- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-61-875/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05965-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Martynas Galvičius, Laisvydas Zederštremas
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.7.1.2.2Nepilnamečio išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)
- 2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės ir nukentėjusiosios G. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. išteisintas nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje;
nukentėjusios G. P. atstovės pagal įstatymą I. P. civilinis ieškinys dėl 7000 Eur (septynių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaidų už įgaliotojo atstovo suteiktas teisines paslaugas išieškojimo paliktas nenagrinėtas;
išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. A. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. vasario 16 d., apie 00.20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. jėga prisitraukęs nepilnametę nukentėjusiąją G. P. prie savęs, po ko sukryžiavęs jai rankas virš galvos ir jėga jas prispaudęs prie lovos, bei pirštu užrėmęs jai burną, jėga pakėlęs nukentėjusiosios sulenktas kojas ir jas savo kūnu prispaudęs G. P. prie krūtinės bei numovęs G. P. kelnes ir kelnaites, lytiškai santykiavo vaginaliniu būdu su nepilnamete nukentėjusiąja G. P. prieš jos valią, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą – išorinį lytinių organų (vulvos) apatinės jungties nubrozdinimą.
2. Be to, V. A. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. vasario 16 d., apie 00.20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. jėga prisitraukęs nepilnametę nukentėjusiąją G. P. prie savęs, po ko sukryžiavęs jai rankas virš galvos ir jėga jas prispaudęs prie lovos, bei pirštu užrėmęs jai burną, jėga numovęs G. P. kelnes ir kelnaites, ir lytiškai santykiaudamas vaginaliniu būdu su nepilnamete nukentėjusiąja G. P. prieš jos valią, tokiais atliktais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai G. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu G. P. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su V. A. veiksmais.
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laima Mažeikienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 5 metams;
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. A. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams;
į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. vasario 16 d. iki 2023 m. vasario 28 d.
iš V. A. priteisti 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą G. P..
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
3.1. nepilnametės nukentėjusiosios G. P. parodymai kaip įrodymų šaltinis nekelia abejonių dėl savo teisėtumo, jie gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Iš G. P. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausoje dalyvaujant įgaliotajam atstovui, atstovei pagal įstatymą, psichologei, vaiko teisių apsaugos specialistui matyti, kad išėjus M. (K.) ir V. (U.), V. (A.) ją prisitraukė prie savęs, laikė jos rankas, kurios buvo pakeltos į viršų. Jis buvo ant jos. Būdama girta ji nepajėgė išsilaisvinti. Dėl alkoholio jai buvo sunku parodyti, kad nenori lytinių santykių. Ji jam sakė, ką jis daro, jis atsakė, kad viskas gerai, kad nesinervuotų. Tada jis pirštu užrėmė jai burną. Ji muistėsi, jautėsi bejėgė, kaip surakinta. Ji sakė, kad draugauja su V. (U.), o jis ją tildė, vadino mažybiniais žodžiais, numovė jai treningines kelnes su kaire ranka, o su dešine laikė jos rankas. Jos kelnes nuvilko kartu su kelnaitėmis. Jis jos kojas pakėlė ant jos, prie krūtinės ir užgulė ją, rankos jau buvo paleistos. Kai jis kojas prispaudė jai prie krūtinės, ji buvo išsigandusi, užspausta, negalėjo pajudėti, muistėsi. Būdamas ant jos V. (A.) liepė niekam nesakyti, neprasitarti V. (U.), kad liktų tarp jų. Ji jautėsi labai apsvaigusi, viskas sukosi, ji bandė šaukti, jautė, kad šaukia, bet tas šaukimas buvo labiau kaip cypimas. Ji jam sakė, kad yra V. (U.) panelė, kad su juo draugauja, o jis jai atsakė, kad ji jam krito į akį, kai jis įėjo į kambarį. Kai jai numovė kelnes ir kelnaites, jis nusimovė treningines kelnes, triusikus ir pradėjo kišti savo lytinį organą į jos lytinį organą. Tas kišimas buvo su protarpiais, nes kelis kartus ji išsimuistė, vis užsivilkdavo kelnes. Kokius tris kartus ji užsivilko kelnes ir jis vis tiek jas numaudavo. Jis įkišo savo lytinį organą ir tai truko 15-20 minučių su protarpiais. Kai jis įkišo lytinį organą, jai labai skaudėjo, ji jam sakė, kad sustotų, kad taip negalima. Toliau vis dar muistėsi, jautėsi užspausta iš baimės. Jai svaigo galva, ją pykino, skaudėjo pilvo apačią. Kai grįžo M. K. su V. (U.), jis atšoko nuo jos ir atsisėdo ant šalia buvusio fotelio. Ji kelnes užsivilko, kai jie įėjo pro duris, o jis atšoko nuo jos. Įėję M. K. su V. (U.) pasakė, kaip čia jie kitose pozicijoje, nes jiems išeinant abu gulėjo. Tada ji M. (K.) sakė, kad eitų pašildyti sumuštinio ir nuėjus į virtuvę pasakė, kad ją išprievartavo. M. K. ją ramino, ji visą laiką praverkė. Kai V. (U.) atėjo į virtuvę, ji nusišluostė ašaras, jie sėdėjo, valgė, ji pasakė, kad ją pykina ir su M. (K.) nuėjusios į tualetą užsirakino, toliau verkė. Tada V. (A.) išėjo, o V. (U.) jį palydėjo. Kai grįžo, pasakė V. (U.), jis sumišo, pradėjo save kaltinti, kad ją su juo paliko, nenusaugojo jos, įkalbinėjo kviesti policiją, bet ji nenorėjo, nes abi su M. K. buvo girtos nepilnametės, todėl sakė palaukti iki ryto, kai jos bus prablaivėjusios. Tokie nukentėjusiosios parodymai, prokurorės teigimu, iš esmės sutapo su jos pasakojimais liudytojams M. K., V. U., I. P., taip pat su aplinkybėmis, nurodytomis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo bei psichologinio įvertinimo metu;
3.2. nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada nukentėjusiosios G. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertinti kaip nepatikimus vien dėl to, kad ši apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nuslėpė savo seksualinės patirties aplinkybes, buvusias iki 2023 m. vasario 16 d. įvykio ir apie tai užsiminė tik ekspertizės metu. Pažymi, kad apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo nukentėjusiosios mama I. P., todėl akivaizdu, kad nukentėjusiajai buvo gėda girdint mamai pasakyti jau turėjus lytinių santykių, tačiau tai visiškai nesumenkina jos parodymų teisingumo apie prievartinius lytinius santykius 2023 m. vasario 16 d;
3.3. taip pat nepagrįstai teismas suabejojo dėl nukentėjusiosios G. P. atžvilgiu pavartotos prievartos, remdamasis tuo, kad apie išžaginimą V. U. ši papasakojo tik jam palydėjus V. A., o po įvykio nevažiavo namo, nesikreipė į policiją, naktį praleido su drauge M. K., šios namuose;
3.4. nors liudytoja M. K. ir nurodė, kad jai su V. (U.) grįžus ir įėjus į kambarį G. (P.) jai atrodė užsimiegojusi, tačiau liudytojas V. U. parodė, kad jiems grįžus G. (P.) sėdėjo ant lovos, ši jam atrodė sutrikusi, V. (A.) sėdėjo ant minkštasuolio. Liudytojas pastebėjo, kad G. (P.) buvo atitrauktos kelnės nuo apačios, ji nežiūrėjo jam į akis, buvo nusisukusi į sieną, pasirodė išsigandusi. I. P. nurodė dukrą sakius, jog grįžtant V. (U.) ir M. (K.) V. (A.) atšoko nuo jos ir atsisėdo į fotelį. Tai, kad G. P. apie išžaginimą V. U. papasakojo tik išėjus kaltinamajam, nepatvirtina nukentėjusiąją savo noru lytiškai santykiavus su išteisintuoju. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį nukentėjusiąją G. P. apie tai, kad ją išžagino V. A., iš karto pasisakius M. K.. Be to, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai M. K. ir V. U. paaiškino, kodėl iš karto nekvietė policijos – iš baimės, nes nepilnametės buvo apsvaigusios nuo alkoholio. Be to, G. P. dėl įvykio norėjo pasitarti su tėčiu M. P., kuriam naktį neprisiskambino. Liudytoja M. K. nurodė ir tai, kad apie pusę keturių skambino mamai A. B. ir pasakė, kas įvyko, o mama pasakė iki ryto nieko nedaryti;
3.5. nors kaip vieną iš motyvų, patvirtinančių nebuvus prievartinių lytinių santykių, pirmosios instancijos teismas nurodė liudytojos A. B. parodymus teisme apie tai, kad jai buvo kilę įtarimų, jog G. P. nebuvo išžaginta, kadangi jos elgesys po įvykio nebuvo panašus į išprievartautos merginos (nuo ryto ji susirašinėjo su M. (K.) apie tai, kad G. (P.) mama sužinos, jog ši iki įvykio jau buvo praradusi nekaltybę, M. K. tos pačios dienos vakare jai parodė ir G. (P.) paskyrą internete, pasakiusi: „mama, žiūrėk, G. jau važinėjasi visa laiminga“), tačiau šiuos liudytojos A. B. parodymus, prokurorės įsitikinimu, paneigia kiti liudytojai ir bylos medžiaga;
3.6. liudytoja M. K., apklausiama apie G. P. elgesį po išžaginimo, nenurodė tokių aplinkybių, kurias teisme nurodė liudytoja A. B.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytoja A. B. tokių aplinkybių nenurodė ir 2023 m. vasario 22 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, tokie parodymai atsirado tik teisme. Liudytojas V. U. taip pat paneigė liudytojos A. B. parodymus, kad po įvykio G. (P.) į socialinius tinklus kėlė filmuotą medžiagą apie linksmai leidžiamą laiką. Nukentėjusiosios mama I. P. nurodė dukrą išleidusi pas M. K., šios mamai A. B. pažadėjus, kad mergaitės namuose nebus paliktos vienos, todėl apie šį įvykį ji pranešė vaiko teisėms, dėl ko liudytoja A. B. buvo nubausta už vaiko nepriežiūrą. Todėl darytina išvada, kad liudytojos A. B. parodymai teisme apie nukentėjusiosios elgesį po įvykio vertintini kritiškai, nes tokių aplinkybių, kurias nurodė ši liudytoja, nepatvirtino kiti liudytojai. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. P. parodė, kad tomis dienomis dukra buvo su ja arba tėvu. Dukra sakė nebenorinti gyventi, ją išniekino. Po įvykio vis kartojo, kad bijo išeiti iš namų, bijo žmonių, psichiatrė patarė laikyti ją namie. Dukra mokėsi nuotoliniu būdu iki pat metų galo. Nuo 2023 metų rugsėjo mėn. ji perėjo mokytis į kitą mokyklą, nes psichiatrė rekomendavo pakeisti aplinką, mokyklą. Nukentėjusioji G. P. parodė, kad jaučiasi išnaudota, išniekinta, bijo pažiūrėti į vyrų pusę, išeiti iš namų, bijo, kad tai pasikartos;
3.7. taip pat vieną iš motyvų, leidžiančių abejoti, kad lytiškai santykiauta prieš nukentėjusiosios valią, teismas nurodė ir tai, kad ant nukentėjusios kūno, veido bei lytinių organų ir jų aplinkoje nėra kraujosruvų ar kitokių sužalojimų. Pažymima, kad nors nukentėjusiajai G. P. kraujosruvų ar kitų sužalojimų nebuvo nustatyta, tačiau negalima kategoriškai teigti, kad su nukentėjusiąja V. A. lytiškai santykiavo šiai sutikus. Nukentėjusioji nurodė, kad V. A. laikė pakeltas jos rankas, laikė burną, kad nerėktų, po to jos kojas prispaudė jai prie krūtinės, dėl tokių jo veiksmų ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio jai buvo sunku priešintis, tačiau nukentėjusioji sugebėjo 3 kartus vėl užsimauti kaltinamojo numautas sportines kelnes ir kelnaites. Nukentėjusioji V. A. aiškiai išsakė nesutikimą su juo lytiškai santykiauti, bandė šaukti, bet tas šaukimas iš išgąsčio buvo panašus į cypimą, vis užsimaudavo jo numautas sportines kelnes ir kelnaites, todėl kaltinamasis turėjo suprasti, kad nukentėjusioji nenori su juo lytiškai santykiauti. Liudytojai M. K., V. U. ir I. P. parodė G. P. sakius, jog V. A. ją laikė už rankų, per prievartą numovė kelnes, laikė burną, kad nerėktų. Liudytojas V. U. patvirtino, kad pagal fizinius duomenis G. P. yra daug smulkesnė už V. A.. Atsižvelgiant j tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, pagal fizinius duomenis yra daug smulkesnė už kaltinamąjį, prievartinių lytinių santykių metu jai buvo laikomos rankos, uždengta burna, pakeltos kojos, negalima kategoriškai teigti, kad nukentėjusiajai privalomai turėjo būti padaryti sužalojimai;
3.8. 2023 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 255/2023(04) nurodyta, kad G. P. nustatytas išorinių lytinių organų (vulvos) apatinės jungties nubrozdinimas. Sužalojimas padarytas seniau nei prieš kelias valandas, 2 savaičių laikotarpiu iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. G. P. mergystės plėvė nepažeista. 2023 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. pG 369/2023(04) nurodyta, kad lytiniai santykiai nepažeidžiant mergystės plėvės buvo galimi. Ekspertas Linas Janauskas patvirtino specialisto išvadas bei paaiškino, kad G. P. nustatytas išorinių lytinių organų (vulvos) apatinės jungties nubrozdinimas, t. y. tarp makšties ir išangės. Kadangi šioje vietoje yra labai plona oda, toks sužalojimas gali būti padarytas lytiniu organu lytinių santykiu metu, gali būti padarytas rankomis ar pirštais. Todėl neatmestina, kad sužalojimas gali būti padarytas tiek vienų, tiek kitų santykių metu. Atsižvelgiant į eksperto paaiškinimą bei nukentėjusiosios nurodytą pozą lytinių santykių metu (jos kojas prispaudė jai prie krūtinės), darytina išvada, kad šis nubrozdinimas padarytas įvykio metu, o ne anksčiau;
3.9. nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuomone Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus G. P. teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 103MS-74/2023 (t. 2, b. 1. 12–23) nelaikyti įrodymu, patvirtinančiu V. A. pareikštų kaltinimų pagrįstumą ir nukentėjusiosios duotų parodymų patikimumą, kadangi ekspertai vertino vienkartinio bendravimo su G. P. metu sužinotas aplinkybes ir tik tą dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos bei nurodė, kad G. P. savanoriškus lytinius santykius su V. A. subjektyviai galėjo suvokti kaip nesavanoriškus dėl jai diagnozuotų psichikos sutrikimų, vartojamų psichotropinių medikamentų, apsunkintų alkoholio vartojimo įvykio metu, bei neigiamai išgyventų seksualinių patirčių;
3.10. pagal 2023 m. vasario 17 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 38 – G. P. vartojo benzodiazepinus, tačiau liudytoja M. K. nurodė, kad įvykio vakarą G. P. vaistų nevartojo, todėl teismo išvada, jog nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo vaistų ir ne taip suprato lytinius santykius su V. A., yra nepagrįsta. Ekspertizei atlikti ekspertams buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nukentėjusiosios G. P. medicininiai dokumentai, charakteristikos, ekspertai tiesiogiai bendravo su pačia nukentėjusiąją. G. P. teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 103MS-74/2023 išvadose nurodyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių G. P. negalėtų suprasti byloje tiriamo įvykio aplinkybių, jų įsidėmėti bei atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja. Tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu G. P. negalėjo/negali pilnai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (ji supranta jų pobūdį, tačiau reikšmę supranta itin ribotai, paviršutiniškai). Aktyviau priešintis šiems veiksmams G. P. negalėjo dėl savo būsenos (ji buvo galimai apsvaigusi nuo alkoholio), fizinio silpnumo, emocinės būsenos, galimai turėtos ankstesnės negatyvios seksualinės patirties. Padidintas polinkis fantazuoti, įtaigumas G. P. nenustatyti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. P. 2023 m. vasario 27 d. duotais parodymais. Šiuo metu G. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo V. A. veiksmais. G. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus;
3.11.ekspertė psichologė Tautvilė Gabnytė-Nagi patvirtino ekspertizės akto išvadas bei nurodė, kad nukentėjusioji priešinosi, kaip sugebėjo, muistėsi, kelis kartus bandė apsirengti drabužius, bandė atkalbėti, atstumti žodžiu, tačiau aktyviau priešintis ji negalėjo, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ką ir pati nurodė duodama parodymus, dėl fizinio silpnumo, nes įtariamasis buvo stipresnis už ją fiziškai, bei dėl emocinės būsenos. Ekspertizės akte nurodė, kad nebuvo nustatyta kažkokių aplinkybių, jog nebūtų galima tikėti nukentėjusiosios parodymais. Jos pasakojimas apie konkrečiai byloje tiriamas aplinkybes yra realistiškas, atitinka jos vartojamą žodyną ir protinį išsivystymo lygį. Pasakojimas buvo lydimas emocijomis, atitinkančiomis pasakojimo turinį. Ekspertizės metu buvo labai panašios emocijos kaip ir apklausos metu, nukentėjusioji nerimavo, graudinosi, verkė. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs. Ekspertizės metu nukentėjusioji pati nurodė, kad apklausos metu nuslėpė apie patirtį su buvusiu vaikinu. Daugiau jos pasakojimas yra nuoseklus. G. P. pasakojimas apie byloje tiriamus įvykius yra nuoseklus, realistinis, atitinka jos žodyną ir emocines reakcijas, todėl galima teigti, kad nenustatyta aplinkybių, kodėl nebūtų galima tikėti ir remtis jos žodžiais. Ekspertė Eimantė Karoblienė patvirtino ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad G. P. nustatyti sutrikimai iki šio įvykio nėra tokie psichikos sutrikimai, kurie trikdytų jos suvokimą, mąstymą ir įvykio reikšmės supratimą. Jai nenustatytas toks sutrikimas, kuris neleistų jai suprasti, kas su ja įvyko. Vartojamas alkoholis, vaistai ar kanapės, nepažeidžia asmens psichikos, kad asmuo negalėtų suprasti reikšmės. Ta pirma seksualinė patirtis turėjo įtakos bendrai jos būsenai, kažkokiam elgesiui, bet jos psichikos nepažeidė ir psichikos sutrikimas dėl to neišsivystė. G. P. konstatuotas (duomenys neskelbtini) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo veiksmais. Nustatytas (duomenys neskelbtini) ir visi kiti tiriamosios patirti trauminiai įvykiai, kurie matyti visoje medicininėje medžiagoje ir ekspertinio vertinimo metu, tai buvo predisponuojantys faktoriai, kurie pažemino nustatyto sindromo atsiradimo slenkstį. Ji tapo pažeidžiamesnė kažkokiam įvykiui, kuris lėmė (duomenys neskelbtini) išsivystymą. Tai tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais;
3.12. Aptartų įrodymų, t. y. nukentėjusiosios G. P. parodymų, liudytojų M. K., V. U., I. P. parodymų, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-74/2023 išvadų, Globos namų (duomenys neskelbtini) pateiktos Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados, eksperčių Eimantės Karoblienės, Tautvilės Gabnytės-Nagi, specialisto Lino Janausko paaiškinimų, M. P. pareiškimo-protokolo, tarnybinių pranešimų, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų visumos pagrindu daroma išvada, kad V. A. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją G. P. prieš jos valią ir padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.
3.13. Be to, Teismo psichologijos, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-74/2023 išvadose G. P. konstatuotas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo V. A. veiksmais, G. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, todėl V. A. pripažintinas kaltu padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
3.14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kas sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, todėl skundžiamas išteisinamasis nuosprendis V. A. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.
4. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka neviešame teismo posėdyje; atlikti įrodymų tyrimą – papildomai apklausti ją – G. P..
4.1. Nukentėjusiosios teigimu, teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė nepagrįstai vadovaudamasis kaltinamojo V. A. parodymais apie tai, kad judviejų lytiniai santykiai buvo savanoriški. Tokias teismo išvadas paneigia ekspertų išvados, teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 103MS-74/2023 bei eksperčių Tautvilės Gabnytės-Nagi ir Eimantės Karoblienės parodymai teisme. Šiose išvadose kategoriškai nustatytas jai atsiradęs psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo V. A. veiksmais, šias išvadas patvirtina duoti parodymai.
4.2. Be to, V. A. parodymai nesupratus, ar jam inkriminuojamo įvykio metu jos makštis buvo drėgna ar ne, išvis nesupratus, ką tai reiškia, kartu teigiant, kad tenkino ją pirštais, bandė įkišti savo lytinį organą į sausą makštį, jai skaudėjo, jis nebaigė lytinio akto, nes ji priešinosi ir nebuvo pasiruošusi lytiškai santykiauti, nukentėjusiosios nuomone, reiškia, kad kišdamas savo varpą į jos sausą makštį V. A. vartojo prievartą, kuriai patvirtinti nėra būtina nustatyti, ar nubrozdinimas ant jos vulvos atsirado lytinių santykių su V. U. ar V. A. metu. Lytinių santykių su V. U. metu, nukentėjusiosios teigimu, jai nebuvo padaryti jokie nubrozdinimai. Pažymi ir tai, kad teisme duodama parodymus apie tai, jog iki V. A. ji lytinių santykių neturėjo, ji tiesiog nenorėjo, kad apie turėtus lytinius santykius su V. U. sužinotų jos mama ar tėtis. V. A. įvykdytos seksualinės prievartos jos atžvilgiu aplinkybės, t. y. bandymas lytiškai santykiauti ir santykiavimas su ja, nepasiruošusia (neparuošta) lytiniam aktui, pasak nukentėjusiosios, yra pakankamai akivaizdžios, kurių nepaneigia jo gynybinė versija apie lytinius santykius abipusiu sutarimu. O V. A. teiginys apie tai, kad ji pati norėjo su juo turėti lytinius santykius, nesuvokdamas ar tariamai nesuvokdamas, kad noras turėti lytinius santykius neatsiejamai susijęs su lytinių organų pasiruošimu juos turėti, nukentėjusiosios nuomone, laikytinas deklaratyvia gynybine versija.
4.3. Taip pat V. A. parodymų apie neva nenaudotą seksualinę prievartą jos atžvilgiu objektyvumą, pasak nukentėjusiosios, paneigia jo paties per „Snapchat“ programėlę iškart po įvykio V. U. rašyta sms: „(...) padek seni Maldauju Aš komoj buvau Viską padarysiu (...)“ bei V. U. parodymai, kad V. A. per „Snapchat“ programėlę rašė, kad sumokės tiek pinigų, kiek reikės, atsiprašinėjo. Nukentėjusiosios nuomone, teismas nepagrįstai šią versiją vertino kaip jo tėvo T. A. iniciatyvą, o ne paties V. A. valią, nes pastarasis, apklausiamas 2023 m. vasario 17 d., nurodė neprisimenantis, ar rašė žinutę V. (U.), o teisme jau pateikė gynybinę versiją apie žinutės parašymo faktą ir turinį, kurią neva įtakojo tėvas.
4.4. Keliamas ir klausimas, ar objektyviai jos parodymuose ekspertams užfiksuota jos turėta nemaloni seksualinė patirtis su V. U., kurį ji laikė savo vaikinu (o šis ją – savo mergina ) ir iki tos seksualinės patirties draugavo apie 2 mėnesius, galėjusi paskatinti ją sekančią dieną turėti „savanoriškus“ lytinius santykius su pirmąkart matytu V. A..
4.5. Taip pat teismas, nukentėjusiosios įsitikinimu, nepagrįstai vadovavosi liudytojos A. B., kuri nėra mačiusi nukentėjusiosios, parodymais, nors dėl šio įvykio pačios liudytojos atžvilgiu vaiko teisių apsaugos tarnyboje buvo pradėtas tyrimas dėl dukros (M. K.) nepriežiūros pagal jos mamos I. P. skundą. Šios liudytojos neigiami parodymai jos atžvilgiu, apie jos neva turėtas seksualines patirtis ir seksualinį prieinamumą, nukentėjusiosios nuomone, buvo sąlygoti liudytojos pykčio dėl I. P. inicijuoto patikrinimo, todėl vertintini kritiškai.
4.6. Nukentėjusioji taip pat nesutinka ir su teismo išvada jos parodymus vertinti kaip nepatikimus dėl prieš įvykį turėtų psichinių diagnozių, kurios teismo psichologo ir psichiatro nebuvo įvertintos, kaip galėjusios turėti įtakos jos parodymų patikimumui. Priešingai, eksperto išvadoje nurodoma, kad nenustatytos priežastys dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. P. 2023 m. vasario 27 d. duotais parodymais. Analogiškos nuomonės nukentėjusioji ir dėl teismo manymu nebūdingo po patirtos seksualinės prievartos nukentėjusiosios elgesio, ką paneigia V. U. 2023 m. vasario 16 d. parodymai: „<...> grįžęs pamatė, kad abi merginos verkė, buvo šoke, drebėjo <...> pribėgo prie G., kuri visa drebėjo, jos akys buvo labai raudonos, verkė su klyksmu, veidas buvo išblyškęs <...>“, bei analogiški parodymai, duoti 2023 m. kovo 3 d. Šias teismo išvadas paneigia ir teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte užfiksuotos jos reakcijos į įvykį, bei ekspertės Eimantės Karoblienės parodymai teisme apie tai, kad (duomenys neskelbtini) G. P. pasireiškė atsikartojančiais prisiminimais apie įvykį, kalbant apie tą įvykį jai darosi neramu, kas stebima ir apklausoje, ir ekspertinio vertinimo metu; ekspertės Tautvilės Gabnytės-Nagi parodymai teisme, kuriuose užfiksuota, kad ekspertizės metu buvo labai panašios emocijos kaip ir apklausos metu, nukentėjusioji nerimavo, graudinosi, verkė.
Dėl civilinio ieškinio
4.7. Apeliacinės instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, nukentėjusioji prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš V. A. 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl patirtų proceso išlaidų
4.8. Apeliacinės instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, nukentėjusioji prašo pripažinti pirmosios instancijos teisme patirtas 800 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti išlaidomis ir išieškoti jas iš V. A. nukentėjusiosios G. P. atstovės pagal įstatymą I. P. naudai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės ir nukentėjusiosios G. P. apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Laima Mažeikienė ir nukentėjusioji G. P. bei jos įgaliotasis atstovas Arūnas Koskus prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintasis V. A. ir jo gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės ir nukentėjusiosios G. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
8. Šioje byloje paduoti prokurorės ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai, kuriuose prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, juo V. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, taip pat priteisti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą ir patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. A. dėl nukentėjusiosios G. P. išžaginimo bei sunkaus sveikatos sutrikdymo išteisino padaręs išvadą, kad surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo jo kaltei konstatuoti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiosios G. P. ir liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, prievartinių lytinių santykių fakto ir dėl to kilusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo tiesiogiai nepatvirtina jokie bylos duomenys, o kiti surinkti duomenys nėra pakankami neabejotinai spręsti dėl V. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
9. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių pateiktus argumentus bei paaiškinimus, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir V. A. išteisino nepagrįstai. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje
10. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už nepilnamečio asmens išžaginimą. Taigi lytinis santykiavimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai BK 149 straipsnyje numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos – arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Šie apibūdinimai akivaizdžiai rodo, kad asmens nesutikimas lytiškai santykiauti gali būti išreikštas įvairiai, net nebūtinai aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2013, Nr. 2K-218/2013, Nr. 2K-128/2014, Nr. 2K-16-895/2016, Nr. 2K-204-458/2020, Nr. 2K-160-495/2021).
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvaus pobūdžio duomenys nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus sujungia į nuoseklią bei logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia konstatuoti, kad V. A. lytiškai santykiavo su nepilnamete G. P., panaudodamas fizinį smurtą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. A. 2023 m. vasario 16 d. buvo bute (duomenys neskelbtini) kartu su nepilnamete G. P. ((duomenys neskelbtini) amžiaus), turėjo lytinių santykių prieš jos valią. Taip pat nustatyta, kad tuo pačiu metu tokiais atliktais tyčiniais veiksmais V. A. nukentėjusiajai G. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu G. P. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su V. A. veiksmais.
12. Išteisintasis V. A. viso proceso metu nors ir neneigė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja G. P., tačiau tvirtino tai buvus abipusiu sutikimu, neigė bet kokios prievartos ar fizinio smurto jos atžvilgiu naudojimą, kaip ir sukeltą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į išteisintojo parodymų prieštaringumą byloje surinktiems įrodymams.
12.1. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą (2022 m. vasario 17 d.) išteisintasis V. A. savo kaltės nurodė nepripažįstantis visiškai. Apie to vakaro aplinkybes nurodė, kad į minėtą butą pas merginas vartoti alkoholio nuėjo pažįstamo V. U. pasiūlymu. Eidami į svečius jiedu nusinešė du butelius „bajorų“ degtinės, pats prieš tai alkoholio nebuvo vartojęs. Bute buvo dvi merginos, kurių viena buvo raudonais plaukais, vardu G. (P.), o kitos vardo nežino (kaip nustatyta – M. K.). Bute visi vartojo atsineštą alkoholį. Kiek merginoms metų, nežino, neklausė, bet kažkuri mergina paminėjo vairuojanti mamos automobilį, todėl suprato, kad merginos yra pilnametės. Tačiau, kuri mergina taip pasakė, jis nežino. Po suvartoto alkoholio pats jautėsi šiek tiek apsvaigęs, tačiau savo veiksmus suprato. Bute visi linksminosi: leido muziką, dainavo, žaidė stalo žaidimus, konfliktų nebuvo. Vakaro eigoje 20 minučių buvo išėjęs į lauką susitikti su draugu L.. Jam grįžus į butą mergina raudonais plaukais pasakė, kad jis atsilieka ir liepė išgerti 3 stikliukus degtinės. Vakaro pabaigoje V. (U.) su kita mergina išėjo į degalinę nupirkti maisto, o jis su likusia mergina raudonais plaukais liko bute. Tuo metu jis jau gulėjo lovoje ir bandė užmigti, nes vakaro pabaigoje niekas nebebendravo. Mergina raudonais plaukais buvo toje pačioje lovoje, kaip ir jis, tik ne šalia jo, o lovos gale. Abu vilkėjo rūbus. Jam gulint lovoje, mergina atsigulė šalia jo, pagulėjo apie 5-10 min, susilietė judviejų rankos, mergina pradėjo nykščiu glostyti jam ranką, glaustis prie jo, susilietė jų keliai. Jis gulėjo atsisukęs į ją, ji taip pat atsisuko veidu į jį, savo koją uždėjo jam ant klubo. Dar labiau suartėję jiedu pradėjo bučiuotis, ji nesipriešino, viskas vyko nebyliu sutarimu. Bučiuojantis ji pasakė „paliesk jį“. Jis nesuprato, ko ji nori ir toliau ją bučiavo. Ji pati paėmė jį už rankos riešo ir nuvedė jo ranką sau į kelnes. Bučiuojantis jis pradėjo glamonėti jos lytinius organus, kur ji pati nuvedė jo ranką. Tuo metu mergina nusimovė kelnes ir apatines kelnaites, jis liko su rūbais. Jam nepatiko glamonėti merginos lytinius organus, todėl patraukė savo ranką ir toliau bučiavosi. Tuo metu mergina buvo jam ant viršaus. Jis nusimovė kelnes. Kadangi anksčiau neturėjo lytinių santykių, nežinojo kaip ką reikia daryti, mergina pati paėmė už jo lytinio organo ir įsikišo jį sau į makštį. Lytinis aktas vyko labai trumpai, sperma neišsiliejo. Lytinio akto nebaigė, nes mergina nebenorėjo, atrodė sutrikusi. Jis jos dar paklausė, kas nutiko, ji atsakė, kad negerai daro, nes V. (U.) supyks. Dar jo paprašė nesakyti V. (U.), kas įvyko. Jis tada nuo jos atsitraukė ir persėdo ant dviviečio fotelio. Mergina liko lovoje. Netrukus grįžo V. (U.) su kita mergina. Visą vakarą minėta mergina rodė jam dėmesį, nuolat bandė prie jo prisiliesti, užkrisdavo ant jo, flirtavo žodžiais. V. (U.) su kita mergina parėjus, su juo likusi mergina bandė apsimesti gulinti tokioje pačioje pozicijoje, kaip ją paliko išeidamas V. (U.). Pastarasis grįžęs paklausė, kodėl jis ne savo vietoje, o persėdęs ant fotelio. Tuomet jis V. (U.) paprašė duoti maistą ir kalba nutrūko. Merginos nuėjo į virtuvę, o jis su V. (U.) liko kambaryje. Pavalgę nuėjo pas merginas į virtuvę, niekas nebebendravo, merginos išėjo į kambarį, tada V. (U.) jam pasakė eiti namo, o pats nusprendė likti miegoti tame bute. Jis ir išėjo. Jam išeinant merginos tikrai nebuvo apsiverkusios. V. (U.) jį dar palydėjo iki „A.“ parduotuvės kiemo. Kitą dieną, t. y. 2023 m. sausio 16 d., apie 8-9 val. ryte į jo buto duris pasibeldė V. (U.) ir, kaip suprato, merginos (G. P.) tėvas, kuris pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, pasakė „užmušiu gaidį“, kaltino jį išprievartavus jo dukrą. Į lauką išėjo jis, jo tėtis, V. (U.) ir merginos tėvas. Lauke buvo ir mergina raudonais plaukais (G. P.). Pastarosios tėvas paklausė jos, ar čia tas ir ji atsakė „taip“. Merginos tėvas dar labiau pradėjo jam grasinti, vadinti necenzūriniais žodžiais, liepė jam sėsti į jo automobilį, priešingu atveju sakė iškviesiąs policiją. Jis į automobilį sėstis nesutiko, bijojo, kad nesibaigtų blogai. Iš V. (U.) pasakymų žinojo, kad merginos vartoja kažkokius stiprius vaistus iš psichiatrijos, nes turėjo priklausomybių nuo narkotikų. Tvirtino jokios prievartos – smurto ar jėgos prieš merginą nenaudojęs, ji pati prie jo lietėsi ir norėjo su juo turėti lytinius santykius, pati jo lytinį organą įsikišo sau į makštį. Ar rašė žinutę V. (U.), neprisimena, bet siūlė merginos tėvui sumokėti pinigus, nes kaltinimas jam atrodė labai baisus (t. 3, b. l. 84–88).
12.2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą (2023 m. birželio 22d d.) įtariamasis V. A. nurodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies, t. y. pripažino lytiškai santykiavęs su G. P., tačiau neigė naudojęs fizinį smurtą, tvirtino, kad jėga G. P. prie savęs netraukė, nebuvo sukryžiavęs rankų ir neuždengė jai burnos, nespaudė prie lovos, jos kelnių ir kelnaičių jėga nenumovė, ji pati nusirengė, nes norėjo su juo lytiškai santykiauti, lytinis aktas vyko abipusiu noru, ne prieš jos valią (t. 3, b. l. 98–101).
12.3. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme (2024 m. rugsėjo 16 d.) V. A. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo pareiškė pripažįstantis kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad V. U. prieš einant pas merginas, rodė kažkurios iš jų nuotraukas, tačiau apie tą merginą daugiau nieko nesakė, nes pats nesuprato, ar ta mergina jo draugė, ar ne ir kokie jų santykiai. O lydėdamas jį namo V. U. sakė, kad su ta mergina (G. P.) jis tik dėl lytinių santykių. Bute buvo dvi merginos: M. K. ir G. (P.). Vakarėlio metu jis buvo apsvaigęs, tačiau taip nesijautė, merginos taip pat neatrodė apsvaigusios. Neatrodė, kad G. (P.) yra išgėrusi, ji elgėsi ir vaikščiojo normaliai. Vakarėlio metu G. (P.) iš pradžių kreipėsi į jį „V.“, vėliau – „V.“, grįžusiam iš draugo įpylė jam tris stikliukus degtinės ir paskui vis įpildavo jam, dar krisdavo ant jo ir pradėdavo kutenti šonus. Jis tai vertino kaip dėmesio jam rodymą. O kai jis atsigulė į lovą, mergina atsigulė ne atokiau, o šalia jo, tuomet dėmesį jai parodė ir jis pats – paėmė merginai už rankos, glostė galvą. Tuo metu V. (U.) galėjo būti WC, o M. K. dažėsi prie veidrodžio. V. U. pats merginų gerai nepažinojo, sakė, kad jos galbūt yra baigusios mokyklą. Neprisimena, kad jis būtų jam sakęs, jog merginoms yra (duomenys neskelbtini) metų. V. (U.) su M. (K.) išėjus į degalinę, jiedu su G. (P.) liko bute, gulėjo lovoje. Tuomet G. (P.) pradėjo keisti gulėjimo pozicijas – iš pradžių gulėjo nusisukusi nuo jo, vėliau atsisuko į jį ir jie vėl susikabino rankomis, mergina jam ant klubo uždėjo savo koją, o jis apkabino ją per nugarą ir abu pradėjo bučiuotis, glamonėtis. Tai truko gal 3-5 minutes. Besibučiuojant mergina pasakė, kad ją paliestų. Jis nelabai suprato, ko ji prašo. Tada mergina pati paėmė jo ranką už riešo ir pastūmėjo link tos vietos. Jis pradėjo merginą tenkinti ranka, tuo pat metu abu bučiavosi, tai truko kelias minutes. Neįsivaizduoja, ar merginos makštis buvo drėgna ar sausa, kai tenkino ją ranka, jis tokių dalykų nejaučia, jam sunku tai prisiminti. Į klausimą apie savo lytinę patirtį nurodė nenorintis kalbėti apie savo lytinį gyvenimą. Po to jis patraukė ranką ir tik bučiavosi. Mergina buvo apsirengusi drabužiais, jis buvo apsirengęs sportiniais drabužiais. Tada prasidėjo lytinis aktas, tačiau nelabai gavosi. Lytinis aktas vyko viena poza – jis gulėjo ant merginos. Merginos kelnaitės jau buvo nuleistos iš anksčiau, kai jis ją tenkino ranka, o kai bandė atlikti lygtinį aktą, mergina dar truputį nusimovė kelnaites, kad lytinis aktas gautųsi. Po to nusirengė ir pats, tiek, kad vyktų lytinis aktas, t. y. jo kelnės buvo nuleistos žemyn. Lytinis aktas jam nelabai gavosi, todėl pati mergina pasitaisė, kad jai būtų gerai. Lytinis aktas truko labai trumpai, nes staiga mergina nebenorėjo. Ji pasakė jam palaukti, paėmė jį už rankos. Jis paklausė, kas yra ir ji pasakė „negerai darome“. Paklausta, kas nutiko, ji pasakė, kad V. (U.) supyks. Mergina atrodė sutrikusi, pradėjo ranka glostyti galvą. Supratęs, kad nieko nebevyksta, mergina nebenori, jis nuėjo ant fotelio. Prieš bučinius, lytinį aktą, mergina nieko nesakė, niekaip neparodė, kad nenori, bet kai nebenorėjo, labai aiškiai tai parodė ir pasakė, kad nebenori. Lytinio akto metu jis buvo ant merginos, ji pati pasitaisė, įsikišo, kad būtų patogu ir prasidėjo lytinis aktas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pasakė, kad mergina buvo ant jo, tačiau arba pats neteisingai pasakė, arba neteisingai buvo surašyti jo parodymai. Lytinis aktas vyko viena poza – jis buvo ant merginos, o ne ji viršum jo. Patvirtino dalyvavęs G. P. apklausoje, tačiau nesupranta, kodėl ši viską sako priešingai. Žinojo galįs apklausos metu užduoti jai klausimus, tačiau bijojo kažko klausti, nors norėjo daug ko paklausti. Nurodė jos rankų prispaustų nelaikęs, jos prie lovos nespaudęs, tai esą melas. Merginos rankos visada buvo ant lovos šalia jos arba viena ranka buvo apsikabinusi jį per nugarą. Jos kojų nebuvo pakėlęs ir prispaudęs prie krūtinės. Merginos kojos buvo tokioje pozoje, kad vyktų lytinis aktas. Ji nebuvo visiškai nusirengusi, viršutinė rūbų dalis buvo, o nuo apačios buvo nurengtos kelnės ir kelnaitės tiek, kad vyktų lytinis aktas. Nebuvo merginai užspaudęs burnos. V. A. nuomone, mergina taip pasakė todėl, kad jos istorija atrodytų įtikimesnė. Mano, kad G. P. jį apkalbėjo dėl V. (U.), galimai išsigandusi kad jis sužinos, tokiu būdu pateisindama savo elgesį. Jo nuomone, iš parduotuvės V. (U.) grįžo įtarus, greitu žingsniu atėjo į kambarį, o M. K. net nėjo į kambarį. G. P. apsimetė, kad miega, guli toje pačioje vietoje, kur buvo palikta. Prieš G. P. išeinant virtuvę, V. (U.) net garsiai paklausė, ar jie pasimylėjo. Galbūt G. (P.) išsigando ir dėl to taip pasakė. Einant pas merginas, su V. (U.) jokios kalbos apie galimą pasimylėjimą su merginomis nebuvo. Pats V. (U.) kalbėjo apie lytinius santykius, tačiau konkrečios kalbos apie lytinius santykius su tomis merginomis nebuvo. Kalbėjosi jiedu apie daug ką, sunku ir prisiminti. Tiek prieš, tiek ir lytinių santykiu metu G. (P.) nesakė nenorinti, tačiau, kai jau nenorėjo, labai aiškiai tai parodė. Tada dar klūpėdamas ant kelių jos paklausė, kas nutiko, ji pasakė, kad negerai darome ir, kad V. (U.) supyks. Jam persėdus ant fotelio, G. (P.) jo paklausė, ar nesakys V. (U.) ir jis atsakė nesakysiantis. Grįžus V. (U.) su M. (K.), visi keturi nuėjo į virtuvę, kur pavalgė ir jis išėjo namo. Kai V. (U.) jį lydėjo namo, pasakė, kad nebendrauja su ta mergina (G. P.) ir su ja yra tik dėl lytinių santykių bei pripažino su ja turėjęs lytinių santykių. Nežino, kodėl V. (U.) nurodė jam sakęs, kad nesitikėtų pasimylėti su viena iš merginų, nes taip greit niekas nevyksta. Nors liudytojo apklausoje dalyvavo, tačiau nepamena, ką šis sakė. Nepamena, kad V. (U.) būtų skęs, jog G. (P.) yra jo mergina, lyg ir nesakė. Apie išžaginimą sužinojo kitą dieną, kai perskaitė V. (U.) sms žinutę apie tai, kad išžagino merginą. Neprisimena, ką atrašė V. (U.). Atrašė, kad nesupranta, t. y. „WTF“. O byloje esančios jo žinutės, rašytos V. (U.) jau po to, kai pas jį V. U. buvo atvažiavęs su merginos tėvu. Merginos tėvui siūlė pinigus, o pinigus V. (U.) siūlė savo tėčio iniciatyva. Tėtis viską sužinojo tada, kai į namus V. (U.) atėjo su merginos tėčiu. Išėjęs į lauką jis pinigus siūlė merginos tėvui, o V. (U.) pinigus siūlė parašęs jam sms žinutę, kai jie išvažiavo į policiją. Jiems išvykus į policiją, tėtis pradėjo labai panikuoti, klausinėti jo, ar išprievartavo merginą. Jam atsakė, kad neprievartavo, kad mylėjosi. Tada tėtis pasakė, kad vis tiek labai negerai ir viską reikia išspręsti be policijos, kad parašytų V. (U.), maldautų grįžti ir jie sumokės pinigus. Lytiniai santykiai, pasak V. A., nebūtų įvykę, jei pati mergina nebūtų rodžiusi iniciatyvos, nes iš pradžių buvo tik bučiniai ir glamonės. Nepripažįsta, kad dėl jo veiksmų merginai buvo padarytas psichikos sutrikimas, tiesiogiai susijęs su šiuo įvykiu ir dėl to buvo sutrikdyta sveikata. Jo tvirtinimu, G. P. ir toliau bendravo su vaikinais, pats ją matė mieste, po dviejų mėnesiu pradėjo draugauti su V. (U.) draugu, nors ir teigė, kad po to įvykio bijo vaikinų. Mieste vežiodamas maistą matė ją vaikštant su dviem vaikinais. Taip pat du kartus matė ją su M. (K.). Mergina melavo dėl visų dalykų. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, neigia, kad buvo padaryta žala.
12.4. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme (2025 m. kovo 27 d.) pagal teisėjų kolegijos klausimus išteisintasis V. A. nurodė, kad lytiniai santykiai su G. (P.) nebuvo jo pirmieji lytiniai santykiai, iki tol jų turėjo 7 kartus, tačiau anksčiau nenorėjo apie tai kalbėti. Tvirtino visada sakęs, kad lytinių santykių metu mergina gulėjo ant nugaros, o jis – ant viršaus ir niekuomet nesakęs, kad lytinio akto metu mergina buvo ant jo. Skirtingus savo parodymus paaiškino netiksliu protokolavimu arba buvęs neteisingai suprastas. Paaiškino, kad pats buvo nusirengęs tiek, kad pavyktų lytinis aktas, o mergina nusirengė pati, tačiau jis nematė, kiek tiksliai ji buvo nusirengusi, nes visada buvo su ja veidas į veidą, abu visą laiką bučiavosi. Prieš lytinius santykius G. P. nesakė, kad jų nenori – nei bučinių metu, nei ją tenkinant ranka, nei lytinio akto metu. Lytinio akto metu G. (P.) keliai nebuvo prispausti prie krūtinės, jos kojos buvo šonuose, o jos ranka buvo ant jo nugaros. Pradžioje abu bučiavosi, jis tenkino ją ranka, tada ji pati nusirengė ir įvyko lytinis aktas. Lytinio akto metu jos kojos buvo šonuose. Jam nepavyko įkišti lytinio organo, bet mergina jam padėjo, ji pasitaisė, kad būtų gerai. Jis bandė, ji pasakė, kad neįkiša, tada vėl pabandė pats ir ji pati jam padėjo. Mergina iš viso nieko nesakė, jie viską darė kartu. Lytinio akto metu jo rankos buvo sulenktos ir įsirėmusios į lovą. Kai G. (P.) nebenorėjo, staiga pasakė ,,palauk“ ir ranka paėmė jį už rankos. Tuomet jis jos paklausė, kas atsitiko ir ji atsakė, kad „negerai darome“, tuo viskas ir baigėsi. Lytinis aktas nutrūko, kai ji pasakė „palauk, negerai darome“. Po to G. (P.) atrodė sutrikusi, sakė, kad nereikėjo to daryti. Po to dar pagulėjo šiek tiek prie jos ir nuėjo atsisėsti ant fotelio. Paaiškino neprisimenantis, ar ji sakė esanti V. (U.) panelė. Gal 3-5 minutes pabuvo tamsoje ir tuomet grįžo V. (U.) su M. (K.). Tuo metu jiedu su G. P. buvo apsirengę. Išteisintojo nuomone, buvo akivaizdu, kad mergina norėjo lytinių santykių, nes su juo bučiavosi, jo ranką pastūmėjo link „tos vietos“ ir nesakė, kad nenori. Jam nepavykus įkišti lytinio organo, mergina jam padėjo, pasitaisė, kad būtų gerai. Jis bandė, bet ji pasakė, kad neįkiša, tada vėl pabandė ir tuomet ji pati jam padėjo. Mergina iš viso nieko nesakė, jie viską darė kartu. Lytinio akto metu jo rankos buvo sulenktos ir įsirėmusios į lovą, abu taip pat bučiavosi.
13. Vertinant kaltinamojo (šiuo atveju – išteisintojo) parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik jo paaiškinimais nėra tikslinga. Natūralu, kad asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, analizuodama visus išdėstytus V. A. parodymus, daro išvadą, kad jo parodymai, nors ir nuosekliai tvirtinant, kad lytinis aktas vyko abipusiu sutikimu, dar daugiau – nukentėjusiosios iniciatyva, visgi prieštarauja kitiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo jais vadovautis.
14. Pažymėtina, kad seksualinės prievartos bylų specifikai būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, šios kategorijos bylose paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo asmens parodymai, todėl teismas turi pareigą kruopščiai ir atidžiai juos patikrinti lygindamas juos su kitais įrodymų šaltiniais ir bendrame įrodymų kontekste, įvertindamas jų logiškumą, (ne)prieštaringumą, nuoseklumą viso bylos proceso metu, bendrą įvykio situaciją ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes (pavyzdžiui, kaltinamojo situacijos suvokimą, jo ir nukentėjusiojo elgesį iki įvykio ir po jo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-458/2020, 2K-160-495/2021).
15. Nagrinėjamu atveju išteisintojo V. A. versiją, kad fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo ir su G. P. santykiavo abipusiu sutikimu, neginčijamai paneigia byloje surinkti įrodymai, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios G. P. nuo pat pradžių tiek kartu vakarojusiems draugams, tiek ryte tėvui ir mamai, pareigūnams, vėliau ekspertams ir teismams duoti parodymai ir paaiškinimai apie V. A. neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu. Teisėjų kolegija nukentėjusiosios G. P. viso proceso metu duotus parodymus ir paaiškinimus vertina kaip nuoseklius, vienas kitą papildančius, neprieštaringus ir sutampančius su kitais bylos įrodymais, kuriais nesivadovauti nėra jokio pagrindo.
16. Pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2023 m. vasario 27 d.) nukentėjusioji G. P. nurodė, kad naktį liečiama buvo ne savo noru ir patyrė prievartą. Ją lietė ir prievartą patyrė iš V., pavardės nežino (kaip nustatyta – V. A.). Tą vakarą ėjo nakvoti pas savo draugę M. K., (duomenys neskelbtini). Susitarė, kad taip pat ateis V. U. ir jo draugas V. (A.). Ji sugalvojo pakviesti V. (U.), o šis pasakė, kad paims kompanijos M. (K.). Iki to vakarėlio V. (A.) nepažinojo. Vakarėlio metu nebuvo kalbos, kur mokosi, kokioje mokykloje, kokioje klasėje. Jai atrodo, kad paklausė M. (K.) amžiaus ir pasakė, kad ji atrodo vyresnė. V. (A.) gal ir klausė jos, kiek jai metų. Dabar prisimena, kad klausė, kiek jai metų ir ji atsakė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. V. (A.) pasakė savo vardą, iš V. (U.) žinojo, kad jis mokosi kolegijoje. Su M. (K.) jos susipažino dienos centre ir nuo to laiko bendravo, t. y. apie 2-3 savaites iki to įvykio. Ši žinojo, kad ji draugauja su V. (U.), tačiau intymiomis temomis jos nelabai bendravo. Alkoholį sugalvojo vaikinai, jie neklausė jų, atėjo su dviem buteliais degtinės. Vaikinai atsinešė du butelius degtinės, alkoholį vartojo visi keturi, žaidė, klausėsi muzikos, gėrė. Po trijų stikliukų jai jau sukosi galva. Alkoholį yra prieš tai vartojusi, tai nebuvo pirmas kartas. Išgėrė beveik butelį, kai V. (A.) kažkur išėjo pusvalandžiui, tą butelį pabaigė tryse. V. (A.) grįžus, atsidarė antrą butelį, o kai jį įpusėjo, ji jau nebegėrė. Dar geriant butelį, ji V. (A.) sakė, kad šis pabendrautų su jos drauge M. (K.), tačiau jis atsakė, kad jam reikia ne jos, o G. (P.). Tą vakarą V. (A.) elgėsi ramiai, šoko, buvo linksmas, jo elgesys nebuvo išskirtinis. Šokdama su M. (K.) ji dar išgėrė, tada jau sukosi kambarys ir ji atsigulė į lovą, kur gulėjo V. (A.). Per miglą prisimena, kad jai gulinčiai V. (A.) glostė galvą, lietė ranką. Tikriausiai V. (U.) nematė, kai šis jai glostė galvą. V. (U.) jam sakė, kur šis kiša rankas, kai V. (A.) glostė jai galvą. Per tą vakarėlį vieną kartą gulėjo lovoje su V. (A.). Ji gulėjo kojų gale, o jis – prie pagalvių. Tą vakarą ji fotografavosi su M. (K.) ir kitame nuotraukos plane matėsi V. (A.) ir V. (U.). Su jais nesifotografavo. Galėjo būti, kad jas fotkino, kai darė žaidimo užduotis. Jai labai skaudėjo skrandį, pasakė, kad nori valgyti, tada M. K. su V. (U.) išėjo į degalinę. Galbūt jie buvo blaivesni, todėl išėjo, o ji su V. (A.) liko. Jiems išėjus, ji nebuvo atsikėlusi. Kambaryje šviesa nedegė. Šviesą išjungė M. K.. Kodėl ši tai padarė, nežino. Jiems išėjus, V. (A.) ją prisitraukė prie savęs, ranka buvo ją prirėmęs, laikė jos rankas, pakeltas į viršų. Ji gulėjo ant nugaros, o jis buvo ant jos. Ji klausė, ką jis daro, kodėl ji. Jis atsakė, kad viskas gerai, kad nesinervintų, tada pirštu užrėmė jai burną. Ji muistėsi, jautėsi bejėgė, kaip surakinta. Ji sakė, kad draugauja su V. (U.), jis ją tildė, vadino mažybiniais žodžiais. Jos rankas jis laikė savo vienos rankos plaštaka. Ji tuo metu jautėsi išsigandusi, negalėjo ištraukti rankų. Jai šiek tiek skaudėjo, kai laikė rankas. Būdama girta ji nepajėgė išsilaisvinti. Ji sakė, kad nenori lytinių santykių. Dėl alkoholio jai buvo sunku parodyti, kad nenori lytinių santykių. Kita ranka jis movė jai kelnes kartu su kelnaitėmis iki kelių, daugiau nebuvo nuvilkęs. Nematė, kiek pats buvo apsinuoginęs, bet kelnes ir trumpikes tikrai buvo nusimovęs. Jos rankas laikė pradžioje, kelias minutes. Jis jos kojas pakėlė ant jos, prie krūtinės, ir užgulęs ją pradėjo kišti savo lytinį organą į jos lytinį organą. Tas kišimas buvo su protarpiais, nes kelis kartus ji išsimuistė, vis užsivilkdavo kelnes. Gal 2-3 kartus ji užsivilko kelnes, o jis vis tiek jas numaudavo. Jis įkišo savo lytinį organą ir tai truko 15-20 minučių su protarpiais. Kai jis kojas prispaudė jai prie krūtinės, buvo išsigandusi, negalėjo pajudėti, muistėsi. Kai sulenkė kojas ir prispaudė prie krūtinės, rankos jau buvo paleistos. Daugiau buvo tiesiog užspausta ir visiškai be jėgų. Jam įkišus lytinį organą, jai labai skaudėjo. Ji jam sakė, kad sustotų, taip negalima, bet jis nesuprato žodžio „ne“. Ji vis dar muistėsi, jautėsi užspausta, iš baimės atrodė, kad negali šaukti. Šaukti negalėjo, nes nieko nebuvo namuose ir žinojo, kad niekas jos neišgirs. Dėl girtumo jai svaigo galva, pykino, skaudėjo pilvo apačią. Lytinių santykių metu V. (A.) kalbėjo mažybiniais žodžiais, vadino ją „mažyte“, „mažute“. Jis buvo ant jos, viską darė labai greitai, viena ranka buvo atsirėmęs į pagalvę, o kita ranka laikė kelius. Jai nesakė nieko negražaus, liepė niekam nesakyti, neprasitarti V. (U.), kad liktų tarp jų. Tai sakė būdamas ant jos. Ji jautėsi labai apsvaigusi, viskas sukosi, vaizdas liejosi ir dėl to buvo sunku pasipriešinti. Ji bandė šaukti, iš to beviltiškumo nebežinojo, ką daryti. Ji jautė, kad šaukia, bet tai buvo labiau kaip cypimas, buvo sukaustyta. Nežino, ar kažkas išbėgo iš jo lytinio organo, nematė, kad būtų kažkas išbėgę. Po to įvykio nepastebėjo ant kūno sužalojimų. Po lytinių santykių skaudėjo pilvo apačią, kelnaitėse buvo kraujo. Iki to įvykio lytinių santykių neturėjo. Vaikiną turėjo, bet su juo intymių santykių neturėjo. Vakaro pradžioje buvo su džinsais, marškinėliais ir džemperiu, paskui džinsus persirengė į M. (K.) sportines kelnes. V. (A.) buvo apsirengęs tamsiais treningais. Lytinis aklas baigėsi, nes grįžo M. K. su V. (U.), tada V. (A.) atšoko nuo jos ir atsisėdo ant gretimo fotelio. Jis vilkėjo treningais, ji kelnes užsivilko, kai M. K. su V. (U.) įėjo pro duris, o V. (A.) atšoko nuo jos. Grįžusiems nei ji, nei V. (A.) nieko nesakė. Vos įėję M. K. su V. (U.) pasakė, kaip čia jie kitose pozicijoje, nes jiems išeinant jie abu gulėjo. Tada ji M. (K.) pasakė pašildyti sumuštinį ir, paėmusi ją už rankos, nuėjo į virtuvę, kur jai pasakė, kad ją išprievartavo. Tuo metu V. (U.) ir V. (A.) liko kambaryje. M. K. ją ramino, o ji visą laiką praverkė. Į virtuvę atėjus V. (U.,) ji nusišluostė ašaras, sėdėjo, valgė, bet apetito nelabai buvo. Pasakė, kad ją pykina ir su M. (K.) nuėjo į tualetą, kur užsirakino ir toliau verkė. Tada V. (A.) išėjo, o jį išlydėjo V. (U.). Tada abi su M. (K.) išėjo iš tualeto ir ši pasakė, jog reikia pasakyti V. (U.). Sugrįžusiam V. U. su M. (K.) pagalba viską papasakojo. Šis sumišo, pradėjo save kaltinti, kad ją su juo paliko, nenusaugojo jos, supyko ant V. (A.). Po to įvykio V. (U.) ją įkalbinėjo kviesti policiją, bet ji nenorėjo, nes abi su M. (K.) buvo girtos nepilnametės, todėl norėjo palaukti iki ryto, kol prablaivės. Pirma sužinojo jos tėtis ir atsikėlęs atvažiavo pas ją, tada jos pamotė pasakė mamai. Atvykus tėčiui jiedu su V. (U.) tėčiui parodė, kur gyvena V. (A.). Nežino, ką tėtis jam pasakė, bet jam grįžus prie automobilio su V. (U.) ir V. (A.), paklausta atsakė, kad tai jis. Tada V. (A.) siūlė jos tėčiui pinigų, kad nevažiuotų į policiją. Po to įvykio ji išgėrė antidepresantus. Prieš tai vakare vaistų nevartojo. Antidepresantus nuo nemigos ir pykčio kontrolės vartoja, nes jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio jaučiasi negerai, labai nerimauja, bijo išeiti iš namų, bijo, kad tai pasikartos. Sunkiai miega naktimis, sapnuoja, kad kiti žmonės prie jos lenda. Ją ištinka panikos priepuoliai. Jaučiasi išnaudota, išniekinta, bijo pažiūrėti į vyrų pusę. Po to įvykio pradeda galvoti, kad nori užmigti ir viską pamiršti. Buvo konsultacijoje pas psichologę ir trims dienoms išvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Po to įvykio su V. (A.) nebendravo, jo kontaktų neturi. Su M. (K.) ir V. (U.) visai nebendrauja, nes vyksta ikiteisminis ir policijoje pasakė, kad negalima bendrauti (t. 2, b. l. 139–142).
17. Pirmosios instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 16 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nutarta nukentėjusiosios G. P. neapklausti, įvertinus ekspertizės akto išvadą, kad dar kartą nukentėjusiosios apklausti nerekomenduojama dėl sveikatos būklės.
18. Apklausta apeliacinės instancijos teisme (2025 m. kovo 27 d.) nukentėjusioji G. P. nurodė V. U. pažinojusi ilgesnį laiką, kaip vaikinas jai patiko, bendravo 2-3 mėnesius, jį laikė savo vaikinu ir galvojo, kad jis ją laiko savo mergina. Lytinis aktas su juo įvyko sklandžiai. Viskas vyko labai trumpai, truko keletą minučių, nes jai tai buvo pirmas kartas, todėl labai skaudėjo, jis tai suprato ir daugiau prie jo nebelindo. Prieš lytinį aktą jie bučiavosi, kalbėjosi, buvo labai arti vienas kito. Tuo tarpu su V. A. viskas vyko ne jos noru, jis lipo ant jos, ji ant jo – nė karto. Neprisimena, ar vakarėlio metu V. A. glostė jai galvą, bučiavo ranką. Jai buvo blogai, nes buvo neblaivi, labai prigėrusi, atrodė, kad sukasi kambarys, svaigo galva, liežuvis sunkiai ,,vartėsi“. Tą vakaro ji vilkėjo M. (K.) sportines kelnes, kurios jai buvo plačios. V. A. movė jos kelnes maždaug iki kelių, ji 2 arba 3 kartus jas užsimovė, o jis vis jas vėl numaudavo. Kelnes numovė kartu su kelnaitėmis. Nurenginėdamas jos rankų nelaikė, nurenginėjo po rankų laikymo ir šnibždėjimo į ausį. Jis šnabždėjo į ausį, kad niekam nesakytų, visą laiką tildė, ji buvo užspausta. Ji į kelnes įšliaužė savo kūnu, neatsikėlusi ir be rankų pagalbos. Tuo metu ji gulėjo ant lovos, o jis gulėjo ant jos. Jos kojos tuo metu buvo sulenktos ir priglaustos jai prie krūtinės, suspaustos. Pradžioje jis ją rengė, o ji vis įšliauždavo į kelnes, taip buvo tris kartus, vėliau jis pats nusirengė. Jam nusirengus, ji jau buvau be kelnių, jis buvo ją prirėmęs. Jos kelnės kartu su sulenktomis kojomis buvo prie jos krūtinės ir tada prasidėjo tas veiksmas. Bet jam labai nesisekė, ji nebuvo sudrėkusi, jai labai skaudėjo, buvo pabraižymų. Jai visada buvo sunku pasakyti, kad nenori santykių. Tada atrodė, kad V. A. nėra turėjęs lytinių santykių, nes per prievartą kišo jai nesudrėkusiai. Jis žinojo, kad ji nenori, ji jam tai sakė, bet jis ją tildė. Nukentėjusiosios nuomone, V. A. tokiuose dalykuose –,,žalias“ ir pats nelabai suvokė, ką daro. Jis nesuprato, kad ji nesudrėkusi, nenori ir per prievartą kišo savo daiktą. Negali pasakyti, kiek buvo mėginimų įkišti tą daiktą, bet jis bandė tol, kol namo grįžo V. (U.) su M. (K.). Viskas vyko apie 20 min. Ji neturėjo galimybės pasipriešinti jam, nes buvo labai sukaustyta, o jis buvo užlipęs ant jos. Jis – gana aukštas, negalėjo jo ir atstumti nuo savęs. Jam sakė, kad draugauja su V. (U.), bet jis atsakė kad V. (U.) nesužinos, jei ji jam nepasakys. Vadino ją mažybiniais žodžiais, bet ji jam sakė, kad negali taip daryti. Pasakė jam, kad nenori, kelis kartus bandė rengtis, kai jis paleido rankas, bet jis vis tiek tą patį darė. Jis tris kartus bandė ją nurengti, o ji vis apsirengdavo. Lytinis aktas baigėsi, kai atsidarė durys ir grįžo V. (U.) su M. (K.). V. A. pašoko nuo jos, apsirengė ir atsisėdo ant fotelio, jis tikrai nebuvo visiškai nusimovęs kelnių. Po lytinio akto jautė skausmą lytinių organų srityje. Po santykių su V. U. jai taip pat skaudėjo, todėl greitai nutraukė lytinį aktą. Apklausiama teisme nepasakojo, kad pirmoji lytinių santykių patirtis buvo su V. U., nes nenorėjo, kad sužinotų mama. Bute esant V. (A.) nepasakė, kad ją išžagino, nes buvo išsigandusi. Įvykio aplinkybes V. U. pradėjo pasakoti M. K., kai šis grįžo. Nežino, iš kur atsirado V. U. parodymai, kad ji šaukė, jog nenori lytinių santykių. Ji V. A. sakė „ne“, aiškino, kad draugauja su V. (U.) ir tuo metu jis ją tildė, laikė pirštus prie burnos. Ji muistėsi, bandė šaukti, bet viduje nesiorientavo ir nesuprato, kas vyksta. Po lytinio bendravimo su V. A. jai kraujavo. Po išžaginimo ji liko M. (K.) namuose, nes abi buvo nepilnametės ir abi išgėrusios. Po įvykio skambino tėčiui, nes juo labiausiai pasitikėjo. Jam norėjo pranešti naktį, iš karto po to įvykio, bet jis neatsiliepė. M. K. ir V. (U.) skambino savo draugams, o ji bandė susisiekti su tėčiu. M. K. apie įvykį pasakė mamai ir sesei, jos mama jai sakė palaukti ryto. Su M. (K.) nebuvo jokio pokalbio apie tai, kad sužinos mama ją turėjus santykių su V. (U.). M. K. minėjo, kad dėl to įvykio jos mamą išmetė iš darbo, atėmė M. (K.) globą, ji buvo labai nepatenkinta, kad ji pasiskundė. Kitą dieną grįžusi namo daug miegojo, po poros dienų išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten praleido 3 dienas, po to grįžusi namo mokėsi nuotoliu. Į socialinius tinklus vaizdų, kaip leido laiką, nekėlė. Patvirtino turinti sveikatos sutrikimų, vartojanti vaistus, tačiau įvykio vakarą nurodė jų nevartojusi. Vaistus gėrė dieną prieš įvykį ir po įvykio, t. y. prieš einant miegoti. Be to, vaistai neveikė jos taip, kad nesuprastų, kas įvyko. 2021 m. jai nustatyta (duomenys neskelbtini) dėl patyčių mokykloje.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios G. P. parodymai tiek duoti netrukus po įvykio (2023 m. vasario 27 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui), tiek ir praėjus dvejiems metams nuo jo (2025 m. kovo 27 d. apeliacinės instancijos teisme), t. y. viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito. Analizuojant jos parodymus matyti, kad nė vienoje apklausoje ji nedavė kitokių parodymų nei, kad prieš ją buvo vartojamas smurtas, dėl kurio ji negalėjo pasipriešinti išteisintajam, nei dėl prievartinių lytinių veiksmų pobūdžio jos atžvilgiu, nei dėl kitų jo veiksmų, ir žodžių, siekiant nuslopinti jos priešinimąsi – G. P. konkrečiai ir vienareikšmiškai įvardijo V. A. atliktus veiksmus, jų seką, todėl jie pripažintini tinkamu įrodymų šaltiniu, kuriuos patvirtina įrodymų byloje visuma. Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą kruopščiai ir atidžiai patikrinti nukentėjusio asmens parodymus, lygindamas juos su kitais įrodymų šaltiniais ir bendrame įrodymų kontekste, įvertindamas jų logiškumą, (ne)prieštaringumą, nuoseklumą viso bylos proceso metu, bendrą įvykio situaciją ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes. Be to, nepilnamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas tokio pobūdžio bylose nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip teismo yra vertinami pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje.
20. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, nukentėjusiosios G. P. parodymai šioje byloje yra detalūs, nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi ir neprieštaraujantys kitiems įrodymams byloje. Nenustatyta ir aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji galėtų būti šališka ir suinteresuota nepagrįstai apkaltinti išteisintąjį V. A. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiosios parodymus apie to vakaro aplinkybes vertino kaip nepatikimus, nenuoseklius ir prieštaringus, nusprendęs, kad nukentėjusiosios elgesys po nusikalstamos veikos nebūdingas seksualinę prievartą patyrusiam žmogui. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad: draugams grįžus iš degalinės G. P. gulėjo ant lovos, apsimetė, kad miega; merginos virtuvėje valgė, niekas nekalbėjo, G. P. nebuvo apsiverkusi; apie išžaginimą savo draugui V. U. nukentėjusioji pasakė tik visiems pavalgius ir V. A. išėjus; po išžaginimo nukentėjusioji nevažiavo į savo namus, nesikreipė į policiją, visą naktį praleido draugės namuose. Teisėjų kolegija su tokiu šių duomenų vertinimu negali sutikti. Teismas šiuo atveju rėmėsi selektyviai tik liudytojos M. K. parodymais (vieninteliais byloje, duotais apklausiant liudytoją pas ikiteisminio tyrimo teisėją), kuomet ši nurodė, kad jai su V. (U.) grįžus ir įėjus į kambarį G. (P.) jai atrodė užsimiegojusi, kai tuo tarpu liudytojas V. U. nurodė, kad jiems grįžus G. (P.) sėdėjo ant lovos, atrodė sutrikusi. Liudytojas pastebėjo ir tai, kad G. (P.) buvo atitrauktos kelnės nuo apačios, ji nežiūrėjo jam į akis, buvo nusisukusi į sieną, pasirodė išsigandusi. Tokius parodymus liudytojas davė ne kartą apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme metu. Priežastį, kodėl apie išžaginimą V. U. papasakojo tik išėjus V. A., nukentėjusioji aiškiai išdėstė apklausta apeliacinės instancijos teisme, t. y. bijojusi V. U. galimos reakcijos/muštynių. Be to, apie išžaginimą nukentėjusioji nedelsdama pasisakė savo draugei M. K., kuri tai patvirtino. Nukentėjusiosios nenorą skambinti į policiją neabejotinai patvirtina tiek jos, tiek ir liudytojų M. K. bei V. U. parodymai apie tai, kad: policijos iš karto nekvietė iš baimės dėl to, kad abi nepilnametės buvo neblaivios, tačiau tuo pačiu nukentėjusioji bandė prisiskambinti savo tėvui M. P., kuriuo pasitiki, norėdama jo patarimo, kaip šioje situacijoje reikėtų elgtis, namo nėjo nenorėdama išgąsdinti mamos dėl šio įvykio; M. K. skambino savo motinai A. B., kuri taip pat patarė nieko nedaryti ir laukti iki ryto. Taigi tokia visų trijų jaunuolių (dviejų nepilnamečių ir vieno vos pilnametystės sulaukusio asmens) reakcija į stresinę situaciją, su kuria nė vienas iš jų iki tol nebuvo susidūręs, įvertinus jų jauną amžių ir nedidelę gyvenimišką patirtį, visiškai suprantama ir adekvati. O vien ta aplinkybė, kad iš degalinės grįžę M. K. ir V. U. negirdėjo ir nematė namuose jokio bruzdesio, patvirtinančio G. P. ir V. A. skubiai rengiantis ar keičiant buvimo vietą po galimo lytinio santykiavimo, nepaneigia G. P. parodymų apie tai, kad būtent tuomet V. A. nutraukė lytinį aktą ir persėdo ant greta buvusio fotelio. Kaip matyti iš bylos duomenų, abu jaunuoliai įvykio metu vilkėjo lengvai nurengiamais sportiniais drabužiais (V. A. – sportiniu kostiumu, G. P. – laisvomis sportinėmis kelnėmis), kurių apatinė dalis kiekvienam nebuvo nurengta, o tik iš dalies nuleista žemyn, todėl nereikalavo didelių pastangų apsivilkti vėl.
22. Nukentėjusiosios G. P. parodymus apie tai, kad V. A. privertė ją lytiškai su juo santykiauti, patvirtinantys paminėtų netiesioginių liudytojų parodymai paanalizuotini išsamiau.
23. Liudytoja M. K., 2023 m. vasario 27 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad tą vakarą pas ją į namus V. (U.) pasikvietė G. (P.), o pastarasis atsivedė draugą V. (A.). Jų atsineštą alkoholį gėrė visi beveik vienodai, G. (P.) gėrė daugiau už ją. Prieš išeinant į degalinę G. (P.) šoko su (V. U.), o V. (A.) pasakė, kad palaikytų kompaniją jai (M. K.). Pats V. (A.) jai pasakė, kad jam iš pradžių patiko G. (P.). Prigėrusi G. (P.) atsigulė į lovą, o V. (A.) atsigulė šalia, 7 kartus bučiavo jai ranką, glostė galvą. Pati to nematė, tačiau jai tai pasakė G. (P.). Matė, kaip V. (A.) glostė jai galvą, tuomet V. (U.) liepė jam patraukti rankas ir jis tai padarė. G. (P.) buvo labai apsvaigusi, vaikščiojo nestabiliai, kalbėjo painiai, kaip girtas žmogus. Pati liudytoja nurodė išgėrusi nedaug, V. (U.) buvo blaivus, V. (A.) irgi neatrodė girtas, nors ir sakė, kad baisiai prisigėrė ir gulėjo lovoje. Jai su V. (U.) grįžus iš degalinės, iš koridoriaus matė V. (A.), sėdintį ant fotelio, jis buvo apsirengęs, tik lyg ir be megztinio, o G. (P.) vilkėjo jos sportinėmis kelnėmis ir marškinėliais. G. (P.) atrodė mieguista, tačiau prablaivėjusi, beveik blaivi. Abiem nuėjus į virtuvę, G. (P.) priėjusi suspaudė jai ranką ir pasakė, kad ją išprievartavo. Jos sėdėjo virtuvėje ir ji jai pasipasakojo. Sakė, kad V. (A.) pradėjo prie jos lįsti, ji jam priešinosi, liepė patraukti rankas, nurenginėjo ją 3 kartus, nes ji vis apsirengdavo kelnes, laikė jos rankas virš galvos ir sakė, kad viskas gerai, nesakys V. (U.), buvo ant jos. G. (P.) jam sakė, kad V. (U.) yra jos vaikinas. G. (P.) nesakė rodžiusi kokią nors iniciatyvą lytiniams santykiams, nesakė atlikusi kokius nors veiksmus. Atėjus į virtuvę vaikinams, jie pavalgė, pirmas namo išėjo V. (A.), V. (U.) jį palydėjo. Grįžusiam V. (U.) viską papasakojo. Tai sužinojęs V. (U.) susinervino, verkė, išsitiesė ant žemės, trenkė kumščiu į sieną, norėjo kažkam skambinti. Pradžioje jos nenorėjo skambinti į policiją, bet V. (U.) sakė, kad reikia. G. (P.) sakė bijanti, kad mama ją išveš į (duomenys neskelbtini), kur yra kekšynas. Pati mamai paskambino apie 3.30 val. ir pasakė, kas įvyko, o mama liepė jai iki ryto nieko nedaryti. Mamai nebuvo sakiusi, kad be G. (P.) bus ir daugiau svečių Taip pat mamai nusiuntė ir kelias nuotraukas, padarytas to vakarėlio metu. Apie 8 val. atvažiavo G. (P.) tėtis ir jie nuvažiavo į policiją. G. (P.) tėvai į šį įvykį sureagavo blogai, pyko. Iš mamos žino, kad šiai skambino G. (P.) mama ir sakė, kad atsakys už viską. Liudytoja paaiškino G. (P.) pažinojusi seniai, apie 2-3metus, o bendravusi apie 2-3 mėnesius. Liudytojos žiniomis, G. (P.) vartojo antidepresantus dėl pasikartojančių (duomenys neskelbtini) epizodų, tačiau tą vakarą vaistų nevartojo. Per Valentino dieną G. (P.) jai atsiuntė romantišką foto, o vakare pasakė, kad pasimylėjo su V. (U.). Liudytoja nurodė ir tai, kad grįžtant iš degalinės V. (U.) jai pasakė, jog eidamas pas jas į svečius V. (A.) sakė jas patvarkysiąs. Tokią frazę suprato taip, kad jis pasimylės su ja arba G. (P.) ir dėl tokios frazės pasišlykštėjo. Jokių planų tą vakarą su kuo nors lytiškai santykiauti neturėjo (t. 2, b. l. 168–171).
24. Liudytojas V. U., apklausiamas teisme (2024 m. balandžio 9 d.) nurodė, kad tą vakarą tiek merginos, tiek vaikinai norėjo praleisti laiką, išgerti, todėl jie nuėjo pas merginas. V. (A.) buvo jo draugas, o G. (P.) – jo draugė. Nė su vienu iš jų po to įvykio nebebendrauja. Vakarėlio metu nebuvo, kad G. (P.) simpatizuotų V. (A.), tik pastarasis sakė, kad G. (P.) yra graži. V. (A.) žinojo, kad G. (P.) yra jo mergina, o laisva tik M. K.. Jam neminėjo, kad G. (P.) jam reikalinga tik dėl lytinių santykių. V. (A.) žinojo ir tai, kad G. (P.) (duomenys neskelbtini) metų, pats jam sakė, kiek merginoms metų. Jam atrodė, kad visi buvo normaliai išgėrę, bet nebuvo labai girti. G. (P.) gulėjo lovoje, kai jie išėjo parnešti maisto, V. (A.) gulėjo kitoje lovos pusėje. Išeidamas į degalinę tą vakarą G. (P.) paliko su draugu, negalėjo nuspėti, kas gali atsitikti. Eidami su M. (K.) kalbėjo, kad galbūt tiedu pasilikę kažką veikia, tačiau kodėl buvo tokia kalba, nežino. O prieš einant į svečius, su V. (A.) buvo tokia kalba, kad pastarasis norėtų, jog kažkas įvyktų, bet pats jam pasakė, kad viskas taip greitai nevyksta ir per daug nesitikėtų. Jiems su M. (K.) grįžus iš degalinės, rado juos du kambaryje, bet niekas nieko nesakė. G. (P.) sėdėjo ant lovos, atrodė gal kiek sutrikusi, susikausčiusi, nieko nekalbėjo, o V. (A.) sėdėjo ant minkštasuolio. Pavalgiusios M. K. su G. (P.) nuėjo į tualetą, V. (A.) norėjo eiti namo, o pats dar žadėjo truputį pasilikti pas merginas. Jis V. (A.) palydėjo, o grįžęs abi merginas rado verkiančias ir drebančias. Tuomet jos viską ir papasakojo. G. (P.) sakė, kad V. (A.) ją laikė už rankų, per prievartą movė kelnes, lyg laikė burną, kad nerėktų. Nežino, ar G. (P.) nusirengė pati. Kiek pati jam sakė, lyg V. (A.) numovė jai kelnes. Jam atrodo, kad G. (P.) galėjo kažkiek pasipriešinti V. (A.), bet nežino, kokia ten iš tikro buvo situacija, nes pats ten nebuvo. Pagal fizinius duomenis G. (P.) yra daug smulkesnė už V. (A.). Ji pasakė, kad jie santykiavo vaginaliniu būdu. Sužinojęs apie įvykį, jis susinervino, siūlė kviesti policiją. Policijos nekvietė todėl, kad G. (P.) bijojo, sakė norinti palaukti tėčio atsakymo, ką jis pasakys ir patars. Su tėčiu G. (P.) susisiekė per „Messenger“, rašė ar skambino. Tuo metu tėtis neatsiliepė, todėl jie laukė ryto. Neprisimena, ar skambino M. (K.) mamai. Po įvykio bendravo su G. (P.) tėčiu. Kai šis atvažiavo, sėdo į jo mašiną ir važiavo aiškintis su V. (A.). Prieš vykstant į policiją, su G. (P.) ir jos tėčiu nesitarė, kokius parodymus duos. Po to V. (A.) rašė jam žinutes, kad nieko neprisimena, nieko nedarė, sakė nevažiuoti į policiją. Apie pinigus nieko nerašė, neprisimena. Neprisimena, ar davė tyrėjai V. (A.) žinutes, nes viskas buvo seniai. Po įvykio G. (P.) kaip ir nieko nekėlė į socialinius tinklus. Iki tol G. (P.) pats jis pažinojo gal dvi savaites, gal iki mėnesio, ji buvo linksma, viskas buvo normaliai. Negali pasakyti tiksliai, kad su G. (P.) buvo pora. Jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, kai susipažino su ja. Žinojo, kad ji yra nepilnametė. Tarp judviejų didelio amžiaus skirtumo nesijautė. Su G. (P.) lytinius santykius turėjo vieną kartą – per Valentino dieną, vasario 14 d. Mylėjosi vaginaliniu būdu abipusiu sutikimu. Prieš mylintis buvo preliudija, G. (P.) pirštais lietė lytinius organus, įvedė pirštus į makštį. Nežino, kodėl ji sutiko su juo mylėtis. Tą vakarą su ja gėrė po taurę ar dvi šampano. Apkalbėti nepagrįstai G. (P.) neturi priežasties.
25. Apklaustas iš karto po įvykio (2023 m. vasario 16 d.) liudytojas V. U. nurodė esantis G. (P.) vaikinas, su kuria draugauja apie 2 mėnesius. Apie merginų pasiūlymą ateiti į svečius ir vakarėlio eigą nurodė analogiškai – visi sėdėjo, šnekučiavosi, klausėsi muzikos, žaidė įvairius žaidimus, vartojo alkoholinius gėrimus. Išeidamas su M. (K.) į degalinę, nieko blogo neįtarė, nes abu (G. P. ir V. A.) prigulę lovoje su rūbais ilsėjosi, laukė jų grįžtant su maistu. Tikrai negalvojo, kad V. (A.) galėtų nuskriausti G. (P.), nes abu matėsi pirmą kartą. Jiems grįžus iš degalinės, V. (A.) sėdėjo ant fotelio, o G. (P.) – ant lovos. Abu jau atrodė visiškai blaivūs. Pastebėjo, kad G. (P.) nuo apačios buvo atitrauktos kelnės, ji nežiūrėjo jam į akis, buvo nusisukusi į sieną. Jam kilo įtarimas. Merginos nuėjo į virtuvę, o jie su V. (A.) pasiliko kambaryje. Suvalgęs sumuštinį V. (A.) pasakė, kad „čia nebėra veiksmo“ ir išėjo namo. Jis jį šiek tiek palydėjo ir už 5 minučių grįžo į butą. Grįžęs pamatė abi merginas verkiančias, šokiruotas, drebančias. Nieko nesuprato, kas įvyko. Pradėjus klausinėti ir M. K. pasakė, kad jiems išėjus į degalinę V. (A.) išprievartavo G. (P.). Pats tada išsigando, puolė į paniką, pribėgo prie G. (P.). Ši visa drebėjo, akys buvo labai raudonos, verkė su klyksmu, veidas buvo išblyškęs. Jam pavyko sužinoti, kad jiems išėjus V. (A.) ant jos užlipo, stipriai suėmė ir sukryžiavo jos rankas, kad negalėtų priešintis, kita ranka pradėjo rengti jos rūbus bei numovė kelnes, apatines kelnaites. G. (P.) pradėjo šaukti, kad to nedarytų, tačiau šis buvo stipresnis ir ją išžagino vaginaliniu būdu. Nežinojo, ką daryti, norėjo kviesti policijos pareigūnus, tačiau G. (P.) pasakė bijanti policijos ir dėl įvykio norinti pasitarti su savo tėvu. 2023 m. vasario 16 d., apie 8.00 val. atvažiavo G. (P.) tėvas M. (P.) ir toliau aiškinosi aplinkybes. Visi nusprendė važiuoti pas V. (A.) į namus. Nuvažiavus V. (A.) pradėjo kalbėti nesąmones, meluoti neva buvo „kominis“ ir nieko neatsimena. Liudytojo teigimu, V. (A.) nebuvo „kominis“ ir situaciją vertino adekvačiai. Po šių žodžių G. P. tėvas nusprendė kreiptis į policiją, kur visi ir nuvažiavo. Tuo pat metu V. (A.) pradėjo rašinėti jam žinutes per „Snapchat“ programėlę, sakydamas, kad sumokės, kiek reikės, atsiprašinėti. Prašė grįžti ir nevažiuoti į policiją. Ši žinutė dingo, nes buvo padarytas automatinis ištrynimas po perskaitymo. Pavyko išsaugoti (nufotografuoti) tik vieną žinutę, kurioje V. (A.) rašė, kad padėtų (t. 2 t., b. l. 186–190). Prie apklausos protokolo pridėta žinutė: „padėk seni Maldauju Aš komoj buvau Viska padarysiu“ (t. 2, b. l. 190).
26. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. kovo 3 d.) liudytojas V. U. nurodė, kad V. A. yra jo buvęs klasiokas, tačiau jie nėra draugai. Pasiūlęs jam nueiti į svečius pas merginas parodė abiejų merginų nuotraukas, jam pasakė, kad kartą ar du su jomis buvo susitikęs, sakė, kad su G. (P.) yra geri draugai, minėjo, kad su ja yra turėjęs lytinių santykių. Neprisiminė, ar sakė jam, kiek merginoms metų, gal ir minėjo, kad abiem – po (duomenys neskelbtini). V. (A.) kažką minėjo, kad tą vakarą norėtų tą vakarą pasilikti pas merginas, pabendrauti su jomis artimiau. Nors neįvardijo, kaip artimiau, tačiau jis suprato, kad draugas norėtų sekso, todėl pasakė, kad daug vilčių neturėtų, nes merginas matys pirmą kartą, be to merginos minėjo, kad gali ateiti be nakvynės. Su kuria mergina norėtų pabendrauti artimiau, jis nepasakė, pokalbis buvo abstraktus. V. (A.) minėjo ir tai, kad jei su kuria nors mergina norės kažko artimiau, rinktųsi M. (K.), nes pats su G. (P.) yra pažįstamas iš anksčiau, yra buvę kine, kartu šventė Valentino dieną. Liudytojas paaiškino, kad per Valentino dieną su G. (P.) turėjo intymių santykių, santykiavo vaginaliniu būdu, apsaugos priemonių nenaudojo, lytinio akto nebaigė, sperma jam neišsiliejo, nes G. (P.) pasakė, kad jai skauda, todėl lytinį aktą nutraukė. Ji nesakė ir jis neklausė, kodėl jai skauda, tai buvo vienintelis kartas, kai jiedu lytiškai santykiavo. Tą vakarą svečiuose V. (A.) elgėsi neutraliai, gražiai bendravo su merginomis, nė vienai nerodė išskirtinio dėmesio, kaip ir nė viena iš merginų to nedarė. Nebuvo jokių intymių prisilietimų ar kažko panašaus. G. (P.) atrodė šiek tiek apsvaigusi, tačiau aplinkoje orientavosi, V. (A.) jam atrodė taip pat pakankamai blaivus. Išeidamas į degalinę pats kambaryje išjungė šviesą, nes galvojo, kad G. (P.) ir V. (A.) pamiegos. Pamena, kad grįždamas dar sakė M. (K.) bijantis, kad V. (A.) nebūtų lindęs prie G. (P.), lietęs ją kažkaip, kaip jai nepatiktų, tačiau negalintis pasakyti, kodėl taip pagalvojo, tiesiog buvo toks jausmas. Įėjus į kambarį, V. (A.) sėdėjo ant fotelio, o G. (P.) lovoje, tik jau neapsiklojusi pledu, o viena sportinių kelnių klešnė buvo pakelta į viršų. G. (P.) su juo visiškai nekalbėjo, atrodė visiškai blaivi, į jį nežiūrėjo, pasirodė lyg ir išsigandusi. Paklausti, ką veikė, nė vienas iš jų neatsakė. Vėliau jiedviem su V. (A.) nuėjus pas merginas į virtuvę, visi valgė maistą, niekas nekalbėjo, G. (P.) nebuvo apsiverkusi. Pavalgiusios merginos nuėjo į tualetą, o V. (A.) pasakė, kad čia nebėra ką veikti ir jis jau eis namo. Jis jį palydėjo, o grįžęs pamatė M. (K.) drebančią, apsiverkusią ir ši jam pasakė, kad V. (A.) išprievartavo G. (P.). Nuėjęs į kambarį pas G. (P.), rado ją ant lovos drebančią, verkiančią. Klausinėjama ji pasakė, kad jiems išėjus V. (A.) ant jos užsilipo, sukėlė jos rankas jai virš galvos, jas laikė prispaudęs prie lovos bei pradėjo ją nurenginėti. Sakė, kad jis visą laiką laikė jos rankas, ji negalėjo pasipriešinti, tačiau du ar tris kartus apsimovė kelnes atgal, bet jis vis tiek jas numovė ir per prievartą su ja lytiškai santykiavo vaginaliniu būdu. G. (P.) jam pasakė, kad V. (A.) savo lytinį organą įkišo į jos lytinį organą, prievartavo ją visą laiką, kol jie buvo išėję. Jiems grįžus abu buvo pilnai apsirengę, jokių garsų, kad staigiai rengtųsi nebuvo. Po tokios žinios jis patyrė šoką, verkė, iškart pasakė kviesti policiją, tačiau G. (P.) nenorėjo policijos, sakė norinti sulaukti ryto, nes parašė žinutę tėvui ir laukė atsakymo, kaip jai elgtis. Paklausta, kodėl apie išprievartavimą nepasakė jam iškart, kai parėjo iš degalinės, G. (P.) atsakė bijojusi, kad šis nesusimuštų su V. (A.) ir nebūtų dar blogesnių pasekmių. Pats su V. (A.) nebandė susisiekti, pas jį važiavo tik tada, kai atvyko G. (P.) tėvas, parodė, kur šis gyvena. G. (P.) tėvas iškart pasakė, kad važiuoja į policiją. V. (A.) jam dar rašė kelias žinutes, kad padėtų, siūlė pinigų, paklausė, kaip jis gali taip elgtis. Ką jis turėjo mintyje, rašydamas žinutę „kaip jis gali taip elgtis“, nežino. Daugiau su juo nebebendravo. Kodėl V. (A.) taip pasielgė, nesupranta, jo žiniomis, pastarasis – mėgėjas užsiimti seksu, pats tai yra jam sakęs, tačiau nebūtų pagalvojęs, kad jis galėtų išprievartauti merginą. Prisiminė, kad vakaro eigoje V. (A.) jam sakė, kad G. (P.) jam patrauklesnė nei M. K.. Su G. (P.) po įvykio daugiau nebesusitiko, bendravo tik per programą „Snapchat“, jam dabar taip atrodo geriausiai (t. 2 t., b. l. 193–198).
27. Išanalizavus visus liudytojo V. U. šioje byloje duotus parodymus matyti, kad nors pastarieji liudytojo parodymai kai kuriais aspektais (dėl santykių statuso su G. P. – yra tik draugai, o ne pora arba dėl V. A. įvardinto merginų amžiaus – neprisiminė, ar sakė jam, kiek merginoms metų, gal ir minėjo, kad abiem – po (duomenys neskelbtini)) skiriasi nuo jo paties pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme (kad su G. P. yra pora, draugauja apie 2 mėnesius, o V. A. sakė, kad merginoms – po (duomenys neskelbtini) metų), tačiau nepaisant paminėtų skirtumų, esminėmis detalėmis sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitų liudytojų parodymais, todėl teismas jais vadovaujasi, o dėl paminėtų detalių tikslesniais laikytini pirminiai liudytojo parodymai, duoti iškart po įvykio, atitinkantys ir teisme duotus jo parodymus.
28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, analogiškai šio įvykio aplinkybes paminėti liudytojai nurodė ir savo artimiesiems, tokie užfiksuoti ir pareigūnų pirminiuose proceso dokumentuose. Nukentėjusiosios G. P. mama I. P. apklausta teisme apie esmines šio įvykio aplinkybes nurodė apie tai sužinojusi iš dukters tėvo žmonos A. P.. Sutikusi dukrą (duomenys neskelbtini) klinikoje, kur ją nuvežė jos tėvas, pamatė ją išsigandusią, jautė, kaip ši dreba. Dukra žiūrėjo į vieną tašką ir nekalbėjo. Sužinojusi įvykio aplinkybes paskambino M. K. mamai ir iš pykčio bei nevilties pasakė jai, kad policija viską išsiaiškins ir visi turės atsakyti. Po gydytojų apžiūros dukra pasakė, kad jai skauda pilvą, todėl gydytojams leidus, ji davė dukrai vaistų nuo skausmo. Iš gydymo įstaigos visi nuvažiavo į policiją, kur dukters tėvas parašė pareiškimą. Nurodė žinanti, kad buvo siūlyti pinigai už tai, kad nebūtų rašomas pareiškimas policijoje, nes girdėjo M. P. taip aiškinant policijoje. Su dukra grįžus namo, ši pasakė nebenorinti gyventi, ją išniekino, ji nenorėjusi taip – per prievartą. Kitą dieną po įvykio dukra tikrai nebuvo išėjusi iš namų. Tada jai papasakojo, kad tą naktį jie visi vartojo alkoholį, žaidė kortomis, šoko. Dukra sakė, kad jai svaigo galva, buvo atsigulusi. Draugams išėjus parnešti maisto, V. (A.) prisitraukė ją prie savęs, iškėlė rankas virš galvos. Dukrai pasakius, kad nieko nedarytų, V. (A.) pridėjo jai pirštą prie lūpų, kad ši nešauktų ir pasakė „ššššš, mažute“, o kita ranka numovė jos kelnes. Dukra sakė, kad muistėsi, prašė jai nieko nedaryti, tačiau jis jos neklausė ir lytinis aktas vyko prieš dukters valią. Pasak liudytojos, po įvykio dukra tapo visai kitokia, buvo sunku išgyventi šį periodą, dukrai buvo nuotaikų kaitos, ji buvo išsigandusi, verkė, sakė blogai mieganti, specialistai patarė nieko neklausinėti. Lankytasi pas specialistus, psichologus įvairiose terapijose. Ir šiuo metu yra likę liekamieji reiškiniai: dukra jaučiasi žemos savivertės, dažnai išsigąsta, krūpčioja, sutrikęs miegas, nelankė mokyklos, buvo išvažiavusi į kitą įstaigą. Po įvykio jai buvo perrašyti kiti vaistai – keturiskart stipresni antidepresantai. Iki tol ji buvo patyrusi nerimo sutrikimų, (duomenys neskelbtini) epizodų, sirgo nuo senelių netekties, t. y. 2021 m. Iki įvykio dukra buvo atviresnė ir linksma, o po jo buvo sunku atkurti ryšį. Nurodė ir tai, kad dukra nėra linkusi fantazuoti. Anot liudytojos, dukra yra jautri, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, baigia (duomenys neskelbtini) mokyklą, neturi didelio draugų rato. Kitą dieną po teismo posėdžio dukra buvo sutikusi V. (A.), grįždama iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, netoli namų ir parlėkė klykdama, drebėjo, buvo šoke. Bendravimas su bendraamžiais taip pat pasikeitė, dukra jais nepasitiki. Po įvykio bijojo išeiti iš namų, kad visi sužinos, kalbės apie tai. Pasitarus su psichiatre nuspręsta dukrai leisti mokytis iš namų – nuotoliu, tai truko iki mokslo metų galo. O nuo 2023 m. rugsėjo dukra perėjo mokytis į kitą mokyklą, nes norėjo pakeisti mokyklą, aplinką. Po minėto įvykio pas psichologę lankėsi kiekvieną savaitę, o šiuo metu lankosi pagal poreikį. Ir šiuo metu dukra vartoja antidepresantus, vaistus dėl emocijų ir migdomuosius, būna jautri, įsitempusi, suprastėjusi atmintis, nors iki įvykio to nebuvo. Apie dukters bendravimą su V. (U.) žinojo, kaip ir tai, kad jiedu buvo kartu per Valentino dieną, tačiau apie intymų gyvenimą su dukra nekalbėjo. Dukra nieko blogo apie V. (U.) nėra pasakojusi.
29. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. vasario 22 d.) liudytoja I. P. apie jai žinomas įvykio aplinkybes nurodė analogiškai. Be jau paminėtų aplinkybių nurodė klaususi dukters, kodėl ši po įvykio neparbėgo namo, nes iškart būtų iškvietę policiją, ir dukra jai atsakė nenorėjusi jos jaudinti ir žinojusi, kad tėtis viską sutvarkys. Prievartinio lytinio akto aplinkybes, papasakotas dukters, liudytoja taip pat nurodė analogiškai, kaip ir tai, kad ji priešinosi, klausė V. (A.), ką jis daro, juk V. (U.) yra jo draugas, o ji yra kartu su V. (U.), tačiau šis tik pasakė, kad ji jam patiko vos tik jis atėjo į svečius (t. 3, b. l. 18–22).
30. Liudytoja A. B. (M. K. mama) 2024 m. balandžio 9 d. apklausta teisme apie minėto vakaro aplinkybes nurodė tąkart dukrai leidusi vienai namuose nakvoti su drauge G. (P.), pažadėjus, kad viskas bus gerai, nežinodama apie pasikviestus dar du draugus. Apie merginos išprievartavimą sužinojo iš dukters. Su dukra kalbėjosi telefonu ryte, tuo pačiu kalbėjosi ir su pačia G. (P.), kuri jai pasakė bijanti, o tėtis kreipsis į policiją. Liudytoja patvirtino, kad šis dukters palikimas namuose buvo vienkartinis ir jai sukėlė labai daug problemų. Liudytoja nurodė apie šį įvykį susiformavusi kitokią nuomonę, nei yra pateikta. Jos nuomone, pačios G. (P.) elgesys nebuvo panašus į išžagintos merginos, ji elgėsi keistai: mokykloje visiems gyrėsi, kad ją išprievartavo, juokėsi, kitą dieną filmavo ir socialiniuose tinkluose (lyg ir TikTok) kėlė filmuotą medžiagą, kaip mašinomis važinėjasi su kažkokias bernais, jos dukrai irgi rašė visa laiminga ir patenkinta. Be to, su jos dukra ryte susirašinėjo ir apie tai, kad dabar ir mama sužinos, kad ji nebuvo nekalta. Pasak liudytojos, jos dukra žinojo ir tai, kad G. P. seniai nebe mergaitė, nes pati apie tai pasakė. Liudytoja nurodė apie tai žinanti tik iš dukters. Todėl jai susidarė įspūdis, kad po šio seksualinio nusikaltimo jokios traumos G. P. nepatyrė. Liudytoja nurodė, kad G. P. asmeniškai nepažinojo, nežino ir jos sveikatos būklės (diagnozių), buvusių iki tol.
