Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei L. M. dėl žalos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas L. P. nurodė, kad bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu jis du kartus pildė prašomą iš atsakovės priteisti sumą už komunalinius patarnavimus, teismas priteisė tik už laikotarpį iki 2023 m. gegužės 1 d. Atsakovė toliau gyveno tuo metu tiek jam, tiek atsakovei priklausiusiame bute ir naudojosi komunaliniais patarnavimais, tačiau niekada nemokėjo, mokesčius mokėjo jis vienas. Kelis kartus jis priminė atsakovei, kad ji turi prisidėti prie mokesčių mokėjimo, tačiau atsakovė už butą nemokėjo. Priimtame sprendime dėl santuokos nutraukimo teismas išdėstė motyvus, kad atsakovė, naudodamasi butu ir kitomis su juo susijusiomis paslaugomis, privalo prisidėti prie mokesčių mokėjimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jis, siekdamas išvengti naujų procesų ir išlaidų, siūlė atsakovei išsikelti iš buto ir apmokėti išlaidas. Atsakovė niekuomet nesidomėjo dėl paslaugų apmokėjimo, nei gyvendama santuokoje, nei po jos nutraukimo. Visus dokumentus, kuriuos pateikė teismui dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas, yra pateikęs ir atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovė turi pareigą padengti dalį lėšų, patirtų dėl bendro turto išlaikymo ir, ar atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovui turtinę žalą jai gera valia neįvykdžius ieškovo reikalavimo iki 2024 m. kovo 1 d. išsikelti su visa manta iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta šalių santuoka, padalintas turtas bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteisė išlaikymą vaikui, nustatė maksimalią bendravimo tvarką. Teismas padalijo santuokoje sugyventą turtą, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisdamas butą, esantį(duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisė iš ieškovo piniginę kompensaciją. Ieškovas L. P. minėtą sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. vasario 19 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui L. P..

Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2024 m. vasario 14 d. raštu pateikė atsakovei pasiūlymą – pranešė apie taikų sprendimo įvykdymo būdą ir sutiko į jos sąskaitą per keletą dienų pervesti jai priteistą piniginę kompensaciją už butą, o taip pat paragino atsakovę iki 2024 m. kovo 1 d. išsikraustyti iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su visa jai priklausančia manta ir sumokėti ½ dalį jo patirtų buto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. kovo 1 d. – 1319 Eur. Ieškovas teismo sprendimu priteistą sumą atsakovei pravedė trimis mokėjimais: 2024 m. vasario 15 d. sumokėdamas 58 026,52 Eur, 2024 m. vasario 20 d. sumokėdamas 10 500 Eur ir 957,01 Eur. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, gavusi iš ieškovo teismo priteistą kompensacijos sumą, per pakankamai trumpą laiką susirado ir įsigijo butą. Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 2024 m. vasario 27 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį(duomenys neskelbtini). Minėtame bute 2024 m. kovo 5 d. atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą. Atsakovė 2024 m. kovo 21 d. įsigijo metinį gyventojo leidimą automobiliui, ir nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Taigi visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė iš karto, kai tik gavo pinigus iš ieškovo, ėmėsi veiksmų įsigyti butą, taip netrukus išsideklaravo iš ieškovui priklausančio buto, kas patvirtina, kad atsakovė elgėsi rūpestingai. Vien ta aplinkybė, jog ji neatlaisvino buto iki ieškovo nurodytos datos, neleidžia daryti prielaidos, kad atsakovė atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pažymėtina, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties dėl būsto nuomos, ieškovas nebuvo tokio pasiūlymo atsakovei niekada neteikė, duomenų, ar šalys tuo klausimu diskutavo, vedė derybas ar konkliudentiniais veiksmais reiškė savo valią dėl nuomos santykių byloje nėra. Šalių paaiškinimai, bylos medžiaga leidžia spręsti, kad jų santykiai iki šiol yra prasti, šalys nesutaria ir nesitaria geruoju dėl kylančių klausimų. Teismas sprendžia, kad tarp ieškovo ir atsakovės, kaip buvusių sutuoktinių, faktiniai (sutartiniai) nuomos santykiai nesusiklostė. Bylos medžiaga leidžia spręsti, kad ieškovo tikslas buvo, kad atsakovė kuo greičiau išsikeltų iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto Pabrėžtina, kad ieškovas pateikė atsakovei 2024 m. vasario 14 d. rašytinį pasiūlymą su reikalavimu išsikelti iš buto, tačiau atsakovei pateiktame pranešime ieškovas nenurodė savo reikalavimo dėl nuomos santykių bei nuomos mokesčio mokėjimo. Ieškovo pateikti duomenų neleidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad jis siekė išnuomoti kokiomis tai sąlygomis atsakovės užimtą kambarį bei bendro naudojimosi patalpas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovei išsikėlus iš buto jis siekė sudaryti ar yra sudaręs buto dalies nuomos sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022 37 punktas).

Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, klausimu pažymėtina, kad iš esmės deliktine teise yra ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Šioje byloje ieškovas nurodė argumentus, kad jei atsakovė nebūtų neteisėtai užėmusi jo būsto dalį, jis būtų galėjęs gauti papildomas pajamas, t. y. nuomos mokestį pagal egzistuojančias rinkos kainas. Tačiau nei ieškovas, nei jo atstovas nenurodė, kad ieškovas ginčo laikotarpiu būtų siekęs nuomoti ar nuomojęs būtą kitiems asmenims. Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos (nuostolių), kaip negautų pajamų. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo realius ketinimus nuomoti butą ar jo dalį. Pateiktos nuorodos iš internetinio puslapio www.aruodas.lt apie būsto nuomos kainas nepatvirtina ieškovo deklaratyvių teiginių apie realius ketinimus bei nuomos galimybes. Teismas konstatuoja, kad byloje negalima nustatyti faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo deklaruojamos, tačiau neįrodytos žalos. Įstatymas numato, kad žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, jos nesant apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Teismo vertinimu, vien pateiktos skelbimų ištraukos apie butų nuomą neįrodo, jog ieškovas patyrė 360,00 Eur žalą, todėl teismas sprendžia, jog ši civilinės atsakomybės sąlyga neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovui neįrodžius, jog jis patyrė žalą, kurią lėmė neteisėti atsakovės veiksmai, iš esmės nebetenka prasmės kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas, nes tai nekeistų ginčo išsprendimo rezultato. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 360,00 Eur nuostolių priteisimo nėra.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1523 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą už jos nesumokėtą komunalinių patarnavimų išlaidų sumą, už atsakovės naudoto buto, esančio(duomenys neskelbtini), ½ dalį, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. Ieškovas nurodė, kad minėtu laikotarpiu jis mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus ir kitus mokesčius. Kadangi atsakovė taip pat gyveno minėtame bute ir naudojosi vandeniu, elektra ir kitais teikiamais patarnavimais, ji privalo sumokėti ½ dalį susidariusios sumos. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko. Ji nurodė, kad minėtą butą nuo 2023 m. gegužės 1 d. ieškovas valdo asmeninės nuosavybės teise, todėl jis ir turi asmeniškai susimokėti išlaidas, susijusias su jam priklausančio buto išlaikymu. Tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti ir atmestini.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, kuriuo ieškovui asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas butas, esantis(duomenys neskelbtini), buvo pateiktas apeliacinis skundas. CPK 279 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas įsiteisėjo ir tuo pačiu butas, esantis(duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo L. P. nuosavybe tapo tik nuo 2024 m. vasario 14 d.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatas, civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažįsta, kad faktiškai butu, esančiu(duomenys neskelbtini) ir jam teikiamomis paslaugomis laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. naudojosi abu. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Iš pateiktos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad atsakovė L. M. 2024 m. kovo 5 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu(duomenys neskelbtini), t. y. savo įsigytame bute. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė savo daiktus iš jam priklausančio buto išsikraustė ir raktus atidavė tik 2024 m. balandžio 6 d. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė, nurodama, kad paskutinius daiktus iš ieškovui priklausančio buto išmetė ir raktus atidavė 2024 m. balandžio 6 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendime, įsiteisėjusiame 2024 m. vasario 14 d., konstatuota, jog šalių santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūko 2018 m. sausio 1 d.

Ieškovo pateikti banko „Swedbank“, AB, sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. kovo 14 d. patvirtina, kad ieškovas nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. mokėjo už butui, esančiam(duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas: elektros energiją, šilumą, vandenį, apsaugą, buto administravimo, atliekų tvarkymo. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovas minėtu laikotarpiu vykdė prievolę ne tik už save, bet ir už atsakovę mokėti komunalinius mokesčius už bendrai naudojamą nurodytą butą. Tai reiškia, kad pirminė prievolė, siejusi paslaugų teikėjus ir atsakovę pasibaigė, o jos pagrindu atsirado nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti ieškovui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog banko „Swedbank“, AB, išrašai patvirtina, kad bendrai už suteiktas komunalines paslaugas ieškovas paslaugų teikėjams už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. sumokėjo 3046,19 Eur, išrašuose nurodytos datos, mokesčių mokėjimo paskirtis, sumos yra nenuginčytos, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo apskaičiuotų sumų tikslumu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. butu naudojosi abi šalys, įrodymų, kad atsakovei buvo apribota galimybė naudotis šiuo turtu byloje nėra, todėl buto išlaikymo išlaidas lygiomis dalimis turėjo apmokėti tiek ieškovas, tiek atsakovė.

Žala yra asmens turėtos išlaidos, kurias turi pareigą atlyginti kreditoriui skolininkas, jei šios išlaidos kilo dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai nutrūkus santuokai, atsakovė toliau gyveno bute, naudojosi paslaugomis, tačiau neprisidėjo prie buto išlaikymo, iš atsakovės priteistina ieškovui 1523 Eur už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 52,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Duomenų apie ieškovo patirtas advokato pagalbos išlaidas ieškovas nepateikė. Atsakovė iš viso patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nagrinėjamu atveju teismas patenkino 81 procentus ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 42,12 Eur. Atmetus 19 procentų ieškinio reikalavimų, iš ieškovo priteistina išlaidų dalis sudaro 95,00 Eur. Įskaičius atsakovės ieškovui mokėtinų bylinėjimosi išlaidų dalį, atsakovei iš ieškovo priteistinos 52,88 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovui nepateikus advokato pagalbos išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), 1523,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt tris eurus 00 ct) žalai (nuostoliams) atlyginti.

Iš L. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti L. M., gim. (duomenys neskelbtini), 52,88 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.