Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo argumentai

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

D. J. skundas tenkinamas

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Kaip matyti iš bylos duomenų administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. neginčijo padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai dėl jo gailėjosi bei prisiėmė atsakomybę dėl jo, kas teismo vertinimu Institucijos tinkamai laikyta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kartu akcentuotina, kad D. J. teismo posėdžio metu išsamiai ir aiškiai nurodė administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, labai išgyveno dėl padaryto administracinio nusižengimo. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog pareiškėjas kritiškai vertina savo elgesį, administracinio nusižengimo nutarime numatytą baudą sumokėjo, o prašo skirti švelnesnį nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, jog teisė vairuoti jam yra reikalingos rūpinantis (duomenys neskelbtini) vaiku jį lankant, aprūpinant būtinomis priemonėmis bei pristatant į gydymo įstaigas, vaikui yra diagnozuotos sveikatos problemos (b. l. 32-33), vaikas kartu su mama gyvena užmiestyje ir apsilankymas gydymosi įstaigose yra sudėtingas. Teisės vairuoti reikalingos atliekant buto remonto darbus, bei buities darbus sodyboje, taip pat darbinėje veikloje. Pareiškėjas pabrėžė, jog ankščiau jam galėjo padėti jo tėvas, tačiau šiuo metu jis pats turi sveikatos problemų (b. l. 34).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atitinkamiems poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.

Aplinkybė, jog teisė vairuoti yra reikalinga, pareiškėjui neabejotinai buvo žinomos ir prieš tai, kai jis sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus, tinkamai neįvertinęs savo būsenos ir situacijos. Todėl jis turėjo ypatingai atsakingai įvertinti savo veiksmus ir atitinkamai kilsiančias neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Tai, kad D. J., nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo bei savo artimųjų padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Taigi, šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo ir buitinių poreikių nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad D. J. buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas, t. y. 0,05 promilėmis viršijantis minimalią ribą (0,41 promilės), nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą, ar turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, teismas be kitų aplinkybių atsižvelgia ir į nustatytą neblaivumo laipsnį, ar jis nedaug viršija įstatymais leistiną normą ir vairuotojas sėsdamas vairuoti transporto priemonę galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-97-309/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-493/2019). Nagrinėjamu atveju D. J. nustatytas neblaivumo laipsnis siekė 0,46 promilės, t. y. arti įstatyme nustatytos minimalios lengvo neblaivumo ribos (0,41 promilės), kurią peržengus atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nors ši aplinkybė nešalina pareiškėjo atsakomybės, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį jo padaryto nusižengimo pavojingumą.

Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas pažeidimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nurodė veikos padarymo aplinkybes. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų priklausomas nuo alkoholio, o skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra pasiryžęs savo elgesiu užtikrinti, jog daugiau tokių poelgių nebeįvyktų, parodo jo susirūpinimą savo veiksmais, norą taisytis. Tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė jaučiantis gėdą ir atsakomybę ne tik prieš save patį, bet iš prieš savo šeimą, dėl klaidos vertinant galimybę vairuoti transporto priemonę, kas leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, jog D. J. kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkęs išvengti atsakomybės, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymas tebuvo vienkartinė neapdairumo apraiška, kuri suteikė pareiškėjui suvokimą ateityje būti atidesniam, prieš priimant sprendimą vairuoti transporto priemonę įsitikinti, jog yra blaivus ir gali saugiai dalyvauti eisme.

Teismas įvertina tai, jog D. J. praeityje baustas administracine tvarka už mažesnio pavojingumo KET pažeidimus (asmens duomenys). Baudos už administracinius nusižengimus sumokėtos. D. J. nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už netinkamą automobilio stovėjimą, todėl negalima teigti, kad jis piktybiškai nesilaiko KET. D. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, jog pareiškėjas itin neigiamai ir kritiškai įvertino šį savo poelgį, suvokė tokio elgesio galimas sukelti pasekmes, dėl padaryto nusižengimo labai išgyvena ir padarė dėl jo atitinkamas išvadas. Nagrinėjamojoje byloje teismas, išanalizavęs nutarimą dėl administracinio nusižengimo, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, išklausęs teismo posėdyje pareiškėjo paaiškinimus, jo kritišką savo elgesio vertinimą, įvertinus pareiškėjo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes yra pagrindas teigti, jog šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjo gyvenime, padarytas susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, nepakankamai įvertinus situaciją ir nerodo jo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus. Teismo vertinimu, visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisių vairuoti transporto priemones atėmimo, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas, vairuodamas automobilį neblaivus, pasielgė itin neatsakingai ir lengvabūdiškai bei turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro administracinį nusižengimą, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad, pasak pareiškėjo, ji nesijautė neblaivus. Tačiau, atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad D. J. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – yra neproporcinga jo padaryto nusižengimo pavojingumui ir prieštarauja teisingumo principui.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nes iš aukščiau išdėstytų argumentų spręstina, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta. Kadangi teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, D. J. paskirtos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą mažintinas iki 6 mėnesių. Būtent tokios apimties administracinio poveikio priemonė, teismo vertinimu, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės užtikrinti administracinės atsakomybės tikslų įgyvendinimą. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu prašė kiek įmanoma sutrumpinti administracinio poveikio priemonę arba kartu skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog alternatyvios administracinio poveikio priemonė – teisių vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, skyrimas D. J. būtų neproporcinga ir per griežta administracinio poveikio priemonė. Teismo manymu, už administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį skirtinas 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, t. y. neabejotina, kad taikant administracinio poveikio priemonę D. J. jau patiria ir toliau patirs pakankamas neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Taigi Institucijos nutarimas yra keičiamas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės termino.

Pagal ANK 686 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, D. J. išaiškintina, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. kovo 16 d., t. y. nuo dienos, kai buvo priimtas sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

D. J. skundą tenkinti.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria D. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemonės terminą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti D. J., kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. kovo 16 d.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.