- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1546-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01546-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- L. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo ir 2024 m liepos 12 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2080-344/2024 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei L. M. dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. ieškovas, pakeitęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės: 360 Eur žalą (nuostolius), atsakovei gera valia neįvykdžius jo reikalavimo iki 2024 m. kovo 1 d. išsikelti su visa manta iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas); 1 523 Eur žalą (nuostolius) už ½ dalį komunalinių išlaidų už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d.; bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, padalintas turtas bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas 2024 m. vasario 14 d. raštu paragino atsakovę iki 2024 m. kovo 1 d. išsikraustyti iš jam priklausančio buto su visa jai priklausančia manta bei sumokėti pusę buto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. kovo 1 d. – 1 369 Eur. Atsakovė į pasiūlymą nereagavo. Atsakovė 2024 m. vasario 27 d. nusipirko kitą butą, tačiau ir toliau jo bute buvo užėmusi kambarį, naudojosi kitomis patalpomis, namo kieme statė automobilį, nemokėjo komunalinių mokesčių. Atsakovė išsikraustė iš buto 2024 m. balandžio 6 d., išsivežė daiktus, atidavė raktus, todėl ieškovas atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovę išsikelti iš jam asmenine nuosavybe priklausančio buto. Atsakovė atsakinga už tai, kad nuo įspėjimo išsikelti iš buto, išsikraustė ne 2024 m. kovo 1 d., o tik 2024 m. balandžio 6 d., t. y. po 36 dienų. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė padarė ieškovui žalą. Mano, kad už kambario, kurį buvo užėmusi atsakovė nuomą, ieškovas būtų galėjęs gauti ne mažiau 10 Eur per dieną, todėl atsakovė privalo atlyginti žalą (nuostolius). Todėl prašo priteisti iš atsakovės 360 Eur nuostolių atlyginimą. Taip pat prašo priteisti 1 523 Eur už atsakovės naudoto turto dalies komunalinius patarnavimus laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys turėjo būti pareikštas ne L. P., o L. M., nes Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 14 d., atsakovei buvo sugrąžinta ikisantuokinė pavardė. Nuo 2024 m. vasario 27 d. ji gyvena asmeninės nuosavybės teise įgytame bute. Mantos buvimas bute jokių neigiamų teisinių pasekmių ieškovui nesukėlė. Teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, o ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nuo 2024 m. vasario 14 d. iki 2024 m. kovo 1 d. sudarė sąlygas atsakovei nekliudomai gyventi bute. Teismo sprendimu ji nebuvo įpareigota prisidėti prie ieškovo asmeninės nuosavybės – buto – išlaikymo, todėl tokios prievolės primetimas, neturint tam teisinio pagrindo, yra neteisėtas ieškovo veiksmas. Nurodė, kad automobilio parkavimas prie namo neturi jokio priežastinio ryšio su ieškovo deklaruojama žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 1 523 Eur žalą, kitą ieškinio dalį atmetė, iš ieškovo atsakovei priteisė 52,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-75-339/2023, buvo nutraukta šalių santuoka, padalintas santuokoje įgytas turtas, t. y. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei piniginė kompensacija. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad butas nuo 2024 m. vasario 19 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui.
6. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės 360 Eur žalą, konstatavo, kad atsakovės civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę.
7. Teismas vertino, kad vien aplinkybė, jog atsakovė neatlaisvino buto iki ieškovo nurodytos datos, neleidžia daryti prielaidos, kad atsakovė atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, teismas pažymėjo, kad šalys nebuvo sudarę sutarties dėl būsto nuomos. Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės, kaip buvusių sutuoktinių, faktiniai (sutartiniai) nuomos santykiai nesusiklostė. Ieškovas neįrodė, kad ginčo laikotarpiu būtų siekęs nuomoti ar nuomojęs butą kitiems asmenims, be to, nepateikė įrodymų, kad atsakovei išsikėlus iš buto, jis siekė sudaryti (yra sudaręs) buto dalies nuomos sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, kaip negautų pajamų.
8. Spręsdamas dėl ieškovo prašomos priteisti iš atsakovės 1 523 Eur žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas įsiteisėjo, o butas asmenine ieškovo nuosavybe tapo tik nuo 2024 m. vasario 14 d. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, kad faktiškai butu ir jam teikiamomis paslaugomis laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. naudojosi abu. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. kovo 14 d. teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas: elektros energiją, šilumą, vandenį, apsaugą, buto administravimo, atliekų tvarkymą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas vykdė prievolę ne tik už save, bet ir už atsakovę mokėti komunalinius mokesčius už bendrai naudojamą nurodytą butą. Už minėtą laikotarpį ieškovas sumokėjo 3 046,19 Eur dydžio komunalinius mokesčius. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovei buvo apribota galimybė naudotis šiuo turtu, teismas sprendė, kad buto išlaikymo išlaidas lygiomis dalimis turėjo apmokėti tiek ieškovas, tiek atsakovė. Todėl iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 1 523 Eur už buto išlaikymą.
9. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pritiesimo, nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 52 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė iš viso patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 42,12 Eur, o iš ieškovo atsakovei – 95 Eur. Įskaičius atsakovės ieškovui mokėtinų bylinėjimosi išlaidų dalį, atsakovei iš ieškovo teismas priteisė 52,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 12 d. papildomu sprendimu ieškovui iš atsakovės priteisė 405 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas sprendė, jog yra pagrindas priimti papildomą sprendimą, nes byloje ieškovas teikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, sąskaita už teisines paslaugas buvo išrašyta ir apmokėta dar iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas ieškovo veiksmuose nenustatė procesinio piktnaudžiavimo požymių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniais skundais atsakovė prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas; panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d papildomą sprendimą ir priimti naują papildomą sprendimą – netenkinti ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliaciniuose skunduose nurodomi šie esminiai argumentai:
11.1. Apeliantės nuomone, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso teisės normos, kadangi ieškovas davė paaiškinimus neprisiekęs sakyti byloje tiesą.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismas nepagrįstai priėmė ieškinio dalies atsisakymą, nors atsakovė tam prieštaravo. Be to, teismas nepagrįstai ieškovo atžvilgiu netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje numatytų teisinių pasekmių.
11.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad butas asmenine ieškovo nuosavybe tapo tik nuo 2024 m. vasario 14 d., nes bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimas nesiejamas su teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu, kai ginčo šalių pozicija bendro turto padalinimo klausimu nesikeitė viso skyrybų proceso metu. Bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu padalijus bendrą turtą. Todėl nuo šios dienos atsakovei prisidėti prie buto išlaikymo nereikėjo.
11.4. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą ir priteisdamas ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad patirtos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byla iš esmės išnagrinėta 2024 m. birželio 3 d., sprendimas byloje paskelbtas 2024 m. birželio 25 d., tuo tarpu prašymas priimti papildomą sprendimą teismui pateiktas tik 2024 m. birželio 26 d.
11.5. Atsakovės nuomone, ieškovas, gindamas savo teises, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra nurodyti neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių atsakovas patyrė nepagrįstų išlaidų savo pažeistoms teisėms apginti šioje byloje.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas prašo atsakovės apeliacinius skundus atmesti, skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
12.1. Apeliaciniai skundai nepagrįsti, nemotyvuoti, todėl nėra pagrindo juos tenkinti.
12.2. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atsakovę įpareigojo sumokėti dalį patirtų buto mokesčių. Atsakovė pati pripažino, kad gyvendama bute naudojosi elektra, vandentiekiu, nuotekomis, šiukšlių išvežimo paslaugomis, kitais teikiamais patogumais. Ieškovas pažymi, kad butas ieškovo asmenine nuosavybe tapo tik nuo 2024 m. vasario 14 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas, nors faktiškai butu naudotis netrukdomai galėjo tik nuo 2024 m. balandžio 6 d., kai atsakovė išsikraustė.
12.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas davė paaiškinimus neprisiekęs sakyti byloje tiesą. Atsakovė nenurodė, kokie paaiškinimai neatitinka faktų ar tikrovės ir kaip jie įtakojo neteisėto sprendimo priėmimą.
12.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas be atsakovės sutikimo atsiėmė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės veiksmų, kuriuos ji atliko po to, kai ieškovas padavė ieškinį teismui. Pažymi, kad atsakovė iš buto išsikėlė tik pareiškus ieškinį teisme, todėl teismas pagrįstai priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies, kuria ieškovas prašė iškeldinti atsakovę iš buto.
12.5. Priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, teismas teisingai nustatė, kad atsakovė nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 6 d. gyveno bute, naudojosi visomis komunalinėmis paslaugomis. Iki įsiteisėjo teismo sprendimas, atsakovei priklausė ½ dalis buto. Nuo 2024 m. vasario 14 d. atsakovė ir toliau naudojosi šia buto dalimi, todėl ji privalo ieškovui sumokėti ½ dalį jo sumokėtų mokesčių. Be to, prašomos priteisti sumos atsakovė neginčijo. Suma įrodyta sąskaitomis ir banko pavedimais.
12.6. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priėmė papildomą sprendimą ir priteisė ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad advokatui už atliktą darbą buvo apmokėta gerokai iki proceso pabaigos ir dėl šių išlaidų ne tik ieškinyje, bet ir proceso metu, baigiamųjų kalbų metu, buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Atstovavimo išlaidų priteisimo prašymas buvo paruoštas dar 2024 m. gegužės 6 d., tačiau dėl administratorės padarytos techninės klaidos šis prašymas buvo išsaugotas EPP, tačiau neišsiųstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovės: 360 Eur žalos atlyginimą dėl to, kad atsakovė gera valia neišsikėlė iš jam nuosavybės teise priklausančio buto; 1 523 Eur žalos atlyginimą už ½ dalį komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovės 1 523 Eur žalos atlyginimą už komunalinius patarnavimus, kitą ieškinio dalį atmetė. Be to, pirmosios instancijos teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteisė 405 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti; 2) panaikinti papildomą sprendimą ir netenkinti ieškovo atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
15. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo, kuriais buvo patenkintas ieškovo ieškinys iš dalies ir priteistas ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo esminius argumentus, juos papildo.
17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas, nes ieškovas davė teismui paaiškinimus neprisiekę sakyti byloje tiesą.
18. CPK 186 straipsnio 2 dalis numato, kad šalys ir tretieji asmenys, davę priesaiką byloje, turi teisę duoti paaiškinimus apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes raštu. CPK 186 straipsnio 6 dalis numato, kad prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia <...>. Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. Tais atvejais, kai teismo posėdis ar apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), priesaikos tekstas nepasirašomas.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas paaiškinimus teisme davė 2024 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu, kuris vyko naudojant informacines ir elektronines ryšių technologijas. Apeliacinės instancijos teismas iš minėto teismo posėdžio garso įrašo nustatė, kad ieškovas, prieš duodamas paaiškinimus, prisiekė, tačiau priesaikos teksto nepasirašė, kaip tai numatyta CPK 186 straipsnio 6 dalyje (2024 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 56 min. 38 sek.). Taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovas davė paaiškinimus teisme neprisiekęs.
20. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi priėmė ieškovo prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo ir šią bylos dalį nutraukė, netaikydamas ieškovui piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių, numatytų CPK 95 straipsnyje.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2024 m. kovo 5 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jo nuosavybės teisių pažeidimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir išsikelti iš šio buto su visa manta; 2) neįvykdžius šio teismo įpareigojimo, iškeldinti priverstinai atsakovę su visa jai priklausančia manta iš minėto buto už jos lėšas, įpareigojant sumokėti ieškovui po 10 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 6 d. iki faktinio buto atlaisvinimo dienos; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 1 369 Eur žalą (nuostolius) už atsakovės nesumokėtą komunalinių patarnavimų išlaidų sumą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. 2024 m. balandžio 16 d. ieškovas pateikė pareiškimą, kuriame prašė: 1) priimti jo atsisakymą dėl ieškinyje nurodyto pirmojo reikalavimo tenkinimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jo nuosavybės teisių pažeidimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir išsikelti iš šio buto su visa manta; 2) priimti ieškinio dalyko pakeitimą ir iš dalies tenkinti ieškinio antrąjį reikalavimą bei iš atsakovės priteisti 360 Eur žalą (nuostolius); 3) priimti ieškinio dalyko pakeitimą ir tenkinti ieškinio trečiąjį reikalavimą, jį padidinus 204,01 Eur suma bei priteisti ieškovui iš atsakovės 1 523 Eur žalą (nuostolius) už komunalinių patarnavimų išlaidas; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 8 d. priėmė nutartį, kuria, be kita ko, nusprendė: priimti ieškovo prašymą dėl ieškinio dalies – ieškinyje nurodyto pirmojo reikalavimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jo nuosavybės teisių pažeidimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir išsikelti iš šio buto su visa manta – atsisakymo ir šią bylos dalį nutraukė.
24. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
25. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tuo tarpu CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
26. Taigi, ieškovas, pareikšdamas ieškinį, o vėliau pareikšdamas prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, naudojosi jam CPK suteiktomis teisėmis. CPK nenumatyta, kad ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio (jo dalies) tik tuo atveju, jeigu yra gautas kitos šalies sutikimas.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 35 punktas). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti ieškovo veiksmai nesudaro pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas, paduodamas ieškinį, kuriame, be kita ko, prašė iškeldinti atsakovę, piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą. Priešingai, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė iš ieškovo buto išsikėlė tik 2024 m. balandžio 6 d. Tuo tarpu ieškinį ieškovas buvo pareiškęs 2024 m. kovo 5 d. Taigi, ieškinio pareiškimo momentu, ieškovo teisės, atsakovei gyvenant (naudojantis) jam nuosavybės teise priklausančiame bute, galimai buvo pažeistos. Ieškovas savo reikalavimo iškeldinti atsakovę iš buto atsisakė, nes atsakovė pati išsikėlė iš buto. Todėl aplinkybė, kad ieškovas naudojasi procesine teise ir vėliau, pareiškus ieškinį, dalies reikalavimų atsisakė, savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise. Juolab, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta ir tai, kad ieškovo veiksmai (ieškinio pareiškimas, vėliau ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas) būtų lėmę proceso vilkinimą ar buvo specialiai į jį nukreipti.
29. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2024 m. gegužės 8 d. nutartį dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, neturėjo jokio pagrindo spręsti klausimo dėl CPK 95 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo ieškovui.
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 1 523 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. naudojosi butu, tačiau jokių mokesčių nemokėjo.
31. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, nurodo, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu padalijus bendrą turtą, bendroji jungtinė nuosavybė buvo pasibaigusi, todėl atsakovei prisidėti prie buto išlaikymo nereikėjo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad butas asmenine ieškovo nuosavybė tapo tik 2024 m. vasario 14 d. Apeliantės nuomone, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimas nesiejamas su teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Telšių apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-75-339/2023 dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo. Telšių apylinkės teismas, priimdamas minėtą sprendimą, be kita ko, nusprendė, šios bylos ieškovui priteisti asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šios bylos atsakovei iš ieškovo priteisti piniginę kompensaciją. Apeliacinį skundą pateikė šios bylos ieškovas. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, dalindamas turtą, 10 000 Eur sumos dydžiui nenukrypo nuo lygių dalių principo. Taigi, apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas ir dėl šalims priklausančio turto padalijimo. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-51-357/2024, Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
33. CPK 279 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, minėtame straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai konstatavo, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas įsiteisėjo ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo nuosavybė tapo tik 2024 m. vasario 14 d., t. y. Šiaulių apygardos teismui 2024 m. vasario 14 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-51-357/2024.
34. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir CK 6.263 straipsnio nuostatas, civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iš buto savo daiktus išsikraustė ir raktus ieškovui atidavė 2024 m. balandžio 6 d. Abi šalys butu ir jam teikiamomis paslaugomis naudojosi laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. Šių aplinkybių atsakovė apeliaciniame procese nepaneigė. Ieškovas prašė už minėtą laikotarpį priteisti iš atsakovės ½ dalį komunalinių paslaugų, iš viso 1 523 Eur. Atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese prašomų priteisti komunalinių išlaidų dydžio neginčijo.
36. Apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 1 523 Eur žalai atlyginti už komunalines išlaidas (1/2 dalį) už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d.
37. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo panaikinti ir papildomą sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė 2024 m. liepos 12 d. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės įvyko 2024 m. birželio 3 d., sprendimas priimtas ir paskelbtas – 2024 m. birželio 25 d., o advokatas prašymą priimti papildomą sprendimą pateikė 2024 m. birželio 26 d.
38. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
39. Ieškovas pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą nepraleidęs 20 dienų termino nuo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas prašė priimti papildomą sprendimą ir jam iš atsakovės priteisti 500 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
40. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje, be kita ko – išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 12 d. priėmė papildomą sprendimą, pagal kurį ieškovui iš atsakovės priteisė 405 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
42. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki bylos iš esmės išnagrinėjimo pabaigos. Ieškovui pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau byloje esant tik įrodymui apie sumokėtą 52 žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas, 2024 m. birželio 25 d. priimdamas sprendimą, sprendė tik dėl šių ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
43. Ieškovas įrodymus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas už jam suteiktą advokato pagalbą, pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, t. y. 2024 m. birželio 26 d.
44. Viena vertus, sutiktina su atsakove, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos už advokato pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju tokia situacija ir susiklostė, t. y. ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo išlaidų už advokato pagalbą turėjimą, po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. šios nutarties 43 punktą). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, negali būti aiškinamas kaip visiškai paneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba. Priešingu atveju, būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
45. Šiuo atveju ieškovui buvo teikiama advokato pagalba pagal 2024 m. kovo 5 d. sudarytą atstovavimo sutartį. Ieškovo atstovas 2024 m. birželio 26 d. kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą pateikė 2023 m. gegužės 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas AGD Nr. 23, kurios suma 500 Eur. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad ieškovui buvo suteiktos teisinės konsultacijos, ruošiamas ieškinys, kiti prašymai. Taip pat pateiktas 2024 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodytas Nr. 241, kuris patvirtina, kad ieškovas atstovui advokatui minėtą sąskaitą apmokėjo 2024 m. gegužės 6 d.. Taigi, iš ieškovo teismui pateiktų bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų nustatyta, kad šios išlaidos buvo patirtos (sąskaita išrašyta ir apmokėta) dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
46. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašiu atveju yra nurodęs, jog tokiu atveju patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti atlygintos, jei bus nustatyta, kad nepateikdamas laiku bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų asmuo elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018).
47. Ieškovo atstovas paaiškino, kad įrodymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo pateikti dėl techninių priežasčių (prašymas buvo paruošas dar 2024 m. gegužės 6 d., tačiau dėl padarytos techninės klaidos buvo išsaugotas EPP, tačiau neišsiųstas). Toks ieškovo elgesys nevertintinas kaip nesąžiningas, taip pat nenustatyta, kad ieškovas taip elgdamasis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo pateikęs prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, taip pat į tai, kad pateikta sąskaita patvirtina, jog ji buvo išrašyta ir apmokėta dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, sprendžia, kad ieškovo veiksmuose nebuvo procesinio piktnaudžiavimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą pagal kurį paskirstė tarp šalių ieškovo turėtas išlaidas už advokato pagalbą.
48. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, papildomu sprendimu priteisdamas ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą, CPK 98 ir 277 straipsnių nepažeidė.
49. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
50. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimus iš dalies, taip pat priimdamas papildomą sprendimą, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir (ar) papildomo sprendimą, todėl jie paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.
52. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, sprendžiamas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis).
53. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės apeliacinė instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė 2024 m. liepos 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas AGD Nr. 32, kurios suma 300 Eur, ir duomenis, kad minėta sąskaita apmokėta.
54. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą ir 2024 m. liepos 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti ieškovui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.