymuose nurodyti automobilių pardavėjo bruožų apibūdinimai neatitinka A. T. išvaizdos bruožų, o jie galimai apibūdina A. ar kitus jo bendrininkus. Be to, 2020 m. sausio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas M. G. iš pateiktų asmenų A. T. neatpažino.

4.7. Taip pat gynėjas cituoja 2021 m. balandžio 20 d. specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog negalima nustatyti, ar tyrimui pateiktame dokumente – 2019 m. rugsėjo 25 įgaliojime prie žodžių „Direktorius A. K.“, A. K. vardu pasirašė A. K., A. T., L. P., M. G. ar A. S., o A. K. nuolat kartojo, kad dokumentų, ant kurių pasirašinėjo, turinio neskaitęs, nežiūrėjo. Gynėjo teigimu, neabejotina, kad, jam pasirašant popierius, kurių jis neskaitė, tuo pačiu metu jis galėjo pasirašyti ir įgaliojimus M. G., A. S.. Priešingu atveju A. K. parašus suklastoti galėjo bet kuris asmuo („A.“, „p“ ar kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys). Specialisto išvada nepatvirtina fakto, kad tai padarė būtent A. T., kaip ir faktas, kad 2020 m. vasario 27 d. pastarojo deklaruotoje ir gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasti tušti baltos spalvos lapai su UAB „N“ antspaudu. Juo labiau – nei A. S., nei M. G. nepatvirtino, kad susitikime dėl automobilio dalyvavo būtent A. T.. Tokiu būdu, gynėjo teigimu, pirmos instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nevertino visų surinktų įrodymų visumos, nepašalino jų prieštaravimų, o be kita ko nurodydamas, kad įgaliojimus A. S. ir M. G. suklastojo A. T. ir pastarojo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė ne tik in dubio pro reo principą, nekaltumo prezumpciją, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.

4.8. Toliau skunde gynėjas cituoja teismų praktiką juridinio ir faktinio vadovų atsakomybės atribojimo klausimu ir pažymi, kad A. K. parodymai patvirtina, jog jam buvo sumokėtas atlygis už fiktyvų tapimą UAB „N“ direktoriumi, tačiau teismas neatsižvelgė į nuteistojo A. T., liudytojų L. P. ir P. T. parodymus ta apimtimi, kad jie visi parodė, jog UAB „N“ akcijų pirkime-pardavime dalyvavo dar du ar trys pašaliniai asmenys, būtent kurie ir atliko realų akcijų pirkimą, fiktyviai pirkėju nurodant A. K.. Atkreipia dėmesį, kad pats A. K. parodė, jog jis nepažįsta nei L. T., nei A. T., šią pavardę pirmą kartą išgirdo tyrimo metu. A. K., duodamas parodymus, nuolat mini A., nurodydamas, jog būtent pastarasis derino akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes, o taip pat žadėjo jam atlygį už UAB „N“ akcijų pirkimą, kurį vėliau ir sumokėjo. Teismas nesiaiškino, net nebandė ieškoti šių įvardintų asmenų – A. ir kitų dviejų ar trijų akcijų pirkime dalyvavusių asmenų. Gynėjo teigimu, teismas, nesiaiškindamas kaltų asmenų, nenustatęs jokio ryšio tarp A. T. ir A. K., visą įrodinėjimo naštą perkėlė nuteistajam A. T., taip pažeisdamas teisinėje valstybėje pripažintą principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, kadangi minėtiems asmenims, galimai atlikusiems neteisėtus veiksmus, jokia atsakomybė nekilo. Gynėjas įvardija galimą UAB „N“ akcijų pirkimo-pardavimo eigą, nurodydamas, kad, kai A. T. realiai perdavė UAB „N“ turtą ir realiai pardavė įmonę A. K., pastarasis už atlygį visus gautus įmonės dokumentus ir turtą greičiausiai perdavė A. ar kitiems su juo buvusiems asmenims. Tai, pasak gynėjo, leidžia spręsti, kad A. T. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o būtent minėti asmenys prarado (paslėpė, sunaikino ar kitaip apribojo) bendrovės dokumentus bei pasisavino turtą.

4.9. Gynėjas taip pat pažymi, kad liudytojas P. T. 2021 m. spalio 19 d. apklausos metu parodė, kad kiek girdėjo, A. K. draugas labai dažnai vykdavo į Klaipėdą, o nuosprendžio 62 p. nurodyta, kad iš Šiaulių banko pažymos matyti, jog prie UAB „N“ sąskaitos buvo jungtasi 2018 m. kovo 4 d. du kartus, 2018 m. rugsėjo 5 d. vieną kartą. Pagal IP adresą nustatyta, kad tai UAB „B“ suteiktas adresas, kuris priskirtas (duomenys neskelbtini) mieste, t. y. būtent šiame regione, o ne (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad A. T. faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), o sistemiškai lyginant liudytojų parodymus akivaizdu, kad būtent A. ar kiti jo bendrininkai gyvena ar dažnai lankosi (duomenys neskelbtini). Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, jog nuosprendyje minimus prisijungimus prie banko atliko A. T., nors netgi neturint specialiųjų informacinių technologijų žinių akivaizdu, kad IP adresus galima lengvai paslėpti, pakeisti ar kitaip iškraipyti – fakto, kad bankinius prisijungimus atliko būtent A. T., nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys.

4.10. Skunde gynėjas taip pat aptaria turto pasisavinimo požymius, numatytus BK 183 straipsnio dispozicijoje, teismų praktiką bei liudytojos A. B. parodymus, kad ji, be kita ko, parodė, jog nei dokumentai, nei įmonės turtas iki šiol nėra perduoti nemokumo administratoriui, nėra sudarytas UAB „N“ balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, o pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą A. K. yra UAB „N“ vadovas nuo 2018 metų, todėl tikėtina, kad jis turi visus UAB „N“ dokumentus, o ne buvęs vadovas A. T.. Tai, pasak gynėjo, suponuoja išvadą, kad byloje nėra absoliučiai jokių objektyvių duomenų, jog UAB „N“ galimai buvo padaryta būtent tokio dydžio turtinė žala, kadangi byloje nėra pateikti jokie buhalteriniai dokumentai (kasos knygos, balansas ar kt.), įrodantys būtent tokios pinigų sumos žalos dydį. Gynėjas akcentuoja nuosprendžio 63 p., kuriame nurodyta, kad Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. liepos 14 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugpjūčio 15 d. UAB „N“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp A. T., L. T. ir A. K.. Taip pat pripažinta negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „N“ vienintelio akcininko 2018 m. rugpjūčio 15 d. sprendimas dėl A. T. atšaukimo iš vadovo paskyrimo ir naujo vadovo paskyrimo. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Gynėjas nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 1 nei Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu, nei Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi nepripažino negaliojančiu, kas leidžia spręsti, kad, net ir pripažinus minėtus sandorius negaliojančiais, A. T. realiai perdavė A. K. nurodytus dokumentus ir turtą. Tolimesnis turto likimas išlieka neaiškus, kadangi nėra nustatyta, kokius konkrečius veiksmus su šiuo turtu atliko A. K.. Tikėtina, kad, gavęs nurodytus UAB „N“ dokumentus ir turtą, A. K. juos perdavė A. ar kitiems su juo buvusiems asmenims.

4.11. Gynėjo teigimu, nuosprendžio 66 p. nurodytos aplinkybės dėl lengvojo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 139,96 Eur vertės, taip pat, kad pagal neva suklastotą 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1 buvo perduotas ir vilkikas MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 947,89 Eur – prieštarauja nuosprendžio 64 punkte nurodytiems duomenims. Be to, minėtu atveju yra klaidingai apskaičiuotas neva padarytos turtinės žalos dydis, kuris pagal nuosprendžio 66 punkte pateiktus duomenis yra 159 122,21 Eur. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nuolat kartoja, jog 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 1 buvo suklastotas, tačiau, grįsdamas neva padarytą turtinę žalą, pasisavinant turtą, vadovaujasi būtent minėtu neva suklastotu Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 1. Juo labiau, byloje nėra jokių UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentų, realiai pagrindžiančių UAB „N“ neva padarytą turtinę žalą, o 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1 tokie duomenys taip pat neatsispindi. Gynėjas mano, kad teismas, nesant objektyvių duomenų, A. T. kaltę preziumavo.

4.12. Skunde pažymima ir tai, kad, nors Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pripažino negaliojančiomis UAB „N“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp A. T., L. T. ir A. K., taip pat pripažino negaliojančiu UAB „N“ vienintelio akcininko 2018 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą dėl A. T. atšaukimo iš vadovo paskyrimo ir naujo vadovo paskyrimo, o Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, A. T. realiai atliko minėtus sandorius, kas, pasak gynėjo, suponuoja išvadą, kad UAB „N“ turtas nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo jo žinioje – tai buvo A. K. žinioje esantis turtas. Be to, sprendžiant, ar juridinio asmens vadovas, neteisėtai disponuodamas juridinio asmens turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Pažymi, kad A. T. pardavė UAB „N“, siekdamas visa apimtimi atsisakyti įmonės vadovo pareigų, todėl jau vien tai suponuoja vertinimą, kad jis neturėjo ir negalėjo turėti tikslo pasisavinti įmonės turtą.

4.13. Gynėjas skunde taip pat aptaria nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnyje, sudėties požymius ir teismų praktiką bei šios veikos sudėties požymių nebuvimą nuteistojo A. T. veiksmuose grindžia tais pačiais argumentais. Anot gynėjo, akivaizdu, jog teismams nepripažinus 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 1 negaliojančiu, galima daryti išvadą, kad net ir pripažinus pirmiau minėtus akcijų pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais, A. T. realiai perdavė A. K. nurodytus dokumentus ir turtą, jam nėra žinoma, kur A. K. paslėpė, sunaikino ar kitaip paveikė UAB „N“ dokumentus. Byloje nesiaiškinta ir nėra nustatyta, kokius konkrečius veiksmus su perduotais dokumentais atliko A. K.. Tikėtina, kad, gavęs nurodytus UAB „N“ dokumentus ir turtą, A. K. juos perdavė A. ar kitiems su juo buvusiems asmenims, o pastarieji, siekdami atlikti neteisėtus veiksmus, greičiausiai UAB „N“ dokumentus sunaikino. Tokiu būdu gynėjas teigia, kad A. T. veiksmuose nėra ir šios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, akivaizdu, jog už perduotų dokumentų saugojimą buvo atsakingas A. K., perduodant dokumentus, nuteistasis jau nebuvo UAB „N“ vadovas, be to, jo veiksmuose nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios, kadangi jis perdavė įmonės dokumentus ir tolimesnis likimas buvo A. K. rankose. Šias aplinkybes patvirtina liudytoja A. B., parodžiusi, kad su A. T. susisiekta nebuvo, bankroto administratorius nematė tam pagrindo, nes pagal nutartį iškelti bankroto bylą paskutinis vadovas privalo perduoti įmonės dokumentus. Pagal VĮ „Registrų centro“ išrašą, A. K. buvo UAB „N“ vadovas nuo 2018 metų, todėl tikėtina, kad jis turi visus UAB „N“ dokumentus, o ne buvęs vadovas A. T..

4.14. Skunde gynėjas taip pat cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą bei teismų praktiką taikant baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principą, teigdamas, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas yra civilinių teisinių santykių dalykas. Plungės apylinkės teismas, nustatęs aplinkybes, dėl kurių sudaryti pirmiau minėti akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai ir vienintelio akcininko sprendimas neatitinka sandoriams taikomų civilinių nuostatų, darančių minėtus dokumentus negaliojančiais, juos ir pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento. Gynėjo manymu, akivaizdu, kad šioje situacijoje susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, o baudžiamasis jo ginamojo A. T. persekiojimas už dokumentų klastojimą buvo perteklinis. Kadangi minėti dokumentai prieštaravo civiliniam teisiniam reguliavimui, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir nepaisydamas fakto, jog minėti dokumentai – UAB „N“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys bei UAB „N“ vienintelio akcininko 2018 m. rugpjūčio 15 d. sprendimas dėl A. T. atšaukimo iš vadovo paskyrimo ir naujo vadovo paskyrimo – buvo pripažinti negaliojančiais, išimtinai, pažeidžiant BPK nuostatas ir A. T. procesines bei konstitucines teises, padarė prielaidą, jog UAB „N“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 1 (nors šio dokumento nei Plungės apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas nepripažino negaliojančiu) yra suklastoti. Teismas pripažino A. T. kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, todėl įvertinus visa tai, akivaizdu, kad A. T. turėtų būti išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

4.15. Dėl civilinio ieškinio dydžio skunde nurodoma, kad civilinio ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes byloje nėra absoliučiai jokių objektyvių duomenų, kad UAB „N“ galimai buvo padaryta būtent tokio dydžio žala, kokia nurodyta pareikštame civiliniame ieškinyje, byloje nėra pateikti jokie buhalteriniai dokumentai (kasos knygos, balansas ir kt.), įrodantys būtent tokios pinigų sumos žalos dydį. Be to, gynėjas pastebi, kad nuosprendžio 64 punkte nurodyta UAB „N“ padaryta turtinė žala 150 034,36 Eur, o jau pagal 66 punkte pateiktus duomenis ji siekia 159 122,21 Eur. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nors nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 1 buvo suklastotas, tenkino civilinį ieškinį, reiškiamą absoliučiai jokiais objektyviais duomenimis ar finansiniais UAB „N“ dokumentais nepagrindžiant reikalaujamos sumos, vadovaujantis būtent tuo pačiu neva suklastotu Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 1. Juo labiau, byloje nėra jokių buhalterinių UAB „N“ dokumentų, realiai pagrindžiančių UAB „N“ neva padarytą turtinę žalą, o 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1 tokie duomenys taip pat neatsispindi. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo atmesti A. T. bendrovės UAB „N“ pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 150 034,36 Eur priteisimo.

4.16. Skunde aptariant bausmės paskirtį, teisingos ir tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimo reikšmę, aktualią kasacinio teismo praktiką bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, gynėjas teigia, jog A. T. nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, visiškai neadekvatu nekaltą asmenį nubausti laisvės atėmimo bausme. Tačiau, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų neišteisinti A. T., tuo, kad jis atliks realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti bausmės tikslai ir tai turės įtakos jo psichologinei gerovei, mąstymui, elgesiui. Gynėjas ypač akcentuoja konstitucinę jurisprudenciją, pagal kurią bausmė turi būti derinama su žmogiškumo, pagarbos žmogui, jo orumui išsaugojimu, o bausmės tikslas – atkurti nusikaltimu pažeistą tvarką, užtikrinti žmonių saugumą ir resocializuoti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ne priešingai – atriboti jį nuo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar draugų, kurie būdami šalia gali daryti didesnę įtaką A. T., jo teigiamiems pokyčiams ir savikritiškam suvokimui apie galimai padarytus veiksmus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad leistinais ir teisėtai surinktais įrodymais nėra įrodyta A. T. kaltė, suklastojus dokumentus ir juos panaudojus, paslėpus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir pasisavinus įmonės turtą, skunde prašoma išteisinti A. T.. Vis dėlto, teismui neišteisinus ginamojo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, prašo pripažinti, jog pirmos instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skiriant nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 2 metams, neatitinka teisingumo principo. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, bausmė turėtų būti švelninama, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą arba visiškai atidedant paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas ir nuteistasis A. T. gynėjo apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo A. T. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistojo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašo jį išteisinti, taip pat skunde reiškiamas alternatyvus prašymas nuteistajam švelninti paskirtą bausmę - vietoje laisvės atėmimo bausmės paskirti laisvės apribojimo bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai atidėti. Apeliacinis skundas argumentuojamas pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu.

7. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje akivaizdžiai išreiškė savo šališkumą ir išankstinį vidinį įsitikinimą nurodydamas, kad netiki A. T. parodymais. Pasak gynėjo, įrodymai, kuriais vadovavosi teismas, yra itin silpni ir neįrodantys, kodėl A. T. pozicija yra netinkama, taip pat teismas padarė esminių BPK pažeidimų, nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikdamas vieniems įrodymams ir netinkamai įvertindamas kitus, kaltinantiems įrodymams suteikdamas prioritetą, o teisinančius atmesdamas.

8. Taigi, apeliaciniame skunde reiškiama kritika byloje atliktam įrodymų vertinimui, kaip netinkamam, neišsamiam, nevertinant ar netinkamai vertinant gynėjo nurodomas, jo nuomone, svarbias aplinkybes. Gynėjas, pateikdamas savitą byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. T. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn neteisingos.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, neturi pagrindo sutikti su gynėjo skundo argumentais dėl nepagrįsto A. T. nuteisimo. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas netinkamas byloje ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų vertinimas, sąlygojęs, gynėjo manymu, ir baudžiamojo įstatymo normų taikymo pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su skunde pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu, formuojančiu priešingą išvadą nei padaryta pirmosios instancijos teismo. Priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas dėl A. T. padarytų veiksmų teisinio vertinimo, jo kaltės įrodytumo.

10. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Savo ruožtu, proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl įrodymų tyrimo apimties ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji, jų gynėjai ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistojo A. T. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, su kuriuo nesutikti nėra objektyvaus pagrindo. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus byloje, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus – nuteistojo, liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės.

12. Kita vertus, nustačius, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeisti BK XXVIII ir BK XXXII skyriaus straipsniai, kuriais buvo sušvelnintos bausmės ir kitokiu būdu palengvinta nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinė padėtis, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir suformuota teismų praktika, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuojamos pagal naujosios redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, nuteistajam A. T. iš naujo paskiriant ir subendrinant bausmes.

Dėl teismo šališkumo

13. Gynėjo skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi turėjo išankstinį vidinį įsitikinimą ir šališkumą ginamojo A. T. atžvilgiu dėl jo pateiktos įvykių versijos, nurodydamas, jog netiki pastarojo parodymais, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir nuosprendyje aptartiems įrodymams. Šie apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą.

15. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, Nr. 2K-193/2010, Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K- 163-303/2023; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio (nutarties) motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, Nr. 2K-486/2014, Nr. 2K-300-697/2019, Nr. 2K-163-303/2023), taip pat nešališkumo principo neįgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (pavyzdžiui, nuteistasis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016).

16. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veika turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K- 73-495/2022, Nr. 2K-193-648/2022). BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

17. Gynėjas skunde esminius BPK pažeidimus grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 53 ir 56 punktuose nurodė, jog netiki nuteistojo A. T. parodymais ir paaiškinimais, kas, pasak gynėjo, rodo akivaizdų teismo šališkumą. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi iš bylos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, o ne tik, kaip nurodo gynėjas, nuteistojo A. T. kaltę pagrindžiančius įrodymus, nepadarė klaidų dėl jų turinio, aiškiai išdėstė, kokiais įrodymais grindžia daromas išvadas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo versiją, kaip prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams, išsireiškė netikintis ja, nesuponuoja išvados, kad teisėjas, nagrinėjęs bylą, turėjo išankstinį nusistatymą prieš kaltinamąjį A. T. ir nerodo nei BPK nuostatų ar esminio įrodymų vertinimo pažeidimų, nei teismo šališkumo. Gynėjo skundo argumentai, susiję su tuo, kaip teismas turėjo vertinti atskirus byloje esančius duomenis ar jų visumą, nepagrįsti, kadangi faktinių aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimas, nenustačius esminių jų nustatymo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, yra teismo kompetencija.

18. Matyti, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, teisiamuosiuose posėdžiuose patikrino teisėtais būdais gautus bylos duomenis, t. y. apklausė kaltinamą asmenį, liudytojus, pagarsino jų parodymus, ištyrė dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir juos pagrįstai pripažino įrodymais, pagrindžiančiais A. T. kaltę, padarius skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas. Priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių duomenų atitiktį įrodymams keliamiems reikalavimams ir jų įrodomąją vertę bei tinkamai nustatė visus nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Be to, įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, Nr. 2K- 421/2013, Nr. 2K- 187- 976/2023).

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. T. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį pagrįstai grindė ne tik apeliaciniame skunde gynėjo ginčijamais A. K. parodymais, tačiau ir išsamia bei nešališka kitų bylos duomenų, kurie jungiasi į nuoseklią ir nepertraukiamą įrodymų grandinę, analize. Nuteistojo kaltė pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu, o gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra deklaratyvūs. Kaip minėta, vien tai, jog teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei pageidauja apeliantas, savaime nereiškia, kad įrodymai įvertinti, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir priimdamas nuosprendį dėl A. T. kaltumo, nebuvo šališkas ir nepažeidė BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir nuosprendžio surašymą.

Dėl įrodymų, kuriais grindžiama A. T. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, vertinimo

20. Skundžiamu nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, teismui konstatavus, kad jis, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. būdamas UAB ,,N“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. – faktiniu UAB „N“ direktoriumi, suklastodamas tikrus dokumentus – 2018 m. liepos 14 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugpjūčio 15 d. UAB „N“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1 bei šiuos dokumentus panaudodamas, pasisavino UAB ,,N“ bendros 150 034,36 Eur vertės turtą ir padarė UAB „N“ didelę – 150 034,36 Eur – turtinę žalą. Taip pat A. T., būdamas atsakingas už UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, padarydamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo pažeidimus, paslėpė UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „N“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

21. Nuteistasis A. T. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, tvirtino, įmonę pardavęs su vienu kreditoriumi, su kuriuo atsiskaitė, iš kur po to atsirado jų daugiau ir kas vyko su bendrove, nežinantis. Nurodė įmonę „N“ pardavęs ir realiai perdavęs visus dokumentus ir turtą, nurodytą Dokumentų perdavimo ir priėmimo akte įmonės pirkėjui A. K.. Teigė, jog jokio UAB „N“ turto nepasisavino, jokių dokumentų neklastojo ir buhalterinės apskaitos dokumentų neslėpė. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje nuteistasis A. T. neigė savo kaltę, nurodydamas, kad dėl įmonės pardavimo viską padarė teisėtai (t. 28, b. l. 22–25). Ikiteisminio tyrimo metu pateikta detali jo pozicija atsispindi 2019 m. lapkričio 13 d. pateiktame rašytiniame paaiškinime - nusprendė parduoti bendrovę „N“, nes turėjo dar kitą įmonę ir fiziškai nespėjo su dviem įmonėmis dirbti. Vykstant į (duomenys neskelbtini) susitikti su įmonės pirkėju, automobilyje AUDI A6 vežėsi ir visus „N“ dokumentus bei turtą, išvardintą 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1, šį automobilį kartu su jame buvusiais UAB „N“ dokumentais ir kitu įmonės turtu perdavė naujajam įmonės pirkėjui A. K.; pastarasis viską sutikrino ir už įmonę nuteistajam sumokėjo 10 000 eurų grynais pinigais (t. 25, b. l. 112–113).

22. Nuteistojo A. T. parodymai dėl bendrovės pardavimo ir jos turto bei dokumentų perdavimo viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikta nuteistojo parodymų analizė, lyginant ir vertinant juos su kitais byloje esančiais duomenimis, pagrindžia išvadą, kad, priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, nuteistojo parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir nuosprendyje aptartiems įrodymams, kurie ištirti ir įvertinti laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų atskirose BPK 20 straipsnio dalyse.

23. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad buvo pasirašytos penkios UAB „N“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys: 2018 m. liepos 14 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugpjūčio 15 d., kuriomis 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų parduotos A. K.. Taip pat buvo pasirašytas 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 1, pagal kurį A. K. perduodamas UAB „N“ ilgalaikis turtas bei įmonės kasoje esantis pinigų likutis.

24. Liudytojas L. P., apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodė, jog vyko kartu su nuteistuoju A. T. į (duomenys neskelbtini) automobiliu AUDI A6, kuriame matė sudėtų daug segtuvų, įvardino apie 30-50 vnt. segtuvų, kurie, kaip nurodė, buvo sudėti tiek bagažinėje, tiek ant galinės sėdynės (t. 27, b. l. 110– 113; t. 29, b. l. 46–52). Jis paneigė aplinkybę, kad kartu naujam savininkui buvo vežami daiktai – baldai, telefonai, dviratis, kompiuteriai ar pinigai, o jeigu ir buvo vežami baldai – tai labai maži. Šiais parodymais paneigta nuteistojo A. T. parodymų dalis apie bendrovės turto vežimą automobiliu AUDI A6, vykstant į (duomenys neskelbtini). Be to, apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu apklausiant nuteistąjį, pastarasis, atsakydamas į gynėjo klausimus, parodė, kad dalis turto, t. y. baldai, nurodyti Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte, nebuvo vežami naujam pirkėjui perduoti, dėl jų yra kreipęsis su pareiškimu į policiją, nes jų net nėra pirkęs, o tiesiog buvo pasinaudota jo įmone tiems baldams įsigyti. Taip pat nuteistasis suabejojo, ar A. K. buvo perduotas ir dviratis, kuris taip pat atsispindėjo UAB „N“ balanse ( t. 29, b. l. 46–52). Įvertinus minėtus duomenis, akivaizdu, jo nuteistojo aiškinimas apie tokio didelio kiekio dokumentų segtuvų gabenimą lengvuoju automobiliu kartu su Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte išvardintu kitu turtu (baldais, kompiuteriais, dviračiu ir kt.) yra nelogiškas ir nepagrįstas.

25. Nuteistojo A. T. parodymus apie bendrovės dokumentų ir turto perdavimą A. K., kaip bendrovės pirkėjui paneigė liudytojus apklaustas A. K.. Nors gynėjas apeliaciniame skunde kritikuoja minėto liudytojo parodymus, kaip nenuoseklius, prieštaringus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo A. K. parodymų patikimumu. Iš šio liudytojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, po nagrinėjamo įvykio praėjus mažesniam laiko tarpui, jis keletą kartų detaliai ir nuosekliai dėstė visas jam žinomas aplinkybes. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, liudytojas, nors ir nurodė tam tikrų aplinkybių neprisimenantis, o atskiras nurodė netiksliai, dėl esminių aplinkybių jo parodymai buvo nuoseklūs, nors ir ne tiek detalūs, kas paaiškinama nuo įvykio praėjusiu nemažu laiko tarpu.

26. Liudytojas A. K. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, tačiau ne kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, nuosekliai nurodė, jog pažįstamas supažindino jį su A. (A. Š.), kuris suvedė jį su kažkokiu žmogumi, kuriam reikėjo atsidaryti įmonę, už dokumentų pasirašymą jam, A. K., buvo pažadėta 100 Eur. Jis, A. K., būdamas priklausomas nuo alkoholio ir nesuvokdamas, ką reikės daryti, o tikėdamasis už šias paslaugas gauti atlygį, A. prašymu sutiko pasirašyti dokumentus. Apie UAB „N“ nieko negalėjo pasakyti, o už įmonės atidarymą jam buvo sumokėti pinigai. Jam buvo duoti pasirašyti dokumentai, kuriuos jis pasirašė neskaitęs jų turinio. Jokių dokumentų ir jokio turto jis neperėmė, nematė, automobiliai jam nebuvo perduoti, jokios įmonės veiklos nevykdė ( t. 6, b. l. 177–180; t. 7, b. l. 19–22, 46–48, 67–70).

27. Atlikto įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu teismo posėdyje buvo pateikti dokumentai iš kitos baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21377-19), kurioje taip pat liudytoju buvo apklaustas A. K., iš pateikto apklausos protokolo matyti, kad jis detaliai paaiškino UAB „N“ dokumentų pasirašymo aplinkybes ir priežastis. Be kita ko, jis nurodė, jog jam už dokumentų pasirašymą buvo pažadėta 100 eurų; sutartą dieną susitikus su A. Š., kartu buvo dar du asmenys, kurių nežino; pasirašius įmonės dokumentus, jam buvo sumokėti pinigai; UAB „N“ ūkinėje veikloje nedalyvavo, šios bendrovės dokumentų neturėjo, niekas jam jų neperdavė (t. 28, b. l. 136–138).

28. Gynėjas skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė neigiamai A. K. apibūdinančius duomenis (linkęs nusikalsti, asocialus, nepatikimas), jo parodymais patikėjo, tačiau nepatikėjo teigiamai charakterizuojamo nuteistojo A. T. parodymais. Sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo. Pasisakant dėl šios aplinkybės, pažymėtina, kad pats nuteistasis A. T. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apibūdino A. K. (UAB „N“ akcijų pirkėją), kaip atrodžiusį, apsirengusį normaliai, gal nespindėjusį ypatingu intelektu, bet ne kaip asocialų (t. 28, b. l. 22–25). Be to, kaip minėta, A. K. parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, o byloje ištirtais įrodymais nustatyti duomenys patvirtina būtent A. K., o ne nuteistojo A. T. parodymus. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas būtent A. K. parodymams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę. Kaip minėta, teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė – įrodymus vertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje – ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės.

29. Byloje pateikti A. K. charakterizuojantys duomenys – A. K., gim. 1981 m., yra benamis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 27, b. l. 91–92, 107), daug kartų teistas už vagystes bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą troleibuse ar autobuse be bilieto, paskirtų baudų nesumokėjo, turi priklausomybių, kaip ir pats nurodė, yra priklausomas nuo alkoholio (t. 6, b. l. 90–170). Tačiau gynėjo skunde pateikiama subjektyvi nuomonė apie minėto liudytojo asmenybę nesudaro pagrindo neigiamam liudytojo duotų parodymų turinio vertinimui, kai mano gynėjas, ir jo nemenkina.

30. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad buvo pasirašytos penkios paprastų vardinių nematerialinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kiekvienoje nurodant, kad A. K. yra perleidžiama po 20 vnt. (20 procentų) UAB „N“ akcijų. Kaip minėta, liudytojas A. K. patvirtino, kad jis minėtas akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pasirašė už jam pažadėtą 100 eurų atlygį, pasirašomų sutarčių turinio neskaitė, pinigų už akcijas nemokėjo. Liudytojas nurodė sutikęs su pasiūlymu pasirašyti dokumentus, kadangi jam, kaip priklausomam nuo alkoholio, neturinčiam nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo svarbus tik atlygis. Todėl nurodytos aplinkybės ir A. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys paneigia nuteistojo A. T. parodymus, kad bendrovę pardavė už 10 000 eurų, nes priešingai – A. K. tokios sumos negalėjo turėti ir sumokėti, o už dokumentų pasirašymą pats gavo 100 eurų.

31. Pagal byloje esantį 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1 A. T. perdavė, o A. K. priėmė šiuos UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą: - laikotarpio nuo 2016-01-22 iki 2018-07-31 Prekių ir paslaugų PVM sąskaitos faktūras (10 bylų), - laikotarpio nuo 2016-01-22 iki 2018-07-31 Kasos pajamų ir išlaidų orderius (1 bylą), - laikotarpio nuo 2016-01-26 iki 2018-05-25 Prekių ir paslaugų pardavimo PVM sąskaitas faktūras (2 bylas), - laikotarpio nuo 2016-01-22 iki 2018-05-25 išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą (1 bylą), - laikotarpio nuo 2016-01-22 iki 2018-07-31 Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą (2 bylas), - laikotarpio nuo 2014-09-03 iki 2018-07-10 Kasos knygą (3 bylas), - laikotarpio nuo 2016-02-01 iki 2018-07-31 Banko dokumentus (1 bylą), - laikotarpio nuo 2016-01-25 iki 2017-10-06 Darbo sutarčių registravimo žurnalą ir sutartis (2 bylas), - laikotarpio nuo 2016-01-19 iki 2018-06-08 įvairius dokumentus (1 bylą), - dviratį Shocklaze Croxer, kurio vertė 297,50 Eur; - kompiuterį ASUS X556UQ, kurio vertė 244,39 Eur; - baldus, kurių vertė 8288,1 Eur; - kompiuterį Apple Macbook AIR, kurio vertė 448,61 Eur; - lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 139,96 Eur; - vilkiką MAN TGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 947,89 Eur; - mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone 732 GB, kurio vertė 386,74 Eur; - Luminor banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), - Šiaulių banko kortelę, - Luminor banko prisijungimo generatorių, - Šiaulių banko prisijungimo generatorių, - įmonės antspaudą, - mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone X64GB, kurio vertė 146,28 Eur; - mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S9 Plius 256GB G965F, kurio vertė 123,97 Eur - ilgalaikį turtą iš viso už 22 023,44 Eur bei 137 098,77 eurų pinigų likutį, esantį UAB „N“ kasoje 2018-08-16 duomenimis.

32. Pasak nuteistojo A. T., naujajam UAB „N“ pirkėjui jis perdavė visus dokumentus ir turtą, nurodytą 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1, išskyrus, kaip patikslino apeliacinės instancijos teisme, kad nebuvo perduoti baldai ir neprisiminė, ar buvo perduotas dviratis. Teigė, kad A. K. viską sutikrino, dėl perimamo turto pretenzijų neturėjo. Tačiau byloje surinkti objektyvūs duomenys šią nuteistojo poziciją paneigia ir patvirtina būtent A. K. parodymus, kad minėtas turtas ir įmonės dokumentai jam nebuvo perduoti.

33. Iš 2020 m. vasario 27 d. kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos nuteistojo A. T. gyvenamojoje vietoje, metu buvo rasti UAB ,,N“ dokumentai (nesusiję su nurodytais 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1), taip pat nešiojamasis kompiuteris ASUS, modelis Nr. X556UQ (t. 14, b. l. 144–148), kuris buvo nurodytas minėtame akte prie A. K. perduotų daiktų. 2021 m. vasario 15 d. apžiūros protokole (t. 15, b. l. 21–24) užfiksuota, kad kompiuteryje rasti bendrovės dokumentai koreguoti vėliau nei 2018 m. rugpjūčio 16 d., buvo rastos transporto priemonės Audi A6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo bei 6 transporto priemonės nuotraukos, taip pat transporto priemonės MAN TGA, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo nuotraukos. Tos pačios kratos metu nuteistojo A. T. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir trys baltos spalvos popieriaus lapai (tušti) su UAB „N“ antspaudu (t. 15, b. l. 43–49).

34. Nuteistojo parodymus, kad visą bendrovės turtą perdavė naujajam pirkėjui bei akcininkui A. K., paneigia ir byloje esantys duomenys apie 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1 nurodytų automobilių pardavimus. Byloje pateikti duomenys, kad minėtas vilkikas MAN TGA bei automobilis AUDI A6 buvo pardavinėjami „Autoplius.lt“ tinklapyje, skelbimus patalpino tiek L. P., tiek pats nuteistasis A. T. (t. 9, b. l. 115–118, 121–122, 123–126). Iš 2021 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus UAB ,,Autoplius“ 2020 m. lapkričio 6 d. pateiktą dokumentą – skelbimą dėl „Audi A6“ pardavimo, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo publikuoti https://autoplius.lt tinklalapyje skelbimai apie automobilių pardavimą, naudojant telefono numerį +370 698 82 802, kurio naudotojas yra A. T. (t. 9, b. l. 123–126).

35. Teisme liudytoja buvo apklausta UAB „G“ direktorė R. Č., kuri dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė duomenis apie tai, kad https://autoplius.lt tinklalapyje buvo patalpintas skelbimas apie automobilius MAN TGA, AUDI A6, BMW 5258i pardavimą (t. 4, b. l. 49, 61). Iš UAB „Diginet LTU“ (Autoplius.lt) pateiktų ir apžiūrėtų 2021 m. gegužės 5 d. bei 2021 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolais (t. 9, b. l. 107–114, 115–16, 121–121, 123–124) duomenų matyti, kad UAB „N“ automobilių pardavimo skelbimų patalpinimo tinklalapyje https://autoplius.lt datos (vilkikas MAN TGA nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., automobilis AUDI A6 nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. kovo 13 d.) patvirtina, kad minėti automobiliai buvo pardavinėjami jau po UAB „N“ akcijų pardavimo ir juos pardavinėjo ne naujasis bendrovės savininkas A. K..

36. Be to, byloje nustatyta, kad minėtame Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1 nurodytas vilkikas ,,MAN“ kartu su jame paliktais rakteliais buvo rastas nesaugomoje gamybinės teritorijos aikštelėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš kur ir buvo paimtas antstolio bei perduotas saugojimui išieškotojui UAB „G“ ( t. 4, b. l. 36– 40, 101). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. Č., kuri ir nurodė šio vilkiko suradimo vietą antstoliui, atsitiktinai sužinojusi, kad vilkikas yra pardavinėjamas (t. 4, b. l. 3–7). Automobilio AUDI A6 pardavimo faktą patvirtina iš Lenkijos Respublikos gauta medžiaga pagal byloje išduotą Europos tyrimo orderį – kad automobilį AUDI A6 K. K. pirko Lietuvoje 2019 m. gegužės 14 d. iš UAB „N“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 24, b. l. 54–63, 97– 110).

37. Šie duomenys paneigia nuteistojo A. T. parodymus, kad bendrovės pardavimo dieną pirkėjui A. K. perdavė visą turtą, išvardintą Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1, kartu su UAB „N“ dokumentais bei turtu, perdavė ir automobilį AUDI A6, kurį nuvarė į (duomenys neskelbtini), taip pat ir vilkiko „MAN“ raktelius, informuodamas, kur palikta pati transporto priemonė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus, jog naujajam įmonės pirkėjui buvo perduotas visas turtas, išvardintas akte Nr. 1, atmetė, kaip gynybinius, bandant atsakomybę perkelti kitam asmeniui, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems objektyviems duomenims bei pagrįstai rėmėsi A. K. parodymais, kuriuos, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina jau aptarti bylos įrodymai.

38. Esant tokiems duomenims, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad minėtose UAB „N“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse bei Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1 išdėstyti ir įtvirtinti aiškiai neteisingi tikrovės neatitinkantys duomenys, kad bendrovės akcijos už 10 000 eurų buvo parduotos A. K. ir kad jam, kaip naujam bendrovės akcijų savininkui, perduota bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas; bylos duomenimis nustatyta, jog A. K. nuteistajam A. T. už bendrovės akcijas pinigų nemokėjo, dokumentus sutiko pasirašyti tik dėl jam pasiūlyto atlygio, bendrovės dokumentų ir turto neperėmė, o, būdamas užregistruotas kaip bendrovės akcininkas ir vadovas, jokios veiklos nevykdė, apie tolesnį jos likimą nieko nežino. Bylos duomenys patirtina ir tai, kad būtent A. T., parduodamas bendrovę, sumokėjo A. K. už dokumentų pasirašymą ir tapimą UAB „N“ vadovu. Todėl pritartina pirmosios instancijos išvadai, kad minėti dokumentai buvo suklastoti, juose užfiksuojant tikrovės neatitinkančius duomenis.

39. Nors gynėjas laikėsi pozicijos, kad pats A. T. buvo apgautas sukčių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą byloje bei išanalizavusi surinktus įrodymus, neturi pagrindo pritarti tokiai pozicijai. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent A. T. iniciavo bendrovės akcijų pardavimo procesą, o ne A. K. savo inciatyva ieškojo, kas parduoda bendroves; L. P. tarpininkavo A. T., per A. Š. surasdamas bendrovės pirkėją. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, 2024 m. vasario 13 d. posėdyje prokurorė pateikė duomenis iš kitos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžiu be kitų nuteistųjų nuteistas L. P.. Pateikti kratos ir telefono apžiūros protokolai patvirtina, kad kratos, 2020 m. sausio 24 d. atliktos L. P. namuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen,, (duomenys neskelbtini) r., metu buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone PRO“, 2020 m. lapkričio 4 d. atliktos šio telefono apžiūros metu buvo užfiksuota, kad L. P., susirašinėdamas su A. Š. trumposiomis žinutėmis, pastarajam pateikia parduodamos UAB „N“ duomenis bei prašo atsiųsti A. K. asmens duomenis (t. 28, b. l. 131, 132, 133). Liudytoju apklaustas A. Š. patvirtino, jog jis užsiima įmonių pirkimu – pardavimu, ir jis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tarpininkavo, surasdamas pirkėją A. K.. Taigi akivaizdu, kad minėti A. K. asmens duomenys buvo reikalingi įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad susirašinėjimą dėl A. K. duomenų L. P. su A. pradėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d., kai įsiteisėjo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis dėl skolos priteisimo iš UAB „N“ įmonei „G“ ir buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo UAB „G“ naudai. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas L. P. negalėjo paaiškinti rasto susirašinėjimo aplinkybių, motyvuodamas, kad informacija yra sena, neprisimena. Taigi nurodyti duomenys leidžia pagrįstai abejoti L. P. parodymais apie tai, kad jis tik padėjo nuteistajam A. T. nuvežti UAB „N“ dokumentus perduoti naujajam bendrovės pirkėjui, o apie bendrovės pardavimą kitų aplinkybių jis nežino.

40. Nors gynėjo skunde teigiama, kad nuteistojo A. T. parodymus dėl bendrovės pardavimo patvirtina jo žmonos L. T. parodymai, teisėjų kolegija sprendžia priešingai, nes ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja pastaroji nepatvirtino, jog kartu su sutuoktiniu buvo susitikę su naujuoju UAB „N“ pirkėju, priešingai, ji nurodė to pirkėjo net nemačiusi, o taip pat nematė, ir ar A. T. automobilyje vežėsi kokius nors įmonės dokumentus ar daiktus (t. 3, b. l. 28–31).

41. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. T. vadovaujama bendrovė UAB „N“ dirbo pelningai. 2021 m. vasario 15 d. apžiūros protokole užfiksuota atlikta UAB ,,N“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus (pateiktų VĮ Registrų centrui) apžiūra, dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos vyr. specialistei V. V.. Nustatyta, kad pagal pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB ,,N“ dirbo pelningai, t. y. pardavimo pajamos viršijo pardavimo savikainą 28 635 eurais, nuo kurių buvo priskaičiuotas 4 295 Eur pelno mokestis. Pagal pateiktą balansą (sutrumpintą) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad UAB ,,N“ balanse užregistravo 46 967 eurų nepaskirstyto pelno (nuostolių). Taip pat įmonės trumpalaikis turtas sudaro 170 218 eurų, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 132 165 eurų, t. y. UAB „N“ 2017 metais dirbo pelningai (t. 22, b. l. 121–125, 126–127). Įmonės pelningą veiklą patvirtina ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1 nurodyti duomenys, t. y., kad perduodamas bendrovės ilgalaikis turtas 22 023,44 eurų vertės ir kasoje esantis pinigų likutis 137 098,77 eurai. Pats nuteistasis A. T. teigė, kad jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo tik vienas kreditorius, su kuriuo galiausiai jis atsiskaitė. Minėti duomenys leidžia abejoti situacijos, kai skubotai pardavinėjama pelningai veikianti bendrovė, turinti ganėtinai daug turto ir neturinti skolų už palyginti nedidelę kainą – 10 000 eurų, kurios pirkėjas A. K., nemokėjo, logika ir ekonominiu tikslingumu.

42. Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. T. į klausimą dėl UAB „N“ veiklos atsakė, kad bendrovė pagrinde užsiiminėjo krovinių ekspedijavimu, mediena neprekiavo, nurodė, kad nebent vienas sandoris galėjo būti. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingai –Šiaulių banko 2020 m. sausio 29 d. atsakymu į 2020 m. sausio 28 d. paklausimą (t. 21, b. l. 17–26) pateiktas UAB „N“ sąskaitos išrašas nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., iš kurio matyti, kad UAB „N“ vertėsi ne tik transporto paslaugų teikimu, bet bendrovės veikla buvo susijusi ir su medienos verslu – gautos įmokos iš užsienio įmonių, Lietuvoje atlikti avansiniai mokėjimai už medienos gaminius, taip pat 2 kartus atlikti mokėjimai Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams už prekių kilmės sertifikatų tvirtinimą. Ši dokumento analizė parodo, kad A. T. vadovaujama UAB „N“ vertėsi ne tik transporto paslaugų teikimu, bet ir veikla, susijusia su medienos gaminiais.

43. Dėl gynėjo skundo argumentų apie juridinio ir faktinio UAB „N“ vadovų atsakomybės atribojimą pabrėžtina, kad, konstatavus, jog UAB „N“ akcijų pardavimas ir naujo vadovo A. K. paskyrimas buvo fiktyvus, turint tikslą nuslėpti ir pasisavinti bendrovės turtą, nuteistasis A. T. ir toliau buvo faktinis UAB „N“ vadovas, todėl pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

44. A. T. nusikalstamą sumanymą patvirtina ir tai, kad visos UAB „N“ prikimo–pardavimo akcijos, nors ir juose nurodytos skirtingos jų sudarymo datos (2018 m. liepos 14 d., liepos 20 d., rugpjūčio 1 d., rugpjūčio 9 d., rugpjūčio 15 d.), buvo pasirašytos tą pačią dieną, be to nesilaikant privalomos notarinės sutarčių sudarymo formos. Šias aplinkybes patvirtino tiek nuteistasis, tiek jo sutuoktinė L. T., ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad dėl UAB „N“ akcijų pardavimo (duomenys neskelbtini) lankėsi tik vieną kartą, visus dokumentus vienu metu pasirašė advokatų kontoroje, pirkėjas ten nedalyvavo (t. 3, b. l. 28–31). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamas UAB „N“ pardavimo sutartis nuteistasis A. T. sudarė tik dėl akių, siekdamas sukurti teisinio pagrindo perleisti bendrovės dokumentus ir turtą naujajam bendrovės vadovui vaizdą, iš tiesų turėdamas tikslą neteisėtai ir neatlygintinai perimti (pasisavinti) bendrovės lėšas ir turtą bei paversti juos nuosavu turtu. Nors skunde aiškindama, kodėl parduodant bendrovės akcijas nesilaikyta privalomos notarinės formos – kad UAB „N“ pardavimas buvo įformintas, pasirašant penkias sutartis advokato kontoroje, nes siekta išvengti mokesčių notarui, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nuteistajam A. T. buvo žinoma apie privalomą notarinę sutarties formą, tačiau tokiu būdu jis veikė, siekdamas aukščiau paminėto nusikalstamo tikslo.

45. Esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, pagrįstai nustatyta, jog nuteistasis A. T. žinodamas, kad UAB „N“ dokumentų ir turto neperduos, taip pat kad akcijų A. K. neįgis, o jis (A. T.) ir toliau vadovaus UAB „N“, tyčia pasisavino svetimą UAB „N“ bendros 150 034,36 eurų vertės turtą. Jis norėjo taip veikti, kadangi turėjo būtent tokį nusikalstamą sumanymą.

46. Gynėjo skunde ginčijama skundžiamame nuosprendyje nustatytas UAB „N“ padarytos turtinės žalos dydis, teigiant, kad byloje nėra duomenų apie UAB „N“ balansą, kokį turtą turėjo bendrovė, taip pat nurodoma, kad teismas, padaręs išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 1 yra suklastotas, būtent juo rėmėsi, spręsdamas kokio dydžio turtinė žala bendrovei „N“ buvo padaryta.

47. Šis gynėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Nuteistojo A. T. parodymais nustatyta, kad perduodamų UAB „N“ dokumentų ir turto sąrašą jo nurodymu parengė buhaltere dirbusi jo motina A. T.. Pastaroji, apklausta liudytoja, patvirtino, kad minėtą aprašą sudarė pagal UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentus; dokumentų ir turto apraše ji nurodė ir pinigų likutį kasoje. Todėl darytina išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 1 buvo sudarytas, remiantis bendrovės dokumentais. Kaip minėta, šis aktas skundžiamame nuosprendyje pripažintas suklastotas tik ta apimtimi, kad juo patvirtinta objektyvios tikrovės neatitinkanti aplinkybė – kad nuteistasis A. T. perdavė, o A. K. perėmė Dokumentų priėmimo ir perdavimo akte nurodytus UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį dokumentą vertino, pasisakydamas dėl padarytos turtinės žalos. Plačiau dėl UAB „N“ padarytos turtinės žalos dydžio bus pasisakyta vėliau, atsakant į gynėjo argumentus dėl civilinio ieškinio pagrįstumo.

48. Taip pat, priešingai nei teigiama skunde, A. T. pagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kadangi jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, tuo padarant didelę žalą – kaip minėta, jis savo parašu patvirtino melagingus duomenis UAB „N“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse apie tai, kad jis pardavė A. K. iš viso 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, iš viso gaudamas iš jo 14 481 eurų piniginių lėšų bei panaudojo šias akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pateikdamas jas VĮ Registrų centrui įregistruoti A. K. naujuoju UAB „N“ akcininku ir direktoriumi. Taip pat, kaip jau buvo aptarta, A. T. suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, jį pasirašydamas ir taip patvirtindamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog jis, A. T., perdavė, o A. K. perėmė minėtame dokumente išvardintus UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą, nors nei dokumentų, nei turto neperdavė.

49. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl neteisingo A. T. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Gynėjas nepagrįstai teigia, kad nuteistojo veiksmuose nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios, bendrovės dokumentus jis perdavė A. K., todėl tolimesnis dokumentų likimas buvo būtent pastarojo rankose, o byloje nebuvo nustatyta, kokius konkrečiai veiksmus su perduotais dokumentais atliko A. K.. Kaip minėta, byloje ištirtais įrodymais buvo nustatyta, kad A. T. tyčia imitavo UAB „N“ akcijų pardavimą A. K. bei bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto perdavimą pastarajam, žinodamas, kad jis A. K. bendrovės akcijų neparduos ir jokių bendrovės dokumentų bei turto jam neperduos, o A. K. neįgis ir neperims; nuteistasis, suklastodamas tikrus dokumentus, siekė išvengti skolos UAB „G“, veikė, kad nebūtų išlikusių jokių UAB „N“ ūkinės, finansinės veiklos įrodymų.

50. Byloje esančiu 2021 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolu užfiksuota, kad, dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos vyr. specialistei V. V., buvo atlikta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021 m. vasario 4 d. gautų duomenų apie UAB „N“ teiktus Išrašomų ir Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus (formos FR0672 ir FR0671) apžiūra. Minėtos apžiūros metu specialistė nustatė, kad UAB „N“ laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. liepos 5 d. 689 atvejais iš ūkio subjektų gavo PVM sąskaitų faktūrų ir laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 349 atvejais ūkio subjektams išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių neišsaugojo. Tuo UAB „N“ nesilaikyta: - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies reikalavimų, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“; - Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „<...> juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“; - Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 2 dalies reikalavimų, kad „<<...mokesčių deklaracijos (pajamų, pridėtinės ar vertės), ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai <<...>> minimalus saugojimo terminas yra 10 metų“. Taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. gegužės 15 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje nėra duomenų apie UAB „N“ išrašytas ir gautas PVM sąskaitas faktūras bei pateikta išvada, kad pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)medžiagą, apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. dėl UAB „N“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „N“ veiklos, nuosavo kapitalo, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 23, b. l. 61–98).

51. Todėl pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis A. T., neperdavęs bendrovės dokumentų A. K., būdamas atsakingas už UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, veikdamas tyčia, pažeisdamas išdėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, reikalavimus, siekdamas, kad nebūtų išlikusių jokių UAB „N“ ūkinės, finansinės veiklos įrodymų, paslėpė pirmiau išvardintus bendrovės dokumentus, pagrindžiančius bendrovės vykdytas ūkines operacijas, dėl to negalima visiškai nustatyti laikotarpio nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „N“ veiklos, nuosavo kapitalo, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

52. Nepagrįsti gynėjo skundo argumentai ir dėl to, kad dėl UAB „N“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorių susidarė civiliniai teisiniai santykiai, kadangi akcijų pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, todėl A. T. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistas nesant objektyvių duomenų. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. T. pripažįstant suklastojus ir panaudojus pirmiau minėtus dokumentus. Iš byloje esančio Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas) matyti, kad UAB „N“ 2018 m. liepos 14 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos tarp A. T., L. T. ir A. K. buvo pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento, teismui konstatavus, kad nuo pat pradžių sudarytomis akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis siekta įforminti ne dalies, o visų, t. y. 100 proc., UAB „N“ akcijų pardavimą, šalių sudarytam UAB „N“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoriui buvo privaloma notarinė forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios atsakovai nesilaikė (t. 27, b. l. 150–154, 155–159). Todėl akivaizdu, kad civilinio proceso tvarka sutartys, kaip civiliniai sandoriai, revizuotos tik dėl jų sudarymo formos nesilaikymo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. T. veiksmuose yra objektyviųjų ir subjektyviųjų jo žinioje esančio turto pasisavino požymių visuma, kas yra baudžiamosios teisės dalykas. Suklastodamas pirmiau minėtus dokumentus, A. T. tyčia, žinodamas, kad realiai bendrovės akcijų neperleis ir jokio turto A. K. neperduos, su juo ėmė elgtis kaip su savo turtu, pasisavino jį, kas rodo nuteistojo tyčios kryptingumą. Tai yra, nuteistasis suprato, kad savinasi svetimą, bendrovei UAB „N“ priklausantį turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų bendrovė patirs turtinę žalą ir tokių padarinių norėjo – veikė tiesiogine tyčia. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, pripažįstant A. T. kaltu dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat yra pagrįstos ir teisingos.

53. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų nepadarė. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl teismo sprendime dėstomų motyvų išsamumo trūkumo savaime šio pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto nedaro neteisėtu. Vien sprendimo pakankamumo kriterijų trūkumai savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, o tai, kad apeliantai nesutinka su teismo motyvais, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nors pripažįstama, kad motyvai gana glausti.

Dėl BK pakeitimų

54. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeisti, be kita ko, BK 183 ir 222 straipsniai, už kuriuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą nagrinėjamoje byloje priimtu skundžiamu nuosprendžiu nuteistas A. T..

55. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu A. T., be kita ko, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už UAB „N“ didelės vertės turto pasisavinimą, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už UAB „N“ finansinės apskaitos dokumentų paslėpimą.

56. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 183 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija ir BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija. Tačiau apeliacinio proceso baudžiamojoje byloje metu 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė šių nusikalstamų veikų teisinis vertinimas. Pakeistas ir BK 190 straipsnis dėl šiame BK skyriuje numatyto turto vertės išaiškinimo.

57. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios BK 183 straipsnio redakcijos 2 dalyje buvo nustatyta kvalifikuota svetimo turto pasisavinimo nusikaltimo sudėtis, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės (daugiau nei 250 MGL dydžio) svetimo turto pasisavinimą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 183 straipsnio redakcijoje baudžiamoji atsakomybė diferencijuota, nustatant atsakomybę už didelės vertės, kai turto vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (straipsnio 2 dalis), ir labai didelės vertės, kai turto vertė viršija 900 MGL dydžio sumą (straipsnio 3 dalis), turto pasisavinimą.

58. Nuteistojo A. T. pasisavinto turto suma (150 034,36 Eur) viršija 900 MGL dydžio sumą, todėl, pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. T. padaryta nusikalstama veika atitinka nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 183 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyto nusikaltimo sudėtį. BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nustatyto nusikaltimo sunkumas nepasikeitė, tiek BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), tiek anksčiau galiojusioje BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nustatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nustatytos laisvės atėmimo bausmės maksimali riba (aštuoneri metai) yra mažesnė nei BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nustatyta riba (dešimt metų). Be to, BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) sankcijoje papildomai nustatyta nauja laisvės atėmimui alternatyvi bausmė – bauda.

59. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

60. Palyginus BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) redakcijas, darytina išvada, kad šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas nustato švelnesnę bausmę nei įstatymas, galiojęs A. T. nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią ir nuteistojo A. T. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).

61. A. T. pripažintas kaltu bei nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už UAB „N“ finansinės apskaitos dokumentų paslėpimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Sankcija numatė baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 4 (ketverių) metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos (nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo) bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala. Šioje byloje nuteistajam A. T. inkriminuotas apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė UAB „N“ finansinės apskaitos dokumentų paslėpimu, todėl visiškai negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakomybė už tokią veiką numatyta ir naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis yra laikomas bausmę švelninančiu įstatymu, patvirtina ir jau galiojanti teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 166-495/2023). Taigi, A. T. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl nuteistajam A. T. paskirtos bausmės

62. Skunde gynėjas teigia, kad pirmos instancijos teismo A. T. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skiriant nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 2 metams, neatitinka teisingumo principo, todėl vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti švelninama, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą arba visiškai atidedant paskirtą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

63. Atsižvelgiant į tai, kad dalis A. T. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikuojamos pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK, kaip nuteistojo padėtį švelninančios, iš naujo spręstinas ir nuteistajam skirtinų bausmių klausimas. Todėl teisėjų kolegija į apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajam paskirtos bausmės pasisakys, kartu svarstydama iš naujo skirtinų bausmių klausimą. Pažymėtina tai, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas neturi būti suprantamas kaip savaiminis pagrindas skirti švelnesnę bausmę, šiuo atveju iš naujo įvertinamos visos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės.

64. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K- 477- 746/2015 ir kt.).

65. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas, tai kai taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi, teismas skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Be to, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmių skyrimo motyvais ir sprendžia, kad nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nebuvo aiškiai per griežtos. Tačiau perkvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas pagal jo padėtį lengvinančius baudžiamuosius įstatymus, skiriamos ir naujos bausmės bei subendrinta bausmė. Skiriant bausmes, teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kurios įtvirtina bausmės paskirtį, atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes ir į tuos duomenis, kurie jau buvo išdėstyti skundžiamo nuosprendžio bausmių skyrimo motyvuose.

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo A. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skiriant bausmes pagal BK 183 straipsnio 3 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį, kolegija atsižvelgia ir į šių nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į tai, kad tai tyčiniai sunkus ir apysunkis nusikaltimai, kurie nuteistojo buvo padaryti neatsitiktinai, padaryti A. T. veikiant tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija atsižvelgia, kad po šių nusikaltimų padarymo praėjo daug laiko, tačiau taip pat atsižvelgia ir į didelę pasisavinto svetimo turto vertę bei tai, kad nuteistasis A. T. iki šiol neatlygino nei dalies padarytos turtinės žalos. Taip pat atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę: A. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba UAB ,,B“ direktoriumi, yra vedęs ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

68. Įvertinusi šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad švelnesnės rūšies bausmės pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. laisvės apribojimo paskyrimas nuteistajam Arvydui neužtikrins bausmės paskirties, todėl ir pagal naujausios redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalį skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

69. Skundžiamu nuosprendžiu A. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL (5 000 eurų) bauda. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, konkrečias veikos padarymo aplinkybes. Naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis vertinamas švelnesniu baudžiamuoju įstatymu tik todėl, kad, palyginus su BK 222 straipsnio 1 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314), naujojoje įstatymo redakcijoje numatyta švelnesnės už terminuotą laisvės atėmimą bausmės rūšis, t. y. laisvės apribojimo bausmė. Tačiau būtina pažymėti, kad nuteistajam A. T. jau yra paskirta švelnesnės rūšies bausmė – bauda. Šiuo atveju pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir parinkdama bausmės rūšį ir nustatydama jos dydį, sprendžia, jog nuteistajam, ir perkvalifikavus jo veiksmus pagal naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalį, skirtina tokio paties dydžio bauda.

70. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Įvertinant tai, kad suklastoti dokumentai buvo panaudoti darant kitą, sunkų tyčinį nusikaltimą, padaryta didelė žala, nuteistajam A. T. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kaip teisingą, aiškiai ne per griežtą bausmę ir jos nuteistajam taip pat nešvelnina.

71. Skiriant nuteistajam A. T. galutinę subendrintą bausmę, vadovaujamasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, nustačius, kad visos nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai.

72. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 kodekso straipsniu, nuteistajam A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, padarius išvadą, kad bausmės tikslai A. T. bus pasiekti, atlikus tik jos dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas bausmė skyrimui reikšmingas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistajam A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslus galima pasiekti, išreiškiant pasitikėjimą ir iš dalies atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo keisti teismo sprendimo dalį dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, kadangi šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato visiško laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus.

Dėl civilinio ieškinio

73. Skundžiamame Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendyje pripažinus A. T. kaltu padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas ir nustačius, kad šiais nusikalstamais veiksmais nuteistasis civiliniam ieškovui UAB „N“ padarė 150 034,36 eurų dydžio turtinę žalą, BUAB „N“ nemokumo administratorės MB „T“ įgalioto asmens A. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš nuteistojo A. T. priteisiant 126 928,84 eurų dydžio sumą.

74. Gynėjas, skunde prašydamas atmesti UAB „N“ civilinį ieškinį, nurodo, kad civilinio ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog UAB „N“ buvo padaryta būtent ieškinyje nurodyto dydžio turtinė žala. Šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

75. Šioje baudžiamojoje byloje BUAB „N“ nemokumo administratorės MB „T“ įgaliotas asmuo A. B. yra pareiškusi civilinį ieškinį 150 034,36 eurų sumai, prašydama ją priteisti iš kalto asmens (t. 26, b. l. 151-153). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl neteisėtų A. T. veiksmų bendrovei buvo padaryta 150 034,36 eurų žala, kurią, esant nustatytam priežastiniam ryšiui tarp pastarojo padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

76. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas advokatas A. V. nurodė, kad civilinis ieškinys yra parengtas pagal šioje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, pagal kaltinamąjį aktą.

77. Nors gynėjo nuomone byloje nėra civilinį ieškinį pagrindžiančių duomenų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad BUAB „N“ atstovo civilinis ieškinys dėl bendrovei padarytos turtinės žalos yra pagrįstas.

78. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą.

79. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų nustatyta, kad nuteistasis A. T. suklastojo ir panaudojo suklastotus tikrus dokumentus – UAB „N“ pirkimo–pardavimo akcijas bei Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktą Nr.1, kuriame pasirašė, patvirtindamas jame nurodytus melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog jis, A. T., perdavė, o A. K. perėmė išvardintus UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą bei akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pateikė VĮ Registrų centrui, kur A. K. nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo įregistruotas naujuoju UAB „N“ akcininku ir direktoriumi. Šių suklastotų dokumentų pagrindu A. T. tyčia pasisavino UAB „N“ bendros 150 034,36 Eur vertės turtą ir padarė UAB „N“ didelę – 150 034,36 Eur – turtinę žalą.

80. Atsakant į gynėjo skundo argumentus, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių UAB „N“ padarytą 150 034,36 eurų turtinę žalą, atkreiptinas dėmesys, kad minėta, UAB „N“ dirbusi buhaltere nuteistojo motina A. T. sūnaus nurodymu parengė bendrovės perduodamų dokumentų ir turto sąrašą. Kaip paaiškino liudytoja, minėtą sąrašą ji sudarė pagal UAB „N“ dokumentus – pagal PVM sąskaitas – faktūras. Dokumentų ir turto apraše ji nurodė ir pinigų likutį kasoje. Taigi nustatyta, jog, sudarant 2018 m. rugpjūčio 16 d. Dokumentų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, pagal kurį ir paskaičiuota bendrovei UAB „N“ padaryta turtinė žala, buvo remtasi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais. Vien faktas apie minėtame akte įrašytą objektyvios tikrovės neatitinkančią aplinkybę (kad akte nurodyti dokumentai ir turtas perduoti A. K.), dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie jo suklastojimą, neduoda pagrindo išvadai, kad ir visas kitas minėto akto turinys neatitinka objektyvios tikrovės.

81. Sutiktina su gynėjo pastaba dėl nuosprendžio 64 ir 66 punktuose nurodomos skirtingos ilgalaikio turto sumos, tačiau matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas nuteistojo A. T. pasisavinto turto vertę, minusavo akte, kaip perduotos, nurodytos transporto priemonės MAN TGA vertę – minėtas vilkikas buvo rastas ir perduotas civiliniam ieškovui UAB „G“. Kita vertus, įvardinant nuteistojo A. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje dėl tikro dokumento – Dokumentų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 1 suklastojimo, padarant didelę žalą, faktines aplinkybes teismas pagrįstai nurodė viso turto, kuris buvo įrašytas į aktą vertę. Todėl pagrindo išvadai, kad teismas padarė klaidą, skaičiuodamas turto vertę, nėra.

82. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tarp tyčinių neteisėtų nuteistojo A. T. veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos įmonei) yra priežastinis ryšys, t. y. būtent A. T. nusikalstami veiksmai lėmė bendrovei padarytą turtinę žalą, todėl jis privalo atlyginti šią padarytą žalą. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, šioje dalyje nustatytos visos būtinos sąlygos civiliniam ieškiniui patenkinti (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė), tad teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BUAB „N“ nemokumo administratorės MB „Tavix“ įgalioto asmens civilinis ieškinys turi būti tenkintas ir nuteistasis A. T. turi atlyginti savo nusikalstamais veiksmais bendrovei padarytą žalą.

83. Kita vertus, apygardos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad BUAB „N“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, vieno ieškovo pareikštu civilinio ieškinio reikalavimu (UAB „Gs“) sumažino kito ieškovo civilinio ieškinio reikalavimą (UAB „N“). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi UAB „N“ buvo iškelta bankroto byla pagal UAB „G“ pareiškimą. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „N“ kreditorių sąrašas, tarp kurių ir UAB ,,G“ su 25 425,92 eurų skola. Tačiau vėliau UAB „G“ atstovas pateikė teismui pareiškimą, kad A. T. atlygino bendrovei padarytą žalą, todėl bendrovė atsisakė ieškinio. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas procesą dėl UAB „G“ pareikšto 23 105,52 eurų civilinio ieškinio priteisimo iš A. T. nutraukė pagrįstai, tačiau nebuvo jokio teisinio pagrindo minėta suma mažinti priteisiamą BUAB „N“ pareikštą civilinio ieškinio reikalavimą. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, prokuroro ar civilinio ieškovo apeliacinio skundo nėra pateikta, apeliacinės instancijos teismas, net ir nustatęs akivaizdžią klaidą, nustatant BUAB „N“ priteisto civilinio ieškinio dydį, neturi teisinio pagrindo jos taisyti, nes taip būtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis, ką draudžia įstatymas.

84. Dėl gynėjo skunde ginčijamos automobilio AUDI A6 vertės atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog pasisavinto turto vertė nustatoma ta, kuri buvo nusikaltimo padarymo metu. Byloje pateiktais VŠĮ Emprekis duomenimis, automobilio AUDI A6 vidutinė rinkos kaina su PVM 2004 – 2009 gamybos periodu buvo 5140 eurų (t. 9, b. l. 195). Tačiau pagal Lenkijos Respublikos, vykdant Europos tyrimo orderį, pateiktą medžiagą automobilis AUDI A6 šalių buvo įkainotas 3 000 eurų (t. 24, b. l. 60), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė šiais duomenimis ir jų pagrindu šio automobilio vertę nurodė būtent tokią. Nuteistojo A. T. pasisavinto jo žinioje buvusio svetimo turto vertė buvo nurodyta teisingai.

85. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamą nuosprendį naikinti ar keisti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. T. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą atmesti.

A. T. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. T. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes bei bausmę, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir A. T. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant po nutarties įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo 2 (dvejų) metų bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų terminui. Įpareigoti nuteistąjį A. T. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.