Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1035-422/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-14
Bylos Nr.: eI3-1035-422/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-03083-2022-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: Kauno apygardos prokuratūros
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: G. M., A. S., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, M. M.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1035-422/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03083-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.4; 17.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atstovui prokurorui Haroldui Urbonavičiui,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. V.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų G. M. ir M. M. atstovui A. Š.,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M., M. M., A. S., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl pažymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. sausio 17 d. Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-180117-00055 (toliau – ir 2018 m. sausio 17 d. Pažyma) ir panaikinti Inspekcijos 2019 m. liepos 24 d. Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-190724-01465 (toliau – ir 2019 m. liepos 24 d. Pažyma; kartu – ir Pažymos).

Nurodė, jog Inspekcija pagal Europos deleguotųjų prokurorų biuro 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymą „Dėl specialistų išvados pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 07-66-00004-20“ ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užduotį atliko tyrimą dėl ūkio paskirties pastato (skerdyklos su mėsos perdirbimo cechu) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkio paskirties pastato), statybos teisėtumo. Atlikusi minėtą patikrinimą, Inspekcija nustatė esminius statinio projekto sprendinių pakeitimus, dėl kurių Pažymos negalėjo būti išduotos. Siekiant pašalinti teisės aktų pažeidimus, turi būti rengiamas naujos laidos projektas, atlikta pakeisto projekto ekspertizė, pakeistas projektas patvirtintas, pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

Pažymėjo, jog, Inspekcijai patikrinus 2018 m. sausio 17 d. Pažymos teisėtumą, 2022 m. spalio 17 d. surašytas Inspekcijos Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (išduotos Inspekcijos) patikrinimo aktas Nr. UTA-77 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. UTA-77), kuriame nustatyta, kad statytojos G. M. įgaliotas asmuo, naudodamasis informacine sistema (toliau – IS) „Infostatyba“, Inspekcijai pateikė 2018 m. sausio 9 d. Prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (reg. Nr. CUB-100-180109-00127), tačiau su prašymu nebuvo pateikti tinkamai parengti ir pasirašyti privalomi pateikti dokumentai, t. y. darbo projektas (su 2018 m. sausio 9 d. prašymu pateiktas brėžinys, kuriame nurodytas dokumento žymuo 2017-02/20-SK-01, stadija – DP, nepasirašytas STR 1.04.04:2017 38 punkte ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka, neatitinkantis STR 1.04.04:2017 9 priede reglamentuotos statinio darbo projekto sudėties).

Nurodė, jog, Inspekcijai patikrinus 2019 m. liepos 24 d. Pažymos teisėtumą, 2022 m. spalio 17 d. surašytas Inspekcijos Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (išduotos Inspekcijos) patikrinimo aktas Nr. UTA-79 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. UTA-79), kuriame nurodyta, kad statytojos G. M. įgaliotas asmuo, naudodamasis IS „Infostatyba“, Inspekcijai pateikė 2019 m. liepos 10 d. Prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (reg. Nr. CUB-100-190710-04140). Patikrinimo akte Nr. UTA-79 konstatuota, jog 2019 m. liepos 24 d. negalėjo būti išduota pažyma Nr. ACUB-30-190724-01465, nes prie 2019 m. liepos 10 d. prašymo Nr. CUB-100-190710-04140 nebuvo pateikti tinkamai parengti ir pasirašyti privalomi pateikti dokumentai – darbo projektas. Be to, palyginus su prašymu pateiktos 2019 m. balandžio 26 d. matininkės J. G. parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenis su Projekto sprendiniais, nustatyti esminiai statinio Projekto sprendinių nukrypimai:

1) 2019 m. balandžio 26 d. kadastro duomenų byloje pastato, pažymėto Nr. 1J2/b, antro aukšto plane pažymėta patalpa 2–3, kuri 2017 m. Projekte nenumatyta, t. y. 2017 m. projekto antro aukšto plano brėžinyje tarp ašių C–D ir 8–5 šioje vietoje numatytas stogas virš pirmo aukšto patalpos. Konstatuota, jog, vadovaujantis pateikta 2019 m. balandžio 26 d. kadastro duomenų byla, ši ūkio paskirties pastato dalis didinama daugiau nei 1 m;

2) Nustatyta, kad keičiamas statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas, šiaurės vakarų ir pietryčių pusėse keičiant stogo formą. 2017 m. Projekte numatomas vieno tūrio dvišlaitis stogas, o 2019 m. balandžio 26 d. kadastro duomenų byloje pateiktose fotofiksacijose ir statinių išdėstymo plane stogas skaidomas į aukštesnį ir žemesnį, t. y. į du tūrius, tokiu būdu keičiant laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą, statinio išorės matmenis;

3) Pagal 2017 m. Projektą statinys numatytas statyti šlaite, nurodant cokolio altitudę 170,70 m. Kartu su 2019 m. liepos 10 d. prašymu išduoti 2019 m. liepos 24 d. Pažymą pateiktoje 2019 m. balandžio 17 d. geodezinėje išpildomojoje nuotraukoje nurodomas statinio cokolio altitudės aukštis – 174,40 m. Konstatuota, jog pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai (statinio vieta žemės sklype), nes ūkio paskirties pastatas pastatytas 3,7 m aukščiau projektinės altitudės.

Pažymėjo, jog ginčijamos pažymos yra patvirtintos Inspekcijos pareigūnų ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl Inspekcija negalėjo taikyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ( toliau – ir Priežiūros įstatymas) 17 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir pati jas panaikinti. Taip pat Inspekcija neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl Pažymų panaikinimo, nes susidarytų tokia situacija, kad byloje pareiškėjas ir atsakovas būtų tas pats subjektas – Inspekcija.

Pažymėjo, jog dėl ginčo objekte nustatytų pažeidimų atliekant statybos ir projektavimo darbus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-66-00004-20.

Tvirtino, kad statybos darbai buvo atliekami nesilaikant techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, kad yra pagrindas manyti, jog buvo netinkamai panaudotos Europos Sąjungos paramos fondų lėšos. Nepaisydama šių aplinkybių, Inspekcija išdavė dvi pažymas (Nr. ACUB-20-190724-01465 ir Nr. ACUB-30-180117-00055), kuriose buvo konstatuota, jog statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

Akcentavo, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, joms nebūdingas dispozityvumas, nes jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Imperatyviomis teisės aktų nuostatomis siekiama apsaugoti pamatines, visai visuomenei ir valstybei svarbias vertybes, o tokių nuostatų pažeidimo gynimas, kaip ir Europos Sąjungos paramos fondų lėšų paskirstymas ir panaudojimo skaidrumas, priskirtinas viešajam interesui. Prašė pareiškimą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka.

Nurodė, kad Inspekcija pagal Europos deleguotųjų prokurorų biuro 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymą „Dėl specialistų išvados pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 07-66-00004-20“ ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022 m. liepos 27 d. raštu Nr. IBPS-S-407643-22 pateiktą užduotį atliko tyrimą dėl ūkio paskirties pastato (skerdyklos su mėsos perdirbimo cechu) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo. Patikrinimo metu nustatyta, jog statytojai G. M. buvo išduotas Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 8 d. leidimas Nr. LSNS-94-180108-00005 statyti naują (-us) statinį (-ius) neypatingos kategorijos, kitos paskirties pastatus, skirtus žemės ūkio reikmėms (negyvenamosios paskirties pastatai; kita (ūkio)), pavadinimu – skerdykla su mėsos perdirbimo cechu. Statytojos įgalioto atstovo pateiktų 2018 m. sausio 9 d. bei 2019 m. liepos 10 d. prašymų pagrindu buvo išduotos šioje byloje ginčijamos pažymos ir jų pagrindu valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atlikta neypatingosios kategorijos pastato – skerdyklos su mėsos perdirbimo cechu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – teisinė registracija.

Tvirtino, jog Pažymos negalėjo būti išduotos, nes kartu su statytojos įgalioto asmens 2018 m. sausio 9 d. ir 2019 m. liepos 10 d. prašymais nebuvo pateikti pasirašyti privalomi pateikti dokumentai – darbo projektai. 2019 m. balandžio 26 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenis sulyginus su Projekto sprendiniais, nustatyti esminiai statinio Projekto sprendinių nukrypimai – pakeistas statinio išorės aukštis, laikančiųjų konstrukcijų išsidėstymas, pakeista statinio vieta sklype, o pakeitus esminius statinio Projekto sprendinius, privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kuris Inspekcijai nebuvo pateiktas.

Nurodė, jog pažeidimai nustatyti patikrinimo aktais Nr. UTA-77 ir Nr. UTA-79. Pažeidimai taip pat konstatuoti 2022 m. gruodžio 16 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-2210216-00155, teismui pateiktose Inspekcijos specialisto parengtose schemose. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai statinio projekto sprendiniai, kuriems šalinti ir norint tęsti statybos darbus privaloma šio įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje nurodyta tvarka gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, tačiau statytoja jo nepateikė. Tvirtino, jog teisės aktų pažeidimai yra imperatyvaus pobūdžio.

Pažymėjo, jog neteisėtai išduotos ginčijamos ažymos negali būti paliktos galioti nustačius, kad statyba vykdyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. neturint pasirašyto projekto, nukrypstant nuo esminių statinio projekto sprendinių, kuriems įgyvendinti reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Ginčijamomis pažymomis įregistruoti savavališkai atlikti statinio statybos darbai. Pažeidimai turi būti pašalinti, o juos pašalinus, – parengti ir įregistruoti nauji statinio kadastriniai duomenys. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą panaikinti Pažymas gali tik teismas. Inspekcijos teigimu, teismui nepanaikinus ginčijamų pažymų, Nekilnojamojo turto registre liktų registruoti savavališkai atlikti statinio statybos darbai, kuriems finansuoti suteiktos Europos Sąjungos paramos lėšos.

Tvirtino, jog viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais. Reikalavimas šiuos aktus panaikinti reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą. Pareiškimą prašė patenkinti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų G. M. ir M. M. atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo prašymu nesutiko.

Tvirtino, jog pareiškėjas neįrodė, kad 2018–2019 m. pastato (skerdyklos su mėsos perdirbimo cechu) statyba buvo atliekama nukrypstant nuo Projekto. Taip pat pareiškėjas neįrodė, jog buvo pažeistas viešasis interesas, nes pastatas yra ūkinės, ne gyvenamosios paskirties, jis yra kaime (laukuose), kur aplink nėra gyvenamųjų namų (sodybų), todėl jokie visuomenės interesai nebuvo pažeisti. Pažymėjo, kad vykdant pastato statybą nebuvo užimta valstybinė žemė, dėl statybos negauta gyventojų skundų, pretenzijų. Teigė, jog, vadovaujantis suformuota teismo praktika, nėra pagrindo ginti viešąjį interesą, kuris nėra pažeistas.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų G. M. ir M. M. atstovas prašė bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą nagrinėti bendrosios kompentencijos teismui. Jo teigimu, Pažymų panaikinimas sukels teisines pasekmes trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisėms į ginčo pastatą. Byloje esant dominuojančiam teisiniam santykiui dėl daiktinių teisių apimties, byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pareiškėjo pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2018 m. sausio 17 d. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-180117-00055 ir Inspekcijos 2019 m. liepos 24 d. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-190724-01465 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog statytojai G. M. (šioje byloje – trečiasis suinteresuotas asmuo) 2018 m. sausio 8 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-94-180108-00005, kuriuo suteikta teisė pagal projektuotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. parengtą projektą Nr. 017-02/20-TP „Gyvulininkystės ūkio modernizavimas: kitos (ūkio) paskirties skerdyklos su mėsos perdirbimo cechu statybos projektas“ statyti ūkio paskirties pastatą žemės ūkio paskirties sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame G. M. ir M. M..

IS „Infostatyba“ duomenimis, statytojos įgalioto asmens prašymu Inspekcijos specialisto buvo išduotos šioje byloje prašomos panaikinti pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-180117-00055 ir Nr. ACUB-20-190724-01465, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre statytojai G. M. įregistruota nuosavybės teisė į nebaigtą statyti pastatą (88 proc. baigtumas) – skerdyklą su mėsos perdirbimo cechu.

Byloje nustatyta, jog Inspekcija pagal Europos deleguotųjų prokurorų biuro 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymą „Dėl specialistų išvados pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 07-66-00004-20“ ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užduotį atliko tyrimą dėl ūkio paskirties pastato (skerdyklos su mėsos perdirbimo cechu) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo.

Tikrinant 2018 m. sausio 17 d. Pažymos teisėtumą, nustatyta, kad su 2018 m. sausio 9 d. prašymu Nr. CUB-100-180109-00127 pateiktas brėžinys (dokumento žymuo 2017-02/20-SK-01, stadija – DP) nepasirašytas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 38 punkte ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka, neatitinka STR 1.04.04:2017 9 priede reglamentuotos statinio darbo projekto sudėties. Pažeidimas užfiksuotas Inspekcijos 2022 m. spalio 17 d. patikrinimo akte Nr. UTA-77, kuriame konstatuota, jog 2018 m. sausio 17 d. negalėjo būti išduota pažyma Nr. ACUB-30-180117-00055, nes kartu su 2018 m. sausio 9 d. prašymu Nr. CUB-100-180109-00127 nebuvo pateikti tinkamai parengti ir pasirašyti privalomi pateikti dokumentai, t. y. darbo projektas.

Tikrinant 2019 m. liepos 24 d. Pažymos teisėtumą, nustatyta, kad su 2019 m. liepos 10 d. prašymu Nr. CUB-100-190710-04140 pateiktas brėžinys (dokumento žymuo 2017-02/20-SK-01, stadija – DP) nepasirašytas STR 1.04.04:2017 38 punkte ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka, neatitinka STR 1.04.04:2017 9 priede reglamentuotos statinio darbo projekto sudėties. Taip pat, palyginus prie prašymo Nr. CUB-100-190710-04140 pateiktos matininkės J. G. 2019 m. balandžio 26 d. parengtos kadastrinės matavimų bylos duomenis su Projekto sprendiniais, buvo nustatyti esminiai statinio Projekto sprendinių nukrypimai:

1) 2019 m. balandžio 26 d. parengtoje kadastro duomenų byloje pastato, pažymėto Nr. 1J2/b, antro aukšto plane pažymėta patalpa 2–3, kuri 2017 m. Projekte nenumatyta, t. y. 2017 m. Projekto antro aukšto plano brėžinyje tarp ašių C–D ir 8–5 šioje vietoje numatytas stogas virš pirmo aukšto patalpos. Vadovaujantis pateikta kadastro duomenų byla, nustatyta, kad ši ūkio paskirties pastato dalis didinama daugiau nei 1 m;

2) Keičiamas statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas, šiaurės vakarų ir pietryčių pusėse keičiant stogo formą. 2017 m. Projekte numatomas vieno tūrio dvišlaitis stogas, o 2019 m. balandžio 26 d. kadastro duomenų byloje pateiktose fotofiksacijose ir statinių išdėstymo plane stogas skaidomas į aukštesnį ir žemesnį, t. y. į du tūrius, tokiu būdu pakeičiant laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą, statinio išorės matmenis;

3) Pagal 2017 m. Projektą statinys numatytas statyti šlaite, nurodant cokolio altitudę 170,70 m. Prie 2019 m. liepos 10 d. prašymo pateiktoje 2019 m. balandžio 17 d. geodezinėje išpildomojoje nuotraukoje nurodomas statinio cokolio altitudės aukštis – 174,40 m. Konstatuota, jog pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio vieta žemės sklype, nes ūkio paskirties pastatas pastatytas 3,7 m aukščiau projektinės altitudės.

Patikrinimo aktu Nr. UTA-79 konstatuota, jog 2019 m. liepos 24 d. negalėjo būti išduota pažyma Nr. ACUB-30-190724-01465, nes prie 2019 m. liepos 10 d. prašymo Nr. CUB-100-190710-04140 nebuvo pateikti tinkamai parengti ir pasirašyti privalomi pateikti dokumentai – darbo projektas. Be to, 2019 m. balandžio 26 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenis sulyginus su Projekto sprendiniais, nustatyti esminiai statinio Projekto sprendinių nukrypimai, t. y. kad pakeistas statinio aukštis, laikančiųjų konstrukcijų išsidėstymas, pakeista statinio vieta sklype.

Inspekcija 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 2D-20296 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą su prašymu dėl Pažymų galiojimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje (tiek galiojusioje Pažymų išdavimo metu, tiek jų patikrinimo metu) numatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio 33 punkto nuostatas, jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;

2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

3) iki 1 m keičiami (didinami ar mažinami) pastato ar turinčio stogą inžinerinio statinio ar jo dalių išorės matmenys;

4) iki 1 m didinami ar neribotai mažinami neturinčio stogo inžinerinio statinio ar jo dalių išorės matmenys;

5) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija (2022 m. balandžio 28 d. įstatymo redakcija, Nr. XIV-1066, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 7 d.).

Nors trečiųjų suinteresuotų asmenų G. M. ir M. M. atstovas teismo posėdžio metu neigė pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl esminių nukrypimų nuo projekto, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pareiškėjo aplinkybes patvirtina.

Bylos duomenimis nustatyta, jog patikrinimo metu buvo užfiksuoti ir patikrinimo aktais konstatuoti nukrypimai nuo esminių statinio Projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių, t. y. statinio vietos, statinio išorės matmenų, laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo neatitiktis faktinei situacijai.

Esminius nukrypimus nuo Projekto taip pat įrodo į bylą kartu su tarnybiniu pranešimu pateiktos Inspekcijos vyriausiojo specialisto G. P. sudarytos schemos.

Iš Statinio vietos pakeitimo schemos matyti, jog pastatyto statinio vieta sklypo reljefe yra 3,7 m aukščiau nei numatyta Projekte. Pagal Projektą nurodytas 170,70 m aukštis (cokolio altitudė), tačiau pagal 2019 m. balandžio 17 d. sudarytą geodezinę sklypo su statiniais nuotrauką šiuo metu pastatytas pastatas yra 174,40 m aukščio (statinio cokolio altitudės aukštis). Taigi, ginčo ūkio paskirties pastatas pastatytas 3,7 m aukščiau projektinės altitudės, kaip ir konstatuota patikrinimo akte.

Iš Statinio gabaritų pakeitimo schemos, parengtos ant to paties Projekto fasado brėžinio, sulyginus kadastro bylos (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, atskaitos tašku laikant pastato cokolio liniją, matyti, jog Projekto C–D ir 6–8 ašyse keičiami Projekte numatyto pastato gabaritai, didinant statinio aukštį ir keičiant stogo konstrukciją. Pastato antrame aukšte įrengta patalpa, kadastro byloje žymima 2–3, kuri Projekte nebuvo numatyta. Statinio gabaritai didinami 2 metrais ties C ašimi ir 4 metrais ties D ašimi. Statinio gabaritų didinimą taip pat patvirtina minėto specialisto parengta 2-o aukšto plano schema, kurioje palyginami Projekto antro aukšto plano brėžinys su kadastro bylos (Nr. (duomenys neskelbtini)) antro aukšto plano brėžiniu. Statinio Projekto brėžinyje tarp ašių C–D ir 6–8 vaizduojamas stogas. Tuo tarpu kadastro byloje toje vietoje pažymėta įrengta patalpa 2–3, kurios plotas – 39,94 kv. Šie duomenys patvirtina patikrinimo akte konstatuotas aplinkybes, jog nukrypstant nuo Projekto pastato stogas buvo suskaidytas į du tūrius (aukštesnį ir žemesnį), pakeičiant laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą, statinio išorės matmenis, numatytus Projekte.

Nukrypimai nuo esminių Projekto sprendinių detalizuoti Inspekcijos statytojai surašytame 2022 m. gruodžio 16 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-2210216-00155.

Teismui nėra pagrindo abejoti Inspekcijos specialistų pateiktais rašytiniais duomenimis, juolab kad jokių juos paneigiančių duomenų į bylą nepateikta.

Priežiūros įstatymo 17 straipsnyje (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) numatyta pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo (ir neišdavimo) pagrindai ir tvarka. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog pažyma neišduodama, jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (1 punktas), nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai (3 punktas).

Detalią pažymos apie ypatingojo (-ųjų) ir neypatingojo (-ųjų) statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarką numatė Inspekcijos viršininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-73 patvirtintas Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2020 m. gegužės 24 d., neteko galios 2022 m. gegužės 1 d.). Aprašo 17 punkte nurodyta, kad pažyma – tai pagrindas įregistruoti statinį (-ius) NTR.

Aprašo 8 punktas numatė, jog nustačius, kad prašyme nurodytas asmuo neturi teisės būti jame nurodyto statinio (-ių) statytoju ir (ar) su prašymu pateikti ne visi privalomi pateikti dokumentai, ir (ar) prašymas užpildytas nesilaikant nustatytų reikalavimų, Inspekcijos pareigūnas neregistruoja tiesiogiai pateikto prašymo IS „Infostatyba“, nuotoliniu būdu gautą prašymą atmeta ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie nustatytus trūkumus informuoja prašymo pateikėją raštu arba nurodo juos IS „Infostatyba“ (jei prašymas pateiktas nuotoliniu būdu). Aprašo 10 punkte įtvirtinta, jog priėmus prašymą IS „Infostatyba“, Inspekcijos pareigūnas išnagrinėja su juo pateiktus dokumentus, be kita ko, patikrindamas, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (10.1 papunktis), ar reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pakeitus statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius (jei jie buvo pakeisti) (Aprašo 3 priedo 2 veiksmas) (10.2 papunktis), ar nėra kliūčių pažymai išduoti, nurodytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje (Aprašo 3 priedo 2 veiksmas) (10.3 papunktis).

Aprašo 11 punkte nurodyta, kad pateiktus dokumentus tikrinantis Inspekcijos pareigūnas, prieš išduodamas pažymą, turi teisę statybvietėje patikrinti statomo (-ų) statinio (-ių) atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, surašydamas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą, kurio rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu (Aprašo 3 priedo 3 veiksmas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog patikrinimas vietoje nebuvo atliktas.

Aprašo 13 punkte nurodyta, jog prašymas dėl Pažymos išdavimo netenkinamas, nustačius, kad statinys (-iai) statomas (-i) nukrypstant nuo esminių statinio projekto sprendinių, surašomas (-i) savavališkos statybos aktas (-ai), kurio rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu, ir imamasi teisės aktų nustatytų veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti (Aprašo 3 priedo 10 veiksmas; 13.1 papunktis).

Teismas konstatuoja, jog, išduodant Pažymas, buvo pažeistos Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos, nes Inspekcijai nebuvo pateiktas privalomas dokumentas – pasirašytas Projektas. Pateiktas dokumentas neatitiko STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 38 punkte ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalyje nustatytos tvarkos, STR 1.04.04:2017 9 priede reglamentuotos statinio darbo projekto sudėties. Statybos įstatymo 24 straipsnio19 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai.

Inspekcijos patikrinimo metu nustatyta ir į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis įrodyta, jog prie statytojos įgalioto asmens 2019 m. liepos 10 d. prašymo pateikti Projekto sprendiniai neatitinka projekto, pagal kurį išduotas 2018 m. sausio 8 d. statybos leidimas Nr. LSNS-94-180108-00005, sprendinių. Objekto statybos darbai atlikti pažeidžiant esminius statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius – pastato statinio išorės matmenys padidinti daugiau kaip 1 metrą, taip pat pakeičiant laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą ir pastato (jo dalies) vietą žemės sklype, todėl darytina išvada, jog 2019 m. liepos 24 d. Pažyma išduota pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, jog didinant statinio išorės matmenis daugiau nei 1 metru privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat objekto statybos darbai atlikti pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 48 punkto reikalavimus, t. y. neteisėtai, kadangi, pakeitusi esminius statinio projekto sprendinius, statytoja privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nei su prašymu išduoti pažymą, nei vėliau Inspekcijai pasiūlius minėtas dokumentas statytojos nebuvo pateiktas.

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog skundžiamos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagal galiojusį teisinį reglamentavimą Inspekcijos negalėjo būti išduotos. Jas išduodant buvo pažeistos imperatyvios Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies, Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 3 punkto nuostatos.

Priežiūros įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimą, 6 dalyje numatyta, jog Inspekcijos pareigūnas ne vėliau kaip po 5 darbo dienų nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos priima sprendimą:

1) jeigu nustatyti techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai, taip pat jeigu nustatyta kitų trūkumų, kuriuos galima pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų, – pateikti statytojui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ar trūkumus;

2) šios dalies 1 punkte nenurodytais atvejais, kai pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių surašyta ir (ar) patvirtinta neteisėtai, – pateikti statytojui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą panaikinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neįvykdžius privalomojo nurodymo, – per 2 mėnesius nuo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo. Tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo vardu, priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir nebaigto statyti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyti ne mažareikšmiai, o esminiai pažeidimai. Šioje byloje skundžiamų pažymų pagrindu Nekilnojamojo turto registre statytojai G. M. įregistruota nuosavybės teisė į nebaigtą statyti pastatą (88 proc. baigtumas). Žemės sklypas, ant kurio stovi pastatas, priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M. ir M. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl darytina išvada, jog Pažymos, kurios turi individualaus administracinio akto statusą ir kurios susijusios su trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti panaikintos administracine tvarka. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-621-415/2023).

Ginčo situacijoje Inspekcija negali ginti viešojo intereso, kadangi neteisėtas Pažymas priėmė jos darbuotojai. Susiklosčius tokiai situacijai, teisė kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą realizuojama prokuroro (žr., pvz., LVAT 2008 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1622/2008).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo ir teismas kiekvieną kartą turi ad hoc (lot. šiam tikslui) nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą, ar savo subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, t. y. tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus.

Teismas nesutinka su statytojos atstovo argumentais, jog byloje nenustatytas viešasis interesas ir prokuroras neturi teisės jį ginti teismine tvarka.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad faktas, jog viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų normoms, vienareikšmiškai yra pripažįstamas viešojo intereso pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006). Ginčo atveju viešojo administravimo subjekto – Inspekcijos – priimtos ginčijamos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, todėl darytina išvada, kad, prašant panaikinti neteisėtas Pažymas, yra ginamas viešasis interesas.

Be to, nagrinėjant bylą, nustatyta, jog imperatyvūs teisės aktų pažeidimai padaryti tam tikromis aplinkybėmis, t. y. statytojai realizuojant teisę į statybą Europos Sąjungos paramos lėšomis.

Administracinės bylos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-730-552/2022, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-10054-983/2023) nustatyta, jog su G. M. 2017 m. sausio 12 d. su buvo pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartis Nr. 17VM-KU-15-1-05381-PR001, kurios pagrindu ji įsipareigojo įgyvendinti projektą „Gyvulininkystės ūkio modernizavimas“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Ginčo objektui – ūkio skerdyklos ir mėsos perdirbimo cechui – statyti ir numatomam verslui finansuoti buvo skirta ir išmokėta 215 051,66 Eur paramos suma. Už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę atsakinga institucija – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) – nustačiusi, kad paramos gavėja G. M., įgyvendindama projektą, padarė pažeidimus, 2020 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-35 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo“. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-730-552/2022 NMA 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. SKP-35 teisėtumą patvirtino.

NMA 2023 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą dėl G. M. sumokėtos 215 051,66 Eur paramos grąžinimo ir metinių palūkanų priteisimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-10054-983/2023). Minėtoje byloje G. M. turtui bei piniginėms lėšoms prašomai grąžinti išmokėtos paramos sumai teismo nutartimi yra taikytas turto areštas.

Į bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog dėl ginčo objekte nustatytų pažeidimų atliekant statybos ir projektavimo darbus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Neteisėtos paramos Prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-66-00004-20. Esminiai statinio projekto nukrypimai Inspekcijos nustatyti Europos deleguotojo prokuroro prašymo pagrindu. Paramos lėšos buvo skirtos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.

Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, yra pagrindo manyti, jog ginčo objekto statybai galėjo būti netinkamai panaudotos Europos Sąjungos paramos fondų ir nacionalinės lėšos, nesilaikant Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, todėl netinkamas Lietuvos Respublikos biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimas, nukrypimas nuo paramos sutarties sąlygų neabejotinai yra susijęs su visos visuomenės interesais ir gerove. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (2012/C 326/01) 325 straipsnis įpareigoja valstybes nares kovoti su neteisėta veikla, kuri kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, atgrasančiomis bei veiksmingomis priemonėmis, todėl byloje nustatytas viešojo intereso gynimo poreikis ir darytina išvada, jog prokuroras turi teisę viešąjį interesą ginti teismine tvarka.

Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, byloje neginčijamai nustačius esminius statinio Projekto sprendinių nukrypimus (pastato statinio išorės matmenų padidinimą daugiau kaip 1 metru), laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo ir pastato vietos žemės sklype pakeitimą (ūkio paskirties pastatas pastatytas 3,7 m aukščiau projektinės altitudės), darytina išvada, jog be teisėto pagrindo išduotos Pažymos negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis, todėl panaikintinos (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Trečiųjų suinteresuotų asmenų G. M. ir M. M. atstovas prašė bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, byloje dominuojantys yra administracinio pobūdžio teisiniai santykiai, nes joje vertinamas statybos procese išduodamų dokumentų – pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių – teisėtumas ir pagrįstumas, jiems nustatytų reikalavimų ir procedūrų atitiktis Statybos įstatymui bei statybos techniniams reglamentams, todėl ginčas yra administracinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme. Pažymų panaikinimas yra susijęs su trečiojo asmens G. M. daiktinių teisių apimtimi statybos procese, nes Pažymų pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisė į nebaigtą statyti ginčo pastatą, o jas panaikinus vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, yra pagrindas, įsiteisėjus teismo sprendimui, pakeisti Registro duomenis dėl daiktinių teisių apimties. Tačiau civilinio pobūdžio klausimai nenagrinėjami ir byloje tokio pobūdžio reikalavimai nereiškiami, todėl nėra pagrindo šios bylos perduoti bendrosios kompetencijos teismui. Juolab kad iš esmės analogiško pobūdžio ginčą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesuabejojo, kad ginčas priskiriamas nagrinėti būtent administraciniam teismui (žr. LVAT 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-621-415/2023).

Teisėjų kolegija pažymi, kad priimtas teismo sprendimas neužkerta kelio statytojai pašalinti nurodytus pažeidimus ir įteisinti savavališką statybą, kuri konstatuota Inspekcijos statytojai surašytame 2022 m. gruodžio 16 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-2210216-00155, teisės aktų nustatyta tvarka gavus naują statybą leidžiantį dokumentą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, statytoja šia teise naudojasi. Jos 2023 m. birželio 12 d. prašymu Inspekcijos surašyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminas institucijos 2023 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. SDPN-00-230622-00041 statytojai pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 16 d. Teisme 2023 m. rugsėjo 18 d. gautas G. M. prašymas pratęsti Inspekcijos 2022 m. gruodžio 19 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221219-00157 įvykdymo terminą iki 2024 m. rugsėjo 16 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-11735-983/2023).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais esminės (lemiamos) reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 56 straipsnis). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnį) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 17 d. Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-180117-00055.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 24 d. Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-190724-01465.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė