- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-785-828/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- G. L., V. M.
- Trečiasis asmuo
- A. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo E. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovams G. L., V. M., trečiajam asmeniui A. L. dėl įpareigojimo savo sąskaita ir jėgomis išsimontuoti ir išsikelti tvorą (nuosavybės teisių gynimo),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. L. prašė įpareigoti atsakoves G. L. ir V. M. savo sąskaita ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ir išsikelti metalinę tvorą su pamatais, žemės sklypo plane pažymėtą linijomis ir taškais: x 6179509.19, y 522241.53 ir x 6179478.71, y 522242,01, esančius ieškovui bei trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovėms nurodytu terminu neišmontavus ir neišsikėlus metalinės tvoros su pamatu, skirti atsakovėms 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovo E. L. ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-88-1026/2019 pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovėms G. L., V. M., tretiesiems asmenims A. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savininko teisių pažeidimo bei atsakovių G. L. ir V. M. priešieškinį ieškovui E. L. dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019 ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakoves trumpiausiais terminais išsikelti tvorą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo pagal pateikto žemės sklypo žymėjimo akto duomenis. Atsakovės priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 708,80 Eur nuostolių atlyginimą už tvoros sugriovimą. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019 ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš ieškovo E. L. 304,40 Eur nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas atsakovių G. L. ir V. M. naudai. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019 įsiteisėjo 2019 m. gegužės 31 d.
4. Civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019 teismas nustatė, kad ieškovui E. L. kartu su trečiuoju asmeniu A. L. priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ieškovas įgijo 1992 m. balandžio 16 d. paveldėjimu. Atsakovėms G. L. ir V. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo – G. L. 2016 m. vasario 24 d. paveldėjimu, o V. M. 2009 m. rugpjūčio 17 d. dovanojimo pagrindu. Ginčo tvoros pastatymo laikas nustatytas 2017 metų balandžio – gegužės mėnesiais, o ieškovo veiksmais tvora išardyta 2017 m. gegužės 26 d. Atsakovės, perstatė tvorą senosios tvoros vietoje, buvo pakeisti tik metaliniai tvoros stulpeliai ir tik toje vietoje, kur stovėjo sena tvora. Teismas konstatavo, kad atsakovės, perstatydamos tvorą senosios tvoros vietoje 3-4 centimetrais viršijo leistiną paklaidą į ieškovo žemės sklypo dalį ir padarė išvadą, kad ginčo tvora nėra peržengianti ieškovo sklypo ribą bei pažeidžianti ieškovo teises taip, kad daromas neleistinas poveikis jo žemės sklypui, dėl ko jam trukdoma juo naudotis.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimus reiškia toms pačioms šalims, t. y. atsakovėms G. L., V. M., ir dėl to paties dalyko bei pagrindo, t. y. dėl tos pačios atsakovių pastatytos (atnaujintos) metalinės tvoros, skiriančios ieškovo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei atsakovių žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išsimontavimo. Teismas darė išvadą, kad ieškovas teismui pateiktu ieškiniu, reikalavimus grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis dėl pastatytos atsakovių tvoros, t. y. nurodydamas, kad atsakovės, nepaisydamos jo įspėjimų ir prašymų, pasistatė tvorą, kuri patenka į ieškovo žemės sklypo ribas ir taip pažeidžia jo bei trečiojo asmens teises.
6. Esant nurodytoms aplinkybėms laikė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (2019 m. vasario 4 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškinį priimti atsisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas E. L. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį.
8. Nurodo, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra skirtingas šioje byloje. Atsakovės perkėlė tvorą ne tik 4 centimetrus, bet netgi keturis kartus toliau negu nurodė teismas. Todėl ieškovo bei trečiojo asmens teisės į nuosavybę yra aiškiai pažeidžiamos. Pažymi, kad netekus net 2,4482 kv. m. ploto žemės, trūkumas yra virš leistinumo ribos.
9. Paskaičiavus koks leistinas žemės ploto trukumas yra, t. y. 0,587 ha : 1000=0,587 m2 aiškiai matyti, kad leistinas (0,587 m2) žemės trūkumas yra ženkliai didesnis - (net - 1,8612 m) negu nustatytas matininko bei antstolio. Mano, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra skirtingi, todėl pirmos instancijos teismo nutartis turi būti naikintina.
10. Pažymi, kad nepašalinus apelianto bei trečiojo asmens teisių pažeidimo, yra sudaroma galimybė atsakovėms toliau piktnaudžiauti, grobti kito asmens nuosavybę, bei teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovės prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai ir objektyviai pripažino, kad šioje byloje ieškovas savo reikalavimus grindžia visiškai analogiškomis aplinkybėmis dėl pastatytos atsakovių tvoros, reikalavimus reiškia toms pačioms šalims, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymi, kad atsakovės po teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civ. byloje Nr. 2-88-1026/2019 priėmimo nėra atlikusios jokių tvoros atstatymo ar perkėlimo darbų, ir tvora yra išlikusi ta pati ir toje pačioje vietoje, kur buvo iki minėto sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta ieškinį atsisakyti priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą.
15. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.
16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko prašydamas įpareigoti atsakoves G. L., V. M. savo sąskaita ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ir išsikelti metalinę tvorą su pamatais, žemės sklypo plane pažymėtą linijomis ir taškais: x 6179509.19, y 522241.53 ir x 6179478.71, y 522242,01, esančius ieškovui bei trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype , UNR 2701-0009-0334, 0,0587 ploto, esančio adresu Vyšnių gt. 14, Panevėžys, o atsakovėms nurodytu terminu neišmontavus ir neišsikėlus metalinės tvoros su pamatu, žemės sklypo plane pažymėtą linijomis ir taškais: x 6179509.19, y 522241.53 ir x 6179478.71, y 522242,01, iš ieškovui bei trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio minimo žemės sklypo skirti atsakovėms 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinio dalykas ir pagrindas sutampa su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019 reikštu ieškovo ieškinio reikalavimu, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakoves trumpiausiais terminais išsikelti tvorą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo pagal pateikto žemės sklypo žymėjimo akto duomenis. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, teigdamas, jog nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas nesutampa su jau išnagrinėta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civiline byla Nr. 2-88-1026/2019.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019 ieškovo E. L. ieškinys, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakoves išsikelti tvorą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo pagal pateikto žemės sklypo žymėjimo akto duomenis, atmestas, o atsakovių G. L. ir V. M. priešieškinys, kuriuo jos prašė priteisti iš ieškovo 708,80 Eur nuostolių atlyginimą; įpareigoti ieškovą per 60 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytą ūkinį pastatą – garažą/malkinę, esantį prie pat atsakovių sklypo ribos, tenkintas iš dalies, įpareigojant ieškovą nugriauti ūkinį pastatą. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat iš Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškinys buvo grindžiamas nuotraukomis, liudytojų parodymais bei matininkų schemomis ir žymėjimais jose. Konstatuota, kad vietoj senos tvoros buvo pastatyta 2017 m. segmentinė tvora, kurios didžiausias nuokrypis į ieškovo žemės sklypo dalį yra 13 - 14 cm. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teisių pažeidimą įrodinėja faktinių aplinkybių protokolu, nuotraukomis, nurodydamas, kad tvora vietomis yra pasislinkusi į jo sklypą 10 -17 cm. Nors ieškovas teigia, kad tvora yra nestabili („vaikščiojančioji“), tačiau tokių į bylą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tiek išnagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčas yra dėl tos pačios tvoros, kurios segmentai yra suraišioti vielutėmis. Atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtinta, kad tvoros padėtis po ankstesnio teismo sprendimo keičiama nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylų faktinės aplinkybės yra tos pačios.
20. Atkreiptinas dėmesys, jog dar Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendime buvo pažymėta, jog atsakovės, perstatydamos tvorą senosios vietoje 3-4 centimetrais viršijo leistiną paklaidą į ieškovo žemės sklypo dalį. Todėl teismas darė išvadą, jog ginčo tvora nėra pažeidžianti ieškovo teises taip, kad daromas neleistinas poveikis jo žemės sklypui. Minėta, kad atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtinta, kad tvoros padėtis po ankstesnio teismo sprendimo keičiama nebuvo. Akivaizdu, kad tai ir negalėjo būti daroma, kadangi tvoros pamatai betoniniai. Dėl to ir apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad abiejose civilinėse bylose ieškovo reikalavimai grindžiami tais pačiais juridiniais faktais, o apelianto argumentai dėl nesutampančio nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindo ir jau išnagrinėtos civilinės bylos ieškinio pagrindo atmestini kaip nepagrįsti.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinio dalykas iš esmės sutampa su jau išnagrinėtoje civilinėje byloje reikšto ieškinio dalyku. Kaip jau buvo nurodyta nutarties 19 punkte, ieškovas E. L., reikšdamas ieškinį atsakovėms tiek išnagrinėtoje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019, tiek šioje byloje, iš esmės siekė to paties rezultato – išmontuoti atsakovių tvorą. Todėl konstatuojamas ir naujai pateikto ieškinio dalyko tapatumas jau išnagrinėtai civilinei bylai.
22. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pareiškė visiškai analogišką ieškinį, kuris jau buvo išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019, o naujo įrodymo - 2020-06-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo - pateikimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio pagrindas tapo skirtingas.
23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atsakovė V. M. pateikė prašymą dėl 350 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatui už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą priteisimo iš ieškovo. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už dokumento, kuriame pateikti atsikirtimai, pateikimą. Todėl atsakovei iš ieškovo priteisina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt) bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.