Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-6409-191/2016 pagal pareiškėjo V. B. prašymą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei DNB bankui, antstoliui R. S., Z. M. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti prekybos patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pastato – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0070/10/02269, Nr. 0070/10/02270, Nr. 0070/10/02271, Nr. 0070/10/02272 iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu antstolio R. S. sprendimą vykdomosiose bylose Nr. 0070/10/02269, Nr. 0070/10/02270, Nr. 0070/10/02271, Nr. 0070/10/02272 vykdyti nekilnojamojo turto: prekybos patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pastato – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, įkainojus minėtą turtą bendra 1 230 000 Eur verte. Teigė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sudarytos sąlygos vykdyti turto varžytynes, remiantis nepagrįsta ir neteisėtai nustatyta turto verte, o skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų patenkinimas prarastų prasmę. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, būtų adekvati ir proporcinga priemonė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Nebuvo pagrindo pareikštą skundą (jo reikalavimus) vertinti kaip prima facie nepagrįstą, nes skunde išdėstyti argumentai ir nurodyti įrodymai patvirtina, jog vykdomosiose bylose turtas buvo įkainotas pažeidžiant turto įkainojimo vykdymo procese taisykles ir ignoruojant esmines klaidas, abejonės ir neaiškumai dėl tikrosios turto vertės nebuvo pašalinti. Tai sudaro pagrindą ne tik ginčyti atitinkamus antstolio veiksmus, tačiau ir juos pripažinti neteisėtais.

2. Nebuvo vertinami argumentai, susiję su galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sudaro sąlygas vykdyti turto varžytynes, remiantis nepagrįstai ir neteisėtai nustatyta turto verte. Tokių veiksmų rizika yra itin reali, nes turto varžytynės jau buvo pradėtos vykdyti. Įvykdžius išieškojimą iš turto, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas taptų beprasmis, o teisėtumo vykdomosiose bylose atkūrimas taptų itin komplikuotas. Netaikant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, jog nepagrįstai ir neteisėtai nustatytos turto vertės pagrindu įvykdytų varžytynių pagrindu būtų atliekami kiti veiksmai, kuriems nuginčyti reikėtų inicijuoti papildomus teisminius procesus.

3. Nepagrįstai laikinosios apsaugos priemonės netaikytos dėl to, jog panašias laikinąsias apsaugos priemones buvo atsisakyta taikyti Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-953-918/2016. Civilinėje byloje Nr. 2-953-918/2016 yra kilęs visiškai su šia civiline byla nesusijęs civilinis ginčas dėl hipotekos sutarties modifikavimo, nustatant daiktų pardavimo varžytynėse eilę, o šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų, susijusių su turto įkainojimu ir jo pagrindu vykdomomis varžytynėmis, teisėtumo. Kadangi civilinės bylos yra savarankiškos ir skirtingos, nėra pagrindo jas sutapatinti ir vienos bylos pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitoje byloje.

4. Neteisinga išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vilkintų išieškojimo procesą. Civiliame procese prioritetas yra teikiamas teisingumui ir teisėtumui, o ne operatyvumui bet kokia kaina. Esant akivaizdžioms ekspertizės akto klaidoms ir jų sąlygotam netinkamam turto įkainojimui vykdomosiose bylose, prioritetas turėtų būti teikiamas teisėtumo ir teisingumo užtikrinimui, o ilgesnė vykdomosios bylos eiga yra pasekmė, kurią sąlygojo ne pareiškėjo, o antstolio galbūt neteisėti veiksmai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo nutarties nekeisti. Teigia, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, tačiau to nepadarė. Preliminariai įvertinus apelianto pareikšto skundo dėl antstolio veiksmų argumentus ir reikalavimus, matyti, kad skundas yra aiškiai nepagrįstas, nes skundo argumentai dėl areštuoto turto įkainojimo per didele kaina prieštarauja CPK 681 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Antstolis vykdo išieškojimą AB DNB naudai pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartis dėl skolos iš apelianto ir Z. M. išieškojimo, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų CPK 145 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes neproporcingai pažeistų banko, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo, teises ir gintų apelianto, kuris piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, interesus. Turto pardavimas už kuo didesnę kainą reikštų, kad didesne dalimi būtų padengiama apelianto skola bankui, o tai ne tik nesukeltų jokių neigiamų pasekmių apeliantui, bet suteiktų jam galimybę labiau sumažinti skolą. Dėl to net teismui nustačius antstolio veiksmų neteisėtumą, apeliantui negali kilti neigiamos pasekmės, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų ne tik proceso šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, bet ir bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.). Apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia vilkti vykdymo procesą.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2009).

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 02201005927-L/2010-07-12 dėl 359 382,63 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, Nr. 02201005929-L/2010-07-12 dėl 1 073 868,68 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, Nr. 02201005928-L/2010-07-12 dėl 311 370,19 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, Nr. 02201006125-L/2010-07-14 dėl 1 032 494,12 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo V. B. ir Z. M. išieškotojos AB DNB banko naudai. 2016 m. sausio 26 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės prekybos patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), už pradinę turto pardavimo kainą – 984 000 Eur. Pareiškėjas padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašo pripažinti neteisėtu antstolio R. S. sprendimą vykdomosiose bylose Nr. 0070/10/02269, Nr. 0070/10/02270, Nr. 0070/10/02271 Nr. 0070/10/02272 vykdyti nekilnojamojo turto: prekybos patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pastato – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, įkainojus minėtą turtą bendra 1 230 000 Eur verte. Taip pat, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti prekybos patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pastato – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini),varžytynes ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0070/10/02269, Nr. 0070/10/02270, Nr. 0070/10/02271, Nr. 0070/10/02272 iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad pritaikius pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai vilkinamas išieškojimo procesas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl netinkamai įvertinto preliminaraus skundo pagrįstumo.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1763/2014). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų preliminaraus pagrįstumo, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-7966-848/2016) jį atmetė kaip nepagrįstą. Nors paminėta nutartis nėra įsiteisėjusi, nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti nepagrįstu pareiškėjo atskirojo skundo argumentą dėl jo skundo dėl antstolio veiksmų preliminaraus pagrįstumo.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinumo iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sudarytos sąlygos vykdyti turto varžytynes, remiantis nepagrįsta ir neteisėtai nustatyta turto verte, o skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų patenkinimas prarastų prasmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentų matyti, jog pareiškėjas nesutinka su antstolio nustatyta iš varžytynių parduodamo turto verte, teigdamas, kad ekspertizės akte ir įkainojimo patvarkyme yra padaryta esminė klaida, kuri patvirtina turto įkainojimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Pareiškėjas teigia, kad prekybos patalpos yra pardavinėjamos už per didelę kainą, o parduotuvė – už per mažą. Pareiškėjas, remdamasis turto vertintojos UAB „Reacon“ atliktu turto vertinimu, skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, kad prekybos patalpų vertė yra 150 602,41 Eur, parduotuvės – 497 567,19 Eur, o antstolis, vadovaudamasis ekspertizės aktu, prekybos patalpas įkainojo 810 000 Eur suma, parduotuvę – 420 000 Eur suma. Iš byloje esančio antstolio R. S. skelbimo apie būsimas varžytynes matyti, kad turtas (prekybos patalpos ir parduotuvė) yra pardavinėjamas kaip vienas turto objektas už pradinę turto pardavimo kainą – 984 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog varžytynėse pardavus turtą už antstolio nustatytą turto pardavimo kainą gali būti pažeisti pareiškėjo teisės ir interesai, nes nustatyta bendra turto kaina yra didesnė, nei pareiškėjas teigia turtą esant vertą. Atskirajame skunde pareiškėjas nepagrindė, kaip turto pardavimas už didesnę kainą gali pasunkinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Be to, kaip minėta, pareiškėjui palankus sprendimas nebuvo priimtas.

Nors pareiškėjas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje nepagrįstai motyvavo Kauno apylinkės teismo atsisakymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-953-918/2016, kadangi šių civilinių bylų aplinkybės yra skirtingos, tačiau, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus dėl pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nustačius, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik vilkintų išieškojimo procesą. Dėl to su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį.