- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- e2-286-869/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32300-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Renata Jocienė (pirm.)
- Ieškovas
- O. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Swedbank, UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Simas Tokarčakas
sekretoriaujant Audronei Glambienei, Dianai Kotilovič, Natalijai Tomilinai, Eglei Natkutei,
trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š., tretieji asmenys AB Swedbank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė O. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, kuriuo patikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „Š.“, atsakovui – pavardę „Š.“; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2000 Eur dydžio neturtinę žalą; 4) modifikuoti prievolę pagal 2005 m. sausio 7 d. Kredito sutartį, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovės prievolė; 5) ieškovės siūlomu būdu padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą; 6) priteisti iš ieškovės 9273,90 Eur dydžio kompensaciją atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; 7) pripažinti 126666,98 Eur dydžio prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos asmenine atsakovo prievole; 8) pripažinti prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmenine atsakovo prievole; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus L. Š., kuris yra pilnametis. Ieškovė su sūnumi gyvena šalims priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš šeimos namų galutinai išsikėlė 2017 m. vasaros pabaigoje. Atsakovas ilgą laiką slėpė aplinkybes, susijusias su jo atžvilgiu pradėtu baudžiamuoju persekiojimu. 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas šią informaciją slėpė, iki kol ji atsitiktinai namuose rado teismų procesinius sprendimus. Tada ieškovė sužinojo ir tai, kad šalių turtas yra areštuotas, o atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai yra labai dideli. Atsakovas su trečiuoju asmeniu AB „Swedbank“ yra sudaręs kredito sutartį. Prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė laidavimo sutartį, kuria už savo sutuoktinį laidavo AB „Swedbank“. Skolinantis pinigines lėšas, atsakovas pristatė savo verslo planą, už skolintas lėšas buvo planuojama įsigyti nekilnojamojo turto, kurį pagerinus, jis turėjo būti nuomojamas arba parduodamas, tokiu būdu šeimai gaunant papildomas pajamas. Ieškovė pasitikėjo savo vyru. Atsakovas ieškovei šeimos finansinę situaciją visada pristatydavo tik teigiamai, tačiau ilgainiui ieškovė ėmė suprasti, kad sutuoktinis jai meluoja. Vėliau paaiškėjo, jog atsakovas kredito lėšas iššvaistė ir panaudojo ne pagal kredito sutartyje numatytą tikslinę paskirtį, o savo asmeninėms ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skoloms padengti. Atsakovas su ieškove dėl įmonės niekada nesitarė. Atsakovo veiksmai lėmė ne tik įmonės žlugimą, dėl jo nesąžiningumo buvo įkeistas ir šeimos turtas, o ieškovė tapo laiduotoja. Nors šalys kartu nebegyvena šiek tiek daugiau kaip metus, tačiau bendro ūkio šalys nebeveda jau apie trejus metus. Atsakovas niekada nuoširdžiai nebendravo su ieškove, nesiekė spręsti tarpusavio nesutarimų, jo netinkamas sutuoktinio pareigų vykdymas, neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas ir lėmė nuolatinius konfliktus, o galiausiai – šeimos iširimą. Ieškovė labai pasitikėjo savo sutuoktiniu ir dėl jo nesąžiningumo bei amoralių veiksmų ypatingai išgyveno. Santuokos metu ieškovė stengėsi būti gera žmona ir mama, dirbo, daug prisidėjo prie šeimos išlaikymo, siekė, kad sutuoktiniui ir sūnui nieko netrūktų, kad jie jaustųsi saugūs bei laimingi. Dėl šios priežasties, atsakovo elgesys, nepagarba sutuoktinei, nesąžiningumas, veiksmai prieš šeimos interesus, galiausiai, nusikalstamų veikų padarymas, nėra suderinami su tinkamu sutuoktinio pareigų vykdymu ir fundamentalių šeimos principų laikymusi. Šie veiksmai gali būti kvalifikuojami tik kaip atsakovo lengvabūdiškumas, neatsakingumas, amoralumas, nepagarba bei psichologinis smurtas, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė, kad netinkamas atsakovo elgesys sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus, kurie kamuoja iki šiol. Ieškovė ypatingai išgyvena, kadangi jos gyvenimo tikslas buvo tvarūs šeimos santykiai ir bendrystė. Ieškovė giliai išgyveno šeimos iširimą, lankėsi privačiose psichologo konsultacijose, pašlijo jos sveikata, miegas, koncentracija. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, ieškovei iš atsakovo priteistina 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dėl prievolių padalinimo ieškovė nurodė, kad atsakovas turi 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 pagrindu kylančias prievoles trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Atsakovo bendrą prievolę pagal Kauno apygardos teismo vykdomuosius raštus sudaro – 126666,98 Eur suma (18825,86 Eur + 107841,12 Eur). Pagal CK 6 knygos 3 skirsnio taisykles iš sutuoktinio delikto (vienasmeniškų neteisėtų veiksmų) įstatymo pagrindu (CK 6.263 straipsnis ir kt.) atsirandančios prievolės, įskaitant turto konfiskavimą bei pinigines prievoles atlyginti deliktu padarytą žalą ar sumokėti baudas, yra asmeninės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (civilinės atsakomybės draudimas, netiesioginė civilinė atsakomybė ir kt.), t. y., antrasis sutuoktinis neturi pareigos savo asmeniniu turtu ar savo dalimi bendrame su kaltininku turte atlyginti tokios žalos. Dėl šios priežasties ieškovė prašo pripažinti, jog teismo nuosprendžiu nustatytos pinginės 126666,98 Eur dydžio prievolės VMI yra asmeninės atsakovo prievolės. 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, buvo nutarta iš skolininko R. Š. išieškoti kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimą. Minėta 372353,83 Lt suma sutampa su atsakovo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavinta pinigų suma. Ši prievolė pagal 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą yra tiesiogiai susijusi su atsakovo nusikalstama veika bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala. Atsakovas 2014 m. lapkričio 3 d. UAB “ (duomenys neskelbtini) ” yra sumokėjęs 5000,00 Eur sumą prievolės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, dengimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 367353,83 Lt (106393,02 Eur). Iš sutuoktinio delikto įstatymo pagrindu atsirandančios prievolės, įskaitant turto konfiskavimą bei pinigines prievoles atlyginti deliktu padarytą žalą ar sumokėti baudas, yra asmeninės. Dėl šios priežasties 367353,83 Lt (106393,02 Eur) prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti žalą yra asmeninė atsakovo prievolė. Kaip minėta, atsakovas su trečiuoju asmeniu AB Swedbank yra sudaręs 2005 m. sausio 7 d. kredito sutartį (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo išmokėtas 86886,00 Eur dydžio kreditas. Prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas šeimos turto įkeitimu ir asmeniniu ieškovės laidavimu. Kredito tikslinė paskirtis – nekilnojamojo turto įsigijimui ir investicinei veiklai. Ši prievolė laikytina šalių bendrąja prievole, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Ieškovė nuo pat santuokos sudarymo turėjo stabilias pajamas, atsakovas taip pat prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo, tačiau nuolat teigdavo, kad didžiąją dalį pelno investuoja bendrovės veiklos plėtrai. Atsakovas atrodė sėkmingas ir gabus verslininkas, leido suprasti, kad įmonės veiklos apimtys yra didelės ir nuolat plečiasi. Pažymėjo, kad prievolės pagal kredito sutartį paskirtis buvo investicija į nekilnojamąjį turtą, kuris ateityje turėjo generuoti nuomos pajamas, taigi turėjo pasitarnauti šeimos gerovei ir interesams. Būtent dėl šios priežasties ieškovė sutiko dėl paskolos gavimo ir laidavimo sutarties sudarymo. Ieškovė kredito sutarties sudarymo metu nenumanė, jog atsakovas yra prasiskolinęs, o įmonė bankrutuojanti. Ieškovė negalėjo įtarti, kad gautą kreditą atsakovas panaudos ne nekilnojamojo turto įsigijimui, o įmonės ir asmeninių skolų padengimui. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo, iš karto po paskolos išmokėjimo, atsakovas 2005 m. sausio 25 ir 26 dienomis bei vasario 1 dieną į įmonės sąskaitą įnešė atitinkamai 150000,00 Lt, 50000,00 Lt ir 50000,00 Lt, taigi viso 250000,00 Lt. Vadovaujantis sąskaitos išrašo duomenimis, po to, kai 2005 m. sausio 25 d. į įmonės sąskaitą atsakovas įnešė 150000,00 Lt, joje viso buvo 167259,66 Lt. 2005 m. sausio 26 d., įmonės sąskaitoje tebuvo likę 12128,33 Lt. Įnešus dar 50000,00 Lt, 2005 m. vasario 1 d., iš balanse buvusių 62128,33 Lt tebuvo likę 1197,60 Lt. Atsakovas sąskaitą dar kartą papildė 50000,00 Lt suma ir jau kitu mokėjimu pervedė 20927,49 Lt dydžio lizingo įmoką tuomečio AB Vilniaus bankas dukterinei įmonei UAB „VB Lizingas“. Akivaizdu, kad Kredito sutarties pagrindu gauti 250000,00 Lt buvo panaudoti įmonės skolų dengimui. Kaip vėliau ieškovei patvirtino pats Atsakovas, likusią paskolos dalį jis taip pat išleido skolų, apie kurias ieškovė nežinojo, grąžinimui. Šias aplinkybes atsakovas patvirtino ir apklausiamas Kauno apygardos teisme, jis nurodė, kad turi AB „Swedbank“ 260000,00 Lt paskolą, kurią panaudojo įmonės veiklai. Atsakovas iš kredito lėšų įvykdė ne šeimos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles. Atsakovas dengė bendrovės skolas iš jungtinės nuosavybės turto, neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo. Jei atsakovas būtų atskleidęs bendrovės finansinę situaciją, būtų buvę galima išvengti paskolos sutarties sudarymo ir šalims nebūtų kilę neigiamų pasekmių, šeimos turtas būtų likęs neįkeistas, šeimos lėšų nebūtų reikėję naudoti paskolos grąžinimui. Atsakovo neatsakingas elgesys lėmė tai, kad šeimos finansinė padėtis ženkliai pablogėjo. Dėl to atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų būti mažinama visa 86886,00 Eur kredito suma bei už kreditą iki šiol sumokėtomis palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė pagal kredito sutartį yra solidari, tikslinga kredito sutartį modifikuoti, pripažįstant ją asmenine ieškovės prievole. Ieškovė verčiasi pakankamai gerai apmokama veikla, todėl jos pajamos turėtų būtų pakankamos įvykdyti prievolę arba kredito sutartį refinansuoti.
Santuokos metu šalys nuosavybės teise įgijo: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 46900,00 Eur, pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 187000,00 Eur, pastatą - garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 9320,00 Eur, 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 30533,33 Eur. Ieškinio pareiškimo dienai bendra sutuoktinių viso turto vertė - 273753,33 Eur. Visas nurodytas šalių nekilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokoje, todėl laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Šalys 1994 m. rugpjūčio 5 d. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Valstybės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu šalys už perkamą žemės sklypą sumokėjo 206,43 Lt. Turto įsigijimui buvo panaudotos šeimos lėšos. Žemės sklypas buvo įsigytas, turint tikslą jame statyti gyvenamąjį namą. 1998 m. birželio 24 d. šalys įregistravo nuosavybės teisę į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatą – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šio šeimos turto sukūrimui buvo panaudotos ne tik visos šeimos santaupos, tačiau ir ieškovės asmeninės lėšos. Namą ir garažą šalys statėsi ūkio būdu. Atsakovas yra profesionalus statybininkas, taigi daugelį darbų šalys atliko savo jėgomis. Statybinės medžiagos buvo perkamos dalimis, naudojant šeimos darbo užmokesčio lėšas ir santaupas, sukauptas santuokoje. Namo ir garažo statybai taip pat buvo panaudota 112000,00 Lt dydžio ieškovės asmeninių lėšų suma, kurią ieškovei 1997 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo tėvas Ž. K. P. Kaip matyti iš rankraštinio įrašo, atlikto ant sutarties egzemplioriaus, minėtos lėšos iš tiesų buvo panaudotos namo statyboms. Tokio pobūdžio dokumentai, kartu su lėšų savininko patvirtinimu būdavo pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekiant pagrįsti brangaus turto įsigijimui panaudotų lėšų kilmę. Be kita ko, ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdė 22/100 dalis gyvenamojo namo ir ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas 1996 m. spalio 15 d. buvo parduotas už 100000,00 Lt. Piniginės lėšos, gautos pardavus asmeninį ieškovės nekilnojamąjį turtą, taip pat buvo panaudotos sutuoktinių gyvenamojo namo statybai. Sutuoktiniams užbaigus namo ir garažo statybas, šio turto bendra vertė buvo 459629,00 Lt. Per ketverius metus trukusias statybas, į nekilnojamąjį turtą buvo investuota apie 270000,00 Lt piniginių lėšų, iš kurių 112000,00 Lt buvo asmeninės ieškovės lėšos. Turto vertė pagal registro duomenis 1998 metais, užbaigus nekilnojamojo turto statybą, neatitinka investuotų lėšų sumos. Turto atkuriamoji vertė visada yra mažesnė už rinkos, be kita ko, šalys namą ir jo priklausinius statė ūkio būdu ir praktiškai nesinaudodami samdomų darbuotojų pagalba. Taigi, lėšos, ieškovės investuotos turto įgijimui ar pagerinimui, jai turi būti kompensuotos, nukrypstant nuo lygių dalių principo ir atsižvelgiant į tai, kad asmeninių lėšų dalimi buvo sukurta ne tik atsakovui, tačiau ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenkanti bendrosios jungtinės nuosavybės dalis. Įvertinus į turto sukūrimą šalių bendrai investuotas lėšas – 270000,00 Lt, kiekvienam sutuoktiniui pagal lygių dalių prezumpciją tenka po 135000,00 Lt suma. Laikytina, jog ieškovė savo 112000,00 Lt įnašų prisidėjo prie turto sukūrimo, vadinasi jos dalis, turėtų būti didinama 56000,00 Lt suma (112000,00 Lt/2). Darant prielaidą, kad ieškovė įnešė 191000,00 Lt (135000,00 Lt + 56000,00 Lt) iš bendros 270000,00 Lt investicijos, galima konstatuoti, jog sutuoktinių įnašų proporcija turėtų būti 70,74 procentų ieškovės ir 29,26 procentų atsakovo. Šioje byloje vertintina ne turto rinkos vertė jį pilnai užbaigus ir įregistravus registre, o sukūrimo investicinė vertė, kadangi siekiama kuo tiksliau nustatyti santuokinių ir ieškovės asmeninių įnašų balansą. Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamojo namo rinkos vertė 187000,00 Eur, o garažo rinkos vertė – 9320,00 Eur. Atsižvelgiant į nustatytą šalių įnašų proporciją, ieškovei turėtų tekti 132283,80 Eur (187000,00 x 70,74 procentų) namo ir 6592,97 Eur (9320,00 x 70,74 procentų) garažo vertės dalis. Atsakovui atitinkamai: 54716,20 Eur namo ir 2727,03 Eur garažo vertės dalis. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi namas ir garažas, priklauso šalims lygiomis dalimis, t. y., po 23450,00 Eur (46900,00 Eur/2). 2/3 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso šalims lygiomis dalimis, t. y., po 2/6 dalis arba po 15266,67 Eur (30533,33 Eur/2). Kadangi ieškovė prašo modifikuoti prievolę AB „Swedbank“, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeistas namas, garažas bei žemės sklypas, be to, ji kartu su sūnumi gyvena šiame name, tikslinga ieškovei priteisti natūra šiuos nekilnojamojo turto objektus: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 46900,00 Eur, pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 187000,00 Eur, pastatą - garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 9320,00 Eur. Ieškovė mano, kad 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus numeris 0101-0025-0472, adresu Pragiedrulių Sodų 7-oji g. 9, Vilnius, taip pat turėtų būti priteistos ieškovei. Šis žemės sklypas ribojasi su kitu sutuoktinių sklypu, taigi jo panaudojimas būtų racionalesnis, vienam savininkui valdant abu žemės sklypus. Kita vertus, atsakovo turtinė padėtis neleistų jam išmokėti ieškovei kompensacijos, taigi tokia turto padalijimo tvarka laikytina priimtiniausia. Nurodytas nekilnojamasis turtas šalims negali būti dalinamas natūra, nes ieškovė negalėtų gyventi kartu su atsakovu bei jo dabartine gyvenimo drauge, nes tai neigiamai veiktų tiek jos psichologinę būklę, tiek ir šalių santykius su sūnumi, be kita ko, realus namų valdos padalijimas be bendro naudojimosi patalpų yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėtų atsakovui sumokėti jai tenkančios didesnės turto dalies dydžio kompensaciją. Kompensacija sudarytų 96159,90 Eur (54716,20 Eur + 2727,03 Eur + 23450,00 Eur + 15266,67 Eur). Kadangi dėl atsakovo aplaidumo ir nesąžiningumo, kredito sutarties lėšos, gautos iš AB „Swedbank“, be ieškovės žinios ir sutikimo buvo panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį ir ne šeimos poreikių tenkinimui, atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų būti mažinama visa 86886,00 Eur kredito suma. Dėl šios priežasties iš ieškovės atsakovui mokėtinos kompensacijos dalies turėtų būti atimama visa kredito suma: 96159,90 Eur – 86886,00 Eur = 9273,90 Eur. Ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 9273,90 Eur dydžio kompensaciją. Šalys santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, t. y., buitinius prietaisus, baldus, kitus daiktus pasidalino geruoju ir ginčo dėl to nėra. Bendrovių akcijų ir transporto priemonių šalys neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nurodė, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau baudžiamoji byla, neigiamai paveikė jo sveikatą. Tuo pat metu užklupo ir sunkumai versle, todėl bendra situacija profesinėje ir asmeninėje gyvenimo srityse iš tikrųjų nebuvo gera. Nenorėdamas aštrinti situacijos namuose, apie užklupusias bėdas sutuoktinei nieko nesakė. Tai darė tik dėl to, kad apsaugoti šeimą nuo nereikalingo streso. Viskas, ką darė savo gyvenime, buvo daroma dėl bendros šeimos gerovės, todėl nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovas nurodė, kad iš AB „Swedbank“ gautos paskolos lėšos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paaiškino, kad įmonės finansinė būklė buvo sunki, reikėjo apyvartinių lėšų, taip pat reikėjo grąžinti skolas tiekėjams ir kitiems kreditoriams, atsakovas tikėjosi, kad paskolos sumos pakaks, bet bendra situacija statybų sektoriuje tik blogėjo, o galiausiai įmonės veikla praktiškai sustojo. To pasekoje santykiai su sutuoktine suprastėjo, bet ir jam iš ieškovės trūko palaikymo, dėmesingumo. Dėl šeimos iširimo niekada nebūna kaltas tik vienas sutuoktinis, todėl, pasak atsakovo, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės reikalavimas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Be to, santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, todėl ieškovei neturtinė žala nepriteistina. Atsakovas sutinka, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų dabartinę „Š.“ pavardę. Išlaikymo sau iš ieškovės atsakovas nereikalauja. Nurodo, kad 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 atsakovas buvo nuteistas ir iš jo priteista 126666,98 Eur valstybei. Atsakovas sutinka, kad tai jo asmeninė prievolė. Sutuoktinė apie jo verslo reikalus nežinojo, todėl atsakinga negali būti. 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo buvo priteistas 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimas. Prievolė pagal 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą yra tiesiogiai susijusi su UAB (duomenys neskelbtini)“ todėl sutinka, kad ši prievolė būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole. 2005 m. sausio 7 d. su AB Swedbank atsakovas sudarė paskolos sutartį ir gavo 86886,00 Eur paskolą. Pinigai buvo skirti įmonei gelbėti, skoloms apmokėti. Ieškovei šios situacijos pilnai nebuvo atskleidęs, bet taip elgėsi, norėdamas apsaugoti savo šeimą. Atsakovas sutinka su ieškinyje įvardytais argumentais, kad panaudodamas paskolą ne pagal paskirtį, pažeidė žmonos ir šeimos interesus. Taip pat neprieštarauja, kad kredito sutartis būtų modifikuota arba, kad likusią paskolą grąžintų ieškovė, nes jo finansinė situacija yra sudėtinga. Kitų prievolių atsakovas neturi. Santuokoje įgijo: žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, adresas (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, adresas (duomenys neskelbtini), 2/3 žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini). 12000,00 Lt šeimai padovanojo ieškovės tėvas, o 100000,00 Lt ieškovė gavo pardavusi butą Vilniaus senamiestyje. Namą su garažu pastatė už 280000 Lt, iš likusių 168000 Lt dar 40000 Lt jam dovanojo tėvai. Bendri pinigai buvo tik 128000 Lt. Viso turto vertė - (46900 + 187000 + 9320 + 30533,33)=273753,33 Eur. Jo dalies vertė – 136876,67 Eur. Neprieštarauja, kad ieškovei tektų nekilnojamas turtas, nes ji kartu su sūnumi jame ir gyvena, tačiau prašo jam priteisti 49990,67 Eur kompensaciją (136876,67 Eur – 86886 Eur = 49990,67 Eur) arba 2/3 žemės sklypo, unikalus numeris 0101-0025-0472, ir 19457,34 Eur kompensaciją.
Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y., palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei motyvus, tačiau nagrinėjant bylą teismo posėdyje savo poziciją pakeitė (patikslino) ir nurodė, jog su visais jam ieškovės pareikštais reikalavimais pilnai sutinka.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, kad sutinka, jog R. Š. įsiskolinimas valstybės biudžetui yra jo asmeninė skola valstybei, todėl visų pirma turi būti tenkinama iš R. Š. asmeninio turto bei iš bendro sutuoktinių turto dalies, prieš tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą. VMI kreipėsi į antstolius vykdančius išieškojimą iš R. Š., kad pateiktų informaciją apie išieškotas sumas pagal vykdomąsias bylas. Antstolis Donatas Kisielius nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/01314 pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-102-81/2012 išieškoma 17377,20 Eur skola trečios eilės išieškotojui VMI. Antstolis Donatas Kisielius nurodo, kad vykdant aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą areštuotos skolininko vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigose, tačiau piniginių lėšų jose nenustatyta. 2017 m. liepos 12 d. areštuota skolininkui priklausanti 2/3 dalys žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (antstolis pažymi, kad skolininko vardu yra registruota ir daugiau nekilnojamojo turto, tačiau šis įkeistas hipoteka). Pirmasis antstolis areštavęs minėtą žemės sklypą - M. Dabkus. Šiuo metu skolos išieškojimas yra nukreiptas į skolininko darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis Donatas Kisielius nurodo, kad iš viso iš skolininko išieškota 78,96 Eur, tačiau šios lėšos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 753 straipsnyje nustatyta tvarka buvo skirtos dengti antstolio vykdymo išlaidoms. Skolos likutį informacijos pateikimo dienai sudaro 17377,20 Eur skola ir 1383,10 Eur vykdymo išlaidos, iš viso 18760,30 Eur. Antstolis Mindaugas Dabkus nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0028/13/01952 pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-102-81/2012 išieškoma 107841,12 Eur skola trečios eilės išieškotojui VMI. Antstolis Mindaugas Dabkus nurodo, kad iš skolininko išieškota ir išieškotojui pervesta 1084,23 Eur. Skolos likutį informacijos pateikimo dienai sudaro 106756,89 Eur suma. Ieškovė O. Š. nurodo, jog turto įgijimui buvo panaudotos šeimos lėšos, todėl konstatuotina, kad visas aukščiau nurodytas šalių nekilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokoje, todėl laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Šio šeimos turto sukūrimui buvo panaudotos ne tik visos šeimos santaupos, tačiau ir ieškovės O. Š. asmeninės lėšos. Ieškovė O. Š. pripažįsta, kad atsakovas R. Š. investavo savo gebėjimus ir laiką į namo ir garažo statybas, nes kaip ieškovė nurodo, R. Š. yra profesionalus statybininkas, taigi daugelį darbų šalys atliko savo jėgomis, padedami draugų ir artimųjų. VMI duomenimis, O. Š. yra vienasmenė UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcininkė, tačiau ši informacija nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje neatsispindi. 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 konstatuota, kad R. Š. prisipažino, kad jis yra pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tačiau nei ieškovė O. Š., nei atsakovas R. Š. šios informacijos nepateikia ir yra neaišku, ar R. Š. dar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Jeigu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tai akcijos taip pat turėtų būti įtrauktos į dalintino turto balansą. Jeigu atsakovas nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tai svarbu, kam, kada ir už kiek pardavė turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Ieškovės O. Š. nurodyti argumentai, kaip kad ieškovė nurodo investuotų lėšų sumas bei pasiimtos paskolos panaudojimą yra nepagrįstos teisiškai reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl sutuoktinių turto dalių nustatymo. VMI mano, kad šios aplinkybės nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovė O. Š. bei atsakovas R. Š. privalėjo deklaruoti turimą turtą, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas neteikė gyventojų turto deklaracijų. VMI nuomone, teismas neturėtų pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir O. Š. ir R. Š. santuokos metu įgytą turtą turėtų padalyti lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį. Taip pat neturėtų tenkinti ieškovės O. Š. prašymo, sumažinti 86886,00 Eur suma po santuokos nutraukimo R. Š. tenkančią dalintino nekilnojamojo turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VMI atstovas su patikslintu ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB Swedbank (toliau – ir Bankas) pateikė atsiliepimą, nurodė, kad tarp Banko ir R. Š. 2005 m. sausio 7 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 05-000630-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Tinkamas įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas: 1) O. Š. laidavimu pagal 2005 m. sausio 7 d. laidavimo sutartį Nr. 05-000630-LA1 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais); 2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo/stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimu, hipotekos Nr. 01120050000950. Bankas prieštarauja ieškinio reikalavimui dėl kredito sutarties modifikavimo, t. y., nustatyti, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovės O. Š. prievolė. Jei klientai pageidautų keisti su Banku sudarytų sutarčių sąlygas, Bankui turėtų būti pateiktas atitinkamas prašymas bei papildomi dokumentai, kurių pagrindu būtų galima svarstyti kredito gavėjo, laiduotojos atsisakymą ar pan.
Tretieji asmenys AB Swedbank ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie bylos nagrinėjimą buvo informuoti tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies
Dėl santuokos nutraukimo
Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo (popierinis bylos priedas, b. l. 3), nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalių sūnus jau yra pilnametis (tomas 1, e. b. l. 24, popierinis bylos priedas, b. l. 3).
Ieškovė teigia, kad atsakovo elgesys, nepagarba sutuoktinei, nesąžiningumas, veiksmai prieš šeimos interesus, nusikalstamų veikų padarymas gali būti kvalifikuojami kaip atsakovo lengvabūdiškumas, neatsakingumas, amoralumas, nepagarba bei psichologinis smurtas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Iš šalių paaiškinimų byloje nustatyta, jog atsakovas 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai) ir iš atsakovo priteista 126666,98 Eur valstybei. 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014 kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovo R. Š. buvo priteistas 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimas. Atsakovas teigė, kad pinigai buvo skirti įmonei gelbėti, skoloms apmokėti, pripažino, kad ieškovei šios situacijos pilnai nebuvo atskleidęs. Atsakovas sutiko su ieškinyje įvardytais argumentais, kad panaudodamas paskolą ne pagal paskirtį, pažeidė žmonos ir šeimos interesus. Ieškovė nurodė, kad atsakovo neatsakingas elgesys su šeimos pinigais, įsipareigojimų prisiėmimu, o taip pat nusikalstamų veikų padarymas, dėl ko iš atsakovo buvo priteista žala, nulėmė šeimos santykių iširimą, abi šalys patvirtino aplinkybę, jog tarp šalių eilę metų dėl kilusių finansinių problemų kilo konfliktai, 2017 metais atsakovas išsiskėlė ir bendrų namų, šalys nuo to laiko neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).
Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka iširo atsakovui neveikiant šeimos interesais, o būtent: atsakovas neatskleidė ieškovei svarbių aplinkybių susijusių su jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolinga veikla, kreipėsi į banką ir 2005 m. sausio 7 d. su AB Swedbank sudarė paskolos sutartį, gavo 86886,00 Eur paskolą, už kurią laidavo ieškovė O. Š., taip pat banko naudai buvo įkeistas bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių valdomas turtas, tačiau gautas lėšas panaudojo ne pagal kredito paskirtį, o dengdamas savo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas. Ieškovė teigė, kad žinodama tikrąją padėtį, kad paskolos pinigai naudojami ne nekilnojamam turtui, o įmonės skoloms dengti, ji neprisiimtų laidavimo už paskolą naštos, nebūtų įkeistas šeimos turtas, nekiltų jo praradimo grėsmė. Ieškovės nuomone, būtent atsakovo nesąžiningumas, savanaudiškumas, netinkamas šeimos finansų naudojimas lėmė šeimos iširimą. Atsakovas su minėtomis aplinkybėmis sutiko. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovas pažeidė pareigą būti lojaliu, gerbti sutuoktinį, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai ir lėmė šeimos iširimą. Duomenų apie ieškovės kaltę byloje nenustatyta. Kadangi atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė ir kitokių santuokos iširimo priežasčių nenurodė, remiantis išdėstytu, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir šalių santuoką nutraukia dėl atsakovo R. Š. kaltės.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Ieškovė prašė, nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad netinkamas atsakovo elgesys sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus, kurie kamuoja iki šiol. Ieškovė ypatingai išgyvena, kadangi jos gyvenimo tikslas buvo tvarūs šeimos santykiai ir bendrystė. Ieškovė giliai išgyveno šeimos iširimą, lankėsi privačiose psichologo konsultacijose, pašlijo jos sveikata, miegas, koncentracija. Atsakovas su prašymu priteisti iš jo 2000 Eur neturtinę žalą neprieštaravo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y., dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (2008 m. vasario 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Dėl neturtinės žalos dydžio sprendžia teismas, atsižvelgdamas į prašančio šios žalos asmens nurodytas aplinkybes, neturtinės žalos dydis nustatomas taip pat įvertinant aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat nukentėjusio sutuoktinio išgyvenimus dėl kito sutuoktinio elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus, ieškovės dvasines kančias dėl atsakovo neatsakingo elgesio su šeimos pinigais, turtu, įmone, visų aplinkybių ieškovei neatskleidimas, nors ieškovė pasitikėjo atsakovu, pragyveno su atsakovu santuokoje 25 metus, ieškovės dėl atsakovo kaltės iširus šeimai patirtą neturtinę žalą vertina 2000 Eur, kuri teismo nuomone yra pakankama kompensuoti ieškovei jos patirtus dvasinius išgyvenimus, taip pat atitinka formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose (CK 6.250 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Ieškovės reikalavimu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės – „Š.“, „Š.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.
Dėl nepilnamečių vaikų
Nepilnamečių vaikų šalys, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi, jų sūnus L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) jau yra pilnametis (tomas 1, e. b. l. 25), todėl šie klausimai byloje nespręstini.
Dėl turto padalinimo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus, kai to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y., teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis) (pvz. 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog šalys santuokoje įgijo: žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, adresas (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, adresas (duomenys neskelbtini), 2/3 žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis iš viešųjų registrų bei teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartimi, pripažintina, kad kito dalintino turto (transporto priemonių, įmonių akcijų ar pan.) šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neturi.
Ieškovė nurodė, kad šio turto vertė yra: žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 46900,00 Eur, pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) – 187000,00 Eur, pastato - garažo (duomenys neskelbtini) – 9320,00 Eur, 2/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 30533,33 Eur (45800,00 Eur / 3 x 2). Bendra viso sutuoktiniams priklausančio turto vertė – 273753,33 Eur. Atsakovas su ieškovės nurodytomis turto vertėmis sutiko. Teismui pateiktame atsiliepime VMI nurodė, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro 2018 m. gruodžio 3 d. duomenimis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 14670,00 Eur, pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) – 217794,00 Eur, pastato - garažo (duomenys neskelbtini) – 10339,00 Eur, 2/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 74,68 Eur. Bendra viso sutuoktiniams priklausančio turto vertė – 242877,68 Eur.
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog VMI teismui pateiktame atsiliepime vadovavosi 2018 m. gruodžio 3 d. nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytomis nekilnojamo turto kainomis, kurios buvo nustatytos (užfiksuotos) 2004 m. gruodžio 14 d., o 2/3 dalių žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo nustatyti 1992 m. gegužės 21 d., tuo tarpu teismui pateiktame ieškinyje ieškovė vadovavosi nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos kainomis, nustatytomis VĮ „Registrų centro“ vykdyto masinio vertinimo būdu 2018 m. sausio 1 d., t. y., prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų (ieškinys teismui pateiktas 2018 m. spalio 16 d.), bylos nagrinėjimo teisme metu tiek šalys, tiek ir VMI atstovas sutiko, kad sutuoktinių dalintino turto vertė būtų nustatyta vadovaujantis nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos kainomis, nustatytomis 2018 m. sausio 1 d. (t. y., visi byloje dalyvaujantys asmenys sutiko vadovautis ieškovės nurodyta turto rinkos verte). Tarp šalių bei trečiųjų asmenų nesant ginčo, teismas laiko nustatytu, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 273753,33 Eur, t. y.: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė yra 46900,00 Eur, pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vertė - 187000,00 Eur, pastato - garažo (duomenys neskelbtini) vertė – 9320,00 Eur, 2/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė – 30533,33 Eur (45800,00 Eur / 3 x 2).
Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas - 1994 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P01/94-0062 – tomas 1, e. b. l. 23) bei 2/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 1999 m. rugsėjo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4564 0062 – tomas 1, e. b. l. 19). Ieškovė taip pat nurodė, jog santuokos metu šalys ūkio būdu pasistatė gyvenamąjį namą bei garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog gyvenamojo namo ir garažo statybai buvo panaudota 112000,00 Lt (32437,44 Eur) ieškovės asmeninių lėšų: 12000,00 Lt (3475,44 Eur) 1997 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovei padovanojo jos tėvas Ž. K. P. (tomas 1, e. b. l. 28-29). 100000,00 Lt (28962,00 Eur) ieškovė gavo 1996 m. spalio 15 d. pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 22/100 dalis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 34-35). Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu sutiko, kad gyvenamojo namo ir garažo statybai buvo panaudota 112000,00 Lt (32437,44 Eur) ieškovės asmeninių lėšų. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir šalių kreditoriai. UAB Swedbank, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VMI prieštaravimų dėl ieškovės investuotų asmeninių lėšų nepareiškė. Teismo posėdžio metu VMI atstovas nurodė, kad VMI ieškovės nurodytos į gyvenamojo namo ir garažo statybą investuotos 112000,00 Lt (32437,44 Eur) sumos neginčija. Teismui pateiktame atsiliepime (tomas 3, e. b. l. 18-22) atsakovas nurodė, jog 40000,00 Lt (11584,80 Eur) gyvenamojo namo ir garažo statybai dovanojo atsakovo tėvai, tačiau parengiamojoje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas savo poziciją patikslino nurodydamas, jog įrodymų, patvirtinančių piniginių lęšų dovanojimo jam faktą neturi, todėl aplinkybės dėl 40000,00 Lt (11584,80 Eur) dovanojimo bei šių lėšų investavimo į namo statybą byloje neįrodinės.
Tarp šalių bei trečiųjų asmenų nesant ginčo dėl į gyvenamojo namo ir garažo statybą ieškovės investuotų asmenių lėšų, taip pat vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – piniginių lėšų dovanojimo sutartimi(tomas 1, e. b. l. 28-29), nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi (tomas 1, e. b. l. 34-35), teismas byloje pripažįsta įrodyta, kad ieškovė O. Š. į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir garažo statybas investavo 112000,00 Lt (32437,44 Eur) jai asmenine nuosavybe priklausiusių lėšų.
Vadovaujantis 1998 m. spalio 1 d. Nekilnojamojo turto registro išduoto pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį ir teises į jį duomenimis, sutuoktiniams užbaigus namo ir garažo statybas, bendra šio turto vertė buvo 459629,00 Lt (133117,76 Eur) (tomas 1, e. b. l. 26). Tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (pirminiame ieškinyje bei jo patikslinimuose), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė įrodinėjo, jog į gyvenamojo namo ir garažo statybas buvo investuota 270000,00 Lt (78197,41 Eur) piniginių lėšų. Pateikdamas byloje atsiliepimą atsakovas nurodė, jog jo paskaičiavimais, į gyvenamąjį namą ir garažą buvo investuota 280000,00 Lt (81093,61 Eur), tačiau galutinai sutikslinus šalių pozicijas perengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės nurodoma 270000,00 Lt (78197,41 Eur) suma. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir šalių kreditoriai. UAB Swedbank, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VMI prieštaravimų dėl ieškovės nurodomų 270000,00 Lt (78197,41 Eur) lėšų, investuotų į gyvenamojo namo ir garažo statybas, byloje nepareiškė. Teismo posėdžio metu VMI atstovas nurodė, kad šios šalių sutartos 270000,00 Lt (78197,41 Eur) sumos neginčija.
Tarp šalių bei trečiųjų asmenų nesant ginčo dėl į gyvenamojo namo ir garažo statybą šalių investuotų lėšų sumos, teismas byloje pripažįsta įrodyta, kad neįskaitant ieškovės, atsakovo bei jiems padėjusių asmenų pastangų ir darbo, į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir garažo statybas ir viso buvo investuota 270000,00 Lt (78197,41 Eur) piniginių lėšų, iš kurių 112000,00 Lt (32437,44 Eur) priklausė ieškovei asmenine nuosavybe priklausiusių lėšų.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.
Ieškovė nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įvertinus vienos iš šalių didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, teismams atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pasisakydamas dėl kompensavimo sutuoktiniui už panaudotas asmenines lėšas turtui įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kasacinis teismas vadovaujasi praktika, kad tokias atvejais taikomas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos – pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus aplinkybę, jog šalys bendro turto (gyvenamojo namo ir garažo sukūrimui) bendrai investavo 270000,00 Lt (78197,41 Eur) lėšų, kas sudarytų po 135000,00 Lt (39098,70 Eur) kiekvienam iš sutuoktinių, iš kurių 112000,00 Lt (32437,44 Eur) sudarė ieškovės investuotos asmeninės lėšos, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę (gyvenamąjį namą ir garažą), ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti 70,74 proc. (135000,00 Lt + 112000,00 Lt/2 = 191000,00 Lt), o atsakovui 29,26 proc. (270000,00 Lt – 191000,00 Lt = 79000,00 Lt) šio nekilnojamojo turto.
Pateikdamas teismui atsiliepimą bei parengiamojoje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, jog sutinka, kad ieškovei būtų priteistas visas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, o atsakovui – 49990,67 Eur kompensacija arba 2/3 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 19457,34 Eur kompensacija, tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo poziciją pakeitė, nurodydamas, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu pilnai sutinka.
Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovė ginčo namo statybos metu aiškiai išreiškė valią už asmeninės nuosavybės teise priklausančius pinigus dalį gyvenamojo namo ir garažo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui panaudojus asmenines lėšas (pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį), tačiau prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalijant turtą natūra (pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį).
Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas yra profesionalus statybininkas, gyvenamojo namo ir garažo statyba buvo vykdoma ūkio būdu, daugelį darbų atliekant savo jėgomis, taip pat padedant draugams ir artimiesiems.
Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šalių gyvenamasis namas ir garažas buvo statomi ūkio būdu, reiškia, jog šalys neturėjo mokėti už dalį gyvenamojo namo ir garažo statybos ir (ar) įrengimo darbų, t. y., šia prasme sutaupė lėšas ir toks sutaupymas turi ekonominę naudą. Be to, kaip jau buvo minėta, prie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir garažo statybos prisidėjo šalių draugai ir artimieji. Kartu teismas pažymi, kad dėl statybos darbų pobūdžio atsakovas ne visus darbus galėjo atlikti ūkio būdu, t. y., nesamdant papildomos darbo jėgos ar specialios technikos. Kadangi gyvenamojo namo ir garažo statybos ir įrengimo darbai atlikti šalių santuokos metu, t. y., galiojant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai, kuri, be kita ko, reiškia, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių pajamos iš jų darbinės veiklos tampa bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai ir atitinkamai išlaidos, turėtos namo statybai, vertintinos kaip išlaidos, prie kurių sutuoktiniai prisidėjo lygiomis dalimis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VMI atstovo teiginys, kad atsakovo asmeniškai atliktų darbų vertė sudaro 90000,00 Lt-112000,00 Lt, t. y., iš esmės yra lygi ieškovės investuotų asmeninių lėšų sumai, VMI nepateikus jokių papildomų įrodymų, byloje pripažintinas neįrodytu, tačiau kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė prie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančio gyvenamojo namo ir garažo statybos ir (ar) įrengimo prisidėjo 112000,00 Lt (32437,44 Eur) asmeninėmis lėšomis, o 1998 m. spalio 9 d. pridavus statinius, VĮ Registrų centro duomenimis, gyvenamojo namo, garažo, rūsio ir tunelio vertė sudarė 459629,00 Lt (133117,76 Eur) (tomas 1, e. b. l. 26), darytina išvada, jog ieškovei turėtų atitekti 62,18 proc. arba atitinkamai 571629/919258 dalys (459629,00 Lt - 112000,00 Lt = 347629 / 2 = 173814,50 Lt +112000,00 Lt), o atsakovui 37,82 proc. arba atitinkamai 347629/919258 dalys (459629,00 Lt - 112000,00 Lt = 347629 / 2 = gyvenamojo namo ir garažo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į statybos darbų atlikimą šalių jėgomis, ūkio būdu, padedant draugams ir artimiesiems ir į tokiu būdu sukurtą bendrą nekilnojamojo turto vertę, ieškovės investuota asmeninių lėšų dalis turėtų būti nustatoma atskaitos tašku imant ne 270000,00 Lt vertę (t. y., vertę, kiek piniginių lėšų šalys investavo į statomą nekilnojamąjį turtą), o 459629,00 Lt (t. y., statybos darbų būdu, įvertinant visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, sukurto nekilnojamojo turto rinkos vertę) ir tokiu būdu skaičiuotinos proporcijos/šalims tenkančios nekilnojamojo turto dalys.
Likęs nekilnojamas turtas, t. y., žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį.
Teismas, spręsdamas dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo būdo, atsižvelgia į tai, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y., dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y., dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2dalis) (2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai visą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą natūra, išmokant atsakovui 9273,90 Eur kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu patikslinęs savo poziciją atsakovas su pareikštu ieškiniu, taip pat ir su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu sutiko. 2020 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jos gaunamas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 800 Eur (neatskaičius mokesčių, kas atitinkamai sudaro apie 560 Eur, atskaičius mokesčius). Taip pat ieškovė verčiasi kosmetologės veikla pagal verslo liudijimą. Jos gautos pajamos už 2019 metus sudarė apie 39000,00 Eur, kas sudarytų vidutiniškai apie 3250,00 Eur per mėnesį (39000,00 Eur / 12 mėn.). Atsakydama į VMI atstovo klausimus, ieškovė nurodė, jog kitų pajamų ar santaupų neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė nurodė, turėsianti finansines galimybes išmokėti atsakovui 9273,90 Eur kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog šiuo metu yra pradėjęs dirbti pagal verslo liudijimą, jog gaunamos pajamos nėra didelės (300-500 Eur), be to, jis turi sveikatos problemų, todėl nebūtų pajėgus išmokėti kitai šaliai kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl turto padalijimo būdo sutuoktiniai bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys (nagrinėjamu atveju – kreditorius – VMI) nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečioje bylos reikšmingas aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą.
Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl turto padalijo būdo teismas atsižvelgia į tai, jog šalims priklausantis gyvenamasis namas yra 6 kambarių, bendro 384,23 kv. m. ploto (tomas 1, e. b. l. 115), šalims priklausantys nekilnojamieji žemės sklypai skirtingo dydžio, vertės, turi skirtingą bendraturčių skaičių bei turi skirtingus apribojimus (žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra 0,0630 ha ploto, jo vertė 46900,00 Eur, bendraturčių nėra, šiam sklypui yra nustatyta hipoteka, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra 0,0615 ha, šalims priklauso ne visas sklypas, o tik 2/3 jo dalys, kurių vertė 30533,33 Eur (45800,00 Eur / 3 x 2), be šalių, sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso dar dviem asmenims, t. y., turi dar du bendraturčius), t. y., šie žemės sklypai vertintina kaip nevienarūšiai tam, kad juos būtų galima lygiavertiškai priteisti po vieną kiekvienai šaliai.
Teismo vertinimu, visą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą galima padalinti natūra. Parenkant nekilnojamojo turto padalijimo būdą taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, jog šalys turi solidarų įsipareigojimą grąžinti kreditą trečiajam asmeniui AB Swedbank ir kas mėnesį turi mokėti kredito įmokas (bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas patvirtino, kad kredito įmokos AB Swedbank siekia ir 1300 Eur per mėnesį, šalys teismui nurodė, jog šiuo metu ar Swedbank neišmokėta paskolos suma sudaro apie 16000,00 Eur), be byloje dalintino gyvenamojo namo nei viena iš šalių kito turto asmeninės nuosavybės teise neturi. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie, esant neįvykdytiems finansiniams įsipareigojimams kreditoriui AB Swedbank, sudarytų pagrindą spręsti, kad viena ar kita šalis turėtų galimybę (būdama solidariuoju skolininku pagal sudarytą kredito sutartį), gauti pakankamai didelę paskolą kompensacijai sumokėti ar turi kitas realias finansines galimybe sumokėti kitai šaliai kompensaciją už šaliai atitenkantį turtą natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvaus pobūdžio (pvz., kad šalims priklausantis nekilnojamasis turtas yra nedalus) arba subjektyvaus pobūdžio (itin konfliktiški šalių santykiai, negalėjimas konstruktyviai bendrauti ir pan.) aplinkybių, dėl kurių ginčo nekilnojamasis turtas negalėtų būti padalijami šalims natūra. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad namas yra dalus, šalys turi galimybę susitarti dėl naudojimosi juo ir žemės sklypais tvarkos ar atsidalyti jiems priklausančias dalis; į tai, kad nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog per protingą terminą turėtų galimybę išmokėti kitai šaliai kompensaciją už jai atitenkančią turto dalį natūra; į tai, kad šalys turi solidarų įsipareigojimą bankui pagal kredito sutartį, kuris po santuokos nutraukimo nekeičiamas; į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir kad šalys negali konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti, be kita ko, valdydamos joms priklausantį turtą, taip pat atsižvelgiant į kreditorių interesus, įvertinus trečiojo asmens (VMI) reiškiamus prieštaravimus parenkant kitą, nei natūra, turto padalijimo būdą, darytina išvada, kad ginčo gyvenamasis namas ir garažas dalintini šalims natūra, ieškovei priteisiant 62,18 proc. arba atitinkamai 571629/919258 dalis, o atsakovui 37,82 proc. arba atitinkamai 347629/919258 dalis gyvenamojo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), bei atitinkamai kiekvienai iš šalių priteisiant po ½ dalį kiekvieno iš turimų žemės sklypų.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šalių nenorėjimas gyventi viename name neįpareigoja teismo nekilnojamąjį turtą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam paskirti piniginę kompensaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (2012 m. kovo 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
Dėl prievolių po santuokos nutraukimo vykdymo
Dėl prievolės kreditoriams VMI ir UAB „(duomenys neskelbtini)“
Vadovaujantis tiek šalių paaiškinimais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais (procesiniais teismų sprendimais), nustatyta, kad atsakovas turi 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 pagrindu kylančias prievoles trečiajam asmeniui VMI – minėtu teismo nuosprendžiu atsakovas R. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir jam buvo paskirta subendrinta 60000,00 Lt (17377,20 Eur) bauda bei taikytas 372353,83 Lt (107841,12 Eur) konfiskuotino turto vertės išieškojimas. Vadovaujantis teismo išreikalautais antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, šių sumų išieškojimas yra perduotas vykdymui antstoliams: Donatui Kisieliui, kurio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0174/17/01314 dėl 60000,00 Lt (17377,20 Eur) kriminalinės baudos išieškojimo ir antstoliui Mindaugui Dabkui, kurio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0028/13/01952 dėl taikyto 372353,83 Lt (107841,12 Eur) konfiskuotino turto vertės išieškojimo (tomas 1, e. b. l. 138-140).
Pagal CK 6 knygos 3 skirsnio taisykles iš sutuoktinio delikto (vienasmeniškų neteisėtų veiksmų) įstatymo pagrindu (CK 6.263 straipsnis ir kt.) atsirandančios prievolės, įskaitant turto konfiskavimą bei pinigines prievoles atlyginti deliktu padarytą žalą ar sumokėti baudas, yra asmeninės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (civilinės atsakomybės draudimas, netiesioginė civilinė atsakomybė ir kt.), t. y., antrasis sutuoktinis neturi pareigos savo asmeniniu turtu ar savo dalimi bendrame su kaltininku turte atlyginti tokios žalos.
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šios atsakovo prievolės VMI yra kilę nusikalstamos veikos (nusikaltimo) pagrindu, byloje nesant ginčo, šios atsakovo prievolės trečiajam asmeniui – VMI, kylančios 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 pagrindu, po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis atsakovo R. Š. prievolėmis.
Sprendžiant dėl atsakovo prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, kuriuo buvo nutarta iš skolininko R. Š. išieškoti kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimą, pažymėtina, jog 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 be kitų aplinkybių taip pat buvo pripažinta, kad atlikdamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas atsakovas padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalą. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškė, tačiau vėliau kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, kuriuo buvo nutarta iš skolininko R. Š. išieškoti kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimą. Kadangi ši atsakovo prievolė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra kilusi atsakovo įvykdytos nusikalstamos veikos (nusikaltimo) pagrindu, byloje nesant ginčo, atsakovo prievolė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kylanti 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo R. Š. prievole.
Dėl prievolės kreditoriui AB Swedbank
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tarp Banko ir R. Š. 2005 m. sausio 7 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 05-000630-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Tinkamas įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas buvo užtikrintas: 1) O. Š. laidavimu pagal 2005 m. sausio 7 d. laidavimo sutartį Nr. 05-000630-LA1 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais); 2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimu, hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė reiškia reikalavimą modifikuoti prievolę pagal 2005 m. sausio 7 d. Kredito sutartį, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovės prievolė. Atsakovas sutiko, kad minėta prievolė taptų ieškovės asmenine, kadangi atsakovo galimybės mokėti paskolos kredito įmokas yra ribotos, o ieškovė dirba, gauna pajamų ir gali pati išmokėti paskolą. AB Swedbank pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl kredito sutarties modifikavimo, t. y., nesutiko nustatyti, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovės O. Š. prievolė.
Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo R. Š. iš vienos pusės, kreditoriaus AB Swedbank iš kitos pusės yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Už minėtos prievolės tinkamą vykdymą laidavo atsakovo sutuoktinė O. Š.. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdytos visos prievolės (CK 6.6 straipsnis). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pat forma, kokia ji buvo sudaryta – t. y., tik rašytiniu abiejų šalių sutarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Kadangi AB Swedbank nesutiko modifikuoti sudarytos kreditavimo sutarties nuostatomis, kreditoriui AB Swedbank abu sutuoktiniai atsako solidariai ir tokia atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nutraukus santuoką už įsipareigojimų trečiajam asmeniui AB Swedbank įvykdymą pagal sudarytas kredito ir laidavimo sutartis ieškovė O. Š. ir atsakovas R. Š. atsako solidariai.
Ieškovė bei jos atstovas tiek teismui pateiktame patikslintame ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas su AB Swedbank 2005 m. sausio 7 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 05-000630-FA (toliau ir Kredito sutartis) (tomas 1, e. b. l. 78-109), kurios pagrindu atsakovui buvo išmokėtas 86886,00 Eur (300000,00 Lt) dydžio kreditas. Prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ne tik šeimos turto įkeitimu, tačiau ir asmeniniu ieškovės laidavimu 2005 m. sausio 7 d. pasirašant laidavimo sutartį Nr. 05-000630-LA1 (toliau ir Laidavimo sutartis) (tomas 1, e. b. l. 36-38). Kreditas buvo gautas, siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą, jį įrengti ir naudoti komercinei veiklai.
Pasak ieškovės, prievolės pagal Kredito sutartį paskirtis buvo nekilnojamojo turto įsigijimui ir investicinei veiklai, kuris ateityje turėjo generuoti nuomos pajamas, taigi akivaizdu, jog tai turėjo pasitarnauti šeimos gerovei ir interesams, būtent dėl šios priežasties ieškovė sutiko dėl paskolos gavimo ir Laidavimo sutarties sudarymo. Atsakovas ieškovei buvo išsamiai pasakojęs savo verslo planą, kuris atrodė įtikinamai ir buvo iš tiesų racionalus. Ieškovė visiškai pasitikėjo atsakovu ir Kredito sutarties sudarymo metu nenumanė, jog atsakovas yra prasiskolinęs, o jo kartu su tėvu A. Š. valdoma įmonė - bankrutuojanti. Ieškovė negalėjo įtarti, kad gautą kreditą atsakovas panaudos ne nekilnojamojo turto įsigijimui, o įmonės ir asmeninių skolų padengimui. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo (tomas 1, e. b. l. 41-44), iš karto po paskolos išmokėjimo, atsakovas R. Š. 2005 m. sausio 25 ir 26 dienomis bei 2005 m. vasario 1 dieną į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą įnešė atitinkamai 150000,00 Lt, 50000,00 Lt ir 50000,00 Lt, iš viso 250000,00 Lt. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo duomenimis, po to, kai 2005 m. sausio 25 d. į įmonės sąskaitą Atsakovas įnešė 150000,00 Lt, joje viso buvo 167259,66 Lt. Sekančią dieną, t. y., 2005 m. sausio 26 d., įmonės sąskaitoje tebuvo likę 12128,33 Lt. Įnešus dar 50000,00 Lt, 2005 m. vasario 1 d., iš balanse buvusių 62128,33 Lt tebuvo likę 1197,60 Lt. Atsakovas sąskaitą dar kartą papildė 50000,00 Lt suma ir jau kitu mokėjimu pervedė 20927,49 Lt dydžio lizingo įmoką tuomečio AB Vilniaus banko dukterinei įmonei UAB „VB Lizingas“. Analizuojant banko išrašo duomenis akivaizdu, kad Kredito sutarties pagrindu gauti 250000,00 Lt buvo panaudoti įmonės skolų dengimui. Kaip vėliau Ieškovei patvirtino pats atsakovas, likusią paskolos dalį jis taip pat išleido skolų, apie kurias ieškovė nežinojo, grąžinimui. Šias aplinkybe atsakovas patvirtino ir apklausiamas Kauno apygardos teisme (tomas 1, e. b. l. 45-49), kur apklausiamas baudžiamojoje byloje R. Š. nurodė, kad turi AB „Swedbank" 260000,00 Lt paskolą, kurią panaudojo įmonės veiklai. Ieškovė nurodė, jog ji sutiko dėl prievolės, kurios turinys iš esmės skiriasi nuo realiai susiklosčiusios faktinės situacijos, kadangi atsakovas pasiskolintas pinigines lėšas panaudojo ne pagal kredito sutartyje numatytą paskirtį, be to, ne šeimos poreikių tenkinimui, t. y., atsakovas iš Kredito lėšų įvykdė ne šeimos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo. Šalys turėjo bendrai įvertinti, ar šeimos lėšos turėjo būti investuojamos į įmonę, siekiant apsaugoti įmonę nuo nemokumo bei bankroto bylos iškėlimo, tačiau šį sprendimą atsakovas priėmė savarankiškai bei nuslėpdamas tikrąją padėtį nuo ieškovės. Jei atsakovas būtų buvęs sąžiningas ir atskleidęs bendrovės finansinę situaciją ieškovei, būtų buvę galima išvengti paskolos sutarties sudarymo ir šalims nebūtų kilę neigiamų pasekmių, šeimos turtas būtų likęs neįkeistas, šeimos lėšų nebūtų reikėję naudoti paskolos grąžinimui. Ieškovės manymu, atsakovo neatsakingas elgesys lėmė tai, kad šeimos finansinė padėtis ženkliai pablogėjo. Įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, jos nemokumo atveju šeima nebūtų patyrusi neigiamų pasekmių, o Kredito lėšos iš tikrųjų galėjo būti investuotos į nekilnojamąjį turtą, kuris būtų generavęs stabilias nuomos pajamas. Atsakovas ieškovei buvo nurodęs, jog AB Swedbank suteikta Kredito suma būsianti panaudota trijų gyvenamųjų namų (kotedžų) (duomenys neskelbtini) rajone statybai, šių statybų garantu turėjo būti turimas sklypas (duomenys neskelbtini). Kiek ieškovei yra žinoma, šis planas sutuoktinio buvo pradėtas įgyvendinti, tačiau tai nutiko gerokai vėliau, nei buvo planuota. Statybos darbai baigėsi nesėkme, kadangi atsakovą pavedė rangovas ir kiek ieškovei yra žinoma, jokios finansinės naudos iš to šeima negavo. Ieškovė pažymėjo, jog nepaisant planuotų nekilnojamojo turto statybų darbų, atsakovo veiksmai, kuriais jis gautą kreditą 2005 metais panaudojo ne pagal paskirtį, prieštarauja sutuoktinių lygiateisiškumo principui ir įstatymų leidėjas tokiu atveju yra įtvirtinęs atitinkamų pasekmių atsiradimą. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė sumažinti vieno iš sutuoktinių dalį iš bendro turto dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, būtent vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti mažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovo aplaidumo ir nesąžiningumo Kredito sutarties lėšos be ieškovės žinios ir sutikimo buvo panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį ir ne šeimos poreikių tenkinimui, atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų būti mažinama visa 86886,00 Eur kredito suma bei už kreditą iki šiol sumokėtomis palūkanomis (patikslindamas ieškovės poziciją, jos atstovas nurodė, kad ieškovė prašo atsakovo dalį bendrojoje nuosavybėje sumažinti tik visa 86886,00 Eur kredito suma).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas R. Š., patikslinęs savo poziciją, su ieškovės patikslintos ieškinio reikalavimais sutiko pilnai.
Trečiasis asmuo VMI tiek teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog teismas neturėtų tenkinti ieškovės O. Š. prašymo, sumažinti 86886,00 Eur suma po santuokos nutraukimo atsakovui R. Š. tenkančią dalintino turto dalį. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VMI atstovas taip pat nurodė, jog ir pats AB Swedbank nesutinka modifikuoti sutarties, prievolę kreditoriui pripažįstant asmeniniu ieškovės O. Š. įsiskolinimu.
Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, jog 2005 m. sausio 7 d. atsakovas su AB Swedbank sudarė Kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išmokėtas 86886,00 Eur (300000,00 Lt) dydžio kreditas, o ieškovė laidavo kreditoriui už šio įsipareigojimų įvykdymą. Vadovaujantis teismui pateiktais atsakovo R. Š. AB Swedbank sąskaitos duomenimis, 86886,00 Eur (300000,00 Lt) kredito suma atsakovui buvo išmokėta 2005 m. sausio 24 d., pervedant 58021,47 Eur (kas atitinkamai sudarė 200000,01 Lt), ir 2005 m. sausio 25 d., pervedant 28854,53 Eur (kas atitinkamai sudarė 99496,03 Lt) (tomas 3, e. b. l. 95, 103). Atsakovas iš gautos sumos 2005 m. sausio 24 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 150000,00 Lt, 2005 m. sausio 25 d. – 50000,00 Lt ir 2005 m., vasario 1 d. – 50000,00 Lt, iš viso 250000,00 Lt (tomas 3, e. b. l. 103-104). Vadovaujantis byloje esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos duomenimis, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos lėšos tą pačią dieną buvo panaudojamos įmonės kreditoriniams įsipareigojimams padengti.
Šias aplinkybes 2020 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas, nurodydamas, kad tiesiogiai nekilnojamojo turto statyboms iš AB Swedbank gauta paskola nebuvo panaudota, kadangi atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų, kurias reikėjo padengti, todėl lėšas teko perskirstyti ir skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaikymui, tačiau vertinant tolimesne perspektyva, po 1-2 metų nuo paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos buvo panaudotos planuotų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) rajone statybai. Iš viso statybos darbams buvo panaudota apie 450000,00 Lt, iš kurių 300000,00 Lt sudarė Kredito suma, gauta iš AB Swedbank. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog vykdant kotedžų statybą (duomenys neskelbtini) rajone, persipynė šeimos, jo kaip fizinio asmens, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai, kadangi atsakovas buvo ir įmonės akcininkas, ir jos direktorius, o įmonė vertėsi statybų veikla. Atsakovas paaiškino, jog buvo planuojama du pastatytus kotedžus parduoti, o vieną pasilikti sau, tačiau kilus ginčui statybos nebuvo baigtos, statybas finansavusiam bankui atiteko žemės sklypas su jame buvusiais nebaigtais statiniais. Atsakovas pažymėjo, jog 2005 metais tiesiogiai nekilnojamojo turto statyboms iš AB Swedbank gauta paskola nebuvo panaudota, didžioji jos dalis buvo skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų dengimui.
Vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. sausio 25 ir 26 dienomis atliktus mokėjimus pažymėtina, kad 2005 m. sausio 25 d. buvo atliktas 45658,26 Lt mokėjimas, o 2005 m. sausio 26 d. buvo atliktas 47200,00 Lt įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tomas 2, e. b. l. 77-78). Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012, kuriuo atsakovas buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, buvo nustatyta, kad be kitų nuosprendyje nurodytų mokėjimų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus banke, 2005 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 13 bei 2005 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 36, atsakovas pervedė lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“. Šios lėšos buvo perduotos trečiajam asmeniui V. S., kuris toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 metų sausio – 2006 m. sausio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, šiuos pinigus perdavė R. Š., be 10 procentų nuo pervestos pinigų dalies, kurią grupės nariai pasiliko už netikrų dokumentų išrašymą, perdavimą bei pinigų nuėmimą. Nepaisant to, jog baudžiamojoje byloje kaltinamasis R. Š. įrodinėjo, kad išgrynintų pinigų jis neužpajamuodavo bendrovės kasoje, tačiau juos panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai: remontuodavo bendrovės bazę (duomenys neskelbtini), nes buvo prasta pastatų būklė (apie 1000 m² pastatų ir apie 1 ha žemės), taip pat renovuota aikštelė, apie 373000 Lt lėšų panaudota bendrovės naudai, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenustatė. Ši kaltinamojo versija buvo pripažinta gynybine, nelogiška ir nepagrįsta teismo išanalizuotais byloje surinktais įrodymais (Kauno apygardos teismo nuosprendžio 25 puslapis – tomas 3, e. b. l. 143-183). Minėtu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad “išgryninti pinigai visada buvo grąžinami be PVM sumos. Kaltinamasis parodė, kad su bendrininku V. S. jis veikė grynindamas pinigus. V. S. už paslaugas gaudavo atlygį nuo išgryninamos sumos, o už pinigų išgryninimą atlygis buvo pasiliekamas 5-18% PVM.” (Kauno apygardos teismo nuosprendžio 27 puslapis – tomas 3, e. b. l. 143-183). Šios įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, kurios buvo patvirtintos ir baudžiamąją bylą išnagrinėjusio apeliacinio teismo nutartimi (tomas 3, e. b. l., 127-142), leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas 2005 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 13 bei 2005 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 36, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestų lėšų nepanaudojo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” veiklai. Didžioji dalis šių lėšų, kitiems nusikalstamoje veikoje dalyvavusiems asmenims pasiliekant 10 procentų nuo pervestos pinigų dalies, PVM mokesčio sumą, atsakovui buvo grąžinta grynaisiais pinigais. Atsakovo atžvilgiu priimtame nuosprendyje pripažįstama, kad šias lėšas atsakovas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, tačiau šių lėšų panaudojimo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas neįrodė.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, jog be atliktų mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš gautos Kredito sumos taip pat atliko mokėjimus kitiems savo asmeniniams kreditoriams (pvz., S. B. - 2005 m. sausio 26 d. 1570,00 Lt mokėjimas – tomas 3, e. b. l. 104). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat nurodė, kad iš Kredito lėšų atliko du mokėjimus VĮ T. L. vidurinei mokyklai, apmokėdamas sūnaus mokslus (du 2005 m. sausio 26 d. mokėjimai, kiekvienas 2000,00 Lt sumai – tomas 3, e. b. l. 104). Atsakovas taip pat nurodė, jog 2005 m. vasario 2-11 dienomis išgrynino dalį lėšų, kurios buvo naudojamos namo statybai bei šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šių lėšų panaudojimą patvirtinančių įrodymų (sutarčių, prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, sąskaitų ar pan.), nepateikė. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu šalių nurodytas aplinkybes apie jų tuo metu dar nepilnamečio sūnaus L. Š. mokslą (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, taip pat atlikus byloje esančių atsakovo bei UAB “ (duomenys neskelbtini) ” atsiskaitomųjų sąskaitų analizę, vertinant būtent 300000,00 Lt kredito sumos judėjimą (t. y., laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 24 d. iki 2005 m. kovo 8 d.), teismas byloje laiko įrodytu, kad atsakovas R. Š. iš gauto 300000,00 Lt (86886,01 Eur) Kredito sumos šeimos poreikių tenkinimui skyrė šias sumas: 4000,00 Lt (1158,48 Eur), t. y., du 2005 m. sausio 26 d. atlikti mokėjimai, kiekvienas 2000,00 Lt sumai, apmokant šalių nepilnamečio sūnaus mokslus (tomas 3, e. b. l. 104), 2005 m. vasario 17 d. atlikti trys mokėjimai už komunalines paslaugas 396,00 Lt + 192,00 Lt +270,72 Lt sumai (tomas 3, e. b. l. 104), iš viso šeimos poreikių tenkinimui skirta 4858,72 Lt suma. Įrodymų, jog likusi Kreditu suma (300000,00 LT - 4858,72 Lt = 295141,28 Lt arba 85478,82 Eur) buvo panaudota tikslams, susijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymų, byloje nėra.
Ieškovė teismo prašo vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 4 dalimi, atsakovo dalį bendrojoje nuosavybėje sumažinti visa 86886,00 Eur kredito suma. Atsižvelgiant į tai, jog CK 3.123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo, o nagrinėjamu atveju šis terminas jau yra suėjęs (lėšos panaudotos ne pagal paskirtį 2005 metais, o ieškinys dėl santuokos nutraukimo bei turto padalijimo teismui pateiktas 2018 m. spalio 16 d.), toks ieškovės reikalavimas netenkintinas, tačiau ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu, sudaranti ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo, kas sudaro 42739,41 Eur (85478,82 Eur / 2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 294 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės O. Š. (iki santuokos turėta pavardė – „Ž.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo R. Š. kaltės.
Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: „Š.“, „Š.“.
Nutraukus santuoką ieškovei O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1) 571629/919258 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 571629/919258 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);
2) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);
3) ½ dalį 2/3 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Nutraukus santuoką atsakovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
4) 347629/919258 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);
5) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);
6) ½ dalį 2/3 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pagal 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012, dėl 60000,00 Lt (17377,20 Eur) baudos bei taikyto 372353,83 Lt (107841,12 Eur) konfiskuotino turto vertės išieškojimo yra asmeninė atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, dėl 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimo yra asmeninė atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, įmonės kodas 112029651, kylanti iš 2005 m. sausio 7 d. atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos kredito sutarties Nr. 05-000630-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir ieškovės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2005 m. sausio 7 d. sudarytos laidavimo sutarties Nr. 05-000630-LA1 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), yra solidari ieškovės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Priteisti ieškovės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42739,41 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt devynių eurų 41 euro cento) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.