- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-289-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30546-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėja V. Railienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-557/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30546-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nuTARTis Lietuvos respublikos vardu 2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens M. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. P. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, konfiskuotas M. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Dodge Challenger R/T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Dodge Challenger R/T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nuspręsta panaikinti. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino įrodytu, kad M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, t. y. jis 2020-07-31 apie 23.27 val., ties 7 pastatu, (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, vairavo automobilį „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilės neblaivumas. II. Apeliacinio skundo argumentai 2.1. Apeliaciniu skundu M. P. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo sprendimą dėl automobilio konfiskavimo kaip nepagrįstą ir neobjektyvų ir nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o vietoj automobilio konfiskavimo paskirti jam įmoką į Nukentėjusių asmenų fondą arba konfiskuoti 10–20 proc. automobilio vertės pinigų sumą. Esant galimybei, prašo leisti sumokėti įmoką ar dalies konfiskuotino automobilio vertės piniginę sumą dalimis, atsižvelgiant į piniginės sumos dydį bent kelių mėnesių laikotarpiui. 2.2. M. P. nurodo, kad teismo posėdžio metu jis prašė nekonfiskuoti minėtos transporto priemonės, nurodydamas, kad tai būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė bei trukdytų jam įgyvendinti nuobaudos tikslus. Taip pat prašė netaikyti visos automobilio piniginės vertės priteisimo. Tačiau teismas šių prašymų netenkino. Apelianto nuomone, teismas dėl minėto automobilio konfiskavimo priėmė neteisingą ir neobjektyvų sprendimą. M. P. nurodo suprantantis, kad įstatymas yra griežtas ir negailestingas, tačiau mano, kad transporto priemonės konfiskavimas jam yra neadekvati ir neproporcinga priemonė, kuri varžytų jį labiau nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti. 2.3. Nors BK 72 straipsnio 1 dalyje yra numatytas turto konfiskavimas, tačiau jei turtas nekonfiskuojamas, teismas gali paskirti konfiskuotino turto, šiuo atveju automobilio, vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Byloje nustatyta automobilio vertė – virš 18 000 Eur – yra tikrai nemaža. Taigi konfiskavus transporto priemonę ar priteisus visą konfiskuotino automobilio vertę, jis tikrai labai nukentėtų ir finansiškai, ir morališkai. 2.4. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad iš teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai, ir kad teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT, kasacinis teismas) 2018-01-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). 2.5. Pagal teismų praktiką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Matyti, kad LAT netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Yra vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2020 ir kt.). 2.6. Kadangi automobilio vertė byloje buvo nustatyta virš 18 000 Eur, tai šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas ar automobilio vertės visos sumos priteisimas visa apimtimi – tikrai neatitiktų proporcingumo principo ir, apelianto teigimu, varžytų jį labiau nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Toks sprendimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo principui. M. P. manymu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis turi daug sveikatos problemų, yra neįgalus, jo gaunamas atlyginimas tikrai nėra didelis, turi paskolą, kurią turi kas mėnesį mokėti, be to, šis automobilis yra naudojamas įmonės reklamai, tam, kad surastų ir pritrauktų kuo daugiau klientų, šiuo automobiliu jį į darbą vežioja jo sesuo. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, tikrai yra svarbios ir į jas teismas turėtų atsižvelgti. Jei būtų konfiskuojamas 2 000–3 000 Eur kainuojantis automobilis, klausimų tikrai nekiltų ir jis jokių pretenzijų nereikštų, bet šiuo atveju automobilis yra tikrai brangus ir, apelianto manymu, teismas galėtų konfiskuoti 10 ar 20 proc. automobilio vertės pinigų sumą ir tai neprieštarautų teisingumo principui ir užtikrintų baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį. Taip yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-220-211/2020. 2.7. Apelianto nuomone, paskiriant jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir įmoką į Nukentėjusių asmenų fondą – bus geriau įgyvendinti prevenciniai tikslai, auklėjamasis poveikis ir kartu įgyvendinti nuobaudos tikslai. 2.8. Analogiško pobūdžio bylose, kuriose nebuvo konfiskuotos transporto priemonės, teismai yra pasisakę, kad konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). 2.9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). 2.10. Taip pat LAT ne kartą yra konstatavęs, kad nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 2. Apeliacinis skundas atmestinas. 3. Apeliaciniu skundu M. P. nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl automobilio konfiskavimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iš jo konfiskuoti automobilį „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į tai, kad šio automobilio vertė yra didelė (daugiau kaip 18 000 Eur), nevertino aplinkybių, susijusių su jos asmenybe, kurios patvirtina, jog ši poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga, kuri varžytų jį labiau nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. 4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. P. pagal laidavimą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – esant apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas 1,73 promilės neblaivumas). 5. Atleisdamas M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir parinkdamas jam baudžiamojo poveikio priemones, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. P. prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl savo elgesio gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, M. P. dirba, charakterizuojamas teigiamai, psichiatro įkaitoje neįrašytas, priklausomybės ligų centre neregistruotas, neteistas, nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi sveikatos problemų, yra neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Visos šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad M. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, teismas M. P. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Tačiau teismas pažymėjo, jog vien tai nėra pagrindas M. P. netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į teismų praktiką, pagal kurią kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo (LAT 2018-06-19 nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad konfiskavus automobilį, pavojingą nusikalstamą veiką padaręs ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato atleistas asmuo, kuriam tuo pagrindu jokia bausmė nėra skiriama, patirs padarytai nusikalstamai veikai neproporcingus nuostolius. M. P. ir jo gynėjos nurodomos aplinkybės, kad automobilis pagal panaudos sutartį naudojamas įmonės reikmėms, taip pat reklamai, kad automobilio vertė nemaža, o M. P. turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui, nėra pagrindas automobilio nekonfiskuoti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. 6. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimo taikymo yra pagrįstos ir teisingos. 7. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (anksčiau – BK 281 straipsnio 7 dalis), padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Taip pat konstatuota, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos (šiuo metu – BK 281¹ straipsnio 1 dalis) padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018). Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). 8. Taigi, siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). LAT praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). 9. Byloje nustatyta, kad M. P. vairavo automobilį „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,73 promilės neblaivumas), t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliantas, žinodamas, kad negalima vairuoti automobilio neblaiviam, to nepaisė – būdamas neblaivus, kaip pats nurodė, vakarojo su draugu pramogų centro (toliau – PC) „(duomenys neskelbtini)“ restorane, kur gėrė alkoholį (alų ir degtinę), o vėliau, kilus konfliktui su apsaugos darbuotojais, išvažiavo iš šio centro aikštelės ir netrukus buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Ir nors apeliaciniame skunde M. P. nurodo, kad automobilį jis tik patraukė į kitą vietą dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, nevažiavo tolimą atstumą, niekas nenukentėjo, nieko jis nesužalojo, apklausiamas apylinkės teisme jis bandė pasiteisinti, kad buvo priverstas išvažiuoti apsaugos darbuotojams pareikalavus palikti PC „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (nurodė, kad, susipykus su apsaugos darbuotojais, kurie nebeleido pasilikti, turėjo išvažiuoti iš pramogų centro, išvažiavęs iš aikštelės jis daugiau niekur nevažiavo, o už poros minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir kadangi automobilis, kurį jis vairavo, buvo užvestas, jam teko pasitikrinti neblaivumą), tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2020-08-01 tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 1–2) ir Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio vyriausiojo patrulio 2020-08-01 tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 11–12), juose, be kita ko, nurodyta, jog 2020-07-31 23.27 val. iš Klaipėdos OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Palangoje, (duomenys neskelbtini) bare „(duomenys neskelbtini)“ viduje yra nepageidaujami asmenys, kurie nepasišalina. Atvykus prie baro „(duomenys neskelbtini)“, prie jų pribėgęs apsaugos darbuotojas nurodė, jog tie patys asmenys įsėdo į raudonos spalvos „Dodge“ automobilį ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę. Pastebėję minėtą automobilį „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie jo iš priekio ir pamatė, jog automobilyje sėdi du asmenys, kurie buvo jau išvažiavę iš kiemo į gatvę. Apsaugos darbuotojai nurodė, jog tai tie patys du asmenys kurie nenorėjo išeiti iš baro. Priėję prie vairuotojo pusės, pastebėjo, jog abu asmenys yra neblaivūs. Vairuotojo vietoje, kaip vėliau paaiškėjo, sėdėjo M. P.. Iš pradžių jis teigė, kad buvo išprašytas iš kavinės ir darbuotojai paprašė išvaryti iš baro kieme esančios automobilių stovėjimo aikštelės automobilį, kadangi automobilis priklauso jam, jis pats sėdo prie automobilio vairo ir jį išvarė, norėjo pastatyti gatvėje, šalia baro. Tačiau patikrinus neblaivumą M. P. pakeitė nuomonę, nurodydamas, kad ne jis vairavo, automobilis tiesiog pats išriedėjo į gatvę, nežino, kas galėjo jį vairuoti, atsisakė pasirašyti neblaivumo patikrinimo akte. Taigi, kaip matyti, M. P. savo neatsakingą nusikalstamą elgesį, šiurkščiai pažeidžiant KET, bandė pateisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kai neva jis buvo priverstas išvažiuoti, nors, pagal byloje neginčijamai nustatytas aplinkybes, M. P. sąmoningai elgėsi pavojingai su kitais eismo dalyviais, suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, t. y., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, panaudodamas automobilį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad automobilio konfiskavimas M. P. yra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Taigi nenustatyta išimtinių aplinkybių, kai BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas netaikytinas. Priešingai, aukščiau aptartas apelianto elgesys tiek nusikaltimo padarymo, tiek ir jo tyrimo metu patvirtina, kad apeliantas savo elgesį vertina nekritiškai ir bando pateisinti įvairiais išsisukinėjimais (kad būdamas girtas vairavo automobilį nedidelį atstumą, kad taip vairuodamas, nieko nesužalojo, ir pan.), kas duoda pakankamą pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio – tolesnis palikimas apelianto žinioje keltų pernelyg didelę grėsmę, kad šis automobilis vėl gali būti panaudotas panašaus pobūdžio pažeidimų darymui. 