Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. B. ir Z. M. skundus dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis Raimundas Stanislauskas, AB DnB bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolio veiksmų neteisėtumą pareiškėjai grindžia šiais motyvais: antstolis, priimdamas sprendimą vykdyti nekilnojamojo turto: (i) prekybos patalpų, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (ii) pastato -parduotuvės, kurios unikalus (duomenys neskelbtini) varžytynes, paskelbė, jog minėtas nekilnojamasis turtas parduodami kartu už bendrą 984000,00 Eur kainą, t. y. du visiškai savarankiški turtiniai vienetai buvo pasiūlyti pirkti iš varžytinių už bendrą kainą, atsiribojant nuo kiekvieno šių nekilnojamųjų daiktų individualaus pardavimo. Toks antstolio sprendimas aiškiai prieštarauja anksčiau antstolio priimtam sprendimui – įkainojimo patvarkymu atliktam savarankiškam kiekvieno iš nekilnojamųjų daiktų įkainojimui, taip pat sukelia pareiškėjams pasekmes, susijusias su kitomis teisėmis ir pareigomis (pareiga mokėti likusią skolos dalį, teise siūlyti savo pirkėją). Be to, antstolis nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis galima konstatuoti, kad dviejų objektų bendras pardavimas, kaip vieno, turi ekonominių pranašumų pagal objektyviai egzistuojančius kriterijus. Nepagrįstas ir neteisėtas yra turto įkainojimo patvarkymas, priimtas 2015-04-09 ekspertizės akto Nr. 14560 EKZ 2015 ASP KAUN pagrindu, nes jame yra padaryta esminė klaida: buvo sumaišytos nekilnojamojo turto vienetų rinkos vertės, kas sąlygojo visišką nekilnojamojo turto kainų ir savybių iškraipymą. Be to, nustatant nekilnojamojo turto vertę nebuvo atsižvelgta į rinkos vertę bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nustatytų turto vertes, dėl ko yra pagrindas išvadai, jog vykdomosiose bylose nekilnojamasis turtas įkainotas nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat į vykdomąsias bylas pateikti rašytiniai įrodymai: įvertinimo ataskaita Nr. RE13-009 ir įvertinimo ataskaita Nr. RE13-008 patvirtina kardinaliai skirtingą nekilnojamojo turto rinkos vertę. Taip pat pareiškėjai nurodo, jog antstolis, remiantis Lietuvos Respublikos CPK 681 str., akivaizdžiai ignoravo esmines ekspertizės akto klaidas ir aplinkybes dėl turto vertę pagrindžiančių įrodymų skirtingumo ir nepasinaudojo savo teise bei atitinkamai nevykdė įstatyminės pareigos pašalinti objektyviai kilusias abejones dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, t. y. nepaskyrė pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės. Visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti antstolio veiksmai pažeidžia esminę teisėto vykdymo proceso sąlygą – tinkamą turto įkainojimą, dėl ko yra pagrindas konstatuoti antstolio veiksmų nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Suinteresuotas asmuo AB DnB bankas atsiliepimu į pareikštus skundus nurodė, jog pareiškėjai skunduose iš esmės kvestionuoja antstolio veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto vertės įvertinimu, teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. kvestionuoja antstolio 2015-07-22 patvarkymą, todėl akivaizdu, jog, remiantis Lietuvos Respublikos CPK 512 str., pareiškėjai yra praleidę nustatytus skundo padavimo naikinamuosius terminus. Be to, pareiškėjų argumentai dėl netinkamai nustatytos nekilnojamojo turto kainos yra nepagrįsti, kadangi antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Turto vertintojo pateikta turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta laikantis teisės aktų, nebuvo ir nėra nuginčyta teisme, todėl teigti, kad ekspertize negalima remtis ar, kad ekspertize kaina nustatyta netinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie galimą kitokią, nei nustatyta ekspertizės metu, turto rinkos kainą, ar motyvų, leidžiančių suabejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte, todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo skirti naują ekspertizę turto, kurio kaina buvo nustatyta ekspertizės būdu. Pareikėjo pateikiama UAB „REACON" įvertinimo ataskaitos Nr. RE13-009 ir Nr. RE13-008 vertintinos kritiškai, nes pastarosios atliktos pareiškėjo užsakymu, todėl negali būti vertinamos nepriklausomomis. Aplinkybės, kad nėra pateikta jokių įrodymų apie kitokią turto vertę, esant atliktai ekspertizei, antstoliui nesudarė pagrindo abejoti dėl UAB „OBER-HAUS" nustatytos kainos, todėl neegzistuoja pagrindai skirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjas V. B. per antstolio nustatytą terminą nurodytos sumos už ekspertizę nesumokėjo, o pateiktu skundu prašo skirti pakartotinę ekspertizę, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Skundai grindžiami iš esmės argumentu, kad turto kaina yra mažesnė, nei antstolio nustatyta, t. y. apeliantai siekia, kad turtas būtų įkainotas mažesne kaina, kas pažeistų ne tik išieškotojo, bet ir pačių skolininkų interesus. Atmestinas pareiškėjų argumentas dėl turto pardavimo komplekse negalimumo, kadangi antstolis, kuris vadovauja vykdymo procesui, turi teisę spręsti, kokiu būdu organizuoti turto pardavimą iš varžytynių, be to, abu nekilnojamieji daiktai yra tuo pačiu adresu, o skolos suma skundžiamų antstolio veiksmų dienai yra apie 3,5 mln. Eur, kas reiškia, jog skolai padengti yra būtina parduoti visą turtą, kuris įvertintas 1 230 000 EUR suma. Prašo atmesti pareiškėjų skundus.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Kadangi tiek V. B., tiek Z. M. pateikti skundai yra tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, jų suinteresuotumas sutampa, reikalavimai tapatūs, 2016-03-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi sujungus civilines bylas pagal pateiktus pareiškėjų skundus, jie nagrinėtini kartu.

Pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Byloje nustatyta, kad antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje yra vykdomos Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartys Nr. 02201005927-L/2010-07-12, Nr. 02201005929-L/2010-07-12, Nr. 02201005928-L/2010-07-12, Nr. 02201006125-L/2010-07-14 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo AB DNB bankas, į. k. 112029270, naudai, priverstinai iš varžytynių parduodant V. B. ir Z. M. turtą, t. y.: prekybos patalpas, pat. 13-2, 13-3, 13-17, 7-1 iki 7-5, bendras plotas 288.17 kv. m, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); parduotuvę, buvęs 2C2p, bendras plotas 1170.50 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo įkainojo prekybos patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 810000,00 Eur suma, pastatą –parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 420000,00 Eur suma. 2015-08-04 gavus V. B. prieštaravimus dėl turto įkainojimo byloje Nr. 0070/10/02269, antstolis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 682 str. nuostatomis, 2015-08-06 priėmė patvarkymą skirti papildomą ekspertizę, įpareigojant V. B. sumokėti 700,00 Eur piniginės lėšas, skirtas ekspertizės atlikimui, per 15 dienų į antstolio depozitinę sąskaitą; atlikus papildomą turto ekspertizę ir pasikeitus turto vertei, priimti naują patvarkymą dėl turto įkainojimo. Tačiau V. B. 700,00 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą neįnešė. 2015-08-28 gavus V. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0070/10/02269, 0070/10/02270, 0070/10/02271, 0070/10/02272, prašant panaikinti antstolio 2015-08-13 patvarkymą „ Dėl skolininko V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) skundo „dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0070/10/02269, 0070/10/02270, 0070/10/02271, 0070/10/02272; bei panaikinti 2015-07-21 patvarkymą „Dėl areštuoto turto įkainojimo" šiose bylose Nr. 0070/10/02269, 0070/10/02270, 0070/10/02271, 0070/10/02272, antstolis 2015-09-04 patvarkymu nurodė skirti papildomą ekspertizę, įpareigojant V. B. sumokėti 700,00 Eur piniginės lėšas, skirtas ekspertizės atlikimui, per 10 dienų į antstolio depozitinę sąskaitą; atlikus papildomą turto ekspertizę ir pasikeitus turto vertei, priimti naują patvarkymą dėl turto įkainojimo. Iki 2015-10-16 V. B. a. k. (duomenys neskelbtini), neįmokėjo 700,00 Eur piniginių lėšų, būtinų už ekspertizės atlikimą, į antstolio depozitinę sąskaitą.

Išanalizavus pareiškėjų pateiktų skundų turinį, nustatyta, kad pareiškėjai, prašydami pripažinti antstolio Raimundo Stanislausko sprendimą vykdomosiose bylose Nr. 0070/10/02269; 0070/10/02270; 0070/10/02271; 0070/10/02272 vykdyti nekilnojamojo turto: (i) prekybos patalpų, kurių (duomenys neskelbtini), (ii) pastato -parduotuvės, kurios (duomenys neskelbtini), varžytynes, įkainojus turtą bendra 1230000,00 Eur verte, neteisėtu, iš esmės skundžiamo patvarkymo neteisėtumą grindžia argumentu dėl nekilnojamojo turto vertės įvertinimo, t. y. kelia klausimą dėl 2015-07-21 antstolio priimto patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo pagrįstumo.

Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.

Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, t.y. pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Kaip nustatyta iš vykdomųjų bylų medžiagos, turtas įvertintas remiantis 2015-04-09 ekspertizės aktu Nr. 14560 EKZ 2015 ASP KAUN. Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.). Antstolis, 2015-08-04 ir 2015-08-28 gavęs V. B. prieštaravimus dėl turto įkainojimo priėmė patvarkymus skirti papildomą ekspertizę, įpareigojant V. B. sumokėti 700,00 Eur piniginės lėšas, skirtas ekspertizės atlikimui, atitinkamai per 15 dienų ir 10 dienų terminus į antstolio depozitinę sąskaitą, o atlikus papildomą turto ekspertizę ir pasikeitus turto vertei, priimti naują patvarkymą dėl turto įkainojimo. Tačiau V. B. per antstolio nustatytus terminus neįmokėjo 700,00 Eur piniginių lėšų, būtinų už ekspertizės atlikimą, į antstolio depozitinę sąskaitą.

Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą skelbti varžytines pagal turto kainą, nustatytą remiantis 2015-04-09 ekspertizės aktu Nr. 14560 EKZ 2015 ASP KAUN, t. y. nesant atliktai pakartotinei ekspertizei, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę.

Teismas dar kartą pažymi, kad pareiškėjas V. B. 2015-08-06 patvarkymu ir 2015-09-04 patvarkymu buvo įpareigotas pervesti 700,00 Eur lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą papildomos ekspertizės atlikimui nustatant atitinkamai 15 ir 10 dienų terminus, tačiau minėtų lėšų nepervedė.

V. B. pateikiamos UAB „REACON" įvertinimo ataskaitos Nr. RE13-009 ir Nr. RE13-008 vertintinos kritiškai, nes pastarosios atliktos pareiškėjo užsakymu, todėl negali būti vertinamos nepriklausomomis. Vertinimo užsakovas yra pareiškėjas (skolininkas) - suinteresuotas byloje asmuo, o pati įvertinimo ataskaita nelaikytina ekspertize, nes specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, nepaisant išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikomas ekspertize, o jos rezultatus įforminantis dokumentas - eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme (CPK 682 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-248-345/2011). Be to, atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad UAB „REACON" įvertinimo ataskaitomis Nr. RE13-009 ir Nr. RE13-008 turto vertės nustatytos 2013-05-07 datai, tuo tarpu 2015-04-09 ekspertizės aktu Nr. 14560 EKZ 2015 ASP KAUN turto rinko vertė buvo nustatyta 2015-04-09 datai, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo UAB „REACON“ atliktos turto įvertinimo ataskaitos. UAB „REACON“ vertintojas, atlikdamas darbą, vadovavosi užsakovo pateikta informacija, jo paaiškinimais, vertinamo sklypo matavimo plano ir inventorinės bylos kopijomis, VĮ Registrų centro duomenimis ir kt., t. y. įvertino nekilnojamąjį turtą atsižvelgdamas į masinį vertinimą, ne individualizuotą. Todėl antstolis pagrįstai pareiškėjo pateiktą ataskaitą vertino tik kartu su kitais vykdomojoje byloje esančių įrodymų kontekste ir 2015-08-06 bei 2015-09-04 patvarkymais nutarė skirti papildomą ekspertizę, įpareigojant V. B. sumokėti 700,00 Eur piniginės lėšas, skirtas ekspertizės atlikimui, atitinkamai per 15 dienų ir 10 dienų terminus į antstolio depozitinę sąskaitą, o atlikus papildomą turto ekspertizę ir pasikeitus turto vertei, priimti naują patvarkymą dėl turto įkainojimo, t. y. antstolis 2015-08-06 bei 2015-09-04 patvarkymus dėl papildomos ekspertizės skyrimo priėmė vadovaujantis CPK 682 str. 2 d. pagrindu.

Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos, t. y. paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., 682 str. 3 d.). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Kadangi UAB „REACON" įvertinimo ataskaitos Nr. RE13-009 ir Nr. RE13-008 nėra eksperto išvada ir negali būti vertinamos kaip ekspertizės aktas, darytina išvada, kad UAB „REACON“ turto ataskaita, kurioje turto vertė nustatyta prieš beveik dvejus metus iki 2015-04-09 ekspertizės akto Nr. 14560 EKZ 2015 ASP KAUN atlikimo, nėra pakankamas įrodymas pripažinti, jog antstoliui turėjo kilti abejonių dėl turto vertės, dėl ko jis turėjo skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę CPK 682 str. 3 d. pagrindu. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog 2015-04-09 ekspertizės aktas Nr. 14560 EKZ 2015 ASP KAUN yra išsamus, jame nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, duoti pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados, turto ekspertizė buvo atlikta ekspertui apžiūrėjus konkretų vertinamą nekilnojamąjį turtą, ekspertas, atlikdamas ekspertizę, atsižvelgė į konkretaus vertinamo objekto individualias savybes, ypatumus ir privalumus, lemiančius šio konkretaus objekto vertę, antstolis pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti eksperto nustatyta ginčo objekto rinkos verte ir nustatyta kaina. Kitų įrodymų, kurie leistų antstoliui suabejoti nekilnojamojo turto verte, pareiškėjai nepateikė (CPK 178 str.). Tokiu būdu byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolis turėjo suabejoti UAB „OBER-HAUS“ nustatyta turto verte.

Darytina išvada, jog antstolis maksimaliai siekė apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, siekė išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, kadangi, siekdamas išvengti ginčų ir kuo greičiau įvykdyti sprendimą, objektyviam turto vertės nustatymui 2014-02-18 patvarkymu skyrė ekspertizę. V. B. per antstolio nustatytus terminus neįmokėjus lėšų išlaidoms papildomai ekspertizei atlikti dėl skolininkų pateiktų prieštaravimų (CPK 682 str. 2 d.), antstolis, neturėdamas pagrindo abejoti 2015-04-09 ekspertizės išvada, teisėtai ir pagrįstai surašė tiek 2015-07-21 pranešimą dėl areštuoto turto įkainojimo, tiek 2016-01-26 pranešimą dėl varžytinėse parduodamo turto, kadangi pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimas užvilkintų išieškojimo procesą, dėl ko nepagrįstai būtų pažeisti išieškotojo interesai.

Nagrinėjant antstolio sprendimo du nekilnojamojo turto vienetus pardavinėti komplekse teisėtumo klausimą, atkreiptinas dėmesys į CPK 695 str. 1 d. reglamentuotą išieškotojo teisę pasirinkti turto realizavimo būdą. Jeigu turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. Išieškotojui AB DnB bankas išreiškus prašymą nekilnojamąjį turtą pardavinėti komplekse tikslu gauti kuo maksimalesnę kainą, antstolis neturėjo teisės nustatyti kitokį turto realizavimo būdą (CPK 695 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad vykdymo proceso šalys (tiek skolininkas, tiek išieškotojas) turi būti suinteresuotos, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais, todėl pareiškėjų skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 513 str., teismas,

nutaria:

pareiškėjų V. B. ir Z. M. skundus atmesti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.