Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-02 · Civilinė byla Nr. e2A-1908-273/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
e2A-1908-273/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16269-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
G. M.
Ieškovas
I. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1908-273/2019Proceso Nr. 2-69-3-16269-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. M. atstovo advokato E. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-629-454/2019 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. M. 1 564,56 Eur nuostolių atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. šalys sudarė Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. 4 (toliau – Panaudos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo neterminuotam laikotarpiui perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 65,9 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiais daiktais. Šalys pasirašė 2011 m. spalio 1 d. Patalpų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovė 2017 m. vasario 27 d. registruotu laišku atsakovui išsiuntė pranešimą dėl Panaudos sutarties nutraukimo, kadangi atsakovas nesilaikė sutartyje nurodytų įsipareigojimų bei pareikalavo išsikeldinti iš buto. 2017 m. kovo 7 d. ieškovei nuvykus į butą, ieškovė pastebėjo, jog bute nėra šių atsakovui naudotis perduotų daiktų: dujinės viryklės su orkaite, vandens čiaupo, dušo maišytuvo galvutės, keraminės kriauklės (vonioje), skardinės kriauklės su spintele (virtuvėje), keraminių sienų plytelių, dujų atšakos su skaitikliu, dviejų šviestuvų (1 – svetainėje, 1 – miegamajame), 25 metrų ilgio TV kabelio, išorinių šarvo durų bei šių durų raktų, 3 vienetų vidaus durų, vietoje medžio parketo grindų sudėtos laminato grindys. Butas buvo nuniokotas: nuplėšyti tapetai, sienoje išgręžtos skylės, sugadintas grindų linoleumas, apgadintos elektros rozetės, pilna šiukšlių. Nurodė, kad laikotarpiu, kai butas buvo perduotas atsakovui, pastarasis įvykdė buto perplanavimą: laikančioje sienoje, skiriančioje kambarį nuo virtuvės padarė 2,74x2,46 m išmatavimų angą, bei uždengė angą, kurioje buvo durys, vedančios į virtuvę. Šis buto perplanavimas nebuvo įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovui vengiant susitikti bei perduoti butą ieškovei, siekdama apsaugoti savo teises ieškovė siuntė registruotą korespondenciją atsakovui, taip pat kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo bei patyrė su tuo susijusias išlaidas. Siekdama įteisinti bute įvykdytą perplanavimą ieškovė taip pat patyrė išlaidų. Ieškovė taip pat patyrė nuostolius dėl nuniokoto ir apvogto buto. Atsakovas neturėjo teisės be ieškovės rašytinio sutikimo perplanuoti ar pertvarkyti patalpų ar jų dalies, taip pat sienose gręžti skyles, privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų, keliamų norint atlikti kapitalinį patalpų remontą, pasibaigus panaudos sutarčiai privalėjo butą grąžinti panaudos sutartyje nurodytos būklės. Kadangi atsakovas minėtų draudimų bei pareigų neįvykdė (nesilaikė), jam tenka su tuo susijusios neigiamos teisinės pasekmės. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė iš viso 1 564,56 Eur nuostolių.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškovės reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikyti ieškinio senatį; ieškinį atmesti visiškai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės butas buvo prastos būklės, apleistas. Gavęs ieškovės žodinį sutikimą atsakovas pradėjo jį remontuoti savo lėšomis. Atsakovas su ieškove susitarė, kad daiktus, kurių jis neeksploatuos, ji pasidės savo rūsio sandėliuke. Su ieškove aptarė buto rekonstrukcijos darbus. Ieškovė visai buto rekonstrukcijai neprieštaravo ir remonto metu pati aktyviai dalyvavo. Perplanavimas ir kiti remonto darbai vyko prieš 13 metų. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Šią aplinkybę paneigia ir 2017 m. gruodžio 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-2-00155-17, kuriame nurodyta, kad įtariamasis G. M. nuo 2005 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. iš I. M. nuomojosi butą. 2016 m. spalio mėnesį atsakovas ieškovei pasakė, kad ketina išsikraustyti. 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje atsakovas dar kartą pasiskambino ieškovei ir pasakė norintis su ja galutinai atsiskaityti (perduoti butą, sumokėti už komunalinius patarnavimus), kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. gyvens Kaune. Ieškovė pareikalavo raštiško pranešimo apie tai, kad sutartis bus nutraukiama. 2017 m. sausio 17 d. su ieškove pasirašius dokumentą, patvirtinantį atsiskaitymą už komunalines paslaugas, su ieškove prasidėjo nesutarimai. Butas ieškovei dar buvo neperduotas, nes ji reikalavo raštiško pranešimo dėl sutarties nutraukimo. Bute dar buvo likę virtuvės baldai, šarvo durys. Ieškovės paklausus ar ji juos ims, ar juos išsinešti, ji pareiškė, jog už šarvo duris ir virtuvės baldus ji gali mokėti tik 100 Eur. Su tokia suma atsakovui nesutikus, jis iš buto išsivežė virtuvės baldus, duris, palikdamas stalviršį su kriaukle ir čiaupu, o vietoj šarvo durų įdėjo kitas paprastesnes duris. Ieškovė norėjo, kad atsakovas kuo ilgesnį laiką oficialiai būtų buto naudotojas ir žiemos metu mokėtų už komunalines paslaugas, nors realiai ten nebegyveno nuo 2017 m. sausio 1 d. Atsakovas 2017 m. kovo 7 d. buto raktus paliko nišoje koridoriuje ir apie tai informavo ieškovę. Nurodė, kad ieškovės prašymu, iš atsakovo ji gaudavo po 160 Eur didesnę pinigų sumą, nei reikėdavo už komunalinius patarnavimus. Bendra atsakovo sumokėtų pinigų suma apytiksliai yra 10 000 Eur (po 160 Eur laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. sausio 20 d.), t. y. suma žymiai viršija prašomų priteisti nuostolių dydį. Dar nuo 2005 metų tarp šalių buvo susiklostę nepertraukiami nuomos teisiniai santykiai, kurie tęsėsi iki pat 2017 metų. Atsakovas butą ieškovei grąžino geresnės būklės negu gavo. Ieškovės bute visi atsakovo atlikti remonto darbai, buvo daromi dar prieš sudarant buto panaudos sutartį (maždaug prieš 13 metų) Jeigu ieškovės reikalavimai būtų keliami dėl atliktų darbų trūkumų, tokiu atveju atsakovas tokio pobūdžio reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 564,54 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 519 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 4,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl šalių tarpusavio santykių kvalifikavimo, t. y. šalis siejo nuomos ar panaudos teisiniai santykiai. Asmuo tiek nuomos, tiek panaudos atveju turi naudoti daiktą pagal paskirtį ir jį grąžinti tokios pat būklės, įvertinus normalų nusidėvėjimą. Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, turi pateikti duomenis dėl buto ir jame esančių daiktų būklės sutartinių santykių pradžioje ir po teisinių santykių pabaigos.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodytas aplinkybes dėl nuostolių įrodinėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi Nr. 4, Patalpų priėmimo – perdavimo aktu priedu Nr. 1, Darbų ir medžiagų sąmata, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nutarimu apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Teismas ieškovės ir atsakovo liudytojų parodymų nevertino, kadangi ieškovės liudytojas Ž. M. yra ieškovės sūnus, be to kaip atrodė butas gyvenant atsakovui, jis nebuvo matęs. Atsakovo liudytoja O. S. gyveno kartu su atsakovu, ji paaiškino tik tas aplinkybes, kurios sutapo su atsakovo pozicija. Liudytojas G. M. buvęs atsakovo bendradarbis. Jis padėjo išsikraustyti atsakovui iš ginčo buto. Aplinkybės dėl susitarimų atlikti buto pagerinimus jam nežinomos. Liudytoja A. D. yra anksčiau dirbusi su atsakovu, kuri atsakovui tarpininkavo ieškant gyvenamo būsto Utenoje bei suvedė su ieškove. Detalios aplinkybės dėl susitarimų atlikti kai kuriuos darbus bute jai nežinomos.

Šalies argumentai

7. Teismas nurodė, kad ieškovės nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Ieškovė ieškiniu prašė atlyginti tuos daiktus kurių trūksta, o ne daiktų nusidėvėjimą. Ieškovė neprašė, jog būtų priteista už visus darbus ir medžiagas pagal pateiktą ieškovės darbų ir medžiagų sąmatą, todėl teismas atsakovo nurodytų aplinkybių dėl sienų tapetų, grindų dangos nusidėvėjimo nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas konstatavo, kad ieškovės reiškiami reikalavimai dėl 1 564,56 Eur nuostolių atlyginimo pagal sudarytas šalių sutartis, pateiktas sąmatas, apmokėtas sąskaitas yra pagrįsti ir įrodyti.

9. Teismas priteisė iš atsakovo procesines palūkanas ieškovei remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi.

10. Teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo turi būti priteistos 519 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; prašė taikyti ieškinio senatį; nesant galimybės tenkinti pirmų dviejų skundo reikalavimų, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovės visas atsakovo byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino eilės kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžiuose duotų liudytojų ir šalių parodymų, detaliai netyrė pateikto ieškovės žalos dydžio paskaičiavimo, nevertino atsakovo atsikirtimo motyvų, kad didžioji dalis išlaidų atsakovės faktiškai net nebuvo patirtos;

1.2. Teismas aiškindamas panaudos sutartį neatsižvelgė į tikruosius sutarties šalių ketinimus ir iš esmės rėmėsi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, sutarties sąlygas aiškino neatsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, bei visiškai neatsižvelgė į šalių elgesį po sutarties sudarymo;

1.3. Atsakovas ieškovės bute dar prieš sudarant buto panaudos sutartį (maždaug prieš 13 metų) atliko remonto darbus, kurie neva tai buvo atlikti, be jos sutikimo ir su trūkumais. Jeigu teismas nustatytų, kad dalis ieškovės reikalavimų galėtų būti keliami dėl atliktų darbų trūkumų, tokiu atveju tokio pobūdžio reikalavimams turi būti taikoma ieškinio senatis. Pirmoji nuomos sutartis buvo pasirašyta dar 2005 metais, kuomet visi bute buvę daiktai su ieškovės žinia buvo išgabenti. Apie tai, kad daiktų bute nebėra, ieškovė žinojo dar 2005 metais. Todėl reikalavimams dėl menkaverčių daiktų vertės atlyginimo taip pat turi būti taikomas ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė iš esmės pritarė sprendimo motyvams ir nurodė tokius atsikirtimus į skundo argumentus:

Šalies argumentai

2.1. Apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, jiems pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų;

2.2. Apelianto prašymas dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįstas. Ieškinio reikalavimai yra dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, o ne dėl atliktų darbų trūkumų. Tai, kad trūksta apeliantui perduotų daiktų paaiškėjo tik perėmus butą, o ne anksčiau, kaip nurodo apeliantas. Tik apeliantui išsikrausčius ir negrąžinus daiktų tapo aiški žala ir jos dydis.

13. Ieškovės atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

15. Ieškovės atstovas 2019 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. Susipažinus su ieškovės atstovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais matyti, kad juose yra dėstomi argumentai, faktiškai analogiški pateiktiems atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės papildomų rašytinių paaiškinimų turinys nepažeidžia CPK įtvirtinto draudimo keisti atsiliepimo į apeliacinį skundą esmę, todėl šie paaiškinimai gali būti priimami ir vertinami.

Dėl svarbiausių faktinių aplinkybių ir ginčo kvalifikavimo

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei nuo 1998 m. rugpjūčio 11 d. nuosavybės teise priklauso butas, 65,9 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas) (el. b. t. 1, b. l. 9). Atsakovas ginčo butu naudojosi neterminuotų 2005 m. rugsėjo 8 d. buto nuomos sutarties Nr. 1 (el. b. t. 1, b. l. 104), 2009 m. rugsėjo 30 d. buto nuomos sutarties Nr. 3 (el. b. t. 1, b. l. 105) ir 2011 m. gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties Nr. 4 (toliau – Panaudos sutartis) (el. b. t. 1, b. l. 6-8) pagrindu. 2011 m. spalio 1 d. sudarytas patalpų priėmimo - perdavimo aktas (el. b. t. 1, b. l. 10). 2017 m. vasario 27 d. pranešimu ieškovė Panaudos sutartį nutraukė ir iki 2017 m. kovo 31 d. pareikalavo atsakovo atlaisvinti ginčo butą (el. b. t. 1, b. l. 11). Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, nenustačius turto pasisavinimo, esančio ginčo bute, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (el. b. t. 1, b. l. 44-51).

17. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių (žalos) padarytos ginčo butui ir dėl jame esančių daiktų negrąžinimo atlyginimo.

18. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, pasireiškia asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), taip pat negautomis pajamomis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

19. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto sunaikinimu ar sugadinimu atsiradusios žalos atlyginimo, nurodė, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

21. Taigi, žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui – nagrinėjamu atveju ieškovei Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 str.) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

22. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad asmuo tiek nuomos, tiek panaudos atveju turi naudoti daiktą pagal paskirtį ir jį grąžinti tokios pat būklės, įvertinus normalų nusidėvėjimą (CK 6.499 str. 1 d., 6.638 str. 3 d.). Ieškovė patirtus 1 564,56 Eur dydžio nuostolius įrodinėjo 2017 m. vasario 27 d. AB Lietuvos pašto kvitu, 2017 m. birželio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir antstolio kvitu Nr. 0025999; 2018 m. balandžio 19 d. UAB „Romas ir Virgis“ PVM sąskaita-faktūra ROV Nr.0002498 bei 2018 m. balandžio 19 d. kasos pajamų orderio kvitu; 2011 m. spalio 1 d. Patalpų perdavimo – priėmimo aktu, 2017 m. kovo 14 d. V. N. įmonės Darbų ir medžiagų sąmata; ginčo buto fotonuotraukomis, VĮ „Registrų centras“ 2018 m. birželio 13 d. sąskaita RC Nr. 6662142, 2018 m. gegužės 8 d. sąskaita Nr. 17606135, 2018 m. birželio 13 d. sąskaita Nr. 17606135-2, 2018 m. birželio 25 d. sąskaita Nr. 6674738, 2018 m. birželio 13 d. sąskaita Nr. 17919651-1 bei jų apmokėjimą patvirtinančiais kvitais (el. b. t. 1, b. l. 10-11, 15-28, 32-43, t.2, b. l. 2-113). Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė internetinio portalo www.skelbiu.lt duomenimis (el. b. t. 1, b. l. 112-116), 2005 m. darytomis ginčo buto fotonuotraukomis (el. b. t. 1, b. l. 118-127).

24. Ieškovė patirtas išlaidas (nuostolius) detalizavo ieškinio pareiškime pateiktoje lentelėje. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl 1 564,56 Eur nuostolių atlyginimo pripažino pagrįstas ir įrodytais, tačiau atskirų patirtų išlaidų detalizacijoje nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliaciniame skunde yra keliamas ieškovės pateiktoje lentelėje nurodytų išlaidų pagrįstumo klausimas.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lentelėje nurodytos 0,97 Eur pranešimo apie Panaudos sutarties nutraukimą siuntimo registruota pašto siunta išlaidos pripažintinos pagrįstais ir įrodytais ieškovės nuostoliais. Esant konfliktiškiems šalių santykiams, ieškovė kitos galimybės atsakovui įteikti pranešimą apie Panaudos sutarties nutraukimą neturėjo. Antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu yra užfiksuotas šalių susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (el. b. t. 1, b. l. 40-42) dėl atsakovo įsiskolinimo už ginčo butą sumokėjimo ieškovei. Minėtu protokolu fiksuotos aplinkybės nėra susijusios su ginčo butui padarytais nuostoliai, todėl ieškovės patirtos 30 Eur išlaidos, sumokėtos antstoliui, iš atsakovo ieškovei priteistos nepagrįstai.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginčo buto remonto projekto parengimo (242 Eur) ir perplanavimo įteisinimo išlaidos (114,93 Eur) iš atsakovo ieškovei priteistos pagrįstai. Aplinkybę, kad ginčo bute buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, kurių metu pertvarkytos buto patalpos, patvirtina byloje pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus (el. b. t. 1, b. l. 30) bei ginčo buto fotonuotraukos (el. b. t.2, b. l. 2-113). Tiek Panaudos sutartyje, tiek iki šios sutarties sudarytose ginčo buto nuomos sutartyse buvo numatyta, kad atsakovas pertvarkyti patalpas ar jų dalį turėjo teisę tik esant ieškovės rašytiniam sutikimui. Rašytinio ieškovės sutikimo atsakovas nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas ginčo buto pertvarkymus atliko neturėdamas tam teisės. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtas 356,93 Eur (242+114,93) išlaidas, susijusias su atsakovo atliktų ginčo buto pertvarkymų įteisinimu.

27. Ieškovės reikalavimas priteisti 390,99 Eur už išorės šarvo duris ir 45 Eur už jų montavimą yra nepagrįstas. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo bute yra sumontuotos išorinės metalinės šarvo durys. Byloje nėra ginčo, kad minėtas duris įstatė atsakovas. Byloje pateiktos 2005 metais darytos ginčo buto nuotraukos patvirtina, kad atsakovui išnuomotas ginčo butas buvo su medinėmis išorinėmis durimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas įstatydamas geresnės kokybės išorines duris iš esmės atliko buto pagerinimus, todėl nagrinėjamu atveju iš atsakovo nuostolių atlyginimo už išorines duris bei jų montavimą priteisimas sąlygotų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą.

28. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 173,77 Eur suma už vidaus duris yra grindžiama šių durų verte, nurodyta 2011 m. spalio 1 d. Patalpų perdavimo – priėmimo akte. Pažymėtina, kad tokia pati vidinių durų vertė buvo nurodyta ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Patalpų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 (el. b. t.1, b. l. 117). Ieškovė prašo atlyginti 90 Eur už vidinių durų montavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu dėl natūralaus nusidėvėjimo ieškovės iš atsakovo priteistina suma už vidaus duris mažintina iki 100 Eur ir kartu su durų sumontavimo išlaidomis sudaro 190 Eur (CK 6.249 str. 1, 5 d.).

29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, jog su ieškovės sutikimu atjungė kriauklę vonioje, bei į tai, kad atsakovas neneigia, jog buto vonioje buvo keramikinė kriauklė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 34,45 Eur kriauklės vonioje sumontavimo išlaidas, kuris grindžiamas 2017 m. kovo 14 d. V. N. įmonės Darbų ir medžiagų sąmata (toliau – Sąmata) pripažintinas pagrįstu.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 173,77 Eur sumos, nustatytos 2011 m. spalio 1 d. Patalpų perdavimo – priėmimo aktu, už dujinę viryklę priteisimas ieškovei iš atsakovo, neįvertinus viryklės nusidėvėjimo, prieštarauja CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktas panašios dujinės viryklės kainas (el. b. t.1, b. l. 112-115), sprendžiama, kad 20 Eur priteistina nuostolių atlyginimo suma už dujinę viryklę atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).

31. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ginčo bute esančios elektros rozetės buvo sugadintos, todėl ieškovės reikalaujamas 18 Eur nuostolių atlyginimas už rozečių pakeitimą ir 10,86 Eur sumos priteisimas už jų sumontavimą yra pagrįstas.

32. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl 28,96 Eur priteisimo už televizijos kabelį, dėl 14,48 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo už sugadintus kambarių šviestuvus bei dėl 20 Eur priteisimo už šviestuvų montavimą yra nepagrįstas. Iš pridėtų fotonuotraukų matyti, kad ginčo bute yra pakabinti tie patys šviestuvai, kurie bute buvo ir 2005 m. Ieškovės reikalaujama 111,38 Eur suma už skardinę virtuvės kriauklę yra aiškiai per didelė. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad parduodamos skelbimuose panašios virtuvės kriauklės su spintele ir maišytuvu bylos nagrinėjimo metu kaina yra 45 Eur (el. b. t.1, b. l. 116). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ieškovei atsakovas po išsikraustymo paliko visą stalviršį su kriaukle ir maišytuvu, todėl ieškovės reikalaujama priteisti nuostolių atlyginimo suma už virtuvės kriauklę mažintina iki 20 Eur. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad po atsakovo išsikraustymo paliktam vonios vandens maišytuvui trūksta dušo galvutės. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalaujama priteisti iš atsakovo 65 Eur (45+20) suma už vonios vandens maišytuvą ir jo sumontavimą, mažintina iki 20 Eur.

33. Atsižvelgiant į šios nutarties 25-32 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad ieškovė negali tiksliai įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio, todėl, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nustatytina, kad ieškovės patirti nuostoliai dėl ginčo buto apgadinimo ir dėl jame esančių daiktų negrąžinimo sudaro 671,21 Eur.

Dėl ieškinio senaties taikymo

34. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1d.). Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 2 d.).Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.).

35. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui ne dėl atliktų darbų trūkumo, o dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, kuriam taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Sprendžiama, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2017 m. kovo 7 d., kai nuvykusi į ginčo butą pastebėjo buto apgadinimus ir bute nerado jos atsakovui perduotų daiktų. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018 m. rugsėjo 27 d. po pusantrų metų nuo sužinojimo apie padarytą žalą, t. y. nepraleidusi trejų metų senaties termino, todėl apelianto prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas ieškovės ieškinio pareiškime pateiktoje lentelėje nuostolių (išlaidų) detalizavimo bei atskiras išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir priteisdamas visą ieškovės reikalaujamą nuostolių atlyginimo sumą, neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovo priteisto nuostolių atlyginimo suma sumažintina nuo 1 564,56 Eur iki 671,21 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

38. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 42,90 % (671,21/1564,56x100%), atmesta 57,10 % ieškinio reikalavimų. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 520 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. 1, b. l. 13-14, 133, 140). Apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme įrodymų nepateikta. Ieškovei iš atsakovo priteistina 223,08 Eur (520x42,90%) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 2 d.). Valstybei patirtos 4,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neatlygintinos. Ieškovė valstybei turi atlyginti - 2,35 Eur (4,11x57,10%) dalį, o atsakovas 1,76 Eur (4,11x42,90%) dalį minėtų išlaidų. Kadangi kiekvienai iš šalių tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta 3 Eur minimali suma, valstybei minėtos išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

39. Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 35 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 2, b. l. 166). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (el. b. t.2, b. l. 177). Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, patenkinta 57,10%, atmesta 42,90 % skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai ieškovė turi atlyginti atsakovui 19,99 Eur (35x57,10%), o atsakovas turi atlyginti ieškovei 155,73 Eur (363x42,90%) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidų dalyje taikytinas priešpriešinis vienarūšių reikalavimų įskaitymas (CK 6.134 str.), ir ieškovei iš atsakovo priteistina 135,74 Eur (155,73-19,99) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pakeisti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 671,21 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieno euro 21 centų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (671,21 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt vieno euro 21 centų) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 223,08 Eur (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 8 centų) bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti ieškovei I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 135,74 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 74 centus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė