- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-336-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11007-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- M. D., E. K., ir E
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.11.11Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui (BK 92 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir 2020 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi subendrinta bausme ir M. D. paskirta subendrinta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, paskiriant M. D. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos:
- būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokymųsi ar darbu;
- mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- uždrausti lankytis baruose, kavinėse, restoranuose bei viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiu bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
M. D. paskirtą kardomąją priemonę –nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį taip pat nuteisti ir E. K. bei G. L., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. D. nuteistas už tai, kad jis kartu su G. L. ir E. K., 2020 m. kovo 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip apie 00.44 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, išlauždami sandėliuko durų pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į patalpą - namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuką Nr. 6, iš kur pasikėsino pagrobti E. P. priklausantį 100 Eur vertės dviratį "Shanon"; tęsdami nusikalstamą veiką, jie 2020 m. kovo 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip apie 00.44 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, išlauždami pakabinamos spynos skląsčio tvirtinimą, įsibrovė į patalpą - namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuką Nr. 7, iš kur pasikėsino pagrobti D. V. priklausantį 25 Eur vertės automobilinį akumuliatoriaus pakrovėją "Deca"; tęsdami nusikalstamą veiką, jie 2020 m. kovo 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip apie 00.44 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, išlauždami sandėliuko durų pakabinamos spynos laikiklį įsibrovė į patalpą - namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuką Nr. 8, iš kur pasikėsino pagrobti B. K. priklausančią 20 Eur vertės elektrinę drėlę; tęsdami nusikalstamą veiką, jie 2020 m. kovo 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip apie 00.44 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, išlauždami sandėliuko durų pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į patalpą - namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuką Nr. 9, iš kur pasikėsino pagrobti 40 Eur vertės D. Š. priklausančias keturias meškeres; tęsdami nusikalstamą veiką, jie 2020 m. kovo 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip apie 00.44 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, išlauždami duris bei pakabinamos spynos skląsčio tvirtinimą, įsibrovė į patalpą - namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuką Nr. 10, iš kur pasikėsino pagrobti V. I. priklausantį 2 Eur vertės atsuktuvą bei 2 Eur vertės statybinį rankinį peiliuką; tęsdami nusikalstamą veiką, jie 2020 m. kovo 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip apie 00.44 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, išlauždami sandėliuko durų pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į patalpą - namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuką Nr. 11, iš kur pasikėsino pagrobti A. B. priklausantį turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes įvykio vietoje su visais iš sandėliukų išneštais sudėtais ir prie savęs laikomais daiktais M. D., G. L. ir E. K. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 92 straipsniu, M. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams.
2.1. Prokuroro nuomone, apylinkės teismas nepagrindė BK 92 straipsnio taikymui būtinų sąlygų visumos, kurių pagrindu galima būtų manyti, jog M. D., atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus pasiekti bausmės tikslai. Prokuroras nurodo, kad M. D. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl apysunkio nusikaltimo. Po to, 2019 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl apysunkio ir sunkaus nusikaltimų nuosavybei. 2019 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo nuosavybei. 2019 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo. Ankstesni teismo sprendimai bei paskutinė jo įvykdyta apysunkė nusikalstama veika nuosavybei, kuri padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, patvirtina, kad M. D. yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas, nelinkęs vykdyti teismo nuosprendžiais skirtų auklėjamojo poveikio priemonių (nusikalstamą veiką jis padarė laikotarpiu, kuomet turėjo būti namuose, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), keisti gyvenimo būdo, siekiant resocializacijos visuomenėje. Nenoras taisytis, vykdyti teismo skirtas aklėjamojo poveikio priemones, besaikis alkoholio vartojimas ir privedė M. D. iki 2020 m. kovo 16 d. nusikalstamos veikos padarymo. Šie teiginiai yra grindžiami (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos charakteristika, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus informacija, Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone pateikta nepilnamečio individualaus vertinimo pažyma.
2.2. Prokuroro įsitikinimu, negalima sutikti ir su išvada, kad M. D. kritiškai vertina savo elgesį. Jis kaltę pripažino tik teismo posėdžio metu, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Visos galimybės vis dar pataisyti M. D. neizoliuotą nuo visuomenės jau buvo išnaudotos 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas yra neefektyvus ir netinkamas. Eilinį kartą atidedant bausmės vykdymą, nebus pasiekti bausmės tikslai, o toks sprendimas formuotų nepilnamečio nebaudžiamumo pojūtį, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ir visuomenei, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti. Nuteistasis E. K. ir jo atstovė pagal įstatytą taip pat prašė skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto apeliacinis skundas atmestinas
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, M. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, už jos padarymą paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Apeliantas taip pat sutinka ir su išspręstu bausmių bendrinimo klausimu. Todėl šiais aspektais skundžiamas nuosprendis netikrinamas. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti M. D. BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prokuroro nuomone, apylinkės teismas neįvertino visų M. D. asmenybę charakterizuojančių duomenų, neatsižvelgė į bausmės paskirtį, ir nemotyvuotai, nesant visų, t. y. ne tik formaliųjų, bet ir materialiosios, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, atidėjo M. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prokuroras teigia, kad atidedant nuteistajam bausmės vykdymą, nebus pasiekti bausmės tikslai, toks sprendimas formuluos nepilnamečio nebaudžiamumo pojūtį, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ir visuomenei, nebus įgyvendintas teisingumo principas, todėl nuosprendžio dalis dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo M. D. turi būti panaikinta.
5. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia teismo išvada turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-788/2017). Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad ankstesni asmens teistumai, net ir neišnykę, BK 92 straipsnio taikymui nėra kliūtis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas sprendimą taikyti M. D. atžvilgiu BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą motyvavo nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis nuteistas, nedideliu pavojingumo laipsniu - nurodė, jog nuteistasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiesiems padaryta nedidelė reali turtinė žala – jiems daiktai, kurios buvo pasikėsinta pagrobti, buvo grąžinti, o byloje pateikti du civiliniai ieškiniai tik dėl 30 Eur turtinės žalos atlyginimo už sugadintas duris ir spyną. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo elgesį po veikos padarymo – pažymėjo, kad nuteistasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus įvertino kritiškai. Taip pat apylinkės teismas įvertino nuteistojo turimus socialinius ryšius t. y. tai, kad M. D. mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, 10 klasėje, gyvena su tėvu, jo šeima įtraukta į šeimų, patiriančių socialinę riziką, sąrašą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – ankstesnį jo teistumų skaičių, tai, kad nuteistajam jau ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau pažymėjo, jog visus ankstesnius kartus jis buvo nuteistas už nusikaltimus, padarytus 2018 m. kovo, balandžio ir spalio mėn., ir bausmės jam yra bendrintinos BK 63 straipsnio 9 dalimi, kadangi visi nusikaltimai buvo padaryti iki priimant nuosprendį pirmoje byloje, o duomenų apie nuteistojo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Apylinkės teismas taip pat pripažino, kad nuteistasis netinkamai vykdo jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, į ką dėmesys atkreiptas ir prokuroro skunde, tačiau nurodė, jog nusižengimai nėra grubūs, M. D. adekvačiai įvertino savo netinkamą elgesį, imasi priemonių jį keisti, be to, yra nepilnametis, todėl, teismo nuomone, būtina išnaudoti visas galimybes jį vis dar taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Taigi, pirmosios instancijos teismas apsvarstė BK 92 straipsnio taikymo pagrįstumą, nurodė aplinkybes, kuriomis vadovaudamasis sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. D. gali būti atidėtas dar kartą. Apygardos teismas, įvertinęs visas aptartas nuosprendyje aplinkybes, neturi pagrindo su pirmos instancijos teismo argumentais nesutikti.
7. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog praeityje M. D. BK 93 straipsnio pagrindais ir tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Po to, be skundžiamo nuosprendžio, M. D. atžvilgiu buvo priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai: 1) 2019 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendis, kuriuo M. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas 3 metams; 2) 2019 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinus šią bausmę su 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas 3 metams; 3) 2019 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendis, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 10 mėnesiams, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, šią bausmę subendrinus su 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas 3 metams; 2020 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui, ir, vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Šios M. D. kriminogeninę praeitį apibūdinančios aplinkybės, neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, leidžia spręsti, jog jis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tas faktas, kad šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą M. D. padarė jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat rodo, jog jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, kad taikyta jo atžvilgiu auklėjamo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis savo elgesio pakeisti nesugebėjo – nusikalto, įvykdydamas jo daromų nusikaltimų modeliui būdingą nusikalstamą veiką, ir tai padarė tuo metu, kai pagal jam nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas privalėjo būti namuose.
8. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokuroru, jog neigiamai M. D. asmenybę charakterizuoja ne tik ankstesnėje pastraipoje aptartos aplinkybės, bet ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus, Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono pateikta informacija. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos pateiktoje M. D. charakteristikoje nurodoma, kad jis nepareigingas, nemandagus, meluoja, vartoja alkoholį, dažnai nežinia kur išvyksta, paklausus kur būna, neatsako, o iškeikia darbuotojus necenzūriniais žodžiais, turimais duomenimis, jo namuose vakarais renkasi neaiškios kompanijos, vyksta išgertuvės, šlaistomasi kaimynų kiemuose. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktame rašte nurodyta, kad M. D. netinkamai vykdo jam skirtas auklėjamojo poveikio priemones. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcinio centro charakteristikoje teigiama, kad M. D. geba bendrauti su bendraamžiais, kartais veliasi į konfliktus, labai pasiduoda draugų įtakai, niekada nepripažįsta kaltės, ją suversdamas kitiems, į pamokas ateina nepasiruošęs, dirba nenoriai, buvo paliktas kartoti 10 klasės kursą. Tuo tarpu Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono pateiktoje nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje nurodyta, kad M. D. vengia lankyti mokyklą, (duomenys neskelbtini) jis draugų neturi, todėl važinėja jų ieškoti kitur. Tačiau šiuo atveju vien toks paminėtų institucijų pateiktas M. D. vertinimas ir praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų kiekis bei pobūdis, neatsižvelgus į itin jauną jo amžių (nusikaltimą, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. D. padarė būdamas vos 16 metų), elgesį po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo.
9. Nors aptartais nuosprendžiais praeityje nuteistajam paskirtos bausmės bei taikytos auklėjamo poveikio priemonės neatgrasė jo nuo analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, mano, kad šiuo atveju yra itin svarbu atsižvelgti į tai, jog visus ankstesnius kartus M. D. buvo nuteistas už nusikaltimus, padarytus 2018 m. kovo, balandžio ir spalio mėn., ir bausmės jam buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, kadangi visi nusikaltimai buvo padaryti iki priimant nuosprendį pirmoje byloje. Taigi, po to, kai jam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistasis nusikalto tik kartą. Duomenų, jog nuo 2020 m. kovo 16 d. iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. per ilgesnį nei 1 metų laikotarpį, jis padarė kokias nors naujas nusikalstamas veikas, negauta. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu M. D. privalės laikytis paskirtos auklėjamo poveikio priemonės – elgesio apribojimo, įpareigojant jį 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokymųsi ar darbu, mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose bei viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, griežta kompetentingos institucijos kontrolė probacijos laikotarpiu, bus daug efektyvesnė poveikio priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. M. D. bus priverstas koreguoti savo elgesį ir pozityviai elgtis, suvokdamas, kad dar kartą padarius naują nusikalstamą veiką taikomo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus daug ženkliau sumažėjusios arba iš viso atmestinos, kad jo netinkamas elgesys nebebus toleruojamas taip, kaip iki šiol, ir jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų.
10. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo elgesio ribojimas, paskirtas maksimaliam įstatyme numatytam terminui (12 mėnesių), bei mokymasis mokykloje, kurioje nuteistasis turi galimybę įgyti išsilavinimą, kas padėtų jam vėliau lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje ir, atitinkamai, sumažintų nusikaltimų nuosavybei darymo tikimybę, bent jau šiuo metu vis dar gali turėti didesnę teigiamą įtaką tolimesniam M. D. elgesiui, nei net 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje, kurioje egzistuoja subkultūros tradicijos, nuteistųjų dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra daugiau formalus, nei aktyvus. Būtent dėl to teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai M. D. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant jam dar vieną galimybę pasitaisyti.
11. Nors nuteistasis iš tiesų nepripažino savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pastebėtina, jog nurodė nieko neprisimenantis dėl girtumo. Tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme M. D. kaltu prisipažino visiškai. Taip pat paminėtina, kad jis neskundė skundžiamo nuosprendžio, taigi, sutiko su juo paskirta galutinės bausmės rūšimi, jos dydžiu, nustatytu maksimaliu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir jam nustatytais pakankamai griežtai jo laisvę apribojančiais trimis įpareigojimais. Pirmosios instancijos teisme M. D. savo poelgius įvertino blogai, nurodė besigailintis, tikino susirasiantis darbą. Apeliacinės instancijos teisme jis prašė suteikti dar vieną galimybę pasitaisyti. Visa tai atskleidžia kritišką M. D. požiūrį į įvykdytus nusikaltimus, rodo, jog nuteistasis supranta, kad privalo dėti visas įmanomas pastangas ateityje nebenusikalsti, o tai sudaro prielaidą manyti, jog pasitikėjimas nuteistuoju dar gali būti rezultatyvus.
12. Taip pat nepritartina prokurorės nuomonei, jog laisvės bausmės vykdymo atidėjimas ilgiausiam įstatyme numatytam terminui – 3 metams, paskiriant įpareigojimus, kurių nuteistasis privalės laikytis taip pat maksimalų 12 mėnesių laikotarpį, šiuo atveju sukeltų M. D. nebaudžiamumo įspūdį. Tokią bausmę laikyti per švelnia, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo, nes kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis jam paskirtų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).
13. Remdamasi aukščiau išdėstytų motyvų visuma, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai atsižvelgė į BK 41 straipsnyje numatytus bendrus bausmės skyrimo tikslus ir jos paskirtį, tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai aiškino bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui instituto nuostatas, dėl ko priėmė visiškai pagrįstą sprendimą taikyti M. D. atžvilgiu BK 92 straipsnio nuostatas. Todėl keisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-3273 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad M. D. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 89,85 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.
15. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
16. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad antrinė teisinė pagalba M. D. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš M. D. valstybės naudai 89,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-3273.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.