Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui I. S., išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po dukters gimimo, atsakovas dukters poreikiais nesirūpino, prisidėjo tik minimaliai, gimusiai dukrai skyrė 85 Eur materialinę paramą. Ieškovė nurodė, kad jos žiniomis atsakovas šiuo metu taip pat yra išvykęs į JK ir ten dirba, gauna apie 1000 Eur per mėnesį. Tačiau nežiūrint į jo gaunamas pajamas, atsakovas nepadeda išlaikyti dukters, nesirūpina jos auklėjimu ir priežiūra, dukra rūpinasi ji viena.

Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina – S. N., nes vaiku nuo pat gimimo ir rūpinasi mama, padedama savo tėvų. Taip pat palaikė ieškovės prašymą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nes toks reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

L. S., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše motina įrašyta – S. N., tėvas – I. S..

Varėnos seniūnijos duomenimis S. N. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), kartu yra deklaruota ir L. S. gyvenamoji vieta.

Socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas patvirtina, jog S. N. gauna 119,26 Eur pajamas (socialinę pašalpą ir išmoką vaikui).

I. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Sodroje nėra duomenų apie šio asmens darbą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui savo paties surašytą pažymą, jog jis gyvena pas savo brolį E. S. ir moka jam 250 Eur už nuomą ir prisideda 100 Eur prie komunalinių mokesčių.

Nors teismas reikalavo, kad atsakovas pateiktų dokumentus apie gaunamas pajamas, tačiau tokių dokumentų atsakovas teismui neteikė.

Atsakovas tik pateikė pažymą, jog jis pervedė S. N.: 2017-09-18 – 33,33 Eur, 2017-09-25 – 26,64 Eur, 2017-10-17 – 31,91 Eur, 2017-12-04 – 43,29 Eur, 2017-12-11 – 54,58 Eur.

Šalys neturi jokių santaupų bankuose.

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad šalių dukra Leticija nuo pat gimimo gyvena su mama. Atsakovas šį reikalavimą pripažino, todėl teismas gali rašyti sutrumpintus įrodymus šioje dalyje. Teismas laiko, kad vaiko interesus geriausiai atitiks jos gyvenimas su motina, nes ji pastaruoju laiku viena ir rūpinosi savo vaiku, kai tėvas nuo rūpinimosi vaiku ir vaiko išlaikymo visiškai nusišalino.

Vaikas, dukra L., dar yra kūdikis, neturinti nei vienerių metukų amžiaus, ji, be abejo, yra labai prisirišusi ir labai priklausoma nuo savo mamos, tad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina mamos gyvenamojoje vietoje.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 300 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 40 Eur išlaidos būsto išlaikymui (mokesčiams), 100 Eur maistui, 60 Eur avalynei ir drabužiams, 30 Eur vaistams ir vitaminams, 50 Eur higienos ir buities prekėms, 40 Eur ugdymo ir lavinimo priemonėms, laisvalaikiui ir pramogoms. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (dar nėra metų), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta specialiųjų vaiko poreikių, ieškovė pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl pripažintina, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti būtina 300 Eur suma. Nors atsakovas ginčijo, kad vaiko maitinimui būtina 100 Eur suma, tačiau turi būti įvertinta, tai, kad nei metukų neturintis kūdikis dar negali būti maitinamas suaugusiam žmogui tinkamu maistu. Todėl jai turi būti perkamos vaisių ir daržovių tyrelės, vaisiai, kuriuos jau galima duoti, pieno mišiniai, kadangi nuo 6 mėnesių mama nebemaitina vaiko krūtimi. Pateiktuose kvituose yra užfiksuotos tyrelių bei pieno mišinukų kainos, tad realu, jog per mėnesį išleidžiama iki 100 Eur.

Atsakovas ginčijo ir 50 Eur būtinumą higienos ir buities prekėms, tačiau teismas laiko, kad ir šios išlaidos yra realios, atsižvelgiant į tai, kad didesnę jų dalį sudaro išlaidos sauskelnėms, kurių kaina yra apie 10 Eur už vieną įpakavimą ir kurių net kelių reikia per mėnesį.

Atsakovas ginčijo ir 60 Eur sumą drabužiams ir avalynei. Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokias išlaidas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pirmieji vaiko metai yra tas laikas, kuomet vaikas ypač greitai auga ir keičiasi, ir per šį laikotarpį vaikui reikia pakeisti daugelį drabužėlių: pradedant nuo vystyklų, kūdikio drabužėlių, ir iki kelnyčių striukių, batukų, kuomet vaikas jau pradeda vaikščioti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė dokumentų bei į jos gaunamas pajamas, vaiko amžių, teismas šioje dalyje išlaidas kiek mažina iki 40 Eur per mėnesį, o ugdymo lavinimo ir laisvalaikio poreikiams nurodyta suma mažintina iki 20 Eur per mėnesį

Įvertinus ir apibendrinus visus vaiko poreikius, teismas laiko, kad per mėnesį jo išlaikymui yra būtinos ne mažesnės nei 300 Eur išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas yra dar nesulaukęs metukų, tad jo poreikiai yra žymiai mažesni, vertinant su vaiku, kuris jau lanko mokyklą, yra paauglys ir lanko įvairius būrelius. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, į abiejų tėvų turtinę padėtį ir į nepilnamečio vaiko poreikius, detalizuotus išlaikymo išlaidų sąmatoje, į mažą vaiko amžių, kartu atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas turi būti priteisiamas toks, kad nereikėtų vaikui paaugus, po metukų kreiptis dėl jo padidinimo, bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu konstatuotina, kad 150 Eur per mėnesį suma iš kiekvieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečio vaiko išlaikymui ir atitinka jo poreikius.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, teismas vertina, kad ieškovės nurodyta 300 Eur išlaikymo vaikui suma yra reali. Atsakovo nurodyta 100 Eur suma negali užtikrinti net būtinų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtinais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

Byloje iš esmės nėra jokių duomenų apie atsakovo galimybę mokėti išlaikymą, nes atsakovas neteikė dokumentų apie savo pajamas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų, tad šia prasme jų sąlygos yra vienodos, tačiau atsakovas dirba ir gauna pajamas. Teismas preziumuoja, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, jis pats pateikė dokumentą, jog broliui jis moka 350 Eur kas mėnesį už būstą, tad akivaizdu, kad jis gauna pajamas, turi galimybę dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu vykdyti jam įstatymo numatytą pareigą - išlaikyti savo vaiką.

Atsakovas duomenų, kad išlaikymą nepilnametei dukrai teikė, teismui nepateikė (pervedė 190 Eur per 5 kartus). Teismas pažymi, kad byla nagrinėjama vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), todėl visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą vertintinos vaiko naudai. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas trim būdais: periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad konkrečioje situacijoje vaiko poreikių tenkinimą labiausiai atitiktų išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis.

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl teismas vertina, kad ieškovė pakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina pusė jos išlaikymui reikalingos sumos (300 Eur) – 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 17 d.) iki jos pilnametystės. Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių dukros poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį (CPK 178 str., 179 str., 185 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2017-11-17.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadovaujantis šia norma iš dalies tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą (4 mėnesius). Atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog jis nuolat teikė išlaikymą dukrai. Jis tik pateikė mokėjimus nuo 2017-09-18 iki 2017-12-11, iš viso 5 mokėjimus, kai buvo pervesta bendra 190 Eur suma. Atsakovas nurodė, kad jis nupirko vežimėlį, lovytę, tačiau nurodytų daiktų vertė neįskaičiuotina į išlaikymą, nes ieškovė taip pat pirko daiktus, būtinus vaikui: bėgūną, maniežą ir kt. Ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą po 150 Eur. Teismas laiko, kad pirmaisiais kūdikio mėnesiais, yra kiek mažesnės išlaidos maistui, nes mama jį maitina krūtimi, lavinimui, nes pakanka keleto žaislų, tad skaičiuotina, kad tuo metu vaiko išlaikymo išlaidos buvo po 200 Eur per mėnesį, todėl šis reikalavimas mažintinas, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą 400 Eur (skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį). Iš šios sumos minusuotina pervesta 190 Eur suma, tad likusi suma būtų 210 Eur įsiskolinimo.

Atsakovo atstovas posėdžio metu reikalavo į vaiko išlaikymą įtraukti ir šalių bendras skolas, kurias jie įgijo gyvendami kartu. Teismas laiko, kad šie klausimai negali būti nagrinėjami šioje byloje, nes vaiko išlaikymas yra prioritetinis ir tėvų skolos negali būti likviduojamos vaiko išlaikymo sąskaita. Be to atsakovas neteikė teismui jokių įrodymų apie skolas, kaip jos susidarė ir koks jų dydis.

CPK 178 straipsnis nurodo, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei 100 procentų. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tad išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

Tad atsakovas privalo sumokėti valstybei 75 Eur žyminio mokesčio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (kadangi elektroninė byla), už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą – 15 Eur ir dėl išlaikymo priteisimo –41 Eur (150x12=1800x3:100=54x75:100=41 Eur), t. y. iš viso 117 Eur.

Iš atsakovo priteistina ir pašto išlaidos valstybei, kadangi ieškinys buvo patenkintas 80 procentų, tai pašto išlaidų priteistina 9,11 euro. Atitinkamai priteistina ir advokato atstovavimo išlaidų valstybei - 156 Eur. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atleista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.174, 3.192, 3.196, 3.200 straipsniais, CPK 259, 260, 282 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės dukros L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės kartu su motina, S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Patvirtinti šalių susitarimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku:

1. Neriboti atskirai gyvenančiam tėvui I. S. galimybės matytis su dukra L. S. gyvenamojoje vietoje laisvu nuo vaiko ugdymo metu, nepažeidžiant normalaus vaiko ugdymo ir poilsio režimo iki L. sulauks dvejų metų amžiaus.

2. L. S. sukakus dvejų metų amžiaus, atskirai gyvenantis tėvas su dukra gali matytis taikant maksimalią bendravimo tvarką.

3. Visais atvejais atskirai gyvenantis tėvas privalo susitikimų su dukra laiką ir būdą prieš dvi paras suderinti su vaiko motina.

Priteisti iš I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt euro) kas mėnesį nuo 2017-11-17 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą L. S., uzufrukto teise valdo ir tvarko motina S. N..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius 4 (keturis) mėnesius 210 Eur (du šimtus dešimt euro).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, AB ,,Swedbank“, įmokos kodas 5630, 156 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) už S. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 117 EUR (vieną šimtą septyniolika euro) žyminio mokesčio ir 9,11 EUR (devynis euro 11 euro centų) pašto išlaidų valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.