Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-406-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-04
Bylos Nr.
II-406-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00386-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pareiškėjas
A. T. T. T., B. G. K. A. S., R. A. H. H., A. A. H. H.
Institucija
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Dmitrijus Korsakovas, Dimitrijus Korsakovas
Kategorijos
Skundas Nr. II-406-1078/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00386-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.13; 21.10.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2022 m. gegužės 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,

dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovui Laurynui Norkūnui (nuotoliniu būdu),

pareiškėjams A. T. T. T. (nuotoliniu būdu), B. G. K. A. S. (nuotoliniu būdu), jų įgaliotam atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui (nuotoliniu būdu),

vertėjams Ibrahim Hicham (nuotoliniu būdu), Shayma Mustafa (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. T. T. T., B. G. K. A. S., R. A. H. H., A. A. H. H., E. A. H. H. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimų Nr. 22S6565, Nr. 22S6559, Nr. 22S6636, Nr. 22S6631, Nr. 22S6633 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimais Nr. 22S6565, Nr. 22S6559, Nr. 22S6636, Nr. 22S6631, Nr. 22S6633 nusprendė įleisti A. T. T. T., B. G. K. A. S., R. A. H. H., A. A. H. H., E. A. H. H. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti juos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjų A. T. T. T., B. G. K. A. S., R. A. H. H., A. A. H. H., E. A. H. H. atstovas advokatas Dimitrijus Korsakovas skundais prašo panaikinti Migracijos departamento sprendimų Nr. 22S6565, Nr. 22S6559, Nr. 22S6636, Nr. 22S6631, Nr. 22S6633 dalį dėl A. T. T. T., B. G. K. A. S., R. A. H. H., A. A. H. H., E. A. H. H. laikino apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendinti apgyvendinimo vietose. Skunduose nurodo, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamus nutarimus, atsiliepimu prašo skundų netenkinti. Nurodo, kad skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, atsiliepime pažymima, kad pareiškėjai kelia grėsmę viešajai tvarkai, be to, pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl to, pasak Institucijos, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Visų antra, atkreipiamas dėmesys, kad pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Dėl to, kad tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimti sprendimai dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad užsieniečiai galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą, pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau to nepadarė, dėl to galima teigti, kad užsieniečiai nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Institucija pažymėjo, kad užsieniečiai piktnaudžiauja migracine sistema, o tai suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Dmitrijus Korsakovas prašė tenkinti skundus ir panaikinti Migracijos departamento sprendimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai A. T. T. T. ir B. G. K. A. S. nurodė, kad dokumentų, patvirtinančių asmens tapatybę, neturi, turi tik jų kopijas. Į Lietuvą atvyko prieš devynis mėnesius. Iš savo šalies pabėgo dėl grasinimų. Jei būtų suteikta judėjimo teisė, galėtų nuomotis būstą, dirbti, vežioti vaikus į mokyklą, vyras galėtų išeiti iš pabėgėlių centro ir dėl to pagerėtų jo psichologinė būsena. Net ir tuo atveju, jei nebūtų suteiktas prieglobstis, į (duomenys neskelbtini) negrįžtų. Taip pat, nurodė, kad užsienyje turi giminių, (duomenys neskelbtini) gyvena jos ir vyro seserys. Norėtų nuvykti pas gimines, bet, jeigu gaus leidimą laisvai judėti Lietuvoje, tai niekur nevyks.

Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas Laurynas Norkūnas prašė skundą atmesti ir nurodė, kad vaikams šiuo metu yra užtikrinamas mokymas, o tam išeiti iš centro nereikia. Pareiškėjai neturi išsimokslinimo, nemoka nei anglų, nei lietuvių, nei rusų kalbų, todėl abejotina dėl jų galimybės dirbti Lietuvoje. Taip pat, patys pareiškėjai nurodė, kad turi giminių Vokietijoje, o tai gali lemti pareiškėjų norą pabėgti į kitą šalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ). UTPĮ 5 straipsnio 6 dalis numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Skundus nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą UTPĮ 113 straipsnio prasme, bet UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).

UTPĮ 140⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ekstraordinarinis užsieniečių teisinės padėties reguliavimas, kuris šiuo metu yra taikomas dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl užsieniečių masinio antplūdžio. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Teismas nustatė, kad užsieniečiai A. T. T. T., B. G. K. A. S., R. A. H. H., A. A. H. H., E. A. H. H. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, tik, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Pareiškėjai neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti tapatybę, jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

Vertinant, ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimai priimti pagrįstai ir teisėtai, pažymėtina, kad pareiškėjai A. T. T. T., B. G. K. A. S., R. A. H. H., A. A. H. H., E. A. H. H. neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tik jų kopijas, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik būdami sulaikyti. Be to, nurodė, jog neturi išsilavinimo ir mokyklos nelankė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, jog, užsienyje turi giminių – (duomenys neskelbtini) gyvena artimieji, kuriuos norėtų aplankyti, be to, net jei ir nebūtų suteiktas prieglobstis, į (duomenys neskelbtini) negrįžtų. Taigi, pareiškėjai neturi nei ekonominių, socialinių, nei šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teisės. Užsieniečiai neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, kaip nurodė teismo posėdžio metu, turi artimųjų (duomenys neskelbtini), kuriuos norėtų aplankyti, be to, pasak pareiškėjų, net, jei ir nebūtų tenkintas prieglobsčio prašymas, jie į (duomenys neskelbtini) negrįžtų. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021). Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią priemonę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimai Nr. 22S6565, Nr. 22S6559, Nr. 22S6636, Nr. 22S6631, Nr. 22S6633 priimti pagrįstai ir teisėtai, todėl skundai atmestini, o sprendimai paliktini galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjų A. T. T. T., B. G. K. A. S., R. A. H. H., A. A. H. H., E. A. H. H. atstovo advokato Dimitrijaus Korsakovo skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimų Nr. 22S6565, Nr. 22S6559, Nr. 22S6636, Nr. 22S6631, Nr. 22S6633 panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Ieva Narbutaitė