Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

18. Apklausta apeliacinės instancijos teisme (2025 m. kovo 27 d.) nukentėjusioji G. P. nurodė V. U. pažinojusi ilgesnį laiką, kaip vaikinas jai patiko, bendravo 2-3 mėnesius, jį laikė savo vaikinu ir galvojo, kad jis ją laiko savo mergina. Lytinis aktas su juo įvyko sklandžiai. Viskas vyko labai trumpai, truko keletą minučių, nes jai tai buvo pirmas kartas, todėl labai skaudėjo, jis tai suprato ir daugiau prie jo nebelindo. Prieš lytinį aktą jie bučiavosi, kalbėjosi, buvo labai arti vienas kito. Tuo tarpu su V. A. viskas vyko ne jos noru, jis lipo ant jos, ji ant jo – nė karto. Neprisimena, ar vakarėlio metu V. A. glostė jai galvą, bučiavo ranką. Jai buvo blogai, nes buvo neblaivi, labai prigėrusi, atrodė, kad sukasi kambarys, svaigo galva, liežuvis sunkiai ,,vartėsi“. Tą vakaro ji vilkėjo M. (K.) sportines kelnes, kurios jai buvo plačios. V. A. movė jos kelnes maždaug iki kelių, ji 2 arba 3 kartus jas užsimovė, o jis vis jas vėl numaudavo. Kelnes numovė kartu su kelnaitėmis. Nurenginėdamas jos rankų nelaikė, nurenginėjo po rankų laikymo ir šnibždėjimo į ausį. Jis šnabždėjo į ausį, kad niekam nesakytų, visą laiką tildė, ji buvo užspausta. Ji į kelnes įšliaužė savo kūnu, neatsikėlusi ir be rankų pagalbos. Tuo metu ji gulėjo ant lovos, o jis gulėjo ant jos. Jos kojos tuo metu buvo sulenktos ir priglaustos jai prie krūtinės, suspaustos. Pradžioje jis ją rengė, o ji vis įšliauždavo į kelnes, taip buvo tris kartus, vėliau jis pats nusirengė. Jam nusirengus, ji jau buvau be kelnių, jis buvo ją prirėmęs. Jos kelnės kartu su sulenktomis kojomis buvo prie jos krūtinės ir tada prasidėjo tas veiksmas. Bet jam labai nesisekė, ji nebuvo sudrėkusi, jai labai skaudėjo, buvo pabraižymų. Jai visada buvo sunku pasakyti, kad nenori santykių. Tada atrodė, kad V. A. nėra turėjęs lytinių santykių, nes per prievartą kišo jai nesudrėkusiai. Jis žinojo, kad ji nenori, ji jam tai sakė, bet jis ją tildė. Nukentėjusiosios nuomone, V. A. tokiuose dalykuose –,,žalias“ ir pats nelabai suvokė, ką daro. Jis nesuprato, kad ji nesudrėkusi, nenori ir per prievartą kišo savo daiktą. Negali pasakyti, kiek buvo mėginimų įkišti tą daiktą, bet jis bandė tol, kol namo grįžo V. (U.) su M. (K.). Viskas vyko apie 20 min. Ji neturėjo galimybės pasipriešinti jam, nes buvo labai sukaustyta, o jis buvo užlipęs ant jos. Jis – gana aukštas, negalėjo jo ir atstumti nuo savęs. Jam sakė, kad draugauja su V. (U.), bet jis atsakė kad V. (U.) nesužinos, jei ji jam nepasakys. Vadino ją mažybiniais žodžiais, bet ji jam sakė, kad negali taip daryti. Pasakė jam, kad nenori, kelis kartus bandė rengtis, kai jis paleido rankas, bet jis vis tiek tą patį darė. Jis tris kartus bandė ją nurengti, o ji vis apsirengdavo. Lytinis aktas baigėsi, kai atsidarė durys ir grįžo V. (U.) su M. (K.). V. A. pašoko nuo jos, apsirengė ir atsisėdo ant fotelio, jis tikrai nebuvo visiškai nusimovęs kelnių. Po lytinio akto jautė skausmą lytinių organų srityje. Po santykių su V. U. jai taip pat skaudėjo, todėl greitai nutraukė lytinį aktą. Apklausiama teisme nepasakojo, kad pirmoji lytinių santykių patirtis buvo su V. U., nes nenorėjo, kad sužinotų mama. Bute esant V. (A.) nepasakė, kad ją išžagino, nes buvo išsigandusi. Įvykio aplinkybes V. U. pradėjo pasakoti M. K., kai šis grįžo. Nežino, iš kur atsirado V. U. parodymai, kad ji šaukė, jog nenori lytinių santykių. Ji V. A. sakė „ne“, aiškino, kad draugauja su V. (U.) ir tuo metu jis ją tildė, laikė pirštus prie burnos. Ji muistėsi, bandė šaukti, bet viduje nesiorientavo ir nesuprato, kas vyksta. Po lytinio bendravimo su V. A. jai kraujavo. Po išžaginimo ji liko M. (K.) namuose, nes abi buvo nepilnametės ir abi išgėrusios. Po įvykio skambino tėčiui, nes juo labiausiai pasitikėjo. Jam norėjo pranešti naktį, iš karto po to įvykio, bet jis neatsiliepė. M. K. ir V. (U.) skambino savo draugams, o ji bandė susisiekti su tėčiu. M. K. apie įvykį pasakė mamai ir sesei, jos mama jai sakė palaukti ryto. Su M. (K.) nebuvo jokio pokalbio apie tai, kad sužinos mama ją turėjus santykių su V. (U.). M. K. minėjo, kad dėl to įvykio jos mamą išmetė iš darbo, atėmė M. (K.) globą, ji buvo labai nepatenkinta, kad ji pasiskundė. Kitą dieną grįžusi namo daug miegojo, po poros dienų išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten praleido 3 dienas, po to grįžusi namo mokėsi nuotoliu. Į socialinius tinklus vaizdų, kaip leido laiką, nekėlė. Patvirtino turinti sveikatos sutrikimų, vartojanti vaistus, tačiau įvykio vakarą nurodė jų nevartojusi. Vaistus gėrė dieną prieš įvykį ir po įvykio, t. y. prieš einant miegoti. Be to, vaistai neveikė jos taip, kad nesuprastų, kas įvyko. 2021 m. jai nustatyta (duomenys neskelbtini) dėl patyčių mokykloje.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios G. P. parodymai tiek duoti netrukus po įvykio (2023 m. vasario 27 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui), tiek ir praėjus dvejiems metams nuo jo (2025 m. kovo 27 d. apeliacinės instancijos teisme), t. y. viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito. Analizuojant jos parodymus matyti, kad nė vienoje apklausoje ji nedavė kitokių parodymų nei, kad prieš ją buvo vartojamas smurtas, dėl kurio ji negalėjo pasipriešinti išteisintajam, nei dėl prievartinių lytinių veiksmų pobūdžio jos atžvilgiu, nei dėl kitų jo veiksmų, ir žodžių, siekiant nuslopinti jos priešinimąsi – G. P. konkrečiai ir vienareikšmiškai įvardijo V. A. atliktus veiksmus, jų seką, todėl jie pripažintini tinkamu įrodymų šaltiniu, kuriuos patvirtina įrodymų byloje visuma. Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą kruopščiai ir atidžiai patikrinti nukentėjusio asmens parodymus, lygindamas juos su kitais įrodymų šaltiniais ir bendrame įrodymų kontekste, įvertindamas jų logiškumą, (ne)prieštaringumą, nuoseklumą viso bylos proceso metu, bendrą įvykio situaciją ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes. Be to, nepilnamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas tokio pobūdžio bylose nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip teismo yra vertinami pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje.

20. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, nukentėjusiosios G. P. parodymai šioje byloje yra detalūs, nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi ir neprieštaraujantys kitiems įrodymams byloje. Nenustatyta ir aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji galėtų būti šališka ir suinteresuota nepagrįstai apkaltinti išteisintąjį V. A. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus.

22. Nukentėjusiosios G. P. parodymus apie tai, kad V. A. privertė ją lytiškai su juo santykiauti, patvirtinantys paminėtų netiesioginių liudytojų parodymai paanalizuotini išsamiau.

23. Liudytoja M. K., 2023 m. vasario 27 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad tą vakarą pas ją į namus V. (U.) pasikvietė G. (P.), o pastarasis atsivedė draugą V. (A.). Jų atsineštą alkoholį gėrė visi beveik vienodai, G. (P.) gėrė daugiau už ją. Prieš išeinant į degalinę G. (P.) šoko su (V. U.), o V. (A.) pasakė, kad palaikytų kompaniją jai (M. K.). Pats V. (A.) jai pasakė, kad jam iš pradžių patiko G. (P.). Prigėrusi G. (P.) atsigulė į lovą, o V. (A.) atsigulė šalia, 7 kartus bučiavo jai ranką, glostė galvą. Pati to nematė, tačiau jai tai pasakė G. (P.). Matė, kaip V. (A.) glostė jai galvą, tuomet V. (U.) liepė jam patraukti rankas ir jis tai padarė. G. (P.) buvo labai apsvaigusi, vaikščiojo nestabiliai, kalbėjo painiai, kaip girtas žmogus. Pati liudytoja nurodė išgėrusi nedaug, V. (U.) buvo blaivus, V. (A.) irgi neatrodė girtas, nors ir sakė, kad baisiai prisigėrė ir gulėjo lovoje. Jai su V. (U.) grįžus iš degalinės, iš koridoriaus matė V. (A.), sėdintį ant fotelio, jis buvo apsirengęs, tik lyg ir be megztinio, o G. (P.) vilkėjo jos sportinėmis kelnėmis ir marškinėliais. G. (P.) atrodė mieguista, tačiau prablaivėjusi, beveik blaivi. Abiem nuėjus į virtuvę, G. (P.) priėjusi suspaudė jai ranką ir pasakė, kad ją išprievartavo. Jos sėdėjo virtuvėje ir ji jai pasipasakojo. Sakė, kad V. (A.) pradėjo prie jos lįsti, ji jam priešinosi, liepė patraukti rankas, nurenginėjo ją 3 kartus, nes ji vis apsirengdavo kelnes, laikė jos rankas virš galvos ir sakė, kad viskas gerai, nesakys V. (U.), buvo ant jos. G. (P.) jam sakė, kad V. (U.) yra jos vaikinas. G. (P.) nesakė rodžiusi kokią nors iniciatyvą lytiniams santykiams, nesakė atlikusi kokius nors veiksmus. Atėjus į virtuvę vaikinams, jie pavalgė, pirmas namo išėjo V. (A.), V. (U.) jį palydėjo. Grįžusiam V. (U.) viską papasakojo. Tai sužinojęs V. (U.) susinervino, verkė, išsitiesė ant žemės, trenkė kumščiu į sieną, norėjo kažkam skambinti. Pradžioje jos nenorėjo skambinti į policiją, bet V. (U.) sakė, kad reikia. G. (P.) sakė bijanti, kad mama ją išveš į (duomenys neskelbtini), kur yra kekšynas. Pati mamai paskambino apie 3.30 val. ir pasakė, kas įvyko, o mama liepė jai iki ryto nieko nedaryti. Mamai nebuvo sakiusi, kad be G. (P.) bus ir daugiau svečių Taip pat mamai nusiuntė ir kelias nuotraukas, padarytas to vakarėlio metu. Apie 8 val. atvažiavo G. (P.) tėtis ir jie nuvažiavo į policiją. G. (P.) tėvai į šį įvykį sureagavo blogai, pyko. Iš mamos žino, kad šiai skambino G. (P.) mama ir sakė, kad atsakys už viską. Liudytoja paaiškino G. (P.) pažinojusi seniai, apie 2-3metus, o bendravusi apie 2-3 mėnesius. Liudytojos žiniomis, G. (P.) vartojo antidepresantus dėl pasikartojančių (duomenys neskelbtini) epizodų, tačiau tą vakarą vaistų nevartojo. Per Valentino dieną G. (P.) jai atsiuntė romantišką foto, o vakare pasakė, kad pasimylėjo su V. (U.). Liudytoja nurodė ir tai, kad grįžtant iš degalinės V. (U.) jai pasakė, jog eidamas pas jas į svečius V. (A.) sakė jas patvarkysiąs. Tokią frazę suprato taip, kad jis pasimylės su ja arba G. (P.) ir dėl tokios frazės pasišlykštėjo. Jokių planų tą vakarą su kuo nors lytiškai santykiauti neturėjo (t. 2, b. l. 168–171).

24. Liudytojas V. U., apklausiamas teisme (2024 m. balandžio 9 d.) nurodė, kad tą vakarą tiek merginos, tiek vaikinai norėjo praleisti laiką, išgerti, todėl jie nuėjo pas merginas. V. (A.) buvo jo draugas, o G. (P.) – jo draugė. Nė su vienu iš jų po to įvykio nebebendrauja. Vakarėlio metu nebuvo, kad G. (P.) simpatizuotų V. (A.), tik pastarasis sakė, kad G. (P.) yra graži. V. (A.) žinojo, kad G. (P.) yra jo mergina, o laisva tik M. K.. Jam neminėjo, kad G. (P.) jam reikalinga tik dėl lytinių santykių. V. (A.) žinojo ir tai, kad G. (P.) (duomenys neskelbtini) metų, pats jam sakė, kiek merginoms metų. Jam atrodė, kad visi buvo normaliai išgėrę, bet nebuvo labai girti. G. (P.) gulėjo lovoje, kai jie išėjo parnešti maisto, V. (A.) gulėjo kitoje lovos pusėje. Išeidamas į degalinę tą vakarą G. (P.) paliko su draugu, negalėjo nuspėti, kas gali atsitikti. Eidami su M. (K.) kalbėjo, kad galbūt tiedu pasilikę kažką veikia, tačiau kodėl buvo tokia kalba, nežino. O prieš einant į svečius, su V. (A.) buvo tokia kalba, kad pastarasis norėtų, jog kažkas įvyktų, bet pats jam pasakė, kad viskas taip greitai nevyksta ir per daug nesitikėtų. Jiems su M. (K.) grįžus iš degalinės, rado juos du kambaryje, bet niekas nieko nesakė. G. (P.) sėdėjo ant lovos, atrodė gal kiek sutrikusi, susikausčiusi, nieko nekalbėjo, o V. (A.) sėdėjo ant minkštasuolio. Pavalgiusios M. K. su G. (P.) nuėjo į tualetą, V. (A.) norėjo eiti namo, o pats dar žadėjo truputį pasilikti pas merginas. Jis V. (A.) palydėjo, o grįžęs abi merginas rado verkiančias ir drebančias. Tuomet jos viską ir papasakojo. G. (P.) sakė, kad V. (A.) ją laikė už rankų, per prievartą movė kelnes, lyg laikė burną, kad nerėktų. Nežino, ar G. (P.) nusirengė pati. Kiek pati jam sakė, lyg V. (A.) numovė jai kelnes. Jam atrodo, kad G. (P.) galėjo kažkiek pasipriešinti V. (A.), bet nežino, kokia ten iš tikro buvo situacija, nes pats ten nebuvo. Pagal fizinius duomenis G. (P.) yra daug smulkesnė už V. (A.). Ji pasakė, kad jie santykiavo vaginaliniu būdu. Sužinojęs apie įvykį, jis susinervino, siūlė kviesti policiją. Policijos nekvietė todėl, kad G. (P.) bijojo, sakė norinti palaukti tėčio atsakymo, ką jis pasakys ir patars. Su tėčiu G. (P.) susisiekė per „Messenger“, rašė ar skambino. Tuo metu tėtis neatsiliepė, todėl jie laukė ryto. Neprisimena, ar skambino M. (K.) mamai. Po įvykio bendravo su G. (P.) tėčiu. Kai šis atvažiavo, sėdo į jo mašiną ir važiavo aiškintis su V. (A.). Prieš vykstant į policiją, su G. (P.) ir jos tėčiu nesitarė, kokius parodymus duos. Po to V. (A.) rašė jam žinutes, kad nieko neprisimena, nieko nedarė, sakė nevažiuoti į policiją. Apie pinigus nieko nerašė, neprisimena. Neprisimena, ar davė tyrėjai V. (A.) žinutes, nes viskas buvo seniai. Po įvykio G. (P.) kaip ir nieko nekėlė į socialinius tinklus. Iki tol G. (P.) pats jis pažinojo gal dvi savaites, gal iki mėnesio, ji buvo linksma, viskas buvo normaliai. Negali pasakyti tiksliai, kad su G. (P.) buvo pora. Jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, kai susipažino su ja. Žinojo, kad ji yra nepilnametė. Tarp judviejų didelio amžiaus skirtumo nesijautė. Su G. (P.) lytinius santykius turėjo vieną kartą – per Valentino dieną, vasario 14 d. Mylėjosi vaginaliniu būdu abipusiu sutikimu. Prieš mylintis buvo preliudija, G. (P.) pirštais lietė lytinius organus, įvedė pirštus į makštį. Nežino, kodėl ji sutiko su juo mylėtis. Tą vakarą su ja gėrė po taurę ar dvi šampano. Apkalbėti nepagrįstai G. (P.) neturi priežasties.

25. Apklaustas iš karto po įvykio (2023 m. vasario 16 d.) liudytojas V. U. nurodė esantis G. (P.) vaikinas, su kuria draugauja apie 2 mėnesius. Apie merginų pasiūlymą ateiti į svečius ir vakarėlio eigą nurodė analogiškai – visi sėdėjo, šnekučiavosi, klausėsi muzikos, žaidė įvairius žaidimus, vartojo alkoholinius gėrimus. Išeidamas su M. (K.) į degalinę, nieko blogo neįtarė, nes abu (G. P. ir V. A.) prigulę lovoje su rūbais ilsėjosi, laukė jų grįžtant su maistu. Tikrai negalvojo, kad V. (A.) galėtų nuskriausti G. (P.), nes abu matėsi pirmą kartą. Jiems grįžus iš degalinės, V. (A.) sėdėjo ant fotelio, o G. (P.) – ant lovos. Abu jau atrodė visiškai blaivūs. Pastebėjo, kad G. (P.) nuo apačios buvo atitrauktos kelnės, ji nežiūrėjo jam į akis, buvo nusisukusi į sieną. Jam kilo įtarimas. Merginos nuėjo į virtuvę, o jie su V. (A.) pasiliko kambaryje. Suvalgęs sumuštinį V. (A.) pasakė, kad „čia nebėra veiksmo“ ir išėjo namo. Jis jį šiek tiek palydėjo ir už 5 minučių grįžo į butą. Grįžęs pamatė abi merginas verkiančias, šokiruotas, drebančias. Nieko nesuprato, kas įvyko. Pradėjus klausinėti ir M. K. pasakė, kad jiems išėjus į degalinę V. (A.) išprievartavo G. (P.). Pats tada išsigando, puolė į paniką, pribėgo prie G. (P.). Ši visa drebėjo, akys buvo labai raudonos, verkė su klyksmu, veidas buvo išblyškęs. Jam pavyko sužinoti, kad jiems išėjus V. (A.) ant jos užlipo, stipriai suėmė ir sukryžiavo jos rankas, kad negalėtų priešintis, kita ranka pradėjo rengti jos rūbus bei numovė kelnes, apatines kelnaites. G. (P.) pradėjo šaukti, kad to nedarytų, tačiau šis buvo stipresnis ir ją išžagino vaginaliniu būdu. Nežinojo, ką daryti, norėjo kviesti policijos pareigūnus, tačiau G. (P.) pasakė bijanti policijos ir dėl įvykio norinti pasitarti su savo tėvu. 2023 m. vasario 16 d., apie 8.00 val. atvažiavo G. (P.) tėvas M. (P.) ir toliau aiškinosi aplinkybes. Visi nusprendė važiuoti pas V. (A.) į namus. Nuvažiavus V. (A.) pradėjo kalbėti nesąmones, meluoti neva buvo „kominis“ ir nieko neatsimena. Liudytojo teigimu, V. (A.) nebuvo „kominis“ ir situaciją vertino adekvačiai. Po šių žodžių G. P. tėvas nusprendė kreiptis į policiją, kur visi ir nuvažiavo. Tuo pat metu V. (A.) pradėjo rašinėti jam žinutes per „Snapchat“ programėlę, sakydamas, kad sumokės, kiek reikės, atsiprašinėti. Prašė grįžti ir nevažiuoti į policiją. Ši žinutė dingo, nes buvo padarytas automatinis ištrynimas po perskaitymo. Pavyko išsaugoti (nufotografuoti) tik vieną žinutę, kurioje V. (A.) rašė, kad padėtų (t. 2 t., b. l. 186–190). Prie apklausos protokolo pridėta žinutė: „padėk seni Maldauju Aš komoj buvau Viska padarysiu“ (t. 2, b. l. 190).

26. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. kovo 3 d.) liudytojas V. U. nurodė, kad V. A. yra jo buvęs klasiokas, tačiau jie nėra draugai. Pasiūlęs jam nueiti į svečius pas merginas parodė abiejų merginų nuotraukas, jam pasakė, kad kartą ar du su jomis buvo susitikęs, sakė, kad su G. (P.) yra geri draugai, minėjo, kad su ja yra turėjęs lytinių santykių. Neprisiminė, ar sakė jam, kiek merginoms metų, gal ir minėjo, kad abiem – po (duomenys neskelbtini). V. (A.) kažką minėjo, kad tą vakarą norėtų tą vakarą pasilikti pas merginas, pabendrauti su jomis artimiau. Nors neįvardijo, kaip artimiau, tačiau jis suprato, kad draugas norėtų sekso, todėl pasakė, kad daug vilčių neturėtų, nes merginas matys pirmą kartą, be to merginos minėjo, kad gali ateiti be nakvynės. Su kuria mergina norėtų pabendrauti artimiau, jis nepasakė, pokalbis buvo abstraktus. V. (A.) minėjo ir tai, kad jei su kuria nors mergina norės kažko artimiau, rinktųsi M. (K.), nes pats su G. (P.) yra pažįstamas iš anksčiau, yra buvę kine, kartu šventė Valentino dieną. Liudytojas paaiškino, kad per Valentino dieną su G. (P.) turėjo intymių santykių, santykiavo vaginaliniu būdu, apsaugos priemonių nenaudojo, lytinio akto nebaigė, sperma jam neišsiliejo, nes G. (P.) pasakė, kad jai skauda, todėl lytinį aktą nutraukė. Ji nesakė ir jis neklausė, kodėl jai skauda, tai buvo vienintelis kartas, kai jiedu lytiškai santykiavo. Tą vakarą svečiuose V. (A.) elgėsi neutraliai, gražiai bendravo su merginomis, nė vienai nerodė išskirtinio dėmesio, kaip ir nė viena iš merginų to nedarė. Nebuvo jokių intymių prisilietimų ar kažko panašaus. G. (P.) atrodė šiek tiek apsvaigusi, tačiau aplinkoje orientavosi, V. (A.) jam atrodė taip pat pakankamai blaivus. Išeidamas į degalinę pats kambaryje išjungė šviesą, nes galvojo, kad G. (P.) ir V. (A.) pamiegos. Pamena, kad grįždamas dar sakė M. (K.) bijantis, kad V. (A.) nebūtų lindęs prie G. (P.), lietęs ją kažkaip, kaip jai nepatiktų, tačiau negalintis pasakyti, kodėl taip pagalvojo, tiesiog buvo toks jausmas. Įėjus į kambarį, V. (A.) sėdėjo ant fotelio, o G. (P.) lovoje, tik jau neapsiklojusi pledu, o viena sportinių kelnių klešnė buvo pakelta į viršų. G. (P.) su juo visiškai nekalbėjo, atrodė visiškai blaivi, į jį nežiūrėjo, pasirodė lyg ir išsigandusi. Paklausti, ką veikė, nė vienas iš jų neatsakė. Vėliau jiedviem su V. (A.) nuėjus pas merginas į virtuvę, visi valgė maistą, niekas nekalbėjo, G. (P.) nebuvo apsiverkusi. Pavalgiusios merginos nuėjo į tualetą, o V. (A.) pasakė, kad čia nebėra ką veikti ir jis jau eis namo. Jis jį palydėjo, o grįžęs pamatė M. (K.) drebančią, apsiverkusią ir ši jam pasakė, kad V. (A.) išprievartavo G. (P.). Nuėjęs į kambarį pas G. (P.), rado ją ant lovos drebančią, verkiančią. Klausinėjama ji pasakė, kad jiems išėjus V. (A.) ant jos užsilipo, sukėlė jos rankas jai virš galvos, jas laikė prispaudęs prie lovos bei pradėjo ją nurenginėti. Sakė, kad jis visą laiką laikė jos rankas, ji negalėjo pasipriešinti, tačiau du ar tris kartus apsimovė kelnes atgal, bet jis vis tiek jas numovė ir per prievartą su ja lytiškai santykiavo vaginaliniu būdu. G. (P.) jam pasakė, kad V. (A.) savo lytinį organą įkišo į jos lytinį organą, prievartavo ją visą laiką, kol jie buvo išėję. Jiems grįžus abu buvo pilnai apsirengę, jokių garsų, kad staigiai rengtųsi nebuvo. Po tokios žinios jis patyrė šoką, verkė, iškart pasakė kviesti policiją, tačiau G. (P.) nenorėjo policijos, sakė norinti sulaukti ryto, nes parašė žinutę tėvui ir laukė atsakymo, kaip jai elgtis. Paklausta, kodėl apie išprievartavimą nepasakė jam iškart, kai parėjo iš degalinės, G. (P.) atsakė bijojusi, kad šis nesusimuštų su V. (A.) ir nebūtų dar blogesnių pasekmių. Pats su V. (A.) nebandė susisiekti, pas jį važiavo tik tada, kai atvyko G. (P.) tėvas, parodė, kur šis gyvena. G. (P.) tėvas iškart pasakė, kad važiuoja į policiją. V. (A.) jam dar rašė kelias žinutes, kad padėtų, siūlė pinigų, paklausė, kaip jis gali taip elgtis. Ką jis turėjo mintyje, rašydamas žinutę „kaip jis gali taip elgtis“, nežino. Daugiau su juo nebebendravo. Kodėl V. (A.) taip pasielgė, nesupranta, jo žiniomis, pastarasis – mėgėjas užsiimti seksu, pats tai yra jam sakęs, tačiau nebūtų pagalvojęs, kad jis galėtų išprievartauti merginą. Prisiminė, kad vakaro eigoje V. (A.) jam sakė, kad G. (P.) jam patrauklesnė nei M. K.. Su G. (P.) po įvykio daugiau nebesusitiko, bendravo tik per programą „Snapchat“, jam dabar taip atrodo geriausiai (t. 2 t., b. l. 193–198).

27. Išanalizavus visus liudytojo V. U. šioje byloje duotus parodymus matyti, kad nors pastarieji liudytojo parodymai kai kuriais aspektais (dėl santykių statuso su G. P. – yra tik draugai, o ne pora arba dėl V. A. įvardinto merginų amžiaus – neprisiminė, ar sakė jam, kiek merginoms metų, gal ir minėjo, kad abiem – po (duomenys neskelbtini)) skiriasi nuo jo paties pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme (kad su G. P. yra pora, draugauja apie 2 mėnesius, o V. A. sakė, kad merginoms – po (duomenys neskelbtini) metų), tačiau nepaisant paminėtų skirtumų, esminėmis detalėmis sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitų liudytojų parodymais, todėl teismas jais vadovaujasi, o dėl paminėtų detalių tikslesniais laikytini pirminiai liudytojo parodymai, duoti iškart po įvykio, atitinkantys ir teisme duotus jo parodymus.

28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, analogiškai šio įvykio aplinkybes paminėti liudytojai nurodė ir savo artimiesiems, tokie užfiksuoti ir pareigūnų pirminiuose proceso dokumentuose. Nukentėjusiosios G. P. mama I. P. apklausta teisme apie esmines šio įvykio aplinkybes nurodė apie tai sužinojusi iš dukters tėvo žmonos A. P.. Sutikusi dukrą (duomenys neskelbtini) klinikoje, kur ją nuvežė jos tėvas, pamatė ją išsigandusią, jautė, kaip ši dreba. Dukra žiūrėjo į vieną tašką ir nekalbėjo. Sužinojusi įvykio aplinkybes paskambino M. K. mamai ir iš pykčio bei nevilties pasakė jai, kad policija viską išsiaiškins ir visi turės atsakyti. Po gydytojų apžiūros dukra pasakė, kad jai skauda pilvą, todėl gydytojams leidus, ji davė dukrai vaistų nuo skausmo. Iš gydymo įstaigos visi nuvažiavo į policiją, kur dukters tėvas parašė pareiškimą. Nurodė žinanti, kad buvo siūlyti pinigai už tai, kad nebūtų rašomas pareiškimas policijoje, nes girdėjo M. P. taip aiškinant policijoje. Su dukra grįžus namo, ši pasakė nebenorinti gyventi, ją išniekino, ji nenorėjusi taip – per prievartą. Kitą dieną po įvykio dukra tikrai nebuvo išėjusi iš namų. Tada jai papasakojo, kad tą naktį jie visi vartojo alkoholį, žaidė kortomis, šoko. Dukra sakė, kad jai svaigo galva, buvo atsigulusi. Draugams išėjus parnešti maisto, V. (A.) prisitraukė ją prie savęs, iškėlė rankas virš galvos. Dukrai pasakius, kad nieko nedarytų, V. (A.) pridėjo jai pirštą prie lūpų, kad ši nešauktų ir pasakė „ššššš, mažute“, o kita ranka numovė jos kelnes. Dukra sakė, kad muistėsi, prašė jai nieko nedaryti, tačiau jis jos neklausė ir lytinis aktas vyko prieš dukters valią. Pasak liudytojos, po įvykio dukra tapo visai kitokia, buvo sunku išgyventi šį periodą, dukrai buvo nuotaikų kaitos, ji buvo išsigandusi, verkė, sakė blogai mieganti, specialistai patarė nieko neklausinėti. Lankytasi pas specialistus, psichologus įvairiose terapijose. Ir šiuo metu yra likę liekamieji reiškiniai: dukra jaučiasi žemos savivertės, dažnai išsigąsta, krūpčioja, sutrikęs miegas, nelankė mokyklos, buvo išvažiavusi į kitą įstaigą. Po įvykio jai buvo perrašyti kiti vaistai – keturiskart stipresni antidepresantai. Iki tol ji buvo patyrusi nerimo sutrikimų, (duomenys neskelbtini) epizodų, sirgo nuo senelių netekties, t. y. 2021 m. Iki įvykio dukra buvo atviresnė ir linksma, o po jo buvo sunku atkurti ryšį. Nurodė ir tai, kad dukra nėra linkusi fantazuoti. Anot liudytojos, dukra yra jautri, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, baigia (duomenys neskelbtini) mokyklą, neturi didelio draugų rato. Kitą dieną po teismo posėdžio dukra buvo sutikusi V. (A.), grįždama iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, netoli namų ir parlėkė klykdama, drebėjo, buvo šoke. Bendravimas su bendraamžiais taip pat pasikeitė, dukra jais nepasitiki. Po įvykio bijojo išeiti iš namų, kad visi sužinos, kalbės apie tai. Pasitarus su psichiatre nuspręsta dukrai leisti mokytis iš namų – nuotoliu, tai truko iki mokslo metų galo. O nuo 2023 m. rugsėjo dukra perėjo mokytis į kitą mokyklą, nes norėjo pakeisti mokyklą, aplinką. Po minėto įvykio pas psichologę lankėsi kiekvieną savaitę, o šiuo metu lankosi pagal poreikį. Ir šiuo metu dukra vartoja antidepresantus, vaistus dėl emocijų ir migdomuosius, būna jautri, įsitempusi, suprastėjusi atmintis, nors iki įvykio to nebuvo. Apie dukters bendravimą su V. (U.) žinojo, kaip ir tai, kad jiedu buvo kartu per Valentino dieną, tačiau apie intymų gyvenimą su dukra nekalbėjo. Dukra nieko blogo apie V. (U.) nėra pasakojusi.

29. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. vasario 22 d.) liudytoja I. P. apie jai žinomas įvykio aplinkybes nurodė analogiškai. Be jau paminėtų aplinkybių nurodė klaususi dukters, kodėl ši po įvykio neparbėgo namo, nes iškart būtų iškvietę policiją, ir dukra jai atsakė nenorėjusi jos jaudinti ir žinojusi, kad tėtis viską sutvarkys. Prievartinio lytinio akto aplinkybes, papasakotas dukters, liudytoja taip pat nurodė analogiškai, kaip ir tai, kad ji priešinosi, klausė V. (A.), ką jis daro, juk V. (U.) yra jo draugas, o ji yra kartu su V. (U.), tačiau šis tik pasakė, kad ji jam patiko vos tik jis atėjo į svečius (t. 3, b. l. 18–22).

30. Liudytoja A. B. (M. K. mama) 2024 m. balandžio 9 d. apklausta teisme apie minėto vakaro aplinkybes nurodė tąkart dukrai leidusi vienai namuose nakvoti su drauge G. (P.), pažadėjus, kad viskas bus gerai, nežinodama apie pasikviestus dar du draugus. Apie merginos išprievartavimą sužinojo iš dukters. Su dukra kalbėjosi telefonu ryte, tuo pačiu kalbėjosi ir su pačia G. (P.), kuri jai pasakė bijanti, o tėtis kreipsis į policiją. Liudytoja patvirtino, kad šis dukters palikimas namuose buvo vienkartinis ir jai sukėlė labai daug problemų. Liudytoja nurodė apie šį įvykį susiformavusi kitokią nuomonę, nei yra pateikta. Jos nuomone, pačios G. (P.) elgesys nebuvo panašus į išžagintos merginos, ji elgėsi keistai: mokykloje visiems gyrėsi, kad ją išprievartavo, juokėsi, kitą dieną filmavo ir socialiniuose tinkluose (lyg ir TikTok) kėlė filmuotą medžiagą, kaip mašinomis važinėjasi su kažkokias bernais, jos dukrai irgi rašė visa laiminga ir patenkinta. Be to, su jos dukra ryte susirašinėjo ir apie tai, kad dabar ir mama sužinos, kad ji nebuvo nekalta. Pasak liudytojos, jos dukra žinojo ir tai, kad G. P. seniai nebe mergaitė, nes pati apie tai pasakė. Liudytoja nurodė apie tai žinanti tik iš dukters. Todėl jai susidarė įspūdis, kad po šio seksualinio nusikaltimo jokios traumos G. P. nepatyrė. Liudytoja nurodė, kad G. P. asmeniškai nepažinojo, nežino ir jos sveikatos būklės (diagnozių), buvusių iki tol.

31. Iš liudytojos A. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ( 2023 m. vasario 22 d.) apie to įvykio aplinkybes matyti ją iš dukters M. K. sužinojus, kad tą vakarą V. (U.) draugas glaustėsi prie G. (P.), glostė jai galvą, susikibę rankomis miegojo, V. (U.) prašė baigti, bet G. (P.) toks vaikino elgesys patiko, ji šypsojosi. Prie apklausos pridedama nuotrauka, kurioje užfiksuota gulinti G. (P.) ir vaikinas, tariamai išprievartavęs ją, jie susikibę rankomis, o fotografuoja V. (U.), nuotrauką jai parodė dukra. Iš dukters pasakojimo žino ir tai, kad pakeliui į degalinę V. (U.) M. (K.) pasakė, kad dabar garantuotai jie “krušasi”, į ką dukra jam atsakė “ką čia nusišneki, kodėl kalbi nesąmones” ir tuo jų pokalbis baigėsi. Grįžus prie dukters priėjusi G. (P.) paėmė ją už rankos ir pasakė buvusi išprievartauta. Tuo metu abu vaikinai buvo kambaryje. Kaip apie išprievartavimą sužinojo V. (U.) ir reagavo tiek jos dukra, tiek jis, liudytoja neklausė. Jai dukra tik sakiusi, kad G. P. buvo baisu, jog mama iš ginekologo nesužinotų ją seniai praradus nekaltybę. Merginos susipažino stacionare, kur M. K. lankosi pas psichologę dėl (duomenys neskelbtini) problemų, o G. (P.) – dėl (duomenys neskelbtini). Po įvykio dukra buvo sutikusi G. (P.) stacionare ir klaususi, kaip ši jaučiasi po galimo išprievartavimo, ši jai atsakiusi, kad jai viskas gerai, jaučiasi laiminga, patenkinta, yra su šypsena veide, dėl įvykio nesijaučia blogai. Tuo tarpu jai paskambinusi G. (P.) mama I. (P.) grasino, kad ji už viską atsakys, visi atsisės, kaltino ją dėl dukters išprievartavimo. Liudytojos nuomone, ši situacija yra suvaidinta, galbūt G. (P.) tokiu būdu norėjo nuslėpti anksčiau turėjusi lytinių santykių. Iš dukters taip pat yra girdėjusi, jog vaikinai pastoviai G. (P.) “fingerindavo” pirštais (t. 3, b. l. 9–12). Prie apklausos protokolo pridėta A. B. persiųsta nuotrauka (t. 3, b. l. 14).

32. Tačiau liudytojos A. B. nurodytos tokios įvykio aplinkybės prieštarauja kitiems bylos duomenims – tiek aukščiau nurodytų liudytojų, tarp jų ir jos dukters M. K., parodymams, tiek rašytinei bylos medžiagai. Nors liudytoja tvirtina apie nukentėjusiosios gerą savijautą po šio įvykio sužinojusi iš dukters, taip pat ir jos parodytos vaizdo medžiagos socialiniuose tinkluose, tačiau apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja M. K. nei tokių aplinkybių, nei duomenų apie socialiniuose tinkluose matytą ar mamai parodytą vaizdo medžiagą, nenurodė. Byloje tokios medžiagos taip pat nėra pateikta. Liudytojas V. U. taip pat nurodė nematęs, kad po įvykio G. P. į socialinius tinklus būtų kėlusi kokią filmuotą medžiagą apie linksmai leidžiamą laiką. Nukentėjusiosios mama I. P. taipogi nurodė, kad pirmomis dienomis po įvykio dukra buvo su ja arba tėvu, sakė nebenorinti gyventi, nes ją išniekino. O įvertinus prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus duomenis apie tai, kad A. B. dėl šio įvykio buvo nubausta administracine tvarka už vaiko nepriežiūrą, darytina išvada, kad šios liudytojos parodymai nėra objektyvūs, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių visumos, todėl vertintini kritiškai. Dėl tos pačios priežasties liudytojos nuomonė apie išžagintai nukentėjusiajai nebūdingą elgesį atmestina kaip subjektyvi, objektyviais duomenimis neparemta, juolab, kai byloje pateiktame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė (duomenys neskelbtini) sutrikimą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusį su įtariamojo V. A. veiksmais, konstatavus ir tai, kad padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas G. P. nenustatyti. Tuo tarpu iš liudytojos pateiktos fotonuotraukos, kurioje užfiksuoti du jaunuoliai (kaip nustatyta – G. P. ir V. A.) matyti tik tai, kad jie guli vienoje lovoje, nesusiglaudę, vienas priešais kitą, apsirengę, galimai miegantys, tačiau, priešingai nei teigiama, nesusikabinę rankomis (t. 3, b. l. 14).

33. Galiausiai, nukentėjusiosios G. P. ne tik gebėjimą suvokti jos atžvilgiu atliekamų nusikalstamų veiksmų pobūdį, reikšmę ir gebėjimą pasipriešinti, jos parodymų patikimumą, o taip pat nenustatytą polinkį fantazuoti, bei nusikalstamų veiksmų įtaką jos psichinei sveikatai visapusiškai atskleidžia ir objektyviai patvirtina byloje pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus G. P. teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-74/2023, kuriuo nustatyta: 1. Nenustatytos priežastys, dėl kurių G. P. negalėtų suprasti byloje tiriamo įvykio aplinkybių, jų įsidėmėti bei atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja. 2. Tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu G. P. negalėjo/negali pilnai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (ji supranta jų pobūdį, tačiau reikšmę supranta itin ribotai, paviršutiniškai). Aktyviau priešintis šiems veiksmams G. P. negalėjo dėl savo būsenos (ji buvo galimai apsvaigusi nuo alkoholio), fizinio silpnumo, emocinės būsenos, galimai turėtos ankstesnės negatyvios seksualinės patirties (plačiau – išvadų dalyje). 3. Padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas G. P. nenustatyti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. P. 2023 m. vasario 27 d. duotais parodymais. 4. G. P. dėl dabartinės jos emocinės būsenos nustatyto psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)), dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama. 5. Šiuo metu G. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo V. A. veiksmais. G. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (t. 2, b. l. 12–23).

34. Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė Tautvilė Gabnytė-Nagi dėl byloje pateikto ekspertizės akto pirmosios instancijos teisme paaiškino kaip ekspertė atsakiusi į nutarties pirmą, antrą, trečią klausimus ir savo pateiktus atsakymus tvirtinanti. Remiantis tiriamosios žodžiais, nukentėjusioji priešinosi kaip sugebėjo, muistėsi, kelis kartus bandė apsirengti drabužius, atkalbėti, atstumti žodžiu, tačiau aktyviau priešintis ji negalėjo, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ką ir pati nurodė duodama parodymus, taip pat ir dėl fizinio silpnumo, nes įtariamasis buvo stipresnis už ją fiziškai, bei dėl emocinės būsenos. Ekspertizės akte pažymėtas reikšmingas nukentėjusiosios negalėjimo priešintis faktorius – pirmoji jos seksualinė patirtis, kuri, remiantis jos parodymais, taip pat nebuvo savanoriška. Nukentėjusiajai tarsi atsikartojo prieš tai buvusi trauma, todėl tai galėjo jai apsunkinti priešinimąsi. Ekspertizės akte nurodyta, jog nenustatyta kažkokių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima tikėti nukentėjusiosios parodymais. Iš ekspertizės akto dėstomosios dalies galima matyti, kad nukentėjusioji gana atvirai kalbėjo apie savo gyvenimą ir visas turimas patirtis. Jos pasakojimas apie konkrečiai byloje tiriamas aplinkybes yra realistiškas, atitinka jos vartojamą žodyną ir protinį išsivystymo lygį. Pasakojimas buvo lydimas emocijomis, atitinkančiomis pasakojimo turinį. Ekspertizės metu buvo labai panašios emocijos kaip ir apklausos metu, nukentėjusioji nerimavo, graudinosi, verkė. Nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs. Jie šiek tiek skyrėsi tik tuomet, kai ji įvardijo, kas buvo pirmoji jos intymi patirtis. Ekspertizės metu nukentėjusioji pati nurodė apklausos metu nuslėpusi apie patirtį su buvusiu vaikinu. Daugiau jos pasakojimas yra nuoseklus. Kaip nurodyta ekspertizės akto 17 puslapyje, su tiriamąja apskritai bendravo apie lytiškumą ir lytinius santykius, akte aprašė, kad bendrai lytiškumo ir seksualinės prievartos temos jai kėlė intensyvias emocines reakcijas: tiriamoji sunerimo, ėmė linguoti ramindamasi, nuolatos plėšė atsineštą veido kaukę, graudinosi. Kaip matyti iš dėstomosios dalies, G. P. turi žinių apie lytiškumą ir gali apie tai kalbėti, nepriklausomai nuo tų emocinių reakcijų. Ekspertizės metu nevertinamas melavimas, nes tai yra bendražmogiška savybė. G. P. pasakojimas apie byloje tiriamus įvykius skirtingomis aplinkybėmis yra nuoseklus, realistinis, atitinka jos žodyną ir emocines reakcijas, todėl galima teigti, kad nenustatyta aplinkybių, kodėl nebūtų galima tikėti ir remtis jos žodžiais. Iš ekspertizės akto dėstomosios dalies galima matyti, kad G. P. apie savo seksualines patirtis jai papasakojo. Ar buvo tai papasakojusi ir tėvams, negali atsakyti. Ekspertizės metu nevertinamas melavimas, todėl negalima pasakyti, kaip dažnai tiriamieji meluoja. Vertinamas asmens, kurį tiria konkrečiu metu, gebėjimas būti liudytoju. Šiuo atveju nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių G. P. negalėtų būti liudytoja nagrinėjamoje byloje.

42. Kaip matyti, 2023 m. vasario 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole M. P. nurodė, kad 2023 m. vasario 16 d. apie 00.20 val. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini) jo dukrą G. P. išžagino V. A.. Pasak jo nepilnametės dukros, jai buvo atimta galimybė priešintis. Neteisėtų veiksmų metu dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareiškėjas prašo nubausti V. A. įstatymo numatyta tvarka (t. 1, b. l. 38); apklaustas kaip liudytojas (pareiškėjas) M. P. nurodė, kad 2023 m. vasario 16 d., apie 8.00 val. jį pažadino sutuoktinė A. P., kuri nurodė, kad yra išprievartauta jo dukra. Skubiai paskambino dukrai ir pradėjo aiškintis aplinkybes. Gavo adresą: (duomenys neskelbtini), kur jo jau laukė G. (P.) su savo draugu V. (U.). Prie daugiabučio atvažiavo apie 8.20 val. Pradėjo dukters klausinėti, kas įvyko, tačiau ji buvo šoke ir jam sugebėjo paaiškinti tik tiek, kad buvo išprievartauta V. A.. Iš dukros įvykio detalių nesužinojo, tačiau iš jos draugo V. (U.) pavyko sužinoti V. (A.) adresą – (duomenys neskelbtini), kur ir nuvažiavo. Paskambino į duris, po kurio laiko jas atrakino V. (A.). Įėjo į butą, kuriame buvo ir jo tėvas. Visi nuėjo į apačią, kur automobilyje laukė G. (P.). Atidaręs dureles dukters paklausė, ar čia šitas asmuo, kuris ją išprievartavo. Ji patvirtino šį faktą. Norėjo pasikalbėti su V. (A.), tačiau tarp jo ir jo tėvo įvyko žodinis konfliktas. V. (A.) dar siūlė sumokėti pinigų „kiek reikės“, tačiau jam pasakė, kad apie tai kalbos nebus. V. (A.) su tėvu išėjo namo, o jie su dukra nuvažiavo į policiją. Pareigūnai nurodė skubiai važiuoti į gydymo įstaigą tyrimui atlikti. VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo atlikta dukters apžiūra, paimti tepinėliai. Po įvykio nusprendė važiuoti į policiją parašyti pareiškimą. Jo žiniomis, 2023 m. vasario 15 d. dukra vakarojo pas savo draugę M. (K.), adresu (duomenys neskelbtini). Apie išėjimą pas minėtą draugę žinojo dukters motina I. P., kuri buvo viską suderinusi su M. (K.) mama. Apie 00.20 val. dukra tuose namuose buvo palikta su V. (A.), kuris pasinaudojo jos smulkiu kūno sudėjimu ir ją išprievartavo. Dukrai buvo sukryžiuotos rankos, kurias jis prispaudė prie lovos. Dukra buvo išgėrusi, tačiau adekvačiai vertino situaciją. Dukters rankos labai smulkutės, todėl ji niekaip negalėjo pasipriešinti jam. Gali patvirtinti, kad su dukra buvo santykiauta prieš jos valią vaginaliniu būdu, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pasak dukters, ji ankščiau neturėjo lytinių santykių. Kitas aplinkybes papasakos pati G. (P.) (t. 1, b. l. 38–48).

43. Be to, 2023 m. vasario 16 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad tarnybinėse patalpose, dalyvaujant nukentėjusiosios atstovui M. P., atlikta G. P. dalinė asmens apžiūra. Akivaizdžių išorinių smurto požymių neįžvelgiama. Apžiūrint plaštakas, riešus, delnus, akivaizdžių sužalojimų, patinimų, kraujosruvų nematoma. Fotografuota (t. 1, b. l. 68–74); 2023 m. birželio 20d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota rūbų apžiūra – apžiūrėtos moteriškos kelnaitės, moteriškos sportinės kelnės, marškinėliai, antklodė, paklodė. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 1 t., b. l. 107–119); 2023 m. vasario 17 d. G. P. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 38 nurodyta, kad ji vartojo benzodiazepinus (t. 1, b. l. 123–124); 2023 m. kovo 9 d. Globos namai (duomenys neskelbtini) pateiktoje Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad vertinimo metu surinkti duomenys (konkretus, tyrimo eigoje nesikeičiantis pasakojimas bei stebimos intensyvios neigiamos emocinės reakcijos) leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą (t. 1, b. l. 148–53); Iš gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 2 t b. l. 144); 2023 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 260/2023(04) nustatyta, kad V. A. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra (t. 3, b. l. 41); Iš 2023 m. vasario 17 d. V. A. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 39 matyti, kad jis yra vartojęs marihuaną (t. 3, b. l. 43–44); 2023 m. kovo 10 d. daiktų apžiūros protokolu fiksuota V. A. priklausančio mobiliojo telefono „Iphone“ apžiūra, tačiau pastarajam atsisakius pateikti telefono kodą, nebuvo galimybės apžiūrėti telefone fiksuotų duomenų, telefonas grąžintas savininkui (t. 3, b. l. 52–60).

44. Įvertinus aukščiau nurodytus liudytojų parodymus, ekspertų paaiškinimų turinį ir kitus bylos įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, nelieka jokių protingų abejonių dėl V. A. kaltės kaltinime nurodytu laiku ir vietoje su nepilnamete G. P. lytiškai santykiavus prieš jos valią, t. y. pavartojus fizinį smurtą. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios G. P. parodymai apie patirtą seksualinę prievartą, V. A. atliktus veiksmus bei su tuo susijusius nukentėjusiosios išgyvenimus, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, apeliacinės instancijos teisme, ekspertėms teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu, globos namų (duomenys neskelbtini) atlikto Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo metu, o taip pat iškart po nusikalstamos veikos ir draugams M. K., V. U., tėvui M. P., motinai I. P. iš esmės nesikeitė ir buvo nuoseklūs. Viso bylos proceso metu akcentuojamos aplinkybės neva nukentėjusioji šį lytinį santykiavimą pateikė kaip prievartinį tik iš baimės dėl tuomečio draugo V. U. galimos neigiamos reakcijos ar dėl to, kad tėvai nesužinotų, jog tai ne pirmi jos lytiniais santykiai, yra tik deklaratyvus gynybinis teiginys, neparemtas visiškai jokiais objektyviais duomenimis ir nesudarantis pagrindo vertinti nukentėjusiosios G. P. parodymus kaip nepatikimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nukentėjusiosios G. P. parodymai yra pakankamai detalūs, nuoseklūs ir esminėmis aplinkybėmis vienodi. Šios išvados nekeičia ir tai, kad apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji nutylėjo šio įvykio išvakarėse turėjusi pirmuosius lytinius santykius su tuomečiu savo draugu V. U.. Pastebėtina, kad nukentėjusioji G. P. pati tai pripažino teismo ekspertei ekspertizės atlikimo metu ir paaiškino to nepasakiusi anksčiau, nes nenorėjusi, kad sužinotų mama. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių G. P. ar kiti liudytojai galėtų būti šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį V. A. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus, juolab, kad įvykio vakarą tiek nukentėjusioji G. P., tiek ir liudytoja M. K. V. A. matė pirmą kartą, išskyrus V. U., su kurio jie buvo klasiokai, be to visą vakarą bendravo draugiškai.

45. Taigi byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. A., panaudodamas fizinį smurtą – jėga prisitraukęs nukentėjusiąją prie savęs, jėga prispaudęs nukentėjusiosios rankas sukryžiuotas jai virš galvos, pirštu užrėmęs burną, jėga pakėlęs nukentėjusiosios sulenktas kojas ir jas savo kūnu prispaudęs jai prie krūtinės bei numovęs kelnes ir kelnaites, lytiškai santykiavo nesant nukentėjusiosios sutikimo lytiniams santykiams ir nuteistajam tai aiškiai suprantant. Neabejotina, kad nukentėjusiosios prašymas liautis, klausimai ką jis daro, kodėl ji, pasakymas, kad ji draugauja su V. (U.), jos muistymasis ir kelnių užsitempimas atgal po to, kai tris kartus jis jas nutempė, leido nuteistajam aiškiai suprasti, jog lytinių santykių nukentėjusioji su juo nenori. Tai, kad nukentėjusioji nesipriešino aktyviais veiksmais – nešaukė, nebandė bėgti, nenaudojo V. A. atžvilgiu fizinės jėgos – išvados, kad nukentėjusioji lytinių santykių nenorėjo, nepaneigia. Juo labiau, kad nukentėjusioji įvykio metu jautėsi stipriai apgirtusi (nors girtumas nenustatytas, tačiau nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jautėsi stipriai neblaivi ir gėrė daugiau nei kiti, patvirtino ir liudytoja M. K., iš dalies ir V. U.), dėl ko nukentėjusioji ir prigulė į lovą, o tai neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiosios galimybei aktyviai priešintis jos atžvilgiu atliekamiems prievartiniams veiksmams.

46. Tokia išvada pateikta ir teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte, o būtent – aktyviau priešintis šiems veiksmams G. P. negalėjo dėl savo būsenos (ji buvo galimai apsvaigusi nuo alkoholio), fizinio silpnumo, emocinės būsenos, galimai turėtos ankstesnės negatyvios seksualinės patirties. Tačiau savo elgesiu ir žodžiais nukentėjusioji vis tik leido suprasti V. A., kad lytinių santykių su juo nenori. Vien tai, kad tą vakarą visa keturių asmenų kompanija kartu vartojo alkoholį, draugiškai bendravo, žaidė žaidimus, šoko ir pan., savaime nereiškia, kad, nuėjusi neblaivi į lovą, kurioje buvo ir išteisintasis, tokiu būdu ji per se (savaime) išreiškė sutikimą lytiškai santykiauti su V. A.. Toks G. P. elgesys draugų kompanijoje negalėjo sukurti V. A. pagrįstų prielaidų manyti ją norint su juo lytiškai santykiauti. O teigdamas, kad išžaginimo versiją nukentėjusioji išsigalvojo, V. A. nepagrįstai tai sieja ir su tuo, kad iki įvykio nukentėjusioji sirgo (duomenys neskelbtini), galimai vartojo vaistus. Šios aplinkybės, jau aptartos aukščiau šiame sprendime, yra šalutinės, teisinės reikšmės kitokiam V. A. išžaginimo veikos kvalifikavimui neturi, jo kaltės nemažina ir nešalina. Juolab, kad tokias aplinkybes paneigia ekspertų išvados apie tai, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių G. P. negalėtų suprasti byloje tiriamo įvykio aplinkybių, jų įsidėmėti bei atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja. Kaip ir tai, kad padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas G. P. nenustatyti. Nenustatytos ir priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. P. 2023 m. vasario 27 d. duotais parodymais (t. 2, b. l. 12–23). Šias išvadas ekspertės patvirtino ir apklausiamos teisme bei nurodė, kad vartojamas alkoholis, vaistai ar kanapės nepažeidžia asmens psichikos, kad asmuo negalėtų suprasti reikšmės. Dėl alkoholio ir vartojamų vaistų valia ir suvokimas nėra pažeidžiamas. Ji viską prisimena, atmintis nesutriko, ji pasakoja apie tą įvykį. Visų aukščiau nurodytų duomenų kontekste paties išteisintojo versija apie tai, kad būtent nukentėjusioji visą vakarą rodė jam dėmesį, pati inicijavo ir lytinius santykius (prigulė lovoje šalia jo, atsisuko į jį, lietėsi rankomis, bučiavosi, pati nuleido žemyn savo kelnes, pati jo ranką pastūmėjo link savo lytinių organų, pati kelnes nuleido dar žemiau, norėdama lytinių santykių vaginaliniu būdu, maža to – pati įvedė jo varpą sau į makštį, jam nesugebėjus to padaryti), įvertinus ligtolinę nukentėjusiosios nesėkmingą vienintelių išvakarėse turėtų lytinių santykių patirtį su V. U., kuri truko vos keletą minučių, o dar ir buvo skausminga, lytinis aktas nutrauktas dėl nukentėjusiosios patirto skausmo, kaip ir įvertinus nukentėjusiajai nustatytas pasekmes po šios nusikalstamos veikos, laikytina visiškai neįtikima, paties išteisintojo savaip pateikiama šio įvykio interpretacija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, be kita dar ir siūlant piniginį atlygį už tai, kad nebūtų parašytas pareiškimas policijoje ir teisinantis buvusiu dideliu girtumu, kurio nepatvirtino nė vienas to vakarėlio dalyvis, beje, kaip nemanė ir pats išteisintasis.

48. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio akto pradžios, todėl tai, kad lytinio akto V. A. nebaigė, jo padarytos veikos kaip baigto nusikaltimo, kvalifikavimo teisingumo nepaneigia. V. A. suprato, kad siekia lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja G. P. prieš jos valią, jai nesutinkant to daryti, suvokė, kad nukentėjusiosios nesutikimui įveikti jis naudoja fizinį smurtą ir norėjo tokių lytinių santykių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai, kad nukentėjusioji G. P. tuo metu buvo nepilnametė, byloje objektyviai nustatyta iš pateikto gimimo liudijimo (gimusi (duomenys neskelbtini)). O tai, kad V. A. buvo žinoma, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, be pačios nukentėjusiosios parodymų („vakarėlio metu nebuvo kalbos, kur mokosi, kokioje mokykloje, kokioje klasėje. Jai atrodo, kad (V. A.) paklausė M. (K.) amžiaus ir pasakė, kad ji atrodo vyresnė. V. (A.) gal ir klausė jos, kiek jai metų. Dabar prisimena, kad klausė, kiek jai metų ir ji atsakė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų“), byloje nustatyta liudytojo V. U. parodymais („V. (A.) žinojo ir tai, kad G. (P.) (duomenys neskelbtini) metų, pats jam sakė, kiek merginoms metų). Šiuos parodymus liudytojas V. U. davė teisme, įspėtas dėl galimos atsakomybės už melagingą parodymų davimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad liudytojas galėjo meluoti ar būtų suinteresuotas apkalbėti išteisintąjį, kadangi tokių priežasčių byloje nenustatyta. Vien tai, kad V. A. neigia žinojęs, jog nukentėjusiajai buvo (duomenys neskelbtini) metų ir tvirtina neprisimenantis, kad E. U. būtų jam tai sakęs, neva jis sakęs, kad merginos galbūt yra baigusios mokyklą, laikytina jo ginybine taktika, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Taigi jokių pagrįstų abejonių dėl V. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį teisingumo, jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, nekyla.

51. Remiantis išdėstytu, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad V. A. lytiškai santykiavęs vaginaliniu būdu su nukentėjusiąja G. P. prieš jos valią, tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą – išorinį lytinių organų (vulvos) apatinės jungties nubrozdinimą. Taip pat iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad V. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes nors V. A. įvykio metu vartojo alkoholį, jį vartojus alkoholį patvirtina ir kiti trys įvykio liudytojai, to neneigia ir jis pats, tačiau byloje nėra objektyviai nustatyta, jog girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios aplinkybės neturi reikšmės V. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.