- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- eAS-441-629/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04729-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Lithuanian shorts“
- Atsakovas
- Lietuvos kultūros tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Lithuanian shorts“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lithuanian shorts“ skundą atsakovui Lietuvos kultūros tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Viešoji įstaiga „Lithuanian shorts“ (toliau – ir pareiškėjas, Įstaiga) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Lietuvos kultūros tarybos (toliau – ir LKT) 2024 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 1LKT-96(1.2) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui neskirtas finansavimas; 2) įpareigoti LKT pakartotinai įvertinti pareiškėjo paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu konstatuota, jog Įstaiga nepateko į organizacijų, finansuojamų pagal strateginio finansavimo programą „Strateginis finansavimas 2025–2027: kultūros organizacijos“ (toliau – ir Programa), sąrašą.
Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2024 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo skundžiamos dalies įsigaliojimą bei nesudaryti finansavimo sutarčių dėl finansavimo skyrimo 14-oje vietoje likusiam nariui arba, jei būtina, sumažinti finansavimą proporcingai kitiems Programos dalyviams 171 000–190 000 Eur ribose, tokiu būdu išlaikant galimybę finansuoti pareiškėją, jei jo skundas teismui būtų patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2025 m. vasario 7 d. Regionų administraciniam teismui pateikė naują prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo skundžiamos dalies įsigaliojimą bei nesudaryti finansavimo sutarčių dėl finansavimo skyrimo 14-oje vietoje likusiam nariui (Sprendimo 1.14 p.) arba, jei būtina, sumažinti finansavimą proporcingai kitiems Programos dalyviams 171 000–190 000 Eur ribose, tokiu būdu išlaikant galimybę finansuoti pareiškėją, jei jo skundas teismui būtų patenkintas. Pareiškėjas nurodė, kad LKT inicijuoja sutarčių sudarymą su projektų vykdytojais ir pradės dalinti finansavimą. Kadangi byla nebus išnagrinėta iki finansavimo skyrimo, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi, priešingu atveju, pareiškėjo reikalavimai taps neįgyvendinami, nes jam neliks finansavimo lėšų.
Atsakovas LKT pateikė nuomonę į pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kuriame nurodė, kad šių priemonių taikymas sužlugdytų visos Programos įgyvendinimą ir jos tęstinumą bei planuojamas vykdyti veiklas, kurių įgyvendinimui finansuotos organizacijos ruošiasi nuo Sprendimo paskelbimo. Tai lemtų ne tik viešojo intereso, bet ir kitų, byloje nedalyvaujančių asmenų, teisių pažeidimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjo skundas yra preliminariai pagrįstas, tai patvirtina skundo priėmimo nagrinėti faktas. Tačiau sprendžiant dėl antrosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštas „Dėl Lietuvos kultūros tarybos strateginio finansavimo konkurso skaidrumo“ patvirtina, kad pareiškėjas vykdo daug skirtingų projektų (ne tik finansuojamų LKT lėšomis) ir gauna finansavimą iš įvairių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansavimo šaltinių. LKT taip pat skiria pareiškėjui finansavimą kitų administruojamų programų (ne strateginio finansavimo) lėšomis.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad nefinansavimu gali būti padaryta neatitaisoma, didelė žala, kadangi Programos finansavimo netekimas lemtų Įstaigos likvidavimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, o pateikti dokumentai (nepasirašytos pareiškėjo pajamų analizės), neleidžia įvertinti Įstaigos finansinės būklės. Aplinkybė, kad proceso dalyvis gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ypač jei proceso dalyvis neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Teismo teigimu, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su jo skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą pakartotinai įvertinti pareiškėjo paraišką, kadangi pakartotinis paraiškos įvertinimas negarantuoja, jog finansavimas bus skirtas. Todėl šiuo atveju pareiškėjo finansinė padėtis yra nereikšminga. Be to, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra susijusi su trečiųjų asmenų (nedalyvaujančių byloje) interesais ir teisėtais lūkesčiais.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų didelės žalos atsiradimo galimybę. Pareiškėjo nurodoma žala yra teorinio pobūdžio, nepagrįsta įrodymais. Todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį ir išnagrinėti klausimą iš esmės bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo skundžiamos dalies įsigaliojimą bei nesudaryti finansavimo sutarčių dėl finansavimo skyrimo 14-oje vietoje likusiam nariui (Sprendimo 1.14 p.) arba, jei būtina, sumažinti finansavimą proporcingai kitiems Programos dalyviams 171 000–190 000 Eur ribose, tokiu būdu išlaikant galimybę finansuoti pareiškėją, jei jo skundas būtų patenkintas.
Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei pažymi, kad netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų padaryta sunkiai atitaisoma ar net neatitaisomai didelė žala – net ir tenkinus skundą, pareiškėjo veikla nebūtų finansuojama, nes lėšos jau būtų išdalintos kitiems asmenims. Finansavimą skirstanti institucija gali tiesiog nebeturėti lėšų pareiškėjui. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir neperžengia kilusio ginčo ribų – tenkinus skundą, Įstaiga konkurse į finansavimą turėtų užimti 13-tą vietą ir gauti atitinkamas lėšas. Susiklosčiusi situacija yra rimta ir sisteminė problema. Skundžiamo Sprendimo įgyvendinimas turėtų būti sustabdytas bent iš dalies, proporcingai pareiškėjo prašymui.
Finansavimo netekimas lemtų Įstaigos likvidavimą. LKT finansavimas yra esminis pareiškėjo veiklai. Jei nebūtų užtikrinta, kad pareiškėjui priklausanti finansavimo dalis bus skirta, jo veiklai kils neatitaisomos, neigiamos pasekmes.
Teismas nepagrįstai akcentavo galimus alternatyvius finansavimo šaltinius. Ginčui aktualu tai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir patenkinus skundą, finansavimas pareiškėjui nebegalės būti paskirtas dėl jo faktiško išnaudojimo (skyrimo kitiems pareiškėjams). Pareiškėjas nebeturės galimybės vykdyti veiklos, nes kitos finansavimo programos neužtikrina galimybės dengti visas patiriamas administracines išlaidas. Todėl net ir pripažinus Sprendimą neteisėtu, Įstaigos teisės nebus atkurtos, o teisminė gynyba taps neefektyvi. Teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, kad tik LKT „Strateginis kultūros organizacijų finansavimas“ leidžia pareiškėjui vykdyti veiklą – tik iš šios programos finansavimo, skirto bendrai veiklai, Įstaiga gali padengti savo administracines išlaidas. Kitos programos padengia tik dalį išlaidų, susijusių su konkretaus projekto vykdymu.
Netekus LKT strateginio finansavimo, kitų projektų ir fondų finansavimo neužteks padengti pareiškėjo administracinių išlaidų, bus panaikintos 2 darbo vietos ir sustabdytos veiklos, kurioms nėra alternatyvių valstybinio finansavimo šaltinių ir kurios buvo finansuojamos tik LKT strateginio finansavimo. Pareiškėjui nėra alternatyvių finansavimo šaltinių, siekiant pakeisti LKT finansavimą. Taip pat pareiškėjo veiklos, kurios buvo vykdomos paskutiniais 6 m. ir planuojamos 2025–2027 m. laikotarpiu LKT strateginio finansavimo dėka, yra ne pelno siekiančios, nekomercinės. Tai patvirtina, kad valstybės parama yra būtina. Neužtikrinus finansavimo didelė dalis veiklų bus sustabdytos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su ginčo dalyku. Pareiškėjas pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas tam, kad Įstaiga galėtų pretenduoti į finansavimą. Panaikinus neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, pareiškėjas automatiškai atsidurtų 13-oje vietoje ir turėtų teisę gauti finansavimą. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui gali nelikti finansavimo lėšų, nes jos būtų paskirstytos kitiems subjektams, o atsakovas išvengtų atsakomybės už neteisėto sprendimo priėmimą ir toliau siektų priimti nepagrįstus sprendimus ir dirbtinai neskirti finansavimo pareiškėjui. Tokiu būdu pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma žala, kadangi finansavimas yra būtinas jo veiklos tęstinumui ir įsipareigojimų vykdymui.
Teismas neatsižvelgė į proporcingumo ir teisingumo principus, kurie reikalauja įvertinti, be kita ko, realias pasekmes pareiškėjui. Dėl teismo nenoro užtikrinti pareiškėjo reikalavimą, Įstaiga netenka galimybės apsiginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo skundžiamos dalies įsigaliojimą bei nesudaryti finansavimo sutarčių dėl finansavimo skyrimo 14-oje vietoje likusiam nariui (Sprendimo 1.14 p.) arba, jei būtina, sumažinti finansavimą proporcingai kitiems Programos dalyviams 171 000–190 000 Eur ribose, tokiu būdu išlaikant galimybę finansuoti pareiškėją, jei jo skundas teismui būtų patenkintas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino minėto pareiškėjo prašymo, nustatęs, jog prašymas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, jog Įstaigai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala, taip pat, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, o prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė gali turėti tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų (nedalyvaujančių byloje) interesams ir teisėtiems lūkesčiams.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (liet. be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Kartu akcentuotina, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021), o prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjui neįrodžius, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Įstaiga bus likviduota, atsiras kiti pareiškėjo nurodyti itin neigiami finansiniai padariniai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010; 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011; kt.). Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-157-602/2025).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina Įstaigai galinčios kilti neatitaisomos, arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjo pateiktos Įstaigos pajamų analizės yra nepasirašytos ir stokoja rekvizitų, dokumentą priėmusio asmens duomenų ir kt., todėl neleidžia tinkamai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo finansinės būklės aptartu aspektu. Darbo ir paslaugų, nuomos sutartys gali patvirtinti Įstaigos vykdomą veiklą, tačiau ne pavojų jos tęstinumui ginčo klausimu. Taip pat iš prie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pridėtų audito ataskaitų matyti, kad jos buvo priimtos vertinant LKT administruojamomis lėšomis finansuojamos programos projektui skirtų lėšų panaudojimo pagrįstumą, todėl taip pat nepagrindžia pareiškėjo teiginių dėl itin neigiamos finansinės įtakos (rizikos) Įstaigai ir nepaneigia anksčiau padarytų išvadų. Taigi, pareiškėjo teiginių dėl galimų neigiamų padarinių jo, kaip ūkio subjekto, veiklai (veiklos tęstinumui) nepagrindžia kartu su procesiniais dokumentais pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teigiamo teismo sprendimo atveju pareiškėjo patirta galima žala ir galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo Sprendimų priėmimo, galėtų būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Priešingi pareiškėjo argumentai, kad atsakovas negalės atlyginti žalos ar tinkamai atkurti status quo, yra hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio, todėl atmestini.
Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo argumentų, kuriais jis grindžia Sprendimo neteisėtumą, taip pat nepasisako dėl pareiškėjo teiginių, jog atsakovas įvykdė (vykdo) neteisėtus veiksmus ir dėl jų gali išvengti atitinkamos atsakomybės. Taip pat teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju yra apribojama pareiškėjo teisė į tinkamą teisminę gynybą, kadangi šiuos argumentus jis gali teikti (ir pateikė) teismui, prašydamas panaikinti Sprendimą.
Pareiškėjo argumentai dėl viešojo intereso, be kita ko, dėl to, kad Įstaiga įgyvendina ne pelno siekiančias kultūros veiklas, orientuotas į lėtos kultūrinės vertės kūrimą, kino kultūros ekosistemos kūrimą ir jos plėtrą, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Likusieji pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, dėl kurių jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, įvertinusi pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis bei įrodymus, dėl kurių ji turi būti taikoma, atsižvelgusi į keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lithuanian shorts“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.