- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-901-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00717-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- G. Ž.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-901-460/2014
2014 m. rugsėjo 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-22-635/2014 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž., institucija teikianti išvadą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, ir atsakovo G. Ž. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Šilutės rajono apylinkės teisme 2013-04-26 pateikė ieškinį, juo prašė nutraukti santuoką, 2004 m. spalio 9 d. sudarytą su atsakovu dėl atsakovo G. Ž. kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų F. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, ieškove, priteisti vaikų išlaikymui po 450 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja paskirti ją, ieškovę. Santuokoje įgytą turtą padalyti jį paliekant G. Ž. asmeninės nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), 0.1611 ha žemės sklypą, kurio vertė 14 000 Lt, gyvenamąjį namą, kurio vertė 63 000 Lt, ūkinį pastatą, kurio vertė 8 500 Lt, kiemo rūsį, kurio vertė 2 500 Lt, kitus kiemo statinius (šulinį, rūkyklą, kiemo aikštelę, tvorą), kurių vertė 1 000 Lt, taip pat priteisti 1 000 Lt vertės automobilį „Ford Escort“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), viso turto vertė 90 000 Lt. Be to, atsakovas, be ieškovės žinios pardavė santuokoje įgytą automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. T. ir jos nuomone, šis sandoris yra fiktyvus, siekiant nuslėpti turtą, nes automobilio pirkėjas yra atsakovo dėdė. Šį automobilį vertino 7 000 Lt, todėl iš atsakovo kompensuojant bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, prašė priteisti 3 500 Lt. Iš viso iš atsakovo prašė priteisti 48 500 Lt kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovui negyvena nuo 2012 m rugsėjo 3 d., po to, kai atsakovas daugiau nei pusmetį vartojo prieš ją psichologinį smurtą, nuolat grasino, be to buvo panaudojęs fizinį smurtą, todėl ieškovė neapsikentusi to ir išėjo iš namų. Kadangi atsakovas naudojo smurtą prieš ją, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl jo kaltės. Pripažino, kad buvo atsakovui neištikima, tačiau po to, kai su atsakovas vartojo smurtą. Pažymėjo, kad nors šiuo metu jų sūnus gyvena su atsakovu, o duktė gyvena su ja, tačiau sūnui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negali tinkamai juo pasirūpinti, nes dirba pamaininį darbą, tikslinga būtų gyventi su ja. Ieškovės nuomone atsakovas, teikdamas daugiau pramogų sūnui, norį jį nuteikti prieš ją, o tokie atsakovo veiksmai neigiamai veikia sūnaus psichiką. Atsižvelgiant į visa tai, tikino, kad tikslinga abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ji buvo išsinuomojusi butą Šilutės mieste, turi geras gyvenimo sąlygas, pastovų pragyvenimo šaltinį. Teigė, kad norint užtikrinti nepilnamečių vaikų F. Ž. ir T. Ž. poreikius, užtikrinti vaikų, kaip asmenybių harmoningą vystymąsi, kiekvienam vaikui kas mėnesį reikia iš viso ne mažiau 900 Lt, tai yra iš kiekvieno tėvo po 450 Lt. Nurodė, jog atsakovas vaikų išlaikymui turėtų mokėti po 450 Lt kiekvienam vaikui, abiem vaikams iš viso 900 Lt. Atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti tokį išlaikymą, kadangi jis yra sveikas, darbingas, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ieškovė nežinojo atsakovo gaunamo atlyginimo, tačiau jis turėtų būti pakankamas, kad galėtų vaikams teikti prašomą išlaikymą. Dėl turto padalijimo ieškovė nurodė, kad santuokoje įgytas namas nepritaikytas gyventi dviem šeimom, todėl siekiant išvengti tarpusavio konfliktų tikslinga būtų namą palikti atsakovui, o jai priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją. Namo vertė yra 90 000 Lt, automobilio „Ford Escort“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000Lt, automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 000 Lt, todėl jai iš atsakovo ieškovei priteistina 48 500 Lt piniginė kompensacija.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, kuri buvo jam neištikima. Sūnus T. Ž. šiuo metu gyvena su juo, jam yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, jis gali sūnumi pasirūpinti, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, o dukters, kuri gyvena su ieškove, gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Bendravimo su vaikais tvarka turi būti nustatyta taip, kaip pasiūlė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Tokiu būdu, abi šalys turėtų galimybę vienodai rūpintis savo vaikais. Atsižvelgė į jo gaunamas didesnes pajams, sutiko dukters išlaikymui skirti papildomai lėšų. Sutiko dėl ieškovės pasiūlyto turto padalijimo būdo jam paliekant turtą (žemės sklypą, su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais) ir iš jo priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją, tačiau nesutiko su prašomos kompensacijos dydžiu. Neginčija sodybos nustatytos vertės. Mano, kad atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad namas buvo įsigytas iš lėšų pardavus butą, kurį buvo įsigijęs iki santuokos sudarymo pagal paimtą paskolą, kurios dalį išmokėjo jis vienas, priteistinos kompensacijos vertė turėtų būti mažinama šia suma. Sutiko, kad iš jo būtų priteista piniginė kompensacija už parduotą automobilį VW „Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jo vertė yra 5 000 Lt, todėl sutinka, kad būtų iš jo priteista ieškovei 2 500 Lt. Paaiškino, kad automobilio „Ford Escort“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nors jis ir neišregistruotas, realiai seniai nebėra, jis jau senai parduotas į metalo laužą už kelis šimtus litų, už kiek tiksliai, jis nežino, pardavimo dokumentų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-02-14 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nusprendė santuoką, įregistruotą 2004 m. spalio 9 d., įrašo Nr. 199, tarp G. Ž. ir R. Ž. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuoką nutraukus, pavardes paliko: atsakovui – Ž., ieškovei – Ž.. Nusprendė nepilnametės dukters F. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. Ž., o nepilnamečio T. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu G. Ž.; priteisti iš atsakovo G. Ž. dukters F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 550 Lt periodinėmis išlaidomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės; priteisti iš ieškovės R. Ž. sūnaus T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išlaidomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti: R. Ž. dukters F. Ž., G. Ž. sūnaus T. Ž.. Nustatė šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: R. Ž. su sūnumi T. Ž. bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. R. Ž. turi teisę pasiimti sūnų T. Ž. iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo jos pasirinktoje vietoje; G. Ž. su dukra F. Ž. bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 val. iki 18 val. atsakovo G. Ž. pasirinktoje vietoje. Nustatė, kad tą savaitgalį, kai ieškovė R. Ž. bendrauja su sūnumi T. Ž., duktė F. Ž. lieka su mama ir broliu, o sekantį savaitgalį, kuomet atsakovas G. Ž. bendrauja su dukra F. Ž., sūnus T. Ž. lieka bendrauti su tėvu ir seserimi. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini): 0.1611 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (šulinį, rūkyklą, kiemo aikštelę, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilį „Ford Escort“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1996-03-07 priteisė atsakovui G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovo G. Ž. ieškovei R. Ž. 43 600 Lt piniginę kompensaciją. Priteisė iš ieškovės R. Ž. 858,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo G. Ž. 1 550,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų pagrįsti, kurio kaltė yra didesnė dėl iširusios santuokos, todėl vadovavosi protingumo principu ir nutraukiant santuoką konstatavo abiejų šalių kaltę. Atsižvelgė į esamą situaciją, dabartines vaikų gyvenamąsias vietas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas išvadas, nepilnamečio sūnaus T. Ž. gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu G. Ž., dukters F. Ž. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove R. Ž.. Atsižvelgė į šalių išdėstytas pozicijas ir tai, kad vienas iš vaikų lieka gyventi su atsakovu, priteisiamą kompensaciją už nekilnojamąjį turtą proporcingai sumažino atsakovo asmeniškai sumokėtos paskolos iki santuokos sudarymo dydžiu.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-02-14 sprendimą ir dukros gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ; iš ieškovės priteisti dukrai išlaikymą periodiniais mokėjimais po 300 Lt kas mėnesį iki pilnametystės; ieškovei priteistą piniginę kompensaciją sumažinti iki 21 100 Lt. Nurodo, jog nors atsiliepime į ieškinį buvo išreiškęs norą dukters gyvenamąją vietą palikti su ieškove, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismo prašė, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Teigia, kad ieškovė yra bedarbė, pajamos yra mažos, todėl mano, kad nustačius dukters gyvenamąją vietą su juo, abiem vaikam bus užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos. Tikina, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas iš jo pajamų, todėl teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ir sumažinti ieškovei priteistiną kompensaciją iki 21 100 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė su skundu nesutinka. Nurodo, jog dirba pagal verslo liudijimą, todėl gauna pastovias pajamas, nuomoja butą ir gali užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas. Teigia, kad apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme vyksta ginčas dėl gyvenamosios vietos dukrai nustatymo ir galimybės priteisiant ieškovei kompensaciją nukrypti nuo lygių dalių principo.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
Teisėjų kolegija pažymi, jog šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Byloje nėra jokių duomenų, kad šalių dukra būtų išreiškusi aiškų norą gyventi tik su tėvu, nėra jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių abejoti dukros tinkamų sąlygų augti ir vystytis užtikrinimu.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė yra bedarbė, todėl negalės užtikrinti tinkamų dukros gyvenimo sąlygų. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Byloje pateikti 2013 – 2014 metų verslo liudijimai (CPK 314 straipsnis) patvirtina, kad ieškovė gauna pajamas, nuomojasi butą, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovė nesugebės tinkamai pasirūpinti dukra.
Analizuojant Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą (b. l. 114–115), matyti, jog ieškovės nuomojame bute su patogumais dukrai yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir poilsio sąlygos, mama rūpinasi mergaitės sveikata, poilsiu ir priežiūra.
Svarbus aspektas yra tas, kad dukros ir mamos emocinis ryšys yra tvirtas, todėl šiuo atveju drastiškas gyvenimo vietos pakeitimas apelianto norimu būdu neišvengiamai traumuotų nepilnametę dukrą.
Apibendrinusi tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismo nustatyta gyvenamoji vieta su mama nepažeidžia vaiko interesų, dukrai yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos augti ir vystytis, todėl apelianto prašymas netenkintinas (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai).
Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo
Apeliantas teigia, kad nekilnojamasis turtas iš esmės buvo įgytas iš jo lėšų (darbo užmokesčio), todėl mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti mažesnę kompensaciją.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai reiškia, kad santuokos metu gautą darbo užmokestį tapatinti su asmeniniu turtu nėra jokio teisinio pagrindo, taigi atsakovo gautas darbo užmokestis šiuo atveju negali būti traktuojamas kaip jo asmeninė nuosavybė.
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad apeliantas nepagrįstai savo darbą įmonėje ir gaunamą darbo užmokestį laiko svaresniu indėliu į šeimos pajamas, negu vaikų auginimas. Pabrėžtina, kad vaikų auginimas negali būti įvertinamas ir išmatuojamas tikslia pinigine išraiška, tačiau šis darbas negali būti sumenkinamas ir nuvertinamas. Būtent ieškovės visas laikas, skirtas vaikų auginimui ir suteikė galimybę atsakovui nepertraukiamai dirbti pamaininį darbą ir iš to gauti pajamas. Taigi, pareigų paskirstymas (vaikų auginimas, darbinė veikla) leido šeimai santuokos metu įsigyti nekilnojamąjį turtą šeimos poreikiams tenkinti.
CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo iš esmės siejamas su tokiomis aplinkybėmis: nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveiktos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant šią normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, taigi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančio turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009); vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai; įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes (nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir atsakovu, gaunamas šalių pajamas, priteistą vaikams išlaikymo dydį), vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje nustatytu prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nenustatė poreikio ir pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apelianto nurodoma aplinkybė – jo gaunamas darbo užmokestis ieškovei auginant vaikus –apeliacinės instancijos teismas vertina kaip visiškai nepagrįstą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.
Vadovaudamasi anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti lygias sutuoktinių turto dalis pagrįstas tinkamu byloje nustatytų įrodymų vertinimu ir kasacinio teismo praktika.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokatui 4 00 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei R. Ž. priteisti 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų iš apelianto G. Ž..