- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-642-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00837-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „51 State“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „51 State“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „51 State“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „51 State“ 73,52 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji tiekia atsakovei nuosavybės teise priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas. Ieškovė išrašė bei atsakovei už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 73,52 Eur, ir kurių atsakovė neapmokėjo.
3. Nurodė, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasirašyta, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 32 straipsnio 4 dalimi, ji laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (toliau – Sąlygos). Pažymėjo, kad atsakovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei, prievolė sumokėti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas atsirado vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.205 straipsniu, 6.189 straipsniu, 6.200 straipsniu, GVTNTĮ, Sąlygomis, Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 (suvestinė redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.) bei kitais teisės aktais.
4. Nurodė, kad atsakovės įmokos paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nurodytu eiliškumu, t.y. visos atsakovės atliktos įmokos pirmiausia dengia skolą už praeities laikotarpį, o tik tada panaudojamos pagrindinei prievolei įvykdyti (mokesčiui už praėjusį laikotarpį (mėnesį) suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei valymą).
5. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 73,52 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (73,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės valstybei 7,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia atsakovei UAB „51 State“ nuosavybės teise priklausančiam objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį, šalina bei valo nuotekas. Ieškovė už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras 73,52 Eur bendrai suteiktų paslaugų sumai. Atsakovė dėl suteiktų paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, negrąžino išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ieškovei kaip išrašytų be pagrindo, tačiau nustatytu laiku jų neapmokėjo.
8. Teismas pažymėjo, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasirašyta, tačiau remiantis GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. tiekė geriamąjį vandenį ir šalino bei valė nuotekas, o atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 73,52 Eur skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „51 State“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovė niekada neturėjo ir neturi jokio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu nei laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., nei šiuo metu atsakovė nevaldė ir nenaudojo nei geriamojo vandens naudojimo įrenginių, nei geriamam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos, nei nuotekų šalinimo įrenginių.
10.2. Atsakovė niekada nėra gavusi jokių PVM sąskaitų faktūrų iš ieškovės, nėra įtraukusi jų į buhalterinę apskaitą ir niekada neapskaičiusi. Ieškovė niekada nebuvo nei tiekėja, nei klientė atsakovei, t.y. jokių ūkinių ir/ar verslo santykių tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo. Ieškovė nėra niekada nei žodžiu, nei raštu pareiškusi atsakovei pretenzijas dėl neva išrašytų ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų.
10.3. Tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo pasirašyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, kas įrodo, kad nėra šalių bendradarbiavimą ir susitarimą patvirtinančių faktų, ir reiškia, kad paslaugos ir/ar prekės niekada nebuvo tiekiamos.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė visas faktines aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Teismo padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma, sprendimas yra logiškas, nuoseklus ir tinkamai motyvuotas.
11.2. Vadovaujantis GVTNTĮ 22 straipsniu, pareiga atsakovei atsiskaityti su ieškove už teikiamas paslaugas kyla ne iš galimo naudojimosi ar nesinaudojimo teikiamomis paslaugomis ir (ar) turimu nekilnojamuoju turtu, todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji ginčo laikotarpiu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis nesinaudojo, nėra teisiniu požiūriu reikšminga, byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovės infrastruktūra buvo teisės aktų nustatyta tvarka atjungta nuo ieškovės infrastruktūros. Be to, atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ji neva nesinaudojo jos objekto adresu teiktomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, nėra jokių realių galimybių patikrinti. Atsakovė, sudariusi sutartį su ieškove, turi pareigą už suteiktas paslaugas atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka (GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalis; Sąlygos).
11.3. Skolos susidarymo laikotarpiu ieškovė apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo, taip pat atsakovė nereagavo ir į jai siųstas pretenzijas dėl susidariusios skolos. Atsakovės buveinė buvo registruota ginčo objekto adresu, (duomenys neskelbtini). Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji jokiu pagrindu nevaldė šiam ginčui aktualaus objekto, kuriam buvo suteiktos paslaugos, ar kad ji buvo atjungta nuo ieškovės infrastruktūros. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, pretenzijų dėl tiekiamų paslaugų nepareiškė, todėl privalo ieškovei sumokėti susidariusią skolą.
11.4. Pagal GVTNTĮ net ir tuo atveju, jei klientas nėra pasirašęs sutarties dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, atitinkamai kyla pareiga atsiskaityti su paslaugos teikėju, padengiant būtinąsias veiklos sąnaudas. Ieškovės prašomą priteisti skolą iš esmės sudaro pardavimo kaina. Pastarąją be apskaitos prietaiso dalies sudaro kitos sudedamosios būtinosios sąnaudų dalys (pvz., be kita ko, sąskaitų, mokėjimo pranešimų apie suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas parengimas ir pateikimas klientams, vandens suvartojimo bei mokėjimų apskaita, klientų informavimas bei kitos su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimu susijusias paslaugos). Pardavimo kainos mokestį vienašališkai nustatė (arba suderino su Vilniaus miesto savivaldybės taryba) tuometinė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
11.5. Atsakovė apeliaciniame skunde dėstomus argumentus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šią savo pareigą ignoravo nepateikdama atsiliepimo į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai negali būti vertinami apeliacinėje instancijoje, kadangi tai pažeistų ne tik ieškovės interesus, bet ir civilinio proceso nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
15. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, nurodydama, kad prašo priteisti iš atsakovės UAB „51 State“ įsiskolinimą už ieškovės tiektą geriamąjį vandenį bei nuotekų šalinimą ir valymą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Pažymėjo, kad tarp šalių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis nepasirašyta, tačiau pagal GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalį ji laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės įrodytos, todėl ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 73,52 Eur įsiskolinimą, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos įsiskolinimą ieškovei, kadangi atsakovė niekada neturėjo ir neturi jokio turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat jo nevaldė ir nenaudojo nei skolos susidarymo laikotarpiu, nei dabar. Pažymi, kad ji niekada nėra iš ieškovės gavusi jokių PVM sąskaitų faktūrų, pretenzijų, tarp šalių niekada nebuvo pasirašyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis.
18. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovo argumentus, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tarp šalių sutartis laikoma sudaryta pagal Sąlygas, o ta aplinkybė ar atsakovė naudojosi objekto adresu teiktomis paslaugomis nėra reikšminga. Pažymi, kad atsakovės buveinė buvo registruota ginčo objekto adresu, (duomenys neskelbtini), o atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji jokiu pagrindu nevaldė šiam ginčui aktualaus objekto, kuriam buvo suteiktos paslaugos, ar kad ji buvo atjungta nuo ieškovės infrastruktūros. Nurodo, kad atsakovei apmokėjimui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, siųstos pretenzijos, į kurias ji nereagavo. Be to, pasak ieškovės, atsakovė savo argumentus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui atsiliepime į ieškinį, tačiau to nepadarė, todėl jie negali būti vertinami apeliacinėje instancijoje.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl ginčo esmės
20. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės įsiskolinimą remdamasi tuo, kad ji tiekia atsakovei nuosavybės teise priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį, šalina bei valo nuotekas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės rašytinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis pasirašyta nebuvo, šių aplinkybių savo procesiniuose dokumentuose šalys taip pat neginčijo. Taigi, pasak ieškovės, tokiu būdu laikytina, kad sutartis su atsakove buvo sudaryta pagal Sąlygas.
21. GVTNTĮ straipsnio 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.
22. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad vieną iš būtinų sąlygų, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis būtų laikoma sudaryta pagal Sąlygas yra ta, kad asmens nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
23. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji tiekia atsakovei nuosavybės teise priklausančiam objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė nuosavybės teise ar kitų pagrindu valdytų ir/ar naudotų objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateikto 2020 m. liepos 15 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosavybės teisė į atitinkamas žemės sklypo dalis yra įregistruota skirtingų fizinių ir juridinių asmenų, tačiau tarp šių asmenų atsakovės, kaip žemės sklypo dalies ir (ar) buto/kitos patalpos savininkės, nėra. Ieškovė, teigdama, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso objektas (duomenys neskelbtini), nurodo viso žemės sklypo ir pastato adresą, kuriuo esantys žemės sklypas ir pastatas nuosavybės teisė priklauso skirtingiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau nedetalizuoja, koks konkrečiai objektas minėtu adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei ar kitaip yra jos valdomas ir/ar naudojamas. Be to, apskritai paminėtina, kad ieškovei prašant priteisti įsiskolinimą už visam objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiektą geriamąjį vandenį, nuotekų valymą ir šalinimą, susidaro situacija, kai atsakomybės subjektai, neidentifikuojant objekto konkrečios patalpos/buto, tampa visi minėto žemės sklypo/pastato savininkai. Tokiu būdu neaišku, kokiu pagrindu ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą būtent tik iš atsakovės.
24. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų ne tik apie tai, kad atsakovė nuosavybės teise turi objektą (tam tikras patalpas) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir dėl to, kad atsakovė objektą valdo kitu pagrindu ar/ir juo naudojasi.
25. Iš byloje esančio 847-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos 2017 m. birželio 22 d. prašymo, adresuoto ieškovei, matyti, kad bendrija kreipėsi į ieškovę, prašydama jos tiesiogiai sudaryti vandens tiekimo sutartis su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais pagal pridedamą sąrašą. Minėto sąrašo eilutėje Nr. 5 „negyvenamoji patalpa“ patalpos savininke įvardijama atsakovė UAB „51 State“, jos kontaktinis adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis bendrijos prašymas ieškovei nelaikytinas atsakovės nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu į neidentifikuotas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šis prašymas, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nelaikytinas pakankamu ir sprendžiant, kad atsakovė kitaip valdė ir/ar naudojosi pastate esančiomis neįvardintomis negyvenamosiomis patalpomis (CPK 178, 185 straipsnis).
26. Ieškovė nurodo, kad atsakovės buveinė buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), todėl tai patvirtina atsakovės valdymo ir/ar naudojimosi objektu faktą. Ieškovė pažymi, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji jokiu pagrindu nevaldė šiam ginčui aktualaus objekto, kuriam buvo suteiktos paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodomų motyvų.
27. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
28. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).
29. Iš 2020 m. kovo 4 d. išplėstinio Juridinių asmenų registro išrašo su istorija (kuris prie bylos prijungtas CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu) matyti, kad atsakovės registruota buveinė laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. sausio 22 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad pats įmonės registracijos konkrečiu adresu faktas savaime nepatvirtina to, jog minėtu adresu faktiškai buvo vykdoma įmonės veikla ar kitaip objektas jos buvo valdomas ir/ar naudojamas, dėl ko atsakovei kiltų pareiga atsiskaityti su ieškove už tiektą geriamąjį vandenį, nuotekų valymą ir šalinimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., t. y. kur kas ilgesnį laikotarpį negu minėtu adresu buvo registruota atsakovės buveinė, todėl tokiu atveju apskritai neaišku, kokiu pagrindu grindžiamas tolimesnis įsiskolinimo mokėjimo priskyrimas atsakovei.
30. Be to, paminėtina ir tai, kad kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, UAB „51 State“ vadovas nuo pat įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre 2005 m. gegužės 24 d. yra S. L. Minėtas asmuo, kaip atsakovės kontaktinis asmuo, buvo nurodytas ir 847-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos 2017 m. birželio 22 d. prašyme. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad S. L. ir V. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 100/1399 dalys žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi įvertinus šias aplinkybes, tikėtina, kad atsakovės UAB „51 State“ buveinės adreso registracija adresu (duomenys neskelbtini), apskritai gali būti nulemta ir tų aplinkybių, jog minėtu adresu nuosavybę turi įmonės vadovas, o ne tai, kad atsakovė faktiškai valdė ir/ar naudojosi objektu veiklai vykdyti.
31. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji jokiu pagrindu nevaldė šiam ginčui aktualaus objekto, kuriam buvo suteiktos paslaugos, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bendrajai įrodinėjimo taisyklei, kad aplinkybes turi įrodyti ta šalis, kuri teigia. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti įsiskolinimą iš atsakovės, remdamasi tuo, jog ji tiekė geriamąjį vandenį, tvarkė bei šalino nuotekas atsakovei nuosavybes teise priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – objekto nuosavybės teisę, valdymo kitokiu pagrindu ir/ar atsakovės naudojimosi objektu faktą, taip pat įsiskolinimo dydį ir kt. privalėjo įrodyti ieškovė. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl atsakovės valdymo, naudojimosi objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nėra.
32. Paminėtina ir tai, kad nors ieškovė nurodo, jog ji siuntė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, pretenzijas dėl skolos sumokėjimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jie buvo faktiškai išsiųsti ir/ar atsakovės kitu būdu gauti. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad byloje esančioje 2020 m. birželio 19 d. pretenzijoje dėl įsiskolinimo sumokėjimo ieškovė atsakovės adresą nurodė buvusios buveinės adresą (duomenys neskelbtini), o 2020 m. birželio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija VAS Nr. 01179871 (suma – 75,53 Eur) atsakovės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), nors kaip jau buvo minėta minėtu adresu atsakovės buveinė buvo registruota tik iki 2019 m. sausio 22 d.
33. Vien tai, kad atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą, surašė pretenziją, savaime nepatvirtina fakto, kad šie dokumentai atsakovei buvo išsiųsti ir atsakovė tokius dokumentus gavo, ieškovei tokių duomenų į bylą nepateikus. Taigi ieškovės teiginiai, kad atsakovė iki tol neginčijo įsiskolinimo, paslaugų teikimo fakto, nereiškė pretenzijų ieškovei ar kt., kuomet nėra duomenų, kad atsakovei apskritai buvo žinoma apie jos atžvilgiu išrašomus mokėjimo dokumentus, juolab nesant duomenų, kad atsakovė valdytų ar naudotųsi objektu (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas atsakovei buvo išsiųstas jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas. Atsakovė, reaguodama į gautą procesinį dokumentą, pateikė teismui apeliacinį skundą. Taigi šios aplinkybės neleidžia teigti, kad atsakovei gavus jos atžvilgiu ieškovės išrašomus mokėjimo dokumentus, su jais nesutinkant, ji nebūtų reiškusi dėl to pretenzijų ar apskritai ginčijusi įsiskolinimo mokėjimo pagrindo, ką iš esmės padarė pateikdama apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.
34. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).
35. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas).
36. Pažymėtina, kad nors pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, tačiau teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas į CPK 2 straipsnyje numatytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą. Teismas turi rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos atkūrimu tarp ginčo šalių, o tai yra pasiekiama teisėjui tinkamai vadovaujant civiliniam procesui. Viena iš vadovavimo civiliniam procesui formų – teismo veiksmai, kai įstatymo nustatytomis priemonėmis šalinami trukdžiai, kliudantys siekti civilinio proceso tikslų, bei padedama dalyvaujantiems byloje asmenims įgyvendinti savo teises bei pareigas. Teismas turi imtis išaiškinimo ir bendradarbiavimo su ginčo šalimis veiksmų, imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis), tą lemia siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
37. Kiekvienoje civilinėje byloje yra svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenis pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Jeigu ieškinio pagrindas ir (arba) ieškinio dalykas teismui yra neaiškūs, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 135, 138 straipsniai), arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą, šioje nutartyje nustatytų aplinkybių neįvertino ir per ieškinio trūkumų šalinimo institutą ar parengiamajame teismo posėdyje neišsiaiškino įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių, nenustatė, kokiu pagrindu ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovės, nenumatė termino ieškovei pateikti jos ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – objekto, kuriam paskaičiuotas įsiskolinimas už tiektą geriamąjį vandenį, nuotekų šalinimą, valymą, nuosavybės teisės ir ar valdymo kitu pagrindu ir/ar naudojimusi juo skolos susidarymo laikotarpiu patvirtinančių įrodymų, apskritai neidentifikavo, kokiai konkrečiai objekto daliai paskaičiuotas įsiskolinimas, atsižvelgiant į tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise žemės sklypo dalis, butus/patalpas valdo skirtingi fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat nesprendė galimybės šiuos asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
39. Nagrinėjamu atveju atsakovei procesiniai dokumentai byloje buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – juos siunčiant atsakovės registruotos buveinės adresu ir laikant juos įteiktais praėjus 10 dienų nuo jų išsiuntimo. Pažymėtina, kad nors procesinių dokumentų įteikimas CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatytu būdu atitinka įstatymo nuostatas, tačiau savo esme tai yra teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas, kuris taikomas kaip subsidiarus, t. y. taikomas tuomet, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-16-313/2019).
40. Taigi nors nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovei vadovaujantis įstatymu buvo įteikti tinkamai, o atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes dėl šio procesinių dokumentų įteikimo būdo formalaus pobūdžio, nesutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais teiginiais, jog atsakovė prarado teisę apeliaciniame skunde ginčyti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, juolab, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo tinkamai nustatytos faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės ir tinkamai įvertinti jas pagrindžiantys įrodymai, kas sudaro pagrindą kvestionuoti priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
41. Nagrinėjama byla buvo užbaigta sprendimu, iš esmės atlikus tik formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. Byloje tinkamai neištyrus ir neįvertinus esminių bylos aplinkybių, nenustačius, kokiu pagrindu ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar ieškovė tinkamai pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą ir, ar atsakovei kyla pareiga atsisakyti su ieškove.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
43. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).
44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė išaiškinimo pareigą, kuri yra kooperacijos (bendradarbiavimo) civiliniame procese principo dalis (CPK 8 straipsnis), nenustatė ieškovei termino pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su ieškinio pagrindu ir įrodymų pateikimu, dėl to buvo nustatytos ne visos bylai reikšmingos aplinkybės, ištirti ir įvertinti ne visi byloje esantys įrodymai, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
45. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi, atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į pačią apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Taigi, dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant šį ginčą iš naujo būtina nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, esant būtinumui pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
47. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „51 State“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.