- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 2-953-918/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20289-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- AB DnB bankui, Z. M.
- Advokatai
- Aris Damušis
- Kategorijos
- 2.3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams AB DnB bankui ir Z. M. dėl hipotekos sandorių modifikavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma modifikuoti hipotekos lakštą Nr. 02120050010574, kuris sudarytas pagal 2005-09-07 kreditavimo sutartį tarp ieškovo ir AB DNB banko, ir hipotekos lakštą Nr. 02120070009807, kuris sudarytas pagal 2007-06-21 kreditavimo sutartį tarp Z. M. ir AB DNB banko, nustatant, kad pagal abu hipotekos lakštus pirma eile būtų parduodamas ieškovui ir atsakovei Z. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o antra eile – ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas - prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Ieškinyje (I t. 3-7 b. l.) ir dublike (II t. 150-154 b. l.) nurodė, kad ieškovas V. B. su atsakovu AB DnB banku 2005-09-06 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 8356, kurios pagrindu buvo suteiktas 868860 EUR (3000000 Lt) dydžio kreditas komercinei veiklai vykdyti. Atsakovė Z. M. su atsakovu AB DnB banku 2007-06-21 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-390, kurios pagrindu buvo suteiktas 868860 EUR (3000000 Lt) dydžio kreditas vartojimo reikmėms. Prievolių pagal nurodytas kreditavimo sutartis užtikrinimui įkeistos patalpos-prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios priklauso ieškovui, pastatas-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių 2/3 dalys priklauso ieškovui, o 1/3 dalis priklauso atsakovei Z. M. (anksčiau ši turto dalis priklausė B. J.), nuomos teisė į dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Laisvės (duomenys neskelbtini), t. y. nuomos teisė į tą nurodyto žemės sklypo dalį, kuri reikalinga įkeistų patalpų tinkamam naudojimui užtikrinti. Vykdant kreditavimo sutartį Nr. 8356, 2005-09-07 buvo sudarytas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos lakštu 02120050010574, kurio pagrindu banko naudai buvo įkeistas nurodytas turtas (bendra hipotekos lakštu įkeisto turto rinkos vertė įkeitimo metu siekė 13787000 Lt (3992991,19 EUR)), nustatant, kad varžytynėse pirma eile parduodamas turtas priklausantis V. B., antra eile parduodamas turtas, priklausantis Z. M.. Vykdant kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-390, 2007-06-21 sudarytas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos lakštu Nr. 02120070009807, kurio pagrindu banko naudai buvo įkeistas nurodytas turtas (bendra hipotekos lakštu įkeisto turto rinkos vertė įkeitimo metu siekė 16600000 Lt (4807692,30 EUR), nustatant, kad varžytynėse pirma eile parduodamas turtas priklausantis Z. M., antra eile parduodamas turtas, priklausantis V. B.. Hipotekos lakštuose nustatyta priešinga daiktų pardavimo varžytynėse eilė, nėra įvertinta tai, jog vienas iš įkeistų objektų ieškovui ir atsakovei Z. M. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (2/3 dalys ir 1/3 dalis), todėl šis objektas turi būti pardavinėjamas dalimis, o ne kaip vienas daiktas. Hipotekos lakštuose nėra aptarta, kuriuo iš šių lakštų vadovautis ir kokią eilę nustatyti vykdant turto realizavimą. Įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas yra privalomas bendrosios hipotekos elementas, bendrosios hipotekos atveju kreditoriui nesuteikta teisė išieškojimo eilę nustatyti vienašališkai ir nustatyti, kokia skolos dalis iš kurio savininko turto turi būti padengta, nes, galėtų būti pažeisti įkaito davėjų interesai, proporcingumo ir hipotekos santykių subjektų lygiateisiškumo principai, būtų sunku pasiekti bendrą visų daiktų savininkų susitarimą. Hipotekos lakštais padarytas CK 4.183 str. 3 d. reikalavimų pažeidimas, CK 4.183 str. 3 d. reikalavimas nebuvo tinkamai įvykdytas, nes buvo nustatyta viena kitą paneigianti realizavimo eilė. Įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė turėtų būti nustatoma remiantis bendraisiais civilinių teisinių santykių reglamentavimo principais bei šalių valia, kurią atskleidžia faktiniai šalių santykiai. Vėlesniame hipotekos lakšte, kuriame nustatyta, jog pirmąja eile realizuojamas atsakovės Z. M. turtas, o antrąja ieškovo turtas, šalių pozicijos išreiškimas laiko atžvilgiu patvirtina tai, jog būtent tokia buvo šalių valia dėl turto realizavimo eilės nustatymo. Tenkinus ieškinį, būtų eliminuota ir problema, susijusi su įkeisto turto pardavinėjimu dalimis. Nurodytos varžytynių eilės nustatymas atitiks ir šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principus, bus užtikrintas teisėtumo reikalavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Nenustačius varžytynių eilės, bankas įgytų galimybę piktnaudžiauti savo turima padėtimi, vienašališkai modeliuoti situaciją ir, vadovaujantis prieštaringomis ir viena kitą paneigiančiomis daiktų realizavimo tvarkomis, įkeistą turtą parduoti prieš turto savininkų valią. Bankui būtų sudarytos galimybės nesąžiningai pasinaudoti tinkamu CK 4.183 str. 3 d. reikalavimų neįvykdymu. Bankas yra kreditavimo srities profesionalas, kuris turėjo užtikrinti, jog nebūtų jokių prieštaravimų, neatitikimų ir teisės aktų pažeidimų. Tokios reikalaujamos varžytynių eilės nustatymas nepažeistų banko interesų, nes visas tiek abiem hipotekos lakštais įkeistas nekilnojamas turtas ir toliau išliktų įkeisti banko naudai, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nebus panaikintos ar apribotos ir bankas jų pagrindu ir toliau galės patenkinti savo reikalavimus. Prioritetas nustatant varžytynių eilę turėtų būti teikiamas įkeistų daiktų savininkų valiai, o ne banko valiai, nes patiems įkeistų daiktų savininkams yra aktualiau, kokia eile bus vykdomos varžytynės. Bankui svarbus yra pats turto įkeitimo faktas, o ne konkreti turto pardavimo iš varžytynių eilė, nes iš varžytynių bus parduotas arba visas turtas arba tiek turto, kiek reikia įsipareigojimams įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, dėl to paties dalyko, šie sandoriai aiškintini kartu, vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius jos šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po jos sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad hipotekos lakštais buvo įkeistas tas pats nekilnojamasis turtas, o hipotekos sandorių šalys yra taip pat tos pačios, patvirtina, jog šie sandoriai yra tarpusavyje susiję. Šalys, sudarydamos hipotekos lakštus nustatė prieštaraujantį teisinį reguliavimą. Tos pačios šalys, būdamos tų pačių teisinių santykių subjektais, negalėjo sukurti sutartinio teisinio reguliavimo priešpriešos. Net jeigu šie santykiai ir yra savarankiški, jie negali vienas kitam prieštarauti ar vienas kitą paneigti. Nustatyta viena kitą paneigianti realizavimo eilė, o tai reiškia, jog tikroji realizavimo eilė nebuvo nustatyta. Hipotekos lakštais užprogramuota problema yra esminė ir sąlygoja ne tik vidinių prieštaravimų ir nesutarimų tarp įkaito davėjų kilimą, tačiau ir tai, jog yra pažeidžiami imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, o šie pažeidimai turi būti pašalinami. Esant imperatyvių CK