Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. Ž., ieškovės atstovui, advokatui Vytautui Kelpšui, atsakovui G. Ž., atsakovo atstovui, advokatui Tomui Leščinskui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Stirbienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž., institucijai teikiančiai išvadą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Norint užtikrinti nepilnamečių vaikų F. Ž. ir T. Ž. poreikius, užtikrinti vaiko, kaip asmenybės harmoningą vystymąsi, kiekvienam vaikui kas mėnesį reikia iš viso ne mažiau 900 litų, tai yra iš kiekvieno iš tėvų po 450 litų. Tokiu būdu atsakovas vaikų išlaikymui turėtų mokėti po 450 litų kiekvienam vaikui, abiem vaikams iš viso 900 litų. Atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti tokį išlaikymą, kadangi jis yra sveikas, darbingas, jis dirba UAB ,Minijos nafta" gręžėju, iš nors ieškovė nežino jo gaunamo atlyginimo, tačiau jis turėtų būti pakankamas, kad galėtų vaikams teikti prašomą išlaikymą.

Dėl turto padalinimo ieškovė nurodė, kad jų santuokoje įgytas namas nepritaikytas gyventi dviem šeimom, todėl siekiant išvengti tarpusavio konfliktų tikslinga būtų namą palikti atsakovui, o jai priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją. Namo vertė yra 90000 Lt, automobilio „Ford Escort", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1000Lt, automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 7000 Lt, todėl jai iš atsakovo ieškovei priteistina 48500 Lt piniginė kompensacija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys susituokė 2004 m. spalio 9 d. Klaipėdos r. civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 199) (b.l. 7) ir turi du nepilnamečius vaikus F. Ž., gim. 2009-07-25 bei T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.12).

Iš šalių nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovai kartu negyvena daugiau nei keturi metai, tarpusavyje nesutaria, todėl jiems toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Ieškovė atsakovo kaltei – grasinimams, psichologinio smurto naudojimui patvirtinti, pateikė jos ir atsakovo pokalbių garso įrašų stenogramas(b.l.96-105). Atsakovas pokalbių fakto ir turinio, neginčija. Pateiktų pokalbių stenogramos patvirtina šalių nesutarimus dėl santuokos nutraukimo sąlygų, ginčas dėl to, kad atsakovas nesutinka mokėti kompensacijos už gyvenamąjį namą. Atskiri pokalbio fragmentai, paimti iš pokalbio konteksto yra nepakankami konstatuoti ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką. Priešingai iš pokalbio turinio galima numanyti, kad atsakovas galimai dažnai vartodavo alkoholį o ieškovė buvo neištikima. Posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad buvo neištikima, tačiau jos teigimu tik po to, kai atsakovas pradėjo prieš ją naudoti smurtą. Dėl tarp šalių 2012-09 11 kilusio konflikto, Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-12-03 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(b.l.18-19). Toks ieškovės pateiktas prokuroro priimtas procesinis dokumentas nepatvirtina atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo. Kitų įrodymų ieškovė įrodyti atsakovo kaltei, nepateikė. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų pagrįsti, kurio kaltė yra didesnė dėl iširusios santuokos, todėl vadovaujantis protingumo principu nutraukiant santuoką konstatuotina abiejų šalių kaltė(CK 3.61 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo

Ieškovė prašo nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o dukters su ieškove bei sutiktų, jei ir abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Šalių duktė šiuo metu gyvena su ieškove, sūnus su atsakovu.

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Ieškovės motyvas, kad atsakovas negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, nes dirba pamaininį darbą, nepagrįstas. Atsakovas detaliai paaiškino kaip pasirūpina sūnumi, jam esant dirbant – sūnumi pasirūpina jo mama arba draugė, sūnus nėra paliekamas vienas. Abi šalys turi tinkamas nepilnamečiams gyvenamąsias vietas, stabilų pragyvenimo šaltinį, tinkamai rūpinasi vaikais. Atsižvelgiant į šiuo metu esamą situaciją, dabartines vaikų gyvenamąsias vietas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas išvadas, nepilnamečio sūnaus T. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu G. Ž., dukters F. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. Ž..

Pagal CK 3.192str. abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal įstatymą, vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gauna didesnes pajamas, sutinka mokėti didesnį išlaikymą dukrai, negu reikalauja iš ieškovės išlaikymo sūnui bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, iš atsakovo priteistinos didesnės lėšos dukters išlaikymui.

Atsakovas pateikė bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygas, dėl šio bendravimo sąlygų buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra nusistovėjusios ir atitinka vaikų interesus, todėl teismas palieka nustatytas tokias pačias bendravimo su vaikais sąlygas, kokios buvo nustatytos 2013-06-03 Šilutės r. apylinkės teismo nutartimi.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Santuokoje šalys įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame esantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais - ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendra vertė 89000 litų. Tarp šalių ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės ir turto padalijimo būdo, nėra. Šalys sutaria, kad nekilnojamas turtas atitenka atsakovui, iš jo priteisiant piniginę kompensaciją ieškovei. Šalys nesutaria dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Atsakovas nurodo, kad šį nekilnojamąjį turtą įgijo pardavęs asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas butą K. nusipirko 2003-08-21 (b.l. 31-34), t.y. tuo metu, kai šalys dar nebuvo susituokusios. Šį butą atsakovas pardavė 2009-06-17 (b.l. 36-41) už 155000 Lt, o 2009-07-28 šalys nusipirko gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), t.y. šios gyvenamosios patalpos įgytos šalim esant santuokoje. Atsakovas prašo priteistinos kompensacijos dydį mažinti atsižvelgiant į jo, iki santuokos sudarymo, išmokėtos paskolos dydį -7808,79 Lt ( b.l. 106).

Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 str. ir 3.89 str. turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojoj nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 punktas). Sutuoktinių turto registracija atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 str. 3 d. norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 str. ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų patikimumą remdamasis CK 3.88 str., 1, 2, 4 dalies, 3.90 str. ir 3.91 str. taisyklėmis. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.( Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1545-619/2013).

Tikėtina, kad atsakovas, šalims įsigyjant gyvenamąjį namą Švėkšnos mstl., įdėjo daugiau savo asmeninių lėšų nei ieškovė, tačiau jas įsigydamas atsakovas neišreiškė savo valios turto dalį įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Nors atsakovas tokios valios neišreiškė, tačiau vertinant tai, kad buvo įsigytas vienas turtinis objektas, kurio dalies įregistravimas kaip asmeninė nuosavybė yra apsunkintas papildomomis procedūromis ir išlaidomis bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į šalių išdėstytas pozicijas ir tai, kad vienas iš vaikų lieka gyventi su atsakovu, priteisiant kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, ji proporcingai mažintina, atsakovo asmeniškai sumokėtos paskolos iki santuokos sudarymo, dydžiu.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įregistruotas automobilis „Ford Escort", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data - 1996 m.(b.l.11) Atsakovo teigimu, šis automobilis senai parduotas į metalo laužą už nedidelę sumą, kokią neprisimena. Šio automobilio registracijos dokumento išdavimo data – 2012-04-24. Ieškovė automobilį vertina 1000 litų, savo vertinimą pagrindžiančių įrodymų, nepateikė. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kurios grindžia savo reikalavimus. Atsakovas nepateikė įrodymų apie šio automobilio pardavimą ar blogą jo techninę būklę, internetinio puslapio http://auto.plius.lt/ duomenimis, ieškovės nurodyta kaina atitinka analogiško automobilio kainą, todėl automobilis „Ford Escort", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovui, iš jo priteisiant ieškovei 500 litų kompensaciją.

Ieškovė pateikė duomenis apie 2012-09-07 atsakovo parduotą automobilį VW „Passat" valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data - 1999 m.( (b.l.22). Pagal pateiktą pirkimo pardavimo sutartį, automobilis buvo parduotas už 1000 litų L. T.. Ieškovė šį automobilį įvertina 7000 litų ir prašo už parduotą automobilį jai priteisti 3500 litų kompensaciją. Jos teigimu, atsakovo sudarytas sandoris apsimestinis, nes pirkėjas yra atsakovo dėdė, tačiau reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo nepareiškė. Sandoris nenuginčytas ir galiojantis. Šalys, sudarydamos sandorį turi teisę susitarti dėl kainos. Sandorio kaina pateiktoje sutartyje nurodyta 1000 litų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sumažino dalijamo turto vertę, parduodamas automobilį savo nuožiūra ir nustatyta kaina, kompensacija ieškovei skaičiuotina nuo galimos realios parduoto turto vertės. Šalys savo vertinimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje esančius duomenis, kad analogiško automobilio kainos vertė yra nuo 4400 litų iki 8000 litų, pagal pasiūlą vidurkis yra apie 6000 litų (http://auto.plius.lt/), nesant galimybės pagal automobilio būklę nustatyti tikrosios automobilio vertės, vadovaujantis protingumo teisingumo principais, nustatytina automobilio vertė 5000 ir iš atsakovo ieškovei už parduotą automobilį priteistina 2500 litų piniginė kompensacija.

Tokiu būdu nustatyta, kad dalintino turto vertė yra: nekilnojamojo turto 81191 Lt (89000Lt turto vertė -7809Lt išmokėtos paskolos iki santuokos dydis), automobilio 1000 Lt vertė, viso 82191 Lt. Iš atsakovo ieškovei priteistina 41100 Lt piniginė kompensacijos už ieškovui tenkantį turtą, bei pridedant 2500 Lt piniginę kompensaciją už parduotą automobilį, viso 43600 Lt.

Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, tenkintu reikalavimų procentinė išraiška artima 50 procentų, šalims viena kitai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis bei proporcingai pagal priteisimą išlaikymo dydį. (CPK 92str., 93str., 96str., 88 str.3p.). Ieškovė sumokėjo valstybei 800 Lt žyminio mokesčio, atsakovas 144 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į reikalavimus, žyminio mokesčio dydis šioje byloje turi būti 3336 Lt ( 2850 Lt turtiniame reikalavime (89000 Lt nekilnojamasis turtas, 5000 Lt vienas automobilis ir 1000 Lt kitas automobilis) ir 144 Lt reikalavime dėl santuokos nutraukimo, reikalavime dėl išlaikymo pagal priteisiamo išlaikymo dydį iš atsakovo 198 Lt, iš ieškovės 144 Lt ) bei pašto išlaidos 35 Lt. Iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos: 1479 Lt (turtinis reikalavimas ir santuokos nutraukimas) + 144 Lt (priteisiant išlaikymą) + 17,50 Lt pašto išlaidos – 800 Lt jau sumokėto žyminio mokesčio = 858,50 Lt, iš atsakovo priteistina 1479 Lt (turtinis reikalavimas ir santuokos nutraukimas) + 198 Lt (priteisiant išlaikymą) + 17,50 Lt pašto išlaidos – 144 Lt jau sumokėto žyminio mokesčio = 1550,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)., 260str., 541str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. (ikisantuokinė pavardė K.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 199, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką nutraukus, pavardės paliekamos: atsakovui – Ž., ieškovei – Ž..

Nepilnametės dukters F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o nepilnamečio T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. Ž. dukters F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 550 Lt periodinėmis išlaidomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

Priteisti iš ieškovės R. Ž. sūnaus T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išlaidomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti: R. Ž. dukters F. Ž., G. Ž. sūnaus T. Ž..

Nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

R. Ž. su sūnumi T. Ž., bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. R. Ž. turi teisę pasiimti sūnų T. Ž. iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo jos pasirinktoje vietoje;

G. Ž. su dukra F. Ž., bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 val. iki 18 val. atsakovo G. Ž. pasirinktoje vietoje.

Nustatyti, kad tą savaitgalį, kai ieškovė R. Ž. bendrauja su sūnumi T. Ž., duktė F. Ž. lieka su mama ir broliu, o sekantį savaitgalį, kuomet atsakovas G. Ž. bendrauja su dukra F. Ž., sūnus T. Ž. lieka bendrauti su tėvu ir seserimi.

Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini): 0.1611 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (šulinį, rūkyklą, kiemo aikštelę, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilį „Ford Escort", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1996-03-07 priteisti atsakovui G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. Ž. ieškovei R. Ž. 43600 Lt piniginę kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės R. Ž. 858,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo G. Ž. 1550,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.