31. Iš liudytojos A. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ( 2023 m. vasario 22 d.) apie to įvykio aplinkybes matyti ją iš dukters M. K. sužinojus, kad tą vakarą V. (U.) draugas glaustėsi prie G. (P.), glostė jai galvą, susikibę rankomis miegojo, V. (U.) prašė baigti, bet G. (P.) toks vaikino elgesys patiko, ji šypsojosi. Prie apklausos pridedama nuotrauka, kurioje užfiksuota gulinti G. (P.) ir vaikinas, tariamai išprievartavęs ją, jie susikibę rankomis, o fotografuoja V. (U.), nuotrauką jai parodė dukra. Iš dukters pasakojimo žino ir tai, kad pakeliui į degalinę V. (U.) M. (K.) pasakė, kad dabar garantuotai jie “krušasi”, į ką dukra jam atsakė “ką čia nusišneki, kodėl kalbi nesąmones” ir tuo jų pokalbis baigėsi. Grįžus prie dukters priėjusi G. (P.) paėmė ją už rankos ir pasakė buvusi išprievartauta. Tuo metu abu vaikinai buvo kambaryje. Kaip apie išprievartavimą sužinojo V. (U.) ir reagavo tiek jos dukra, tiek jis, liudytoja neklausė. Jai dukra tik sakiusi, kad G. P. buvo baisu, jog mama iš ginekologo nesužinotų ją seniai praradus nekaltybę. Merginos susipažino stacionare, kur M. K. lankosi pas psichologę dėl (duomenys neskelbtini) problemų, o G. (P.) – dėl (duomenys neskelbtini). Po įvykio dukra buvo sutikusi G. (P.) stacionare ir klaususi, kaip ši jaučiasi po galimo išprievartavimo, ši jai atsakiusi, kad jai viskas gerai, jaučiasi laiminga, patenkinta, yra su šypsena veide, dėl įvykio nesijaučia blogai. Tuo tarpu jai paskambinusi G. (P.) mama I. (P.) grasino, kad ji už viską atsakys, visi atsisės, kaltino ją dėl dukters išprievartavimo. Liudytojos nuomone, ši situacija yra suvaidinta, galbūt G. (P.) tokiu būdu norėjo nuslėpti anksčiau turėjusi lytinių santykių. Iš dukters taip pat yra girdėjusi, jog vaikinai pastoviai G. (P.) “fingerindavo” pirštais (t. 3, b. l. 9–12). Prie apklausos protokolo pridėta A. B. persiųsta nuotrauka (t. 3, b. l. 14).
32. Tačiau liudytojos A. B. nurodytos tokios įvykio aplinkybės prieštarauja kitiems bylos duomenims – tiek aukščiau nurodytų liudytojų, tarp jų ir jos dukters M. K., parodymams, tiek rašytinei bylos medžiagai. Nors liudytoja tvirtina apie nukentėjusiosios gerą savijautą po šio įvykio sužinojusi iš dukters, taip pat ir jos parodytos vaizdo medžiagos socialiniuose tinkluose, tačiau apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja M. K. nei tokių aplinkybių, nei duomenų apie socialiniuose tinkluose matytą ar mamai parodytą vaizdo medžiagą, nenurodė. Byloje tokios medžiagos taip pat nėra pateikta. Liudytojas V. U. taip pat nurodė nematęs, kad po įvykio G. P. į socialinius tinklus būtų kėlusi kokią filmuotą medžiagą apie linksmai leidžiamą laiką. Nukentėjusiosios mama I. P. taipogi nurodė, kad pirmomis dienomis po įvykio dukra buvo su ja arba tėvu, sakė nebenorinti gyventi, nes ją išniekino. O įvertinus prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus duomenis apie tai, kad A. B. dėl šio įvykio buvo nubausta administracine tvarka už vaiko nepriežiūrą, darytina išvada, kad šios liudytojos parodymai nėra objektyvūs, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių visumos, todėl vertintini kritiškai. Dėl tos pačios priežasties liudytojos nuomonė apie išžagintai nukentėjusiajai nebūdingą elgesį atmestina kaip subjektyvi, objektyviais duomenimis neparemta, juolab, kai byloje pateiktame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė (duomenys neskelbtini) sutrikimą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusį su įtariamojo V. A. veiksmais, konstatavus ir tai, kad padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas G. P. nenustatyti. Tuo tarpu iš liudytojos pateiktos fotonuotraukos, kurioje užfiksuoti du jaunuoliai (kaip nustatyta – G. P. ir V. A.) matyti tik tai, kad jie guli vienoje lovoje, nesusiglaudę, vienas priešais kitą, apsirengę, galimai miegantys, tačiau, priešingai nei teigiama, nesusikabinę rankomis (t. 3, b. l. 14).
33. Galiausiai, nukentėjusiosios G. P. ne tik gebėjimą suvokti jos atžvilgiu atliekamų nusikalstamų veiksmų pobūdį, reikšmę ir gebėjimą pasipriešinti, jos parodymų patikimumą, o taip pat nenustatytą polinkį fantazuoti, bei nusikalstamų veiksmų įtaką jos psichinei sveikatai visapusiškai atskleidžia ir objektyviai patvirtina byloje pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus G. P. teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-74/2023, kuriuo nustatyta: 1. Nenustatytos priežastys, dėl kurių G. P. negalėtų suprasti byloje tiriamo įvykio aplinkybių, jų įsidėmėti bei atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja. 2. Tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu G. P. negalėjo/negali pilnai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (ji supranta jų pobūdį, tačiau reikšmę supranta itin ribotai, paviršutiniškai). Aktyviau priešintis šiems veiksmams G. P. negalėjo dėl savo būsenos (ji buvo galimai apsvaigusi nuo alkoholio), fizinio silpnumo, emocinės būsenos, galimai turėtos ankstesnės negatyvios seksualinės patirties (plačiau – išvadų dalyje). 3. Padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas G. P. nenustatyti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. P. 2023 m. vasario 27 d. duotais parodymais. 4. G. P. dėl dabartinės jos emocinės būsenos nustatyto psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)), dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama. 5. Šiuo metu G. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo V. A. veiksmais. G. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (t. 2, b. l. 12–23).
34. Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė Tautvilė Gabnytė-Nagi dėl byloje pateikto ekspertizės akto pirmosios instancijos teisme paaiškino kaip ekspertė atsakiusi į nutarties pirmą, antrą, trečią klausimus ir savo pateiktus atsakymus tvirtinanti. Remiantis tiriamosios žodžiais, nukentėjusioji priešinosi kaip sugebėjo, muistėsi, kelis kartus bandė apsirengti drabužius, atkalbėti, atstumti žodžiu, tačiau aktyviau priešintis ji negalėjo, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ką ir pati nurodė duodama parodymus, taip pat ir dėl fizinio silpnumo, nes įtariamasis buvo stipresnis už ją fiziškai, bei dėl emocinės būsenos. Ekspertizės akte pažymėtas reikšmingas nukentėjusiosios negalėjimo priešintis faktorius – pirmoji jos seksualinė patirtis, kuri, remiantis jos parodymais, taip pat nebuvo savanoriška. Nukentėjusiajai tarsi atsikartojo prieš tai buvusi trauma, todėl tai galėjo jai apsunkinti priešinimąsi. Ekspertizės akte nurodyta, jog nenustatyta kažkokių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima tikėti nukentėjusiosios parodymais. Iš ekspertizės akto dėstomosios dalies galima matyti, kad nukentėjusioji gana atvirai kalbėjo apie savo gyvenimą ir visas turimas patirtis. Jos pasakojimas apie konkrečiai byloje tiriamas aplinkybes yra realistiškas, atitinka jos vartojamą žodyną ir protinį išsivystymo lygį. Pasakojimas buvo lydimas emocijomis, atitinkančiomis pasakojimo turinį. Ekspertizės metu buvo labai panašios emocijos kaip ir apklausos metu, nukentėjusioji nerimavo, graudinosi, verkė. Nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs. Jie šiek tiek skyrėsi tik tuomet, kai ji įvardijo, kas buvo pirmoji jos intymi patirtis. Ekspertizės metu nukentėjusioji pati nurodė apklausos metu nuslėpusi apie patirtį su buvusiu vaikinu. Daugiau jos pasakojimas yra nuoseklus. Kaip nurodyta ekspertizės akto 17 puslapyje, su tiriamąja apskritai bendravo apie lytiškumą ir lytinius santykius, akte aprašė, kad bendrai lytiškumo ir seksualinės prievartos temos jai kėlė intensyvias emocines reakcijas: tiriamoji sunerimo, ėmė linguoti ramindamasi, nuolatos plėšė atsineštą veido kaukę, graudinosi. Kaip matyti iš dėstomosios dalies, G. P. turi žinių apie lytiškumą ir gali apie tai kalbėti, nepriklausomai nuo tų emocinių reakcijų. Ekspertizės metu nevertinamas melavimas, nes tai yra bendražmogiška savybė. G. P. pasakojimas apie byloje tiriamus įvykius skirtingomis aplinkybėmis yra nuoseklus, realistinis, atitinka jos žodyną ir emocines reakcijas, todėl galima teigti, kad nenustatyta aplinkybių, kodėl nebūtų galima tikėti ir remtis jos žodžiais. Iš ekspertizės akto dėstomosios dalies galima matyti, kad G. P. apie savo seksualines patirtis jai papasakojo. Ar buvo tai papasakojusi ir tėvams, negali atsakyti. Ekspertizės metu nevertinamas melavimas, todėl negalima pasakyti, kaip dažnai tiriamieji meluoja. Vertinamas asmens, kurį tiria konkrečiu metu, gebėjimas būti liudytoju. Šiuo atveju nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių G. P. negalėtų būti liudytoja nagrinėjamoje byloje.
35. Teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė Eimantė Karoblienė teisme paaiškino savo išvadą tvirtinanti, pati atsakiusi į išvados 4 ir 5 klausimus. G. P. konstatuotas (duomenys neskelbtini) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo veiksmais. Nustatytas (duomenys neskelbtini) ir visi kiti tiriamosios patirti trauminiai įvykiai, kurie matyti medicininėje medžiagoje ir ekspertinio vertinimo metu, buvo predisponuojantys faktoriai, kurie, kaip ir parašė, pažemino nustatyto sindromo atsiradimo slenkstį – G. P. tapo pažeidžiamesnė kažkokiam įvykiui, kuris lėmė (duomenys neskelbtini) išsivystymą. Tai tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais. Ekspertinio vertinimo metu, atlikto 2023 m. balandžio mėnesį, kuomet ir bendravo su nukentėjusiąja, G. P. buvo tokios emocinės būsenos, jog tikrai nebūtų galėjusi duoti parodymų apie tiriamus įvykius. Tai labai priklauso nuo to, kokią pagalbą ji gauna ir kaip vėliau reaguoja į įvykius. Ekspertinio vertinimo metu buvo matyti, kad G. P. tikrai yra psichotraumuota ir jai kalbėti apie byloje nagrinėjamus įvykius yra ypatingai sunku. Pastebėtos ryškios emocinės reakcijos ir papildoma apklausa būtų kaip retraumatizacija. Kiek liga ar nustatytas sutrikimas gali trukti ir kokių jis gali pasekmių turėti, labai sunku atsakyti. Tai labai individualu, viskas priklauso nuo to, kokią psichoterapinę pagalbą asmuo gauna po įvykio. Negydomas sutrikimas gali vystytis į asmenybės sutrikimus, elgesio ir psichikos sutrikimus. Kaip sutrikimas vystysis dinamikoje, yra labai individualu ir priklauso nuo individualių žmogaus savybių. Jos rekomendacijos – ilgalaikė psichoterapija nukentėjusiajai, orientuota į traumą. Kadangi G. P. šalia turi kitų sutrikimų ((duomenys neskelbtini)), ji turi gauti psichiatrinę ir medikamentinę priežiūrą. G. P. asmenybę reikia stiprinti, kadangi kaip auka ji yra pažeidžiamesnė, todėl gali pasikartoti kažkokios potrauminės situacijos, jai reikalinga ilgalaikė psichoterapija. Ekspertizės atlikimo metu melavimo faktas nenustatinėjamas, tai yra bendražmogiška savybė. Atliekant ekspertizę remiamasi ne tik asmens psichikos būsenos įvertinimu, taip pat psichologės įvertinimu, liudytojų apklausomis, medicinine dokumentacija, tai ir yra ta visuma, kurios pagrindu daromos išvados. (duomenys neskelbtini) diagnostiškai turi labai aiškius kriterijus, jis atsiranda dėl kažkokios konkrečios situacijos. G. P. pasireiškė atsikartojančiais prisiminimais apie įvykį. Kabant apie tą įvykį jai darosi neramu, kas stebima ir apklausoje, ir ekspertinio vertinimo metu. Ji įvardija, kad prisiminus jai kyla panika, prisimena kvapus to konkretaus įvykio. G. P. nurodė ir tai, kad po konkretaus įvykio ji pradėjo vengti bendrauti su drauge, kurios tėvų namuose atsitiko įvykis. Reiktų kuo mažiau prisiminti patį įvykį. Tokios traumos gali išlikti visą gyvenimą, tai priklauso nuo asmenybės. G. P. linkusi į destruktyvius elgesio sutrikimus, ji stengiasi pamiršti ir pritapti, neparodyti, kas su ja vyksta, tačiau patiriami simptomai yra matomi, mato jos artima aplinka, ji pati išsakė, kaip jaučiasi. Ekspertė negalėjo atsakyti, kiek dažnai yra nustatomas (duomenys neskelbtini), tačiau būna kai (duomenys neskelbtini) nenustatomas. G. P. iki šio įvykio nustatyti sutrikimai nėra tokie, kurie trikdytų jos suvokimą, mąstymą ir įvykio reikšmės supratimą. Jai nenustatytas toks sutrikimas, kuris neleistų jai suprasti, kas su ja įvyko. Lytiniai santykiai su V. U., pasak ekspertės, pažemino G. P. psichikos pažeidžiamumo slenkstį, kadangi pirmi lytiniai santykiai nebuvo laisvanoriški, ji patyrė stresą, todėl ji tampa pažeidžiamesnė ir jos psichika tampa pažeidžiamesnė atsirasti didesniam sutrikimui. G. P. byloje nagrinėjamus įvykius priima kaip trauminius ir apie tai kalba. Savo psichikos pablogėjimą ji sieja būtent su byloje nagrinėjamais įvykiais. Jai atsirado suicidinės mintys, nenoras bendrauti su žmonėmis, nerimo padidėjimas, taip vadinami „flešbekai“, būdingi potrauminiam sutrikimui ir sietini su konkrečiu įvykiu. Prieš tai buvę lytiniai santykiai buvo traumuojantys, bet jie taip nepaveikė nukentėjusiosios psichikos, tiesiog ta psichika tapo lengviau pažeidžiama. Vartojamas alkoholis, vaistai ar kanapės nepažeidžia asmens psichikos, kad asmuo negalėtų suprasti reikšmės. Ji neatmeta, kad G. P. pirma seksualinė patirtis neturėjo įtakos jos traumai atsirasti, tai buvo nepakankamas stresas, kad išsivystytų psichikos sutrikimas. Pirma seksualinė patirtis pažemino psichikos slenkstį psichikos sutrikimui atsirasti. Dėl alkoholio ir vartojamų vaistų valia ir suvokimas nėra pažeidžiamas. Ji viską prisimena, atmintis nesutriko, ji pasakoja apie tą įvykį. Ta pirma seksualinė patirtis turėjo įtakos bendrai jos būsenai, kažkokiam elgesiui, bet jos psichikos nepažeidė ir psichikos sutrikimas dėl to neišsivystė.
36. Minėti ekspertizės akte užfiksuoti duomenys bei eksperčių paaiškinimai patvirtina, jog nukentėjusiosios G. P. parodymais remtis galima, nenustatyta kažkokių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais, jie buvo nuoseklūs, išskyrus vienintelę aplinkybę dėl jos pirmosios intymios patirties. Ekspertizės metu nukentėjusioji pati nurodė apklausos metu nuslėpusi apie patirtį su buvusiu vaikinu. Kaip matyti iš nukentėjusiosios G. P. parodymų, ji pati niekieno neverčiama psichologei ekspertei nurodė apie nagrinėjamo įvykio išvakarėse turėtą lytinę patirtį su savo tuomečiu draugu V. U.. O apklausiama apeliacinės instancijos teisme nurodė ir tokio nutylėjimo priežastį – apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant jos mamai I. P., nenorėjo, kad apie jos intymų gyvenimą sužinotų mama. Tiek nukentėjusiosios paaiškinimas, tiek toks nepilnametės elgesys yra logiškai paaiškinamas ir žmogiškai suprantamas, o vien ši aplinkybė negali nulemti nukentėjusiosios parodymų nuoseklumo ir patikimumo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti ir nešališkų, pakankamą ekspertinio darbo patirtį turinčių ekspertų – ekspertizės aktą parengusių 2-os kategorijos teismo vaikų ir paauglių psichiatrės ekspertės Eimantės Karoblienės, turinčios 4 metų darbo ekspertu stažą ir 2 kategorijos teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės Tautvilės Gabnytės-Nagi, turinčios 2 darbo ekspertu stažą, motyvuotais atsakymais į joms pateiktą užduotį, kuriuos papildo judviejų išsamūs paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme.
37. Šių duomenų kontekste nepagrįstomis vertinamos ir pirmosios instancijos teismo išvados apie nukentėjusiosios G. P. asmenybę (įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio; gydymo įstaigoje nustatyta, kad ji vartojo benzodiazepinus; iki šio įvykio jai nustatytos įvairios diagnozės (nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini)) bei ekspertizės aktą byloje (ekspertai nukentėjusiąją vertino vienkartinio bendravimo metu ir tik iš dalies ikiteisminio tyrimo medžiagos), ko pasekoje teismas neteisingai sprendė, jog G. P. savanoriškus lytinius santykius su V. A. subjektyviai galėjo suvokti kaip nesavanoriškus dėl jai diagnozuotų psichikos sutrikimų bei neigiamai išgyventų seksualinių patirčių. Kaip aiškiai nurodyta minėtame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, G. P. iki šio įvykio nustatyti sutrikimai nėra tokie, kurie trikdytų jos suvokimą, mąstymą ir įvykio reikšmės supratimą. Jai nenustatytas toks sutrikimas, kuris neleistų jai suprasti, kas su ja įvyko. Vartojamas alkoholis, vaistai ar kanapės nepažeidžia asmens psichikos, kad asmuo negalėtų suprasti reikšmės. Dėl alkoholio ir vartojamų vaistų valia ir suvokimas nėra pažeidžiamas. Ji viską prisimena, atmintis nesutriko, ji pasakoja apie tą įvykį (2 t., b. l. 12–23). Be to, nukentėjusiosios G. P. žodžius, kad įvykio vakarą jokių vaistų (antidepresantų) ji nevartojo, priešingai skundžiamo nuosprendžio išvadoms, patvirtino ir liudytoja M. K.. Nors Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 38 ir yra nustatyta, kad G. P. vartojo benzidiazepinus, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad gydytojo išrašytus vaistus ji vartojo dieną prieš įvykį ir po įvykio (2023 m. vasario 16 d.) vakare, nes jos šlapimas tyrimui paimtas 2023 m. vasario 17 d. 10.15 val., t. y. praėjus daugiau nei parai nuo minėto įvykio, kai po sukrečiančio įvykio gydytojos leidimu ir mamos I. P. priežiūra ji išgėrė vaistų (t. 1, b. l. 123). Tuo tarpu tą aplinkybę, kad atliekant ekspertizę buvo remtasi ne tik asmens psichikos būsenos įvertinimu, psichologės įvertinimu, bet ir liudytojų apklausomis, medicinine dokumentacija, t. y. ta visuma, kurios pagrindu daromos išvados, patvirtina ne tik byloje pateikto ekspertizės akto turinys, tačiau ir ekspertizę atlikusios pirmosios instancijos teisme apklaustos ekspertės Eimantės Karoblienės paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo ekspertizės aktu ir jo išvadomis nesivadovavo kaip įrodymu, patvirtinančiu V. A. pareikštų kaltinimų pagrįstumą.
38. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, teisėjų kolegijos vertinimu, V. A. versiją su nukentėjusiąją santykiavus ne per prievartą, o abipusiu sutikimu, patvirtina tik jo tėvo T. A. parodymai. Apklaustas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme T. A. nurodė, kad apie šį įvykį sužinojo merginos tėvui atvažiavus. Pasak liudytojo, atvažiavęs merginos tėvas grasino jo sūnui išvežti į mišką, padaryti savo teismą, o jam sėdus į kalėjimą – susidoroti, sakė esąs teistas. Tada pats pasakė jiems rašyti pareiškimą. Visiems išvažiavus sūnus pasakojo, kad merginos jis neprievartavo, viskas vyko abipusiu sutikimu, pati mergina rodė jam dėmesį, dar sakė, kad nesugebėjo tai merginai įkišti, mergina pati įsikišo. Daugiau smulkmenų nepasakojo. Po to dar kartą atvažiavęs pas juos merginos tėvas vėl grasino, net bandė sūnų įsodinti į savo automobilį. Ištiktas šoko dėl to, kuo buvo kaltinamas sūnus, pasiūlė susitarti už pinigus. Taip pasiūlė todėl, kad neišvežtų sūnaus. Be to, pagalvojo, kad juos nori šantažuoti.
39. Liudytojas T. A. ikiteisminio tyrimo metu dėl merginos tėvo elgesio atvažiavus pas juos parodė analogiškai, o dėl sūnaus V. A. papasakotų įvykio aplinkybių nurodė sūnų pasakius, kad prieš merginą nesmurtavo, tačiau jo draugams išėjus į degalinę, likusi mergina pati pradėjo prie jo lįsti, nusirengė megztinį. Apie tai, ar turėjo lytinius santykius sūnus jam nepasakė, o jis ir neklausė, nes matė, kad sūnus išsigandęs. Liudytojo nuomone, sūnus negalėjo išprievartauti merginos, jis yra ramaus būdo, alkoholį vartoja labai retai, nėra matęs jo neblaivaus, nėra agresyvus. Netrukus atvykę pareigūnai išsivežė jo sūnų, o sugrįžusiam merginos tėvui pasiūlė atlyginti žalą, jei sūnus kažką padarė (t. 3, b. l. 3–6).
40. Tokie liudytojo T. A. parodymai atspindi tik dalį, o ir skirtingai V. A. nurodytų aplinkybių apie šį įvykį: vienu atveju nurodžius, kad prieš merginą nesmurtavo, tačiau iš viso nesakius, ar buvo lytiniai santykiai, kitu atveju tvirtinus, kad lytiniai santykiai buvo, bet abipusiu sutikimu, o nurodyta aplinkybė apie tai, kad mergina pati nusirengė megztinį apskritai neatitinka bylos aplinkybių, kadangi byloje nustatyta, jog įvykio metu nukentėjusioji vilkėjo sportinėmis kelnėmis ir marškinėliais, kurie nebuvo nurengti. Atsižvelgiant į šiuos prieštaravimus bei tai, kad tokių parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, šiais parodymais teismas nesivadovauja, juolab įvertinus objektyviai paaiškinamą tėvo norą apsaugoti sūnų nuo gręsiančios baudžiamosios atsakomybės už sunkų nusikaltimą. Tuo tarpu liudytojo parodymuose akcentuojamos aplinkybės apie nukentėjusiosios tėvo grasinimus V. A., esant byloje pakankamai patikimų V. A. kaltės įrodymų, nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimui reikšmės neturi ir V. A. padarytos nusikalstamos veikos fakto bei kaltės nepaneigia, juolab, kad dėl to liudytojas ketino kreiptis į policiją su atskiru pareiškimu.
41. Be aukščiau nurodytų liudytojų parodymų, nukentėjusiosios G. P. parodymus apie tai, kad V. A. privertė ją lytiškai su juo santykiauti, patvirtina ir rašytinių įrodymų byloje visuma: Šiaulių AVPK tyrėjo T. K. 2023 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. vasario 16 d., apie 00.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), V. A., atimdamas galimybę priešintis, išžagino nepilnametę G. P., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17–18); Šiaulių AVPK tyrėjo Irmanto Skinderskio 2023 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. vasario 16 d., apie 10.00 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), reikia patikslinti įvykio aplinkybes pagal pranešimą ROIK 0123000088445. Apie 10.30 val. nuvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių iš M. P. paimtos moteriškos kelnaitės, moteriškos sportinės kelnės, marškinėliai, priklausantys G. P.. Iš G. P. medicinos gydytojo akušerio-ginekologo J. G. paimti tyrimų tepinėliai-ėminiai. Dalyvavo vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais ir tėvai. Nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pabendrauta su kaimynais iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) buto, kuriame gyvena L. K. ir bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenančia P. R., kurios aiškino viršuje girdėjusios triukšmą, tačiau nieko keisto, dėl ko būtų reikėję policijos pareigūnų pagalbos, negirdėjo (t. 1, b. l. 15–16); 2023 m. kovo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota iš policijos duomenų bazės paimto vaizdo įrašo (3.30 min. trukmės) apžiūra apie V. A. sulaikymą, kuriame tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 1, b. l. 75–77); 2023 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimta: servetėlė su galimais biologiniais pėdsakais, antklodės užvalkalas su galimais biologiniais pėdsakais, paklodė su galimais biologiniais pėdsakais, servetėlė su rusvos spalvos dėmėmis, ėminiai – 3 vnt. (t. 1., b. l. 21–33).
42. Kaip matyti, 2023 m. vasario 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole M. P. nurodė, kad 2023 m. vasario 16 d. apie 00.20 val. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini) jo dukrą G. P. išžagino V. A.. Pasak jo nepilnametės dukros, jai buvo atimta galimybė priešintis. Neteisėtų veiksmų metu dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareiškėjas prašo nubausti V. A. įstatymo numatyta tvarka (t. 1, b. l. 38); apklaustas kaip liudytojas (pareiškėjas) M. P. nurodė, kad 2023 m. vasario 16 d., apie 8.00 val. jį pažadino sutuoktinė A. P., kuri nurodė, kad yra išprievartauta jo dukra. Skubiai paskambino dukrai ir pradėjo aiškintis aplinkybes. Gavo adresą: (duomenys neskelbtini), kur jo jau laukė G. (P.) su savo draugu V. (U.). Prie daugiabučio atvažiavo apie 8.20 val. Pradėjo dukters klausinėti, kas įvyko, tačiau ji buvo šoke ir jam sugebėjo paaiškinti tik tiek, kad buvo išprievartauta V. A.. Iš dukros įvykio detalių nesužinojo, tačiau iš jos draugo V. (U.) pavyko sužinoti V. (A.) adresą – (duomenys neskelbtini), kur ir nuvažiavo. Paskambino į duris, po kurio laiko jas atrakino V. (A.). Įėjo į butą, kuriame buvo ir jo tėvas. Visi nuėjo į apačią, kur automobilyje laukė G. (P.). Atidaręs dureles dukters paklausė, ar čia šitas asmuo, kuris ją išprievartavo. Ji patvirtino šį faktą. Norėjo pasikalbėti su V. (A.), tačiau tarp jo ir jo tėvo įvyko žodinis konfliktas. V. (A.) dar siūlė sumokėti pinigų „kiek reikės“, tačiau jam pasakė, kad apie tai kalbos nebus. V. (A.) su tėvu išėjo namo, o jie su dukra nuvažiavo į policiją. Pareigūnai nurodė skubiai važiuoti į gydymo įstaigą tyrimui atlikti. VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo atlikta dukters apžiūra, paimti tepinėliai. Po įvykio nusprendė važiuoti į policiją parašyti pareiškimą. Jo žiniomis, 2023 m. vasario 15 d. dukra vakarojo pas savo draugę M. (K.), adresu (duomenys neskelbtini). Apie išėjimą pas minėtą draugę žinojo dukters motina I. P., kuri buvo viską suderinusi su M. (K.) mama. Apie 00.20 val. dukra tuose namuose buvo palikta su V. (A.), kuris pasinaudojo jos smulkiu kūno sudėjimu ir ją išprievartavo. Dukrai buvo sukryžiuotos rankos, kurias jis prispaudė prie lovos. Dukra buvo išgėrusi, tačiau adekvačiai vertino situaciją. Dukters rankos labai smulkutės, todėl ji niekaip negalėjo pasipriešinti jam. Gali patvirtinti, kad su dukra buvo santykiauta prieš jos valią vaginaliniu būdu, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pasak dukters, ji ankščiau neturėjo lytinių santykių. Kitas aplinkybes papasakos pati G. (P.) (t. 1, b. l. 38–48).
43. Be to, 2023 m. vasario 16 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad tarnybinėse patalpose, dalyvaujant nukentėjusiosios atstovui M. P., atlikta G. P. dalinė asmens apžiūra. Akivaizdžių išorinių smurto požymių neįžvelgiama. Apžiūrint plaštakas, riešus, delnus, akivaizdžių sužalojimų, patinimų, kraujosruvų nematoma. Fotografuota (t. 1, b. l. 68–74); 2023 m. birželio 20d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota rūbų apžiūra – apžiūrėtos moteriškos kelnaitės, moteriškos sportinės kelnės, marškinėliai, antklodė, paklodė. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 1 t., b. l. 107–119); 2023 m. vasario 17 d. G. P. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 38 nurodyta, kad ji vartojo benzodiazepinus (t. 1, b. l. 123–124); 2023 m. kovo 9 d. Globos namai (duomenys neskelbtini) pateiktoje Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad vertinimo metu surinkti duomenys (konkretus, tyrimo eigoje nesikeičiantis pasakojimas bei stebimos intensyvios neigiamos emocinės reakcijos) leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą (t. 1, b. l. 148–53); Iš gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 2 t b. l. 144); 2023 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 260/2023(04) nustatyta, kad V. A. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra (t. 3, b. l. 41); Iš 2023 m. vasario 17 d. V. A. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 39 matyti, kad jis yra vartojęs marihuaną (t. 3, b. l. 43–44); 2023 m. kovo 10 d. daiktų apžiūros protokolu fiksuota V. A. priklausančio mobiliojo telefono „Iphone“ apžiūra, tačiau pastarajam atsisakius pateikti telefono kodą, nebuvo galimybės apžiūrėti telefone fiksuotų duomenų, telefonas grąžintas savininkui (t. 3, b. l. 52–60).
44. Įvertinus aukščiau nurodytus liudytojų parodymus, ekspertų paaiškinimų turinį ir kitus bylos įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, nelieka jokių protingų abejonių dėl V. A. kaltės kaltinime nurodytu laiku ir vietoje su nepilnamete G. P. lytiškai santykiavus prieš jos valią, t. y. pavartojus fizinį smurtą. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios G. P. parodymai apie patirtą seksualinę prievartą, V. A. atliktus veiksmus bei su tuo susijusius nukentėjusiosios išgyvenimus, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, apeliacinės instancijos teisme, ekspertėms teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu, globos namų (duomenys neskelbtini) atlikto Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo metu, o taip pat iškart po nusikalstamos veikos ir draugams M. K., V. U., tėvui M. P., motinai I. P. iš esmės nesikeitė ir buvo nuoseklūs. Viso bylos proceso metu akcentuojamos aplinkybės neva nukentėjusioji šį lytinį santykiavimą pateikė kaip prievartinį tik iš baimės dėl tuomečio draugo V. U. galimos neigiamos reakcijos ar dėl to, kad tėvai nesužinotų, jog tai ne pirmi jos lytiniais santykiai, yra tik deklaratyvus gynybinis teiginys, neparemtas visiškai jokiais objektyviais duomenimis ir nesudarantis pagrindo vertinti nukentėjusiosios G. P. parodymus kaip nepatikimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nukentėjusiosios G. P. parodymai yra pakankamai detalūs, nuoseklūs ir esminėmis aplinkybėmis vienodi. Šios išvados nekeičia ir tai, kad apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji nutylėjo šio įvykio išvakarėse turėjusi pirmuosius lytinius santykius su tuomečiu savo draugu V. U.. Pastebėtina, kad nukentėjusioji G. P. pati tai pripažino teismo ekspertei ekspertizės atlikimo metu ir paaiškino to nepasakiusi anksčiau, nes nenorėjusi, kad sužinotų mama. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių G. P. ar kiti liudytojai galėtų būti šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį V. A. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus, juolab, kad įvykio vakarą tiek nukentėjusioji G. P., tiek ir liudytoja M. K. V. A. matė pirmą kartą, išskyrus V. U., su kurio jie buvo klasiokai, be to visą vakarą bendravo draugiškai.
45. Taigi byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. A., panaudodamas fizinį smurtą – jėga prisitraukęs nukentėjusiąją prie savęs, jėga prispaudęs nukentėjusiosios rankas sukryžiuotas jai virš galvos, pirštu užrėmęs burną, jėga pakėlęs nukentėjusiosios sulenktas kojas ir jas savo kūnu prispaudęs jai prie krūtinės bei numovęs kelnes ir kelnaites, lytiškai santykiavo nesant nukentėjusiosios sutikimo lytiniams santykiams ir nuteistajam tai aiškiai suprantant. Neabejotina, kad nukentėjusiosios prašymas liautis, klausimai ką jis daro, kodėl ji, pasakymas, kad ji draugauja su V. (U.), jos muistymasis ir kelnių užsitempimas atgal po to, kai tris kartus jis jas nutempė, leido nuteistajam aiškiai suprasti, jog lytinių santykių nukentėjusioji su juo nenori. Tai, kad nukentėjusioji nesipriešino aktyviais veiksmais – nešaukė, nebandė bėgti, nenaudojo V. A. atžvilgiu fizinės jėgos – išvados, kad nukentėjusioji lytinių santykių nenorėjo, nepaneigia. Juo labiau, kad nukentėjusioji įvykio metu jautėsi stipriai apgirtusi (nors girtumas nenustatytas, tačiau nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jautėsi stipriai neblaivi ir gėrė daugiau nei kiti, patvirtino ir liudytoja M. K., iš dalies ir V. U.), dėl ko nukentėjusioji ir prigulė į lovą, o tai neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiosios galimybei aktyviai priešintis jos atžvilgiu atliekamiems prievartiniams veiksmams.
46. Tokia išvada pateikta ir teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte, o būtent – aktyviau priešintis šiems veiksmams G. P. negalėjo dėl savo būsenos (ji buvo galimai apsvaigusi nuo alkoholio), fizinio silpnumo, emocinės būsenos, galimai turėtos ankstesnės negatyvios seksualinės patirties. Tačiau savo elgesiu ir žodžiais nukentėjusioji vis tik leido suprasti V. A., kad lytinių santykių su juo nenori. Vien tai, kad tą vakarą visa keturių asmenų kompanija kartu vartojo alkoholį, draugiškai bendravo, žaidė žaidimus, šoko ir pan., savaime nereiškia, kad, nuėjusi neblaivi į lovą, kurioje buvo ir išteisintasis, tokiu būdu ji per se (savaime) išreiškė sutikimą lytiškai santykiauti su V. A.. Toks G. P. elgesys draugų kompanijoje negalėjo sukurti V. A. pagrįstų prielaidų manyti ją norint su juo lytiškai santykiauti. O teigdamas, kad išžaginimo versiją nukentėjusioji išsigalvojo, V. A. nepagrįstai tai sieja ir su tuo, kad iki įvykio nukentėjusioji sirgo (duomenys neskelbtini), galimai vartojo vaistus. Šios aplinkybės, jau aptartos aukščiau šiame sprendime, yra šalutinės, teisinės reikšmės kitokiam V. A. išžaginimo veikos kvalifikavimui neturi, jo kaltės nemažina ir nešalina. Juolab, kad tokias aplinkybes paneigia ekspertų išvados apie tai, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių G. P. negalėtų suprasti byloje tiriamo įvykio aplinkybių, jų įsidėmėti bei atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja. Kaip ir tai, kad padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas G. P. nenustatyti. Nenustatytos ir priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. P. 2023 m. vasario 27 d. duotais parodymais (t. 2, b. l. 12–23). Šias išvadas ekspertės patvirtino ir apklausiamos teisme bei nurodė, kad vartojamas alkoholis, vaistai ar kanapės nepažeidžia asmens psichikos, kad asmuo negalėtų suprasti reikšmės. Dėl alkoholio ir vartojamų vaistų valia ir suvokimas nėra pažeidžiamas. Ji viską prisimena, atmintis nesutriko, ji pasakoja apie tą įvykį. Visų aukščiau nurodytų duomenų kontekste paties išteisintojo versija apie tai, kad būtent nukentėjusioji visą vakarą rodė jam dėmesį, pati inicijavo ir lytinius santykius (prigulė lovoje šalia jo, atsisuko į jį, lietėsi rankomis, bučiavosi, pati nuleido žemyn savo kelnes, pati jo ranką pastūmėjo link savo lytinių organų, pati kelnes nuleido dar žemiau, norėdama lytinių santykių vaginaliniu būdu, maža to – pati įvedė jo varpą sau į makštį, jam nesugebėjus to padaryti), įvertinus ligtolinę nukentėjusiosios nesėkmingą vienintelių išvakarėse turėtų lytinių santykių patirtį su V. U., kuri truko vos keletą minučių, o dar ir buvo skausminga, lytinis aktas nutrauktas dėl nukentėjusiosios patirto skausmo, kaip ir įvertinus nukentėjusiajai nustatytas pasekmes po šios nusikalstamos veikos, laikytina visiškai neįtikima, paties išteisintojo savaip pateikiama šio įvykio interpretacija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, be kita dar ir siūlant piniginį atlygį už tai, kad nebūtų parašytas pareiškimas policijoje ir teisinantis buvusiu dideliu girtumu, kurio nepatvirtino nė vienas to vakarėlio dalyvis, beje, kaip nemanė ir pats išteisintasis.
47. Prievartinių lytinių santykių su išteisintuoju pobūdžio nepaneigia ir specialisto išvadoje užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad G. P. mergystės plėvė nepažeista (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 17 d. specialisto išvada Nr. G 255/2023(04)), kadangi vėlesne specialisto išvada konstatuota, kad lytiniai santykiai, nepažeidžiant mergystės plėvės, buvo galimi (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. pG 369/2023(04)). Taigi šiose specialisto išvadose nurodytos aplinkybės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kad V. A. su ja lytiškai santykiavo vaginaliniu būdu. Tokių išvadų nepaneigia ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad G. P. kūno apžiūros metu ir atliekant ekspertizę išorinių sužalojimų ant jos kūno nebuvo nustatyta, kaip ir V. A. kūne. Priešingai, šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie jos atžvilgiu panaudotos fizinės prievartos pobūdį. Nukentėjusioji teigė, kad V. A. sukryžiuotas virš galvos jos rankas laikė trumpai (kelias minutes) ir po to paleido, pati nukentėjusioji nenurodė padariusi V. A. bent kokių sužalojimų, todėl tai, kad abiem lytinių santykių dalyviams nebuvo nustatyti kokie nors kūno sužalojimai, nepaneigia lytinio santykiavimo prievartinio pobūdžio.
48. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio akto pradžios, todėl tai, kad lytinio akto V. A. nebaigė, jo padarytos veikos kaip baigto nusikaltimo, kvalifikavimo teisingumo nepaneigia. V. A. suprato, kad siekia lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja G. P. prieš jos valią, jai nesutinkant to daryti, suvokė, kad nukentėjusiosios nesutikimui įveikti jis naudoja fizinį smurtą ir norėjo tokių lytinių santykių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai, kad nukentėjusioji G. P. tuo metu buvo nepilnametė, byloje objektyviai nustatyta iš pateikto gimimo liudijimo (gimusi (duomenys neskelbtini)). O tai, kad V. A. buvo žinoma, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, be pačios nukentėjusiosios parodymų („vakarėlio metu nebuvo kalbos, kur mokosi, kokioje mokykloje, kokioje klasėje. Jai atrodo, kad (V. A.) paklausė M. (K.) amžiaus ir pasakė, kad ji atrodo vyresnė. V. (A.) gal ir klausė jos, kiek jai metų. Dabar prisimena, kad klausė, kiek jai metų ir ji atsakė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų“), byloje nustatyta liudytojo V. U. parodymais („V. (A.) žinojo ir tai, kad G. (P.) (duomenys neskelbtini) metų, pats jam sakė, kiek merginoms metų). Šiuos parodymus liudytojas V. U. davė teisme, įspėtas dėl galimos atsakomybės už melagingą parodymų davimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad liudytojas galėjo meluoti ar būtų suinteresuotas apkalbėti išteisintąjį, kadangi tokių priežasčių byloje nenustatyta. Vien tai, kad V. A. neigia žinojęs, jog nukentėjusiajai buvo (duomenys neskelbtini) metų ir tvirtina neprisimenantis, kad E. U. būtų jam tai sakęs, neva jis sakęs, kad merginos galbūt yra baigusios mokyklą, laikytina jo ginybine taktika, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Taigi jokių pagrįstų abejonių dėl V. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį teisingumo, jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, nekyla.
49. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, jog būtent šių lytinių santykių metu nukentėjusiajai G. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – išorinis lytinių organų (vulvos) apatinės jungties nubrozdinimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 255/2023(04) nurodyta, kad: 1. G. P. kūne išorinių sužalojimų nenustatyta. 2. G. P. tiesiosios žarnos aplinkoje ir gleivinėje sužalojimų nenustatyta. 3. G. P. burnoje sužalojimų nenustatyta. 4. G. P. nustatytas išorinių lytinių organų (vulvos) apatinės jungties nubrozdinimas. Sužalojimas nekraujuojantis, padarytas seniau nei prieš kelias valandas, 2 savaičių laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. 5. G. P. mergystės plėvė nepažeista. 6. Ar tiriamoji turėjo lytinių santykių, nėra galimybės atsakyti. G. P. tamponėlyje su makšties turiniu, tamponėlyje su burnos turiniu, tamponėlyje su tiesiosios žarnos turiniu spermos nerasta. 7. G. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 83–84). 2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 20 d. specialisto išvadoje Nr. pG 270/2023(04) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašytos G. P. mergystės plėvės makromorfologinės savybės (skersmuo, elastingumas ir kt.), todėl šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės atsakyti, ar buvo galimi lytiniai santykiai, nepažeidžiant mergystės plėvės. Teoriškai lytiniai santykiai nepažeidžiant mergystės plėvės yra galimi (1 t., b. l. 90-91). 3) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. pG 369/2023(04) nurodyta, kad lytiniai santykiai, nepažeidžiant mergystės plėvės, buvo galimi (t. 1, b. l. 101–102).
50. Apklaustas pirmosios instancijos teisme dėl šio nukentėjusiajai nustatyto sužalojimo išvadas pateikęs specialistas Linas Janauskas paaiškino, kad ketvirtame specialisto išvados punkte G. P. nustatytas išorinių lytinių organų (vulvos) apatinės jungties nubrozdinimas yra išorinis sužalojimas, t. y. jungtis tarp makšties ir išangės. Kadangi šioje vietoje yra labai plona oda, toks sužalojimas gali būti padarytas lytiniu organu lytinių santykiu metu. Užsiimant kažkokia aerobine veikla ta vieta negali būti sužalota. Toks sužalojimas gali būti padarytas rankomis, pirštais. Sužalojimas buvo aprašytas gydytojos ginekologės ir rašydamas išvadą jis viską vertino iš medicininių dokumentų, todėl aiškių sužalojimų savybių nežino, žino tik tiek, kad nekraujavo. Šis sužalojimas, pasak specialisto, gali matytis apie dvi savaites nuo sužalojimo padarymo. Jei kitų lytinių santykių, turėtų prieš tai, data patenka į tą dvejų savaičių laikotarpį, neatmestina, kad sužalojimas gali būti padarytas tiek vienų, tiek kitų santykių metu. Įvertinus bylos duomenis apie tai, kad šio įvykio išvakarėse, t. y. 2023 m. vasario 14 d. nukentėjusioji turėjo lytinių santykių su V. U., kuris patvirtino su G. P. lytiškai santykiavęs vieną kartą, vaginaliniu būdu, prieš tai tenkinęs nukentėjusiąją pirštais, egzistuoja galimybė, kad minėtas nubrozdinimas galėjo būti padarytas ir šių lytinių santykių metu. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
51. Remiantis išdėstytu, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad V. A. lytiškai santykiavęs vaginaliniu būdu su nukentėjusiąja G. P. prieš jos valią, tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą – išorinį lytinių organų (vulvos) apatinės jungties nubrozdinimą. Taip pat iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad V. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes nors V. A. įvykio metu vartojo alkoholį, jį vartojus alkoholį patvirtina ir kiti trys įvykio liudytojai, to neneigia ir jis pats, tačiau byloje nėra objektyviai nustatyta, jog girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios aplinkybės neturi reikšmės V. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.
52. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, t. y.: 2023 m. vasario 16 d., apie 00.20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, t. y. jėga prisitraukęs nepilnametę nukentėjusiąją G. P. prie savęs, po ko sukryžiavęs jai rankas virš galvos ir jėga jas prispaudęs prie lovos, bei pirštu užrėmęs jai burną, jėga pakėlęs nukentėjusiosios sulenktas kojas ir jas savo kūnu prispaudęs G. P. prie krūtinės bei numovęs G. P. kelnes ir kelnaites, lytiškai santykiavo vaginaliniu būdu su nepilnamete nukentėjusiąja G. P. prieš jos valią.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje
53. Pagal teismų praktiką, jeigu dėl prievartinių santykių nukentėjusiajam pasireiškia sveikatos sutrikdymas, susijęs su psichikos sutrikimais, kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji sutaptis pagal BK 149 straipsnį ir BK 138 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-495-697/2015, Nr. 2K-294-648/2017).
54. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus G. P. teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-74/2023 G. P. konstatuotas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo V. A. veiksmais, sveikatos sutrikdymo laipsnis – nesunkus (t. 2, b. l. 12–23). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sprendžia kad būtent V. A. veiksmai prieš nepilnametę G. P. sukėlė jai ekspertizės akte nustatytus padarinius – psichikos sutrikimą – (duomenys neskelbtini), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajai G. P. dar iki šio įvykio diagnozuoti kiti sutrikimai, t. y. (duomenys neskelbtini) ir visi kiti patirti trauminiai įvykiai, fiksuoti medicininėje medžiagoje ir ekspertinio vertinimo metu, kaip nurodė ekspertizę atlikusi teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė Eimantė Karoblienė, buvo predisponuojantys faktoriai, pažeminę nukentėjusiajai nustatyto sindromo atsiradimo slenkstį – G. P. tapo pažeidžiamesnė įvykiui, kuris ir lėmė (duomenys neskelbtini) išsivystymą (nuosprendžio 35 p.), taigi nukentėjusiajai nustatytas (duomenys neskelbtini) tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs būtent su V. A. veiksmais.
55. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog V. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės
56. BK 149 straipsnio 3 dalies (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2000 m. rugsėjo 26 d. Įstatymo redakcija Nr. VIII-1968) sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų; BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
57. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia nauja 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija buvo pakeisti abu minėti straipsniai, tačiau nustatyti pakeitimai asmens teisinės padėties nešvelnina. Naujosios BK redakcijos 149 straipsnio 3 dalyje pakito minimali laisvės atėmimo bausmės riba ir šiuo metu už minėtą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimas nuo ketverių iki dešimties metų. Tuo tarpu BK 138 straipsnio 1 dalis nesikeitė, naujais požymiais papildyta tik šio straipsnio 13 dalis, todėl šie pakeitimai neturi įtakos V. A. teisinei padėčiai. Todėl šiuo atveju taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija.
58. Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti V. A. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų. Tačiau atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
59. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Be to, negalėjo būti taikomas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nuostatos nenumatė galimybės asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą nei visiškai, nei iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIV-2573 BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pakeistos, išplečiant galimybę skirti asmeniui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, numatant alternatyvią jos taikymo sąlygą. Taip pat pakeistos ir BK 75 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, išplečiant ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
60. V. A. padarė du baigtus, tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas – žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, priskiriamas sunkių, o kitas – žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje yra objektyvių duomenų, kad šių nusikalstamų veikų padarymo metu V. A. vartojo alkoholį, jį vartojus alkoholį patvirtina ir kiti trys įvykio liudytojai, to neneigia ir jis pats, tačiau byloje nėra objektyviai nustatyta, jog girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip apklausiamas nurodė pats V. A., po suvartoto alkoholio jis jautėsi šiek tiek apsvaigęs, tačiau savo veiksmus suprato. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę sunkinančia. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į V. A. asmenybę: anksčiau neteistas, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis, Šiaulių apygardos prokuratūros 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kaip nepilnametis, pirmą kartą padaręs nesunkų nusikaltimą (t. 3, b. l. 33–35); administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas keletą kartų pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį (už važiavimą autobusu miesto maršrutu nežymėtu elektroniniu bilietu), paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (t. 3, b. l. 28–31); nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), šiuo metu, Sodros duomenimis, verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą; duomenų apie asmens psichikos sutrikimus ar priklausomybės ligas byloje nėra.
61. Kaip minėta, BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, o BK 138 straipsnio 1 dalyje – alternatyvios laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
62. Šiame kontekste pažymėtina, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-268-942/2017; 2K-64-303/2018).
63. Šioje byloje vertindama V. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad: nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. iš esmės V. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius; veika padaryta spontaniškai, vakarėlio metu, kuriame alkoholį vartoję jaunuoliai linksminosi draugiškai, sutarė gerai; neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją nebuvo pasikartojantys ar trunkantys ilgą laiko tarpą – lytiniai santykiai įvyko vieną kartą ir truko trumpą laiko tarpą, panaudota fizinė prievarta nebuvo agresyviai fiziškai žalojanti, nukentėjusiajai fizinių sužalojimų nenustatyta, be to, nors nukentėjusioji ir nepilnametė ((duomenys neskelbtini) metų), tačiau iki to įvykio jau buvo kartą turėjusi lytinių santykių su tuomečiu savo draugu. V. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant nuteistojo asmenybę pastebėtina, kad V. A. nusikalto neteistas, kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis, padaręs nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka baustas už kelis mažareikšmius nusižengimus, paskirtas nuobaudas įvykdęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), šiuo metu vykdo individualią veiklą, gyvena su tėvu, tėvo apibūdinamas kaip ramaus būdo, neagresyvus, labai retai vartojantis alkoholį, nusikalto būdamas pakankamai jauno amžiaus.
64. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti V. A. už jo įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), didesnę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas, tačiau mažesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat V. A. už jo įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies, paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kadangi abi veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.
65. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiu įstatymu Nr. XIV-2573 pakeistas BK 75 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, išplečiant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, laikosi pozicijos, kad anksčiau neteistam V. A. turi būti suteikiama galimybė pasitaisyti ir įrodyti esant pagrindą juo pasitikėti. Atsižvelgusi į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl realios laisvės atėmimo bausmės nutrūktų nuteistojo darbo santykiai, būtų itin apriboti jo ryšiai su artimaisiais, tad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamos įtakos ne tik paties nuteistojo resocializacijai, bet ir jo šeimai. Todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir V. A. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti įstatyme numatytam vidutiniam terminui, kartu paskiriant nuteistajam BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, neturės ilgalaikio stigmatizuojančio poveikio, be to efektyviau užtikrins ne tik nubaudimo tikslą, bet ir kitų, baudžiamajame įstatyme numatytų, bausmės tikslų įgyvendinimą.
66. BK 75 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinusi pakankamai ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo, nesant duomenų apie V. A. elgesio neigiamus pokyčius, teisėjų kolegija šiuo atveju neįžvelgia būtinybės jam taikyti intensyvią priežiūrą. Atidedant paskirtos bausmės vykdymą, V. A. skirtinos pareigos, nurodytos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6 ir 7 punktuose. Pareigos dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis paskyrimas bei vykdymas užtikrins, kad V. A. turės pajamų, iš kurių galės tenkinti ne tik savo būtiniausius poreikius, bet ir priteisto civilinio ieškinio atlyginimą, jį drausmins, pozityviai socializuos – šios pareigos vykdymo terminas nustatytinas visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Pareigos neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, kurios terminas nustatytinas 1 metams, paskyrimas ir vykdymas drausmins nuteistąjį bei palengvins jo elgesio kontrolę, o įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje turės prevencinį poveikį V. A. elgesiui ateityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia bausmė ir aptartų pareigų paskyrimas V. A. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.
67. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką V. A. įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 16 d. iki 2023 m. vasario 28 d.
68. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis) iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos galioti V. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas.
Dėl civilinio ieškinio
69. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios G. P. atstovė pagal įstatymą I. P. 2023 m. gruodžio 5 d. civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė iš V. A. priteisti 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad dėl V. A. veiksmų nepilnametė G. P. patyrė ne tik fizinį skausmą, jai diagnozuotas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas – (duomenys neskelbtini), ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, nerimą, tapo jautresnė, nervingesnė, dažnai verkia, blogai miega ir jaučiasi, gydytojų nurodymu po šios nusikalstamos veikos jais skirtas individualus mokymasis namuose, dėl ko iš dalies jautė atskirtį nuo visuomenės. Dėl patirtų įvykių, pažeminimo blogai jaučiasi iki šiol, atsirado baimė išeiti į lauką, būti vienai namuose, lankėsi pas psichologę (t. 4, b. l. 18–23). Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. P. prašė pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
70. V. A. su pareikštu civiliniu ieškiniu nurodė nesutinkantis, detalesnių argumentų nepateikė.
71. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė (duomenys neskelbtini), pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė (duomenys neskelbtini) ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
72. Nagrinėjamoje byloje buvo padaryti du tarpusavyje susiję nusikaltimai – vienas seksualinis nusikaltimas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji buvo nepilnametė, kas ne tik didina padarytos veikos pavojingumą (įstatymų leidėjas nepilnamečio išžaginimą laiko sunkesniu seksualiniu nusikaltimu), tačiau ir byloja apie ankstyvą intervenciją į nukentėjusiosios seksualinę sveikatą, ydingą tokio pobūdžio veiksmų supratimo formavimą bei šių veikų išliekamuosius padarinius. Nekyla abejonių, kad dėl prieš jos valią atliktų V. A. lytinės prievartos veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą (nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl psichikos sveikatos sutrikimo, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijęs su išteisintojo tyčiniais veiksmais), bet ir dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Neabejotina ir tai, kad patirta seksualinė prievarta turėjo reikšmingos įtakos nukentėjusiosios asmenybės formavimuisi.
73. Laikydamasi teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, įvertinusi V. A. nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, jų pavojingumą, asmens turtinę padėtį (Sodros duomenimis, užsiima individualia veikla, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas iš veiklos nėra), taip pat įvertinusi nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusiosios G. P. amžių ((duomenys neskelbtini)) bei jos psichinę sveikatą (iki šio įvykio G. P. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), o po šio įvykio konstatuotas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su V. A. veiksmais), teisėjų kolegija nukentėjusiosios skundą tenkina iš dalies ir pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nepilnametės nukentėjusiosios naudai priteistinas 5000 Eur neturtinės žalos dydis būtų proporcingas ir atitiktų teismų praktiką panašiose bylose.
Dėl išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą išieškojimo
74. Byloje 2024 m. spalio 22 d. pateiktu prašymu prašoma pripažinti proceso išlaidomis ir nukentėjusiosios G. P. atstovės pagal įstatymą I. P. naudai iš V. A. priteisti 800 Eur išlaidas už teisininko paslaugas atstovaujant nepilnametę nukentėjusiąją pirmosios instancijos teisme. Byloje esanti sąskaita-faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (mokėjimo nurodymai ir pinigų priėmimo kvitas) patvirtina, kad I. P. už nukentėjusiosios nepilnametės G. P. atstovavimą teisininkui sumokėjo 800 Eur (t. 3, b. l. 150–156). Šioje byloje prokuroro 2023 m. vasario 27 d. nutarimu teisininkui Arūnui Koskui, pateikusiam notariškai patvirtintą M. P. įgaliojimą jam atstovauti G. P., kaip nukentėjusiosios nepilnametės G. P. atstovui leista dalyvauti procese, vadovaujantis BPK 55 straipsniu (2 t., b. l. 153–161).
75. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-605/2011).
76. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažįsta išlaidas nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo teisinei pagalbai apmokėti proceso išlaidomis. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės ir nukentėjusiosios G. P. apeliacinius skundus tenkina. Įvertinusi tai, kad prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl V. A. neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme, taip pat bylos faktinį ir teisinį sudėtingumą (baudžiamoji byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties), teisinės pagalbos teikimo pastovumą (teisinė pagalba buvo teikiama pirmosios instancijos teisme), skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 800 Eur nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, yra protinga, adekvati ir proporcinga nukentėjusiajai suteiktų teisinių paslaugų pobūdžiui, o duomenų apie sunkią V. A. finansinę padėtį byloje nėra, todėl jos priteistinos iš V. A..
77. Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti V. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, V. A. paskirtos keturių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7 punktais, V. A. įpareigoti: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 2) vienerius metus neišeiti iš faktinės gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2025 m. gegužės 13 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką V. A. įskaityti suėmime išbūtą laiką – nuo 2023 m. vasario 16 d. iki 2023 m. vasario 28 d. – 13 (trylika) dienų.
V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą – panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Civilinės ieškovės I. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir iš V. A. civilinės ieškovės I. P. naudai priteisti 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) moteriškas sportines kelnes ir marškinėlius – 1 vnt.; moteriškas kelnaites mėlynos spalvos su balta ir užrašu „Sport“ – 1 vnt.; rusvos spalvos antklodės užvalkalą – 1 vnt.; rusvos spalvos paklodę – 1 vnt.; biologinių pėdsakų ėminius – 3 vnt.; servetėlę su galimai biologiniais pėdsakais – 1 vnt.; servetėlę su rusvos spalvos dėmėmis – 1 vnt.; V. A. DNR ėminį – 1 vnt., saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje – sunaikinti; 2) 4 vnt. CD diskų, esančių prie bylos – palikti saugoti byloje.
Priteisti iš V. A. civilinės ieškovės I. P. naudai 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio atstovavimo išlaidas.
Išaiškinti V. A., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Vakarų Lietuvos skyrius, Tilžės g. 198, Šiauliai, tel. +370 672 42 135, +370 673 29 236, +370 699 43 323, +370 673 699 43 328, el. paštas: vakaru.skyrius@tprobacija.lt);
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: 1) probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;
2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.