10. Apeliantas nurodo, jog dėl jo veiksmų niekas nenukentėjo, jis nieko nesužalojo, prašo atsižvelgti į tai, kad automobilis yra reikalingas įmonės reklamai (tam, kad surastų ir pritrauktų kuo daugiau klientų), šiuo automobiliu jį į darbą vežioja jo sesuo, kartu atkreipia dėmesį į savo sveikatos problemas, nurodydamas, kad yra neįgalus, taip pat akcentuoja, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, o jo gaunamas atlyginimas nėra didelis, todėl, apelianto nuomone, automobilio konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principo bei varžytų jį labiau nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisinės priemonės proporcingumas reiškia teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad M. P. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,73 promilės girtumas, todėl jis tikrai suprato, jog yra stipriai neblaivus, sąmoningai sėdo prie vairo ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių ar netgi nepataisomų pasekmių. Vien tai, kad M. P., žinodamas, jog automobilis yra reikalingas jam asmeniškai, kartu ir įmonės reklamai, o transporto priemonės netekimas sukeltų jam didelių nepatogumų, vairavo būdamas neblaivus, rodo M. P. didelį neatsakingumą. Sveikatos problemos, finansiniai įsipareigojimai ir kitos apelianto nurodomos asmeninės aplinkybės nesustabdė apelianto nuo girtavimo ir vėlesnio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Apeliantas pats pasirinko savo elgesį ir prisiėmė galimas pasekmes, iš jų ir transporto priemonės konfiskavimą. Išimtinių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė, apeliantas nenurodė, teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Kartu apeliantas pažymi, kad LAT netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui, ir pateikia nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, Nr. 2K-35-719/2020, taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-220-211/2020, kuriomis grindžia argumentą dėl išimties iš taisyklės dėl turto konfiskavimo taikymo, kai ši priemonė būtų akivaizdžiai neproporcinga. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimas iš apelianto proporcingumo principo nepažeidžia. Be to, apelianto minimų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra tapačios. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinusi visas aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, t. y. aplinkybes, apibūdinančias M. P. asmenybę (jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai), ir tai, kad M. P. prieš pat vairavimą gėrė alų ir degtinę (nustatytas 1,73 promilės neblaivumas), nagrinėjamoje byloje transporto priemonės konfiskavimas atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, dera su kita M. P., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – ir toks sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-7-144-628/2018, 2K-114-628/2019, Nr. 2K-81-976/2019, 2K-111-222-2019, 2K-104-1073/2019 ir kt., taip pat ir skundžiamame nuosprendyje minima LAT praktika). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimo – motyvavimas, kai įvertinamos tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmeninės charakteristikos, tačiau nevertinamos veikos aplinkybės, lemia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (LAT 2019-03-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019.) 11. M. P., nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu dėl automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad atsižvelgiant į šio automobilio vertę (daugiau kaip 18 000 Eur), galėtų būti konfiskuojama 10 ar 20 proc. jo vertės pinigų suma ir tai neprieštarautų teisingumo principui ir užtikrintų baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį. Apelianto alternatyviai pateikiamas prašymas pakeisti automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą į šio automobilio 10 ar 20 proc. vertės pinigų sumos konfiskavimą, yra nepagrįstas. 12. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. 13. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes taikyti M. P. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės, kaip to prašo apeliantas. Vien tai, jog, kaip nurodo M. P., jo automobilio „Dodge Challenger“ vertė yra didelė (daugiau kaip 18 000 Eur), nesant nustatytų kitų būtinų aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota pinigų suma, atitinkanti dalį šio automobilio vertės, o ne konfiskuota nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. 14. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į M. P. apeliacinio skundo kontekstą, dar kartą pažymėtina, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose pripažįstama, kad turto konfiskavimas yra būtent ta poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje byloje apygardos teismas neįžvelgia. M. P. apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, neigiamai vertina savo veiksmus ir pasižada ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų, būti drausmingu vairuotoju, jog byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos, be to, jis turi daug sveikatos problemų, yra neįgalus, jo gaunamas atlyginimas nėra didelis, turi paskolą, kurią turi kas mėnesį mokėti, nevertintinos kaip išskirtinės. Kita vertus, visos jos buvo įvertintos priimant sprendimą atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai dėl M. P. priklausančio automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo nagrinėjamoje byloje ir mano, jog kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo konkrečiu atveju būtent baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo bei turto konfiskavimo) taikymas yra būtinas ir proporcingas, siekiant BK 40 straipsnyje nustatytų tikslų. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui priklausančios kelių transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevenciją; ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu. 15. Įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Tai, kad turto (automobilio) konfiskavimas suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. 16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas M. P. BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai. Keisti skundžiamą teismo sprendimą dėl automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo M. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : M. P. apeliacinį skundą atmesti. Teisėjai Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas