Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-441-440/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-05-15
Bylos Nr.: e2S-441-440/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-06515-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Atsakovas: I. R.
Ieškovas: M. R., J. R., R. R.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankui, Luminor Bank AB

Kategorijos

3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių

Civilinė byla Nr. e2S-441-440/2018 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06515-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.;3.2.4.11.; 3.3.1.14.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.4.1.1.;3.4.1.2.; 2.3.2.4.3.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-987-1042/2018 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei I. R., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės I. R. priešieškinį ieškovui M. R., J. R., R. R., tretiesiems asmenims Luminor Bank AB ir AB SEB bankas, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos nutraukimo pasekmių,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 11 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-9137-1042/2017 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei I. R., institucija teikianti byloje išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

2017 m. rugpjūčio 16 d. teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-9328-251/2017 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui M. R., institucija, byloje teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, jog abi civilinės bylos Nr. e2-9137-1042/2017 ir Nr. 2-9328-251/2017 buvo iškeltos tarp tų pačių šalių, šalių priešpriešiniai reikalavimai negali būti išnagrinėti atskirai, Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi sujungė civilinę bylą Nr. 2-9328-251/2017 su civiline byla Nr. e2-9137-1042/2017, suteikiant bylai vieną numerį e2-9137-1042/2017.

2017 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apylinkės teismas iš dalies tenkino atsakovės I. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-08-14 iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje, pervedant šias lėšas į I. R. asmeninę sąskaitą, nustatant atsakovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į vaikų išlaikymo lėšų tvarkymą.

2018 m. kovo 22 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo nutartimi teismas priėmė šalių atsisakymą nuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ir civilinę bylą nutraukė ieškovui M. R. atsisakius nuo ieškinio atsakovei I. R. ir atsakovei I. R. atsisakius nuo priešieškinio ieškovui M. R..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi atšaukė 2018-03-22 dieną 9 val. 30 min. paskirtą teismo posėdį. Priėmė ieškovo M. R. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei I. R.. Priėmė atsakovės I. R. atsisakymą nuo priešieškinio ieškovui M. R.. Teismas išaiškino šalims, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Civilinę bylą Nr. e2-987-1042/2018 nutraukė ir panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutarė gražinti ieškovui M. R. 75 proc. žyminio mokesčio, t. y. 300,00 Eur, sumokėto 2017-08-10 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas nurodė, kad 2018 m. kovo 21 d. buvo gautas ieškovo M. R. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad su atsakove I. R. sutarė išsaugoti šeimą, todėl atsisako ieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimų. Ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės ir prašo bylą nutraukti. Tą pačią, 2018 m. kovo 21 d., teisme buvo gautas ir atsakovės I. R. pareiškimas dėl priešieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad su ieškovu M. R. sutarė išsaugoti šeimą, todėl atsisako priešieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimų ir prašo bylą nutraukti. Pareiškime dėl priešieškinio atsisakymo nurodyta, kad atsakovei yra žinomos priešieškinio atsisakymo pasekmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 140 straipsnis)), todėl ieškovo ir atsakovės atsisakymai nuo ieškinio ir priešieškinio priimtina, civilinė byla Nr. e2-987-1042/2018 nutrauktina ir šalims išaiškintinos bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2018 m. kovo 26 d. atskiruoju skundu ir 2018 m. kovo 30 d. patikslintu atskiruoju skundu atsakovė I. R. prašė (1) panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį dėl proceso šalių pateiktų ieškinio ir priešieškinio atsisakymų priėmimo ir civilinės bylos nutraukimo; (2) netenkinus prašymo tęsti civilinės bylos Nr. e2-987-1042/2018 nagrinėjimą pilna apimtimi, tęsti šios civilinės bylos nagrinėjimą dėl priešieškinio reikalavimų Nr. 5-9; (3) užtikrinti, kad teismo byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės liktų galioti iki byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo procesinis sprendimas neatitinka atsakovės I. R. tikrosios valios ir teisėtų lūkesčių principo bei pažeidžia jos teisę į teisminę gynybą. Ieškovė atsisako savo pasirašyto, 2018 m. kovo 21 d., teismui pateikto, procesinio dokumento dėl priešieškinio atsisakymo teismui kaip neatitinkančio jos tikrosios valios, pasirašyto ją suklaidinus ir nuslėpus tikrąsias jo sukeliamas teisines pasekmes. Atsakovė I. R. nurodo, kad prieš pasirašant pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo buvo sąmoningai suklaidinta ir apgauta ieškovo M. R. ir jo atstovės advokatės D. B., be to jai buvo daromas psichologinis spaudimas nedelsiant be jokių konsultacijų su savo advokatu pasirašyti dokumentą dėl ieškinio atsisakymo.

Ieškovas M. R. pasiūlė atsakovei apsvarstyti galimybę susitaikyti ir pabandyti vėl kartu gyventi santuokoje bent jau dėl vaikų interesų. Atsakovė nutarė pamiršti savo asmenines nuoskaudas, patirtą smurtą ir patyčias ir dėl bendrų vaikų interesų pabandyti vėl kartu gyventi su ieškovu kartu sutuoktinių gyvenimą. Atsakovės advokatas M. R., atsakovės prašymu, 2018 m. kovo 15 d. parengė prašymą teismui „Dėl termino susitaikymui skyrimo ir bylos sustabdymo“, kuris buvo persiųstas ieškovui, kad šis pasikonsultuotų su savo advokate D. B.. Ieškovas ir atsakovė 2018 m. kovo 21 d. dalyvavo teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje jausdami poreikį pabandyti susitaikyti dėl vaikų ir pabandyti gyventi šeimyninį gyvenimą, nutarė pabandyti spręsti baudžiamosios bylos klausimus teisminės mediacijos pagalba. Po baudžiamosios bylos posėdžio ieškovo advokatė D. B. pateikė atsakovei pasirašyti ieškinio atsisakymo dokumentą, vietoj jos advokato parengto prašymo dėl termino susitaikymui skyrimo ir bylos nagrinėjimo sustabdymo, nepaaiškinusi siūlomo pasirašyti dokumento teisinių pasekmių. Advokatė D. B. įtikino atsakovę, kad jos advokato parengtas prašymas dėl termino susitaikymui skyrimo ir bylos nagrinėjimo sustabdymo negalės būti teismo patenkintas dėl procesinių priežasčių, o kadangi sutuoktiniai nori pabandyti vėl kartu gyventi kaip šeima, todėl turi pasirašyti ieškinio atsisakymą, o nepavykus atsakovo ir ieškovės bendram gyvenimui, bet kuris iš jų galės kreiptis į teismą ir reikšti tuos pačius reikalavimus, todėl atsakovė pasirašė advokatės parengtą procesinį dokumento dėl ieškinio atsisakymo. Atsakovė nesuvokė šio procesinio dokumento turinio ir jo sukeliamų teisinių pasekmių, kad atsakovė neteks galimybės su tokiu pačiu ieškiniu vėl kreiptis į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. kovo 22 d. 9.30 val. byloje buvo paskirtas teismo posėdis, kuriame turėjo būti sprendžiami ieškovo ir atsakovės prašymai dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atsisakymo. Atsakovė tikėjosi, kad teismas norės posėdžio metu išklausyti šalių nuomonės dėl pateiktų prašymų, išsiaiškinti ar šalys suvokia savo prašymų tenkinimo teisines pasekmes ir ar jos atitinka jų tikrąją valią. Teismo posėdžio dieną, 2018 m. kovo 22 d. apie 8.20 val. atsakovės atstovui advokatui M. R. patikrinus EPP sistemą paaiškėjo, kad posėdžio data lieka ta pati – 2018 m. kovo 22 d. 9.30 val. ir vietoj prašymo skirti terminą susitaikymui ir stabdyti bylos nagrinėjimą, šalys pateikė teismui dokumentus dėl ieškinio atsisakymo. Advokatas suvokė, kad tokio dokumento pateikimas realiai neatitinka atsakovės išsakytos teisinės pozicijos ir pageidautų teisinių pasekmių bei užkerta kelią ateityje kreiptis su tokiu pačiu ieškiniu į teismas, bandė susisiekti su atstovaujamąja, tačiau dėl techninių kliūčių nepavyko. Tuomet advokatas bandė susisiekti su teisėju ir nepavykus to padaryti buvo susiekta su teismo posėdžio sekretore. Sekretorė advokatui patvirtino, kad buvo gautas priešieškinio atsisakymo prašymas. Advokatas nurodė sekretorei, kad toks ieškinio atsisakymas negali būti priimtinas atstovaujamosios atsakovės I. R. tikrajai valiai, todėl jis atvyksiantis į paskirtą teismo posėdį, kuriame išdėstys savo poziciją ir prašys teismo netenkinti prašymo, kol nebus išsiaiškinta tikrojo atsakovės I. R. valia. Advokatui M. R. nuvykus į teismo pastatą 2018 m. kovo 22 d. 9.15 val. paaiškėjo, kad teismo paskirtas posėdis nebevyks ir advokatas M. R. nebus išklausytas, nes teisėjas jau priėmė nutartį byloje šiuo klausimu.

Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, t. y. vadovavosi CPK 384 straipsnio 4 dalimi, kurioje reglamentuotas šalių susitaikymas procese, nors privalėjo vadovautis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančiame ieškinio atsisakymo institutą.

Teismo nutartis šiurkščiai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus ir yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnyje įtvirtintu teisėtų lūkesčių principu, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, bei nesuderinama su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 5 straipsnyje įtvirtintu teisės į teisminę gynybą principu, CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu ir 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. R. prašo teismo dėl atsakovės I. R. atskirojo skundo priimti savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė skundą grindžia tikrovės neatitinkančiais motyvais ir būtent ieškovas šioje situacijoje buvo apgautas, o ne atsakovė I. R.. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo neapsikentęs atsakovės apgavysčių, neištikimybės bei melagingo apkaltinimo smurtu. Atsakovės pateikti procesiniai dokumentai atskleidžia jos tikslą – po santuokos nutraukimo gauti kuo daugiau turto, net ir nepriklausančio šalims (į ieškovo tėvams priklausantį butą), savo reikalavimus įrodinėdama melagingomis aplinkybėmis, nors ieškovas byloje yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės pretenzijos į ieškovo tėvams priklausantį butą nepagrįstumą.

Atsakovė iš byloje pateiktų dokumentų sužinojusi, kad atsakovas jau yra padaręs gyvenamojo namo projektą, kurį šalys ketino statyti jų įsigytame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir išvyko į Norvegiją ieškoti darbo, pradėjo aktyviai ieškoti ryšių su ieškovu, įtikinėti jį, kad pamirštų visas buvusias nuoskaudas, nutraukti visas bylas ir toliau gyventi santuokoje, tikino, kad suprato savo klaidas. Ieškovas suprato, kad atsakovės nuomonės dėl santuokos nutraukimo pasikeitimas yra susijęs su materialiniais dalykais, ieškovas žinojo apie atsakovės artimą bendravimą su jaunesniu vyru, tačiau ryžosi patikėti atsakove ir atnaujinti santuokinius ryšius.

2018 m. kovo 18 d. atsakovė atsiuntė savo advokato paruoštą prašymą dėl termino susitaikymui civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir bylos sustabdymo, tačiau, ieškovas, susipažinęs su prašymo turiniu, suprato, kad juo tik atidedamas santuokos nutraukimo klausimas, bet ne užbaigiamas procesas, nors jie buvo sutarę, kad toliau gyvens santuokoje ir nutrauks santuokos nutraukimo procesą. Atsakovės inciatyva parengto procesinio dokumento - prašymo dėl termino susitaikymui skyrimo, tikslas neatitiko buvusios situacijos, nes minimo procesinio dokumento siuntimo metu šalys jau buvo susitaikiusios ir apsisprendusios gyventi toliau, statytis namą, todėl terminas susitaikymui nebuvo reikalingas.

Ieškovo advokatė D. B., žinodama apie ieškovo susitaikymą su atsakove, paruošė prašymus dėl ieškinio ir priešieškinio atsisakymų ir civilinės bylos nutraukimo. Advokatė nedalyvavo prieš baudžiamosios bylos posėdį 2018 m. kovo 21 d., šalims pasirašant ieškinio/priešieškinio atsisakymus, nebendravo su atsakove, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai apie tai, kad ieškovas kartu su advokate darė jai psichologinį poveikį ir ją apgavo, kad viskas vyko po baudžiamosios bylos teismo posėdžio, yra dar vienas atsakovės melas, kurį patvirtina 2018 m. kovo 21 d. teismo rūmų foje esančia kamera padarytas vaizdo įrašas, išsaugotas advokatės prašymu, tačiau dėl per didelės apimties nepateiktas teismui per EPP sistemą. Baudžiamosios bylos 2018 m. kovo 21 d. posėdžio metu šalys teismui paaiškino apie susitaikymą ir, siekdamos užbaigti bylą be neigiamų pasekmių nei vienai iš šalių, paprašė bylą perduoti mediacijos procesui.

Atsakovės pasirašytame ieškinio atsisakyme yra aiškiai nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė sutarė išsaugoti šeimą, taigi kalbama apie jau įvykusį faktą, o ne tai, kad bandys susitaikyti ateityje ir tam reikalingas terminas susitaikymui. Be to ieškinio atsisakyme nurodoma, kad savo reikalavimų atsisako laisva valia ir prašo bylą nutraukti. Akcentuotina, kad atsakovė aktyviai dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime su savo advokatu, turi pedagoginį išsilavinimą, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė puikiai suvokė pasirašomo dokumento prasmę.

Ieškovo advokatė D. B. neturėjo pareigos informuoti atsakovės advokato apie savo klientui teikiamą teisinę pagalbą ar teikti teisinę pagalbą atsakovei.

10.7. Atsakovės atskirajame skunde nuolat kartojama, kad jai buvo daromas psichologinis poveikis ir ji buvo apgauta, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Luminor Bank AB prašo teismo dėl atsakovės I. R. patikslinto atskirojo skundo reikalavimų spręsti savo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovė (ir atsakovas) pateikė rašytinį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės t. y., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Ieškovės (ir atsakovo) pareiškimas atitiko pareiškimui dėl atsisakymo nuo ieškinio keliamus reikalavimus. Tokį pareiškimą teismas, kaip ir numatyta įstatyme, skundžiama nutartimi išsprendė rašytinio proceso tvarka (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė ne tik, kad jai yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, bet taip pat įvardijo kas nulėmė jos tokį pasirinkimą – kad su atsakovu susitaikė ir sutarė išsaugoti šeimą, kas neabejotinai patvirtina jos veiksmų logišką seką, todėl teismas tinkamai įvertino ieškinio atsisakymo pareiškimo atitikimą įstatymo nuostatoms ir ieškovės valiai, buvo visos būtinos sąlygos priimti ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai pagal priešieškinį R. R. ir J. R. prašo teismo dėl atsakovės I. R. atskirojo skundo sprendimą priimti savo nuožiūra. Atsakovai nurodo, kad 2018 m. kovo mėnesio pradžioje jų sūnus ieškovas M. R. informavo juos, kad susitaikė su atsakove I. R.. Atsakovų R. R. ir J. R. žiniomis, susitaikymo iniciatorė buvo atsakovė I. R., kuri susirado ieškovą internetu ir pasiūlė išsaugoti šeimą, atsiprašė ieškovo, nurodė, kad geresnio už jį nerasianti. R. R. ir J. R., matę sūnaus ieškovo M. R. dvasinius išgyvenimus, pritarė šeimos išsaugojimui. Atsakovės I. R. atskirasis skundas buvo didžiulis netikėtumas, nes atsakovė I. R. buvo iniciatorė dėl šeimos išsaugojimo ir bylų nutraukimo, todėl ieškovas M. R. vėl jaučiasi apgautas, sugniuždytas bei nusivylęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priimtų ieškinio ir priešieškinio atsisakymų ir civilinės bylos nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio atsisakymo

Pažymėtina, kad CPK 382 straipsnyje nurodyta, kokie duomenys turi būti pateikti ieškinyje dėl santuokos nutraukimo. CK 3.59 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teisme nagrinėjamas ieškinys atsakovei I. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Atsakovė byloje pareiškusi priešieškinį ieškovui M. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Byloje taip pat sprendžiamas klausimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei neturtinės žalos priteisimo.

Vadovaujantis CPK 140 straipsnio bendrosiomis nuostatomis, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui žinomi ieškinio atsisakymo padariniai, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, CPK 294 straipsnio 2 dalis). Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal šį Kodeksą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikydamas šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina. Pažymėtina, kad nagrinėjant ginčus dėl santuokos nutraukimo, šalys turi teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų susitaikius, ar nusprendus santuoką nutraukti taikiai, t.y. bendru sutarimu. Pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu prašymas nagrinėjamas ypatingąja teisena (CPK 55 straipsnis) ir kita.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2018 m. vasario 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo atidėtas civilinės bylos Nr. e2-987-1042/2018 nagrinėjimas, paskiriant teismo posėdžio datą 2018 m. kovo 22 d. 9.30 val., nes nebuvo gauta visų proceso dalyvių atsiliepimų į patikslintą ieškinį (priešieškinį).

2018 m. kovo 21 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovo M. R. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad su atsakove I. R. sutarė išsaugoti šeimą, todėl naudodamasis CPK 140 straipsnio 1 dalyje suteikta teise atsisako ieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimų; ieškovui yra žinomos ir suprantamos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, ieškinio atsisako laisva valia ir prašo bylą nutraukti.

2018 m. kovo 21 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ir atsakovės I. R. pareiškimas dėl priešieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad su ieškovu M. R. sutarė išsaugoti šeimą, todėl naudodamasi CPK 140 straipsnio 1 dalyje suteikta teise atsisako priešieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimų; atsakovei yra žinomos ir suprantamos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, priešieškinio atsisako laisva valia ir prašo bylą nutraukti.

LITEKO bei bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 22 d. rašytinio proceso tvarka priėmė nutartį, kuria priimtas ieškovo M. R. atsisakymas nuo ieškinio atsakovei I. R. ir atsakovės I. R. atsisakymas nuo priešieškinio ieškovui M. R.. Nutartyje teismas išaiškino šalims, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taip pat pažymėjo, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnis), todėl ieškovo ir atsakovės atsisakymai nuo ieškinio ir priešieškinio buvo priimti, civilinė byla Nr. e2-987-1042/2018 nutraukta. Pirmosios instancijos teismas ta pačia 2018 m. kovo 22 d. nutartimi atšaukė 2018-03-22 dieną 9 val. 30 min. paskirtą teismo posėdį.

Dėl teismo aktyvumo šeimos bylose

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Nurodytos įstatymo nuostatos yra viena dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, privalo užtikrinti ne tik šalių interesų pusiausvyrą, maksimalų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų įgyvendinimą, bet ir būti aktyvus, jei tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

Dėl teismo pareigos pasiūlyti šalims taikytis

Remiantis CK 3.64 straipsnio 1–3 dalių nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti; privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. CPK IV dalies XIX skyriuje, kuriame reglamentuoti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai, taip pat įtvirtintas teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant šios kategorijos bylas; inter alia, teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti (CPK 376 straipsnio 2 dalis); teismas turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti; pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuoką (CPK 384 straipsnio 3 dalis); apie susitaikymą šalys praneša teismui. Gavęs šalių pareiškimą dėl susitaikymo, teismas nutartimi bylą nutraukia (CPK 384 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-916/2016).

CPK 384 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apie susitaikymą šalys praneša teismui. Apeliantė teisingai pažymi atskirajame skunde, kad CPK 384 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas šalių susitaikymas procese. Rašytinis šalių pareiškimas dėl susitaikymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Gavęs šalių pareiškimą dėl susitaikymo, teismas nutartimi bylą nutraukia. Šiame straipsnyje numatytos teismo nutartys dėl bylos sustabdymo ir nutraukimo neskundžiamos. Teismo nutartis dėl bylos nutraukimo neužkerta kelio kreiptis iš naujo į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos).

Nors pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylą ir išaiškino šalims, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Tačiau konkrečiu atveju atsižvelgiant į CPK 384 straipsnio nuostatas, sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo santuokos nutraukimo bylose, šalių atsisakymas nepašalina galimybės kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pakartotinai, t.y. apeliantė turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bei spręsti visus klausimus susijusius su santuokos nutraukimu ( minėta šios nutarties 38, 39 punktuose).

Dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 22 d. 9.30 val. buvo paskyręs teismo posėdį. Dieną prieš paskirtą teismo posėdį, 2018 m. kovo 21 d., buvo gauti ieškovo ir atsakovės prašymai dėl ieškinio/priešieškinio atsisakymų. Prašymuose nebuvo nurodyta, kad civilinę bylą prašoma nagrinėti šalims nedalyvaujant ar nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų buvusios informuotos, kad 2018 m. kovo 22 d. 9.30 val. paskirtas žodinis teismo posėdis neįvyks, atšauktas, ar klausimas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymus dėl ieškinio ir priešieškinio atsisakymų ir 2018 m. kovo 22 d. 9.10 val. priėmė nutartį atšaukti 2018-03-22 dieną 9 val. 30 min paskirtą teismo posėdį. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes iš dalies galima sutikti su apeliantės argumentais, kad apeliantė tikėjosi, kad ieškovo ir atsakovės prašymai dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atsisakymo bus sprendžiami teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad tikėjosi, kad teismas posėdžio metu išklausys šalių nuomonę dėl pateiktų prašymų, išsiaiškins ar šalys suvokia savo prašymų tenkinimo teisines pasekmes ir ar jos atitinka jų tikrąją valią. Teismo posėdžio dieną, 2018 m. kovo 22 d. apie 8.20 val. atsakovės atstovui advokatui M. R. patikrinus EPP sistemą paaiškėjo, kad posėdžio data lieka ta pati – 2018 m. kovo 22 d. 9.30 val. Apeliantės teigimu, jos atstovui advokatui M. R. nuvykus į teismo pastatą 2018 m. kovo 22 d. 9.15 val. paaiškėjo, kad teismo paskirtas posėdis nebevyks ir advokatas M. R. nebus išklausytas, nes teisėjas jau priėmė nutartį byloje šiuo klausimu.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad prieš pasirašant pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo buvo sąmoningai suklaidinta ir apgauta ieškovo M. R. ir jo atstovės advokatės D. B., be to jai buvo daromas psichologinis spaudimas nedelsiant be jokių konsultacijų su savo advokatu pasirašyti dokumentą dėl ieškinio atsisakymo. Ji nurodo, kad ieškovas pasiūlė apsvarstyti galimybę susitaikyti ir pabandyti vėl kartu gyventi santuokoje todėl 2018 m. kovo 15 d. buvo parengtas prašymas dėl termino susitaikymui skyrimo ir bylos sustabdymo ir persiųstas ieškovui. 2018 m. kovo 21 d. po teismo posėdžio baudžiamojoje byloje ieškovo advokatė D. B. pateikė atsakovei pasirašyti ieškinio atsisakymo dokumentą, vietoj jos advokato parengto prašymo dėl termino susitaikymui skyrimo ir bylos nagrinėjimo sustabdymo, nepaaiškinusi siūlomo pasirašyti dokumento teisinių pasekmių. Ji dokumentą pasirašė suklaidinta. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad apeliantei buvo daromas psichologinis spaudimas ir kita nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Tuo labiau, kad jei šalys sprendė dėl susitaikymo, tai tiek prašymas dėl susitaikymo ir bylos sustabdymo bei prašymas dėl ieškinio ar priešieškinio atsisakymo šalims susitaikius, iš esmės turi tą patį siekį, kad šalys bandytų išsaugoti šeimą, santuoką, tarpusavio kilusius ginčus spręstų taikiai. Kaip minėta teismo nutartis dėl bylos nutraukimo neužkerta kelio kreiptis iš naujo į teismą dėl santuokos nutraukimo, jei šalims nepavyktų susitaikyti, išsaugoti šeimos.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę žodinio teismo posėdžio metu, 2018 m. kovo 22 d., išklausyti šalių prašymus, išsiaiškinti tikrąją šalių valią, pasiaiškinti ko šalys siekia, kokių ieškinio ar priešieškinio reikalavimų atsisako, ar planuoja taikytis ir nori bylos nagrinėjimą sustabdyti ar jau yra susitaikiusios ir siekia bylos nutraukimo, paaiškinti dėl ieškinio atsisakymo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į apeliantės keliamus klausimus atskirajame skunde, kyla abejonių ar šalys susitaikė, nes matyti, kad iškart po teismo priimtos nutarties apeliantė nesutiko, kad byla būtų nutraukta šalims susitaikius.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant konkrečioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad teismas yra aktyvus, tai, kad byloje paskirtas žodinis teismo posėdis nebuvo atšauktas, pirmosios instancijos teismui tikslinga buvo prašymus dėl ieškinio ir priešieškinio atsisakymo, bylinėjimosi išlaidų klausimo ir kita spręsti žodinio proceso tvarka paskirtame teismo posėdyje. Šiuo atveju kilus tarp šalių ginčui dėl pareikštų prašymų, atsižvelgiant į apeliantės poziciją yra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas per formaliai įvertino gautus šalių prašymus dėl ieškinio ir priešieškinio atsisakymų ir atšaukė paskirtą žodinį teismo posėdį 2018 m kovo 22 d. 9.30 val. prieš pat posėdį. Bei tokiu būdu nebandė išsiaiškinti, ar šalių pateikti prašymai atitinka jų valią, aš šalys siekia nutraukti bylą, ar suvokia savo prašymų teisines pasekmes, ar pageidauja laiko susitaikymui be to ar šalių susitaikymas yra realus. Pažymėtina, kad šalims nesvarstant galimybės susitaikyti, teismas manydamas, kad reikalinga skirti terminą susitaikymui sprendžia tai pats savo iniciatyva ir pan. Kaip minėta šeimos bylose teismo vaidmuo nėra pasyvus ir teismas turėtų būti aktyvus siekdamas teisingai išspręsti bylą, atsižvelgti į bylos faktines aplinkybes, šalių santykių specifiką ir kitas aplinkybes.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Atskirajame skunde apeliantė be aplinkybių, kad prieš pasirašant pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo buvo sąmoningai suklaidinta ir apgauta, kad jai buvo daromas psichologinis spaudimas nurodo ir kitas aplinkybes bei argumentus dėl kurių nepateikė patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes iš esmės sprendžiant dėl nutarties panaikinimo dėl aukščiau nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos pasisakyti dėl kitų aplinkybių kaip neturinčių esminės reikšmės.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, tai, kas išdėstyta yra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka nagrinėjęs šalių prašymus dėl ieškinio ir priešieškinio atsisakymų, nepagrįstai atšaukė žodinį posėdį prieš tai neinformavęs šalių, nesudarė galimybės šalims, jiems pageidaujant išsakyti pozicijas dėl pareikštų prašymų ir tokiu būdu neįsitikino, ar šalys suvokė prašymų teisines pasekmes, ar prašymai atitiko jų tikrąją valią ar šalys iš tiesų susitaikė. Pažymėtina, kad apeliantė priešieškinyje kelia klausimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei neturtinės žalos priteisimo. Prieš nutraukiant bylą būtina įvertinti visas reikšmingas aukščiau paminėtas aplinkybes ir tik visapusiškai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes spręsti dėl ieškinio ir priešieškinio atsisakymo pagrįstumo, jų atitikimo šalių interesams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės I. R. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis naikintina ir prašymai dėl ieškinio atsisakymų grąžintini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį sprendimą šioje byloje.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir prašymus dėl ieškinio ir priešieškinio atsisakymų grąžintini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė