Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja G. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Teisės departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. SKP-35 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. sausio 12 d. su atsakovu pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. 17VM-KU-15-1-05381-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kurios pagrindu įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų. Tikslas – pastatyti skerdyklos ir mėsos perdirbimo cechą bei pradėti vykdyti jo veiklą. Atsakovas įsipareigojo vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą ir taikyti sankcijas, jei pareiškėja nevykdytų įsipareigojimų. Pareiškėja paaiškino, kad pagal susitarimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo būti pateiktas ketvirtas mokėjimo prašymas (toliau – ir Mokėjimo prašymas), tačiau pareiškėjai vėluojant pateikti šį prašymą 25 darbo dienas, NMA pradėjo vietos patikrą, kurios metu nustatė pareiškėjos rangovo darbų kokybės trūkumus. Informavus apie tai pareiškėją, ji savo lėšomis pasamdė ekspertą detalesnei objekto apžiūrai, po kurios NMA išvados apie netinkamai atliktus rangovo darbus pasitvirtino, todėl pareiškėja pateikė pretenziją rangovui dėl netinkamai atliktų darbų. Tačiau NMA, neinformavusi pareiškėjos, priėmė sprendimą siūlyti nutraukti Paramos sutartį. Pareiškėja pateikė prašymą pakeisti Paramos sutarties šalį, o, susipažinusi su savo bylos medžiaga, pateikė prašymą dėl Paramos sutarties sustabdymo, tačiau atsakovas priėmė Sprendimą.

3. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju egzistavo išimtinė aplinkybė, apie kurią pareiškėją informavo pati NMA. Be to, ši aplinkybė grindžiama pačios NMA atlikta vietos patikros ataskaita, todėl pareiškėja pagrįstai manė, jog dokumentas atitinka keliamus reikalavimus ir yra išduotas kompetentingos institucijos. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji negalėjo pateikti paskutinio Mokėjimo prašymo, kadangi jis teikiamas po darbų atlikimo. Šiuo atveju statybos darbai negalėjo būti tęsiami po pažeidimo nustatymo, nes pats rangovas turėjo ištaisyti trūkumus. Be to, rangos darbams buvo skelbiamas viešas konkursas, visi duomenys apie dalyvavusius asmenis ir rangovą buvo pateikti NMA, todėl pareiškėja negalėjo savavališkai pasirinkti kito rangovo trūkumams šalinti. Tuo atveju, jei būtų tęsiami nekokybiški statybos darbai, NMA pareiškėjai taikytų sankcijas už netinkamai įvykdytą projektą. Pareiškėjos teigimu, ji dėl rangovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo negalėjo tęsti projekto ir pateikti NMA Mokėjimo prašymo. Pareiškėja nurodė, kad išimtinė aplinkybė ir jos taikymo sąlygos egzistuoja nuo 2020 m. vasario 5 d. ir paskirta sankcija negalėjo būti taikoma.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad pritaikyta sankcija yra neproporcinga, kadangi visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja pirmą kartą padarė pažeidimą, kuris nuo jos net nepriklausė. Be to, ji aktyviai ieškojo išeities iš susidariusios situacijos bei siekė nustatyti, o vėliau ir ištaisyti rangovo darbų trūkumus. Pareiškėjos teigimu, pagrindinis projekto tikslas yra padėti ūkininkei gauti paramą, kuri leistų įsigyti įrangą, pastatyti modernų pačios užaugintos produkcijos skerdyklos ir perdirbimo cechą, o dalis projekto tikslo jau yra pasiekta, skerdyklos ir perdirbimo cecho statybos eina į pabaigą.