Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Eitvydei Nacevičiūtei, atsakovei D. T. ir jos atsakovui advokatui Jaroslav Los,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams D. T., A. T., E. L. dėl nuomos sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir ieškovė) ieškinį ir: 1) priteisė solidariai iš atsakovų D. T., E. L., A. T. (toliau – ir atsakovė 1, atsakovė 2, atsakovas, visi kartu – atsakovai) 14,82 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) nutraukė 2015 m. spalio 5 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą su D. T. dėl gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos; 3) iškeldino atsakovus D. T., E. L., A. T. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; 4) priteisė valstybei iš atsakovų D. T., E. L., A. T., po 42,66 Eur žyminio mokesčio.

3. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas palaikė prieštaravimuose išdėstytus argumentus ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Patvirtino, kad skolinga tik AB „Kauno energija“, šiuo metu skola sudaro apie 7 000,00 Eur, moka dalimis. Einamuosius mokesčius už komunalines paslaugas bei nuomos mokestį moka, įsiskolinimų nėra, su iškeldinimu nesutinka. Dirba (duomenys neskelbtini), gauna pajamas.

6. Atsakovei 1 išnuomotas tik 1 kambarys iš 2 kambarių esančių bute (duomenys neskelbtini), kadangi kitas kambarys yra tuščias, savivaldybė patiria išlaidas. Nuo 2017 m. gegužės 25 d., kuomet mirė kito kambario nuomininkė, Kauno miesto savivaldybė neturi galimybių išnuomoti likusio kambario socialiai pažeidžiamiems asmenims, kadangi nuomojant minimą laisvą kambarį turėtų būti nuomojama ir dalis bendrojo naudojimo patalpų, o tokiomis sąlygomis nėra galimybės įveiklinti minimą laisvą kambarį, tuo tarpu iškeldinus atsakovus iš užimamo nuomojamo kambario visas 2 kambarių butas, po galimo remonto, galėtų būti nuomojamas būsto laukiantiems asmenims.

7. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovei yra nesumokėtas einamasis 34,94 Eur nuomos mokestis, skolų už komunalines paslaugas, išskyrus AB „Kauno energija“, nėra.

8. Atsakovai A. T., E. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla išnagrinėta nurodytiems atsakovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas naikinamas. Ieškinys atmetamas.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto valdybos Potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su atsakove 1 sudaryta nuomos sutartis/ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (duomenys neskelbtini) su atsakove 1 sudaryta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 kambario 26,24 kv. m bendrojo ploto buto (17,73 kv. m kambarys (5-1), 4,82 kv. m virtuvės (5-4) su ½ dalimi bendrojo naudojimo patalpų (6,65 kv. m koridoriaus (5-5) ir 1,35 kv. m tualeto (5-6)) su rūsiu, (duomenys neskelbtini).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XXXI skyriaus normos reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką, priklausomai nuo to, ar fiziniams asmenims, valstybei ar savivaldybėms, juridiniams asmenims priklauso nuomojamos gyvenamosios patalpos (CK 6.575 straipsnis). Iš CK XXXI skyriaus Antrojo skirsnio normų matyti, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos neterminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat asmenys gali būti iškeldinti tik CK 6.611 straipsnio ar kituose to paties CK skirsnio straipsniuose nurodytais pagrindais. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taigi CK yra pateiktas baigtinis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, jos nutraukimo, taip pat fizinių asmenų iškeldinimo pagrindų sąrašas.

11. Ieškovė prašo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Reikalavimas grindžiamas nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti sutartyje nustatyta tvarka komunalinius mokesčius nevykdymu ir ieškovės, kaip turto savininkės teisių pažeidimu negalint išnuomoti laisvo kambario.

12. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomo iškeldinimo bei nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – viešojo administravimo institucijos turtinių teisių, socialiai pažeidžiamų asmenų teisių pažeidimas – įstatyme nenumatytas (2019 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-794/2019).

13. CK 6.576 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovė 1 nuomos sutarties 5.5-5.6 punktais įsipareigojo mokėti mokesčius už vandenį, energiją, dujas, suteiktas komunalines, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo ir nuolatines technines priežiūros paslaugas; sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Atsakovė 1 pripažįsta, kad turėjo ieškovei nuomos mokesčio įsiskolinimą, tai patvirtina byloje esantys UAB „Kauno butų ūkis“ paruošta nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinė, 2016 m. rugpjūčio 19 d. priminimas Nr. 4776, 2017 m. gruodžio 14 d. įspėjimas Nr. 601. Tačiau nuomos mokesčio įsiskolinimas yra padengtas, atsakovė 1 moka kas mėnesį nustatyto dydžio mokestį. Atsakovė 1 taip pat neginčijo aplinkybės, kad už teiktas komunalines paslaugas buvo susidarę įsiskolinimai. Tai patvirtina ieškovės su ieškiniu pateikti civilinėse bylose Nr. 2-7397-774/2010, Nr. 2-1630-435/2011, Nr. 2-8847-638/2014, Nr. e2-10795-435/2017, Nr. e2-7270-848/2019, Nr. e2-7270-848/2019 priimti teismo sprendimai bei atsakovės 1 pateikti įrodymai – UAB „Kauno vandenys“ žiniaraštis, UAB „Kauno energija“. Tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad šiuo metu atsakovė 1 didžiąją dalį įsiskolinimų yra padengusi, skolinga tik AB „Kauno energija“, o skolą nuolat dengia ženkliomis sumomis (antstolio Regimanto Budreikos 2021 m. gegužės10 d. pažyma Nr.S-21-85-11911).

14. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovė 1 sistemingai pažeidinėjo nuomos sutartį nemokėdama sutartyje nustatyto dydžio ir tvarka nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, todėl yra pagrindas konstatuoti nuomos sutarties sąlygų, už kurią yra numatyta galimybė nutraukti sutartį, pažeidimą. Tačiau sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų. Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne. Sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 421050/09, 2013 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017, 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 ).

15. Bylos duomenimis, atsakovė 1 šiame bute deklaravo gyvenamąją vietą nuo 1989 m. rugpjūčio 17 d., atsakovė 2 – nuo 1994 m. gegužės 31 d., atsakovas – nuo 1990 m. balandžio 18 d., kas, teismo vertinimu, Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio teisės į būsto neliečiamybę gerbimą, taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė 1 ilgą laiką bute negyveno, atsakovė pripažino, kad kurį laiką buvo išvykusi, bylos duomenimis ieškovės kreipimosi į teismą metu atsakovė 1 gyvena ginčo bute, moka mokesčius, t. y. susijusi nuolatiniais ir faktiniais ryšiais su ginčo butu. Atsakovė 1 neturi nekilnojamojo turto, ji priklauso asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą grupei. Atsakovė 1 teismo posėdyje paaiškino, kad skolos susidarė dėl šeimyninių aplinkybių, tačiau dabar dirba ir siekia padengti likusius įsiskolinimus. Todėl nesant piktavališkumo, piktnaudžiavimo valstybės teikiama parama požymių, negalima spręsti, kad sutarties nutraukimas atsakovų iškeldinimas galėtų būti laikomas proporcinga priemone. Savivaldybių viena iš funkcijų – socialinės apsaugos funkcija, todėl ieškovė turėtų spręsti klausimą dėl reikalavimo iškeldinti atsakovus proporcingumo susidariusiai skolai bei kitų įmanomų skolos padengimo būdų įgyvendinimo. Byloje nepaneigta galimybė, jog nuomos sutarties pažeidimas gali būti pašalintas taikant kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, kas iš esmės ir yra padaryta – skola AB „Kauno energija“ priteista (Konvencijos 8 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindą nuomininkui iškeldinti, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami; savivaldybė, reikšdama reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų sudarančių pagrindą spręsti, kad atsakovų teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai. Teismo byloje visų nustatytų aplinkybių vertinimu, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos patalpos, dar labiau pablogintų socialinę atsakovų padėtį ir būtų neproporcingas padarytam pažeidimui bei prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes preliminarus sprendimas naikinamas ir ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

16. Valstybė byloje patyrė 252,00 Eur antrinės teisinės pagalbos atsakovei 1 teikimo išlaidų ir 13,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismui ieškinį atmetus iš ieškovės priteistina valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 13,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014).

17. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Ieškinį atmetus, žyminis mokestis iš atsakovų nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 1,2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti 2020 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų preliminarų sprendimą.

Ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. T., E. L., D. T. atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 252,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 13,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.