nuostatų pažeidimui, hipotekos sandorių sąlygos privalo būti pakeistos. Šį sutarties pakeitimą/koregavimą taip pat numato ir sutarčių laisvės principas, pagal kurį šalys gali ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog vienas iš sutarties išsaugojimų būdų yra sutarties pakeitimas, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos CK 6.223 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015). Banko interesai, nustačius šiuo ieškiniu prašomą turto pardavimo iš varžytynių eilę, nebus pažeisti, o kaip tik bus sudarytos sąlygos užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, o tuo pačiu ir teisėtumą. CK 1.138 str. 5 p. nustatyta, jog vienas iš galimų teisių gynimo būdų yra būtent teisinio santykio modifikavimas, to pareikštu ieškiniu ir yra reikalaujama. Banko įvardinamos nutartys (2010-07-14 nutartis Nr. 02201006125-L ir 2010-07-12 nutartis Nr. 02201005929-L) priimtos hipotekos teisėjo, kurio pagrindinė funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių buvo patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010; 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; kt.). Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų, reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar jam priklauso atlikti atitinkamą procedūrą, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau ne ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjo priimtos nutartys nekliudo, kilus ginčui dėl teisės, reikšti ieškinį, nes šių nutarčių priėmimo metu toks ginčas nebuvo sprendžiamas. Vilniaus apygardos teismas 2011-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1397-464/2011 yra pažymėjęs, jog subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. principai (CK 1.2 str.) lemia ir tai, kad hipotekos instituto specifika, pasireiškianti formaliųjų procedūrų dominavimu, negali būti naudojama neteisėtumui ir neteisingumui civiliniuose santykiuose tvirtinti. Hipotekos lakštais įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilės turėtų būti nustatomos remiantis bendraisiais civilinių teisinių santykių reglamentavimo principais bei šalių valia, kurią atskleidžia faktiniai šalių santykiai. Banko nurodoma CK 4.195 str. 3 d. norma hipotekos lakštų sudarymo metu negaliojo, sudarant hipotekos lakštus, šalys nesivadovavo dabar įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Faktinė vykdomosios bylos eiga patvirtina tai, jog toks daiktų dalių išskyrimas nėra daromas, o turtas realizuojamas visas iš karto. Turto vertė sandorių sudarymo momentu gerokai viršijo kreditavimo sutartimis prisiimtų piniginių prievolių dydį. Šalys, sudarydamos tiek kreditavimo sutartis, tiek įkeičiant nekilnojamąjį turtą hipotekos lakštais numatė, bei parinko tokį turtą, kurio vertės optimaliai pakaktų galimai skolai padengti. Pirmųjų paskelbtų varžytynių skelbime yra nurodyta, jog pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra 984000 EUR, tačiau nėra galima prognozuoti už kokią pinigų sumą bus parduodamas įkeistas turtas. Vadovaujantis esamomis varžytynių eilėmis, varžytynių metu parduotas įkeistas nekilnojamasis turtas būtų parduodamas prieš savininkų valią, t.y. turto savininkams nesutinkant su nurodytomis varžytynių eilėmis. Ieškinys yra pareikštas visu mėnesiu vėliau po 2015-09-02 priimtos nutarties, t.y. 2015-10-12. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų vertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise. Laikantis banko pozicijos, teise piktnaudžiaujama nebūtų tik tuo atveju, jeigu ieškovas iš viso nesikreiptų į teismą ir sutiktų su visais banko atliekamais veiksmais.
Į teismo posėdį ieškovas neatvyko. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą palaikė, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DnB bankas atsiliepimu (I t. 124-128 b. l.) ir tripliku (II t. 3-8 b. l.) su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ir skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo reikalauti modifikuoti, t. y. tarpusavyje suderinti, du tarpusavyje tiesiogiai nesusijusius sandorius, įformintus hipotekos lakštais — 2005-09-07 sudarytą hipotekos lakštą Nr. 02120050010574 ir 2007-06-21 sudarytą hipotekos lakštą Nr. 02120070009807, t. y. nustatyti, kad abiem hipotekos sandoriais įkeistas turtas būtų parduotas iš varžytynių ta pačia ieškovo siūloma tvarka. 2005-09-07 hipotekos lakštu ieškovo ir atsakovės Z. M. turtas įkeistas už ieškovo prievoles pagal 2005-09-06 kreditavimo sutartį Nr. 8356, o 2007-06-21 hipotekos lakštu - ieškovo ir atsakovės Z. M. turtas įkeistas už atsakovės Z. M. prievoles pagal 2007-06-21 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-390. Tiek 2005 m. kreditavimo sutarties ir hipotekos lakšto, tiek 2007 m. kreditavimo sutarties ir hipotekos lakšto pagrindu susiklostė visiškai savarankiški sutartiniai teisiniai santykiai. Bankas įgijo teisę nukreipti skolos išieškojimą į 2005 m. hipotekos lakštu įkeistą turtą, kai ieškovas netinkamai vykdė 2005 m. kreditavimo sutartį, o teisę nukreipti išieškojimą į 2007 m. hipotekos lakštu įkeistą turtą - kai atsakovė Z. M. netinkamai vykdė prievoles pagal 2007 m. kreditavimo sutartį (CK 4.192 str.). Ieškinio reikalavimas išspręsti hipotekos lakštų tarpusavio santykį, t. y. suvienodinti už skirtingas prievoles įkeisto turto pardavimo tvarką, yra niekuo nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Ieškinyje neįrodytas joks teisinis pagrindas modifikuoti, t. y. pakeisti, hipotekos sandorių sąlygas dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos. Reiškiant reikalavimą modifikuoti hipotekos sandorį (hipotekos lakštą), turi būti įrodyti bendrieji Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti sandorio (sutarties) pakeitimo pagrindai. CK 6.189 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.223 str. 1 d. reglamentuota, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Remiantis CK 6.223 str. 2 d., vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: (1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; (2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Ieškinyje visiškai neįrodinėjamos aplinkybės, kurios sudarytų bent vieną iš CK nustatytų išimtinių pagrindų pakeisti sandorius teismo sprendimu. Hipotekos lakštai nebegali būti keičiami, nes jau yra priimtos įsiteisėjusios teismo nutartys dėl išieškojimo iš šiais lakštais įkeisto turto. Ieškovas reiškia reikalavimą modifikuoti 2005 m. ir 2007 m. sudarytus hipotekos lakštus, kai dar 2010 m. buvo priimtos įsiteisėjusios Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010-07-14 nutartis Nr. 02201006125-L ir 2010-07-12 nutartis Nr. 02201005929-L dėl hipotekos lakštais įkeisto turto pardavimo šiuose hipotekos lakštuose nustatytu eiliškumu. Esant įsiteisėjusioms teismo nutartims dėl hipotekos lakštais įkeisto turto pardavimo, ieškovas neturi procesinės teisės reikšti reikalavimo dėl hipotekos lakštų pakeitimo, nes tokiu būdu yra kvestionuojami įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatyti prejudiciniai faktai ir keliama grėsmė teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Ieškiniu prašomas nustatyti įkeisto turto pardavimo eiliškumas prieštarauja CK 4.195 str. 3 d. nuostatoms. Abiejuose hipotekos lakštuose tokia turto pardavimo tvarka atitinka CK 4.195 str. 3 d., t. y. už ieškovo prievoles pagal 2005 m. kreditavimo sutartį hipotekos lakštu įkeisto turto pardavimo tvarka nustatyta tokia, kad pirmiausiai parduodamas skolininko ieškovo turtas, o po to atsakovės Z. M. turtas, o už atsakovės Z. M. prievoles pagal 2007 m. kreditavimo sutartį hipotekos lakštu įkeisto turto pardavimo tvarka nustatyta tokia, kad pirmiausiai parduodamas skolininkės atsakovės Z. M. turtas, o po to ieškovo turtas. Kadangi dalis abiem lakštais įkeistas turtas - parduotuvė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), - bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei Z. M., tarp bylos šalių nėra ginčo, kad šis turtas (t. y. abi jo dalys, priklausančios skirtingiems savininkams) turi būti parduodamos kartu ir tokiu būdu vykdymo procese šis turtas ir yra pardavinėjamas. Ieškovas akivaizdžiai dirbtinai ieško preteksto (neva galinčių kilti ginčų dėl šio pastato pardavimo dalimis) šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimams pagrįsti. Šioje byloje ieškovo reiškiamo ieškinio reikalavimai negali sukelti jokių realių materialinių padarinių ir neturi jokios prasmės, kadangi net ir viso hipotekos lakštais įkeisto turto vertės neužtenka skolų pagal 2005 m. ir 2007 m. kreditavimo sutartis ieškojimui. Antstolio patvarkyme dėl areštuoto turto įkainojimo nustatyta, kad viso hipotekos lakštais įkeisto turto rinkos vertė yra 1230000 EUR, varžytynėse pradinė jo pardavimo kaina bus nustatyta 984000 EUR, ieškovo ir atsakovės Z. M. skolos, kurių įvykdymo užtikrinimui minėtas turtas yra įkeistas, bendrai sudaro 2106287,50 EUR ir nuo šios sumos nuo 2010 m. liepos mėn. yra skaičiuojamos 5 proc. metinės procesinės palūkanos. Šioje byloje pareikštu ieškiniu jokios ieškovo teisės negali būti apgintos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Tai, kad viso hipotekos lakštais įkeisto turto vertės neužtenka skolų pagal kreditavimo sutartis padengimui, ieškovo reikalaujamo turto pardavimo eiliškumo nustatymas pažeidžia banko, kaip hipotekos kreditoriaus interesus. Nuo 2010 m., kai buvo priimtos hipotekos teisėjo nutartys dėl 2000000 EUR viršijančių skolų pagal kreditavimo sutartis išieškojimo iš minėtais hipotekos lakštais įkeisto turto, dėl nuolatinių ieškovo skundų vykdymo procese turto pardavimas nuolatos stabdomas. Nuo 2010 m. bankas patiria didelius nuostolius neatgaudamas skolos ir visos skolos išieškojimo procedūros dar labiau užsivilkintų, jei būtų tenkintas ieškovo ieškinys ir nesant jokio pagrindo pakeistas už skirtingas prievoles įkeisto turto pardavimo eiliškumas. Hipotekos lakštais ieškovo ir atsakovės Z. M. nekilnojamasis turtas yra įkeistas už skirtingas prievoles. Kreditavimo sutartys yra du savarankiški kreditavimo sandoriai, sudaryti tarp banko ir skirtingų kredito gavėjų; šių kreditavimo sandorių tarpusavio sąsajų byloje neįrodinėja ir ieškovas. Nors šių savarankiškų kreditavimo sandorių įvykdymui užtikrinti įkeistas tas pats ieškovui ir atsakovei Z. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau šie sandoriai netampa tarpusavyje susijusiais ir neatsiranda pagrindas derinti įkeisto turto pardavimo eiliškumą. Hipotekos sutartis yra akcesoriška, t. y. priklausoma nuo pagrindinės prievolės, sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo - neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto (CK 4.170 str.). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 str.). Teisės aktai nedraudžia to paties turto įkeisti už skirtingas prievoles (jei su tuo sutinka pirminis hipotekos kreditorius) ir jokiu būdu nenustato pareigos derinti už skirtingas prievoles įkeisto turto pardavimo tvarkos. CK 4.183 str. 3 d. reglamentuota, jog bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė, tačiau nėra įpareigojimo derinti už skirtingas prievoles įkeičiamo to paties turto pardavimo varžytynėse eilės, vykdant išieškojimus pagal kelis savarankiškus sandorius. CK 4.195 str. 3 d. nustato, kad už skirtingas prievoles įkeistas tas pats turtas, vykdant priverstinį skolų išieškojimą pagal šias skirtingas prievoles, iš varžytynių gali būti (ar net privalo būti) pardavinėjamas skirtinga tvarka. CK 4.183 str. 3 d. nuostatos negali būti pagrindu tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl skirtingų savarankiškų įkeitimo sandorių (hipotekos lakštų) sąlygų modifikavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015-02-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015 yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teisme jau yra pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iš kurio ieškovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį. Šiomis savo teisėmis atsakovas turi naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis), ir nenaudoti jų kaip priemonės procesui užvilkinti ar jau išnagrinėtai bylai peržiūrėti. Nors pagal civilinio proceso dispozityvumo principą pasirinkti gynybos būdą yra atsakovo teisė, tačiau jį rinkdamasis atsakovas turi įvertinti tai, kad sandorio nuginčijimas gali lemti ir ginčo dėl prievolių vykdymo baigtį, todėl jis turi siekti, jog reikalavimas dėl sandorio galiojimo būtų sprendžiamas anksčiau už ginčą dėl prievolių arba kartu su juo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ginamos pažeistos ieškovo teisės, be kita ko, reiškia ir tai, kad ieškovas turi ginamas materialines teises ir kad atsakovas jas pažeidė. Vadinasi, teismo sprendimas dėl pažeistų teisių gynimo įtvirtina prejudicinius faktus dėl šių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo. Reikšti reikalavimus dėl įkeisto turto pardavimo eilės keitimo ieškovas galėjo tik iki tol, kol nebuvo priimtos hipotekos teisėjo nutartys dėl minėtais lakštais įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Nors hipotekos lakštų sudarymo metu CK 4.195 str. 3 d. nuostata negaliojo, tačiau šiuo metu ji yra galiojanti ir į ją privaloma atsižvelgti. Teismo sprendimu negali būti pakeistos hipotekos sandorių sąlygos tokiu būdu, kad jos taptų prieštaraujančiomis šiuo metu galiojančiam imperatyviam teisiniam reglamentavimui, nes tai pažeistų bendruosius protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.). Neaktualu, kokia buvo ginčo hipotekos lakštais įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė šių įkeitimo sandorių sudarymo metu, t. y. dar 2005 m. ir 2007 m. Šiame ginče yra aktuali tik šio turto rinkos vertė šiuo metu ir faktinės aplinkybės apie dar 2010 m. antstolio pradėtas vykdomąsias bylas dėl minėto įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Viso įkeisto turto rinkos vertės neužtenka skolų pagal kreditavimo sutartis padengimui, nors ieškovas teigia, kad šiai dienai nėra aišku, už kokią tikslią kainą įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Nerealu tikėtis, kad turtas, kurio rinkos vertė yra l230000 EUR, iš varžytynių gali būti parduotas už didesnę nei 2106287,50 EUR kainą, o juo labiau, kad ne visos gautos piniginės lėšos iš turto pardavimo bus pervestos hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimui, nes visų pirma bus apmokamos vykdymo išlaidos. Nuo 2010 m. bankas patiria didelius nuostolius neatgaudamas minėtos 2000000 EUR viršijančios skolos ir visos skolos išieškojimo procedūros dar labiau užsivilkintų, jei būtų tenkintas ieškovo ieškinys, t. y. nesant jokio pagrindo pakeistas už skirtingas prievoles įkeisto turto pardavimo eiliškumas. Šioje byloje ieškinys pareikštas ieškovui piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Vykdymo procesas antstolio kontoroje pagal įsiteisėjusias Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. nutartis pradėtas dar 2010 m. Vykdymo procese ieškovas ne kartą skundė antstolio veiksmus ir įvairiomis kitomis priemonėmis vilkina vykdymo veiksmus. Šis ieškinys teisme pareikštas iš karto po to, kai Kauno apylinkės teismo 2015-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22724-924/2015 pagal ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdymo veiksmus iš hipotekos lakštais įkeisto turto. Šioje byloje ieškinys pareikštas turint vienintelį tikslą - per laikinųjų apsaugos priemonių institutą stabdyti vykdymo veiksmus iš hipotekos lakštais įkeisto turto. CK 1.5 str. 1 d. nustato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai asmuo pradeda piktnaudžiauti savo turimomis teisėmis, įgyvendinti jas priešingai jų paskirčiai ar nesilaikant nustatytų principų, tokios teisės negali būti ginamos (CK 1.2 str. 2 d., CK 1.137 str. 3, 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004). Ieškovas 2015 m. pabaigoje reiškia ieškinį, kuriuo prašo modifikuoti dar 2005 m. ir 2007 m. sudarytus tarpusavyje tiesiogiai nesusijusius hipotekos sandorius, kai dar 2010 m. buvo priimtos įsiteisėjusios hipotekos teisėjo nutartys dėl priverstinio skolos išieškojimo iš šiais sandoriai įkeisto turto ir dar tais pačiais 2010 m. antstolio kontoroje pradėtos vykdomosios bylos ieškovas nuolatos teikia skundus vykdomosiose bylose ir įvairiais kitais būdais siekia apsunkinti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus iš hipotekos lakštais įkeisto turto, šioje byloje reiškiamas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jokių materialinių padarinių negali sukelti, todėl yra CPK 95 str. nurodytas pagrindas ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, t. y. nepagrįsto ieškinio reiškimą, siekiant vilkti skolos išieškojimą iš hipotekos lakštais įkeisto turto.
Atsakovo AB DnB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (II t. 59-60 b. l.). Nurodė, kad palaiko atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją dėl nesutikimo su ieškiniu bei baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Atsakovas taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant bylinėjimosi išlaidas už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties.
Atsakovė Z. M. atsiliepimo į bylą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovė Z. M. apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota teismo šaukimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad ieškovui V. B. nuosavybės teise priklauso prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I t. 29-31 b. l.) bei 2/3 dalys pastato - parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (I t. 32-36 b. l.). Atsakovei Z. M. asmeninės nuosavybės teise 2007-06-19 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo priklauso 1/3 dalis parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (I t. 32-36 b. l.), iki 2007-06-19 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ši turto dalis priklausė B. J. (I t. 40-43 b. l.).
Ieškovas V. B. su atsakovu AB DnB banku 2005-09-06 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 8356 (toliau – 2005 m. kreditavimo sutartis), kurios pagrindu buvo suteiktas 868860 EUR (3000000 Lt) dydžio kreditas komercinei veiklai vykdyti (I t. 11-19 b. l.). Šios kreditavimo sutarties užtikrinimui 2005-09-07 buvo sudarytas hipotekos sandoris, įformintas Hipotekos lakštu 02120050010574 (toliau – 2005 m. hipotekos lakštas), kurio pagrindu banko naudai buvo įkeistas turtas: prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pastatas - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (I t. 44-53 b. l.). 2005 m. hipotekos lakšto 10 punkte nustatyta, kad varžytynėse pirma eile parduodamas turtas, priklausantis V. B., antra eile parduodamas turtas, priklausantis B. J.. Bendra 2005 m. hipotekos lakštu įkeisto turto rinkos vertė įkeitimo metu siekė 13787000 Lt (3992991,19 EUR). 2007-08-16 ieškovas ir atsakovai pasirašė hipotekos lakšto priedą Nr. 1, kuriuo, be kita ko, pakeitė lakšto trečiąjį punktą, t. y. įrašė naujojo įkeisto daikto savininką – Z. M.. 2010-07-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 02201005929-L nutarta priverstinai išieškoti iš V. B. 3707723,77 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas ir parduoti iš varžytynių įkeistą turtą (I t. 63-64 b. l.).
Atsakovė Z. M. su atsakovu AB DnB banku 2007-06-21 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-390 (toliau – 2007 m. kreditavimo sutartis), kurios pagrindu buvo suteiktas 868860 EUR (3000000 Lt) dydžio kreditas vartojimo reikmėms (I t. 20-28 b. l.). Šios kreditavimo sutarties užtikrinimui 2007-06-21 sudarytas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos lakštu 02120070009807 (toliau – 2007 m. hipotekos lakštas), kurio pagrindu banko naudai buvo įkeistas turtas: prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pastatas - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (I t. 54-60 b. l.). 2007 m. hipotekos lakšto 5 punkte nustatyta, kad varžytynėse pirma eile parduodamas turtas, priklausantis Z. M., antra eile parduodamas turtas, priklausantis V. B.. Bendra Hipotekos lakštu įkeisto turto rinkos vertė įkeitimo metu siekė 16600000 Lt (4807692,30 EUR). 2010-07-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 02201006125-L nutarta priverstinai išieškoti iš Z. M. 1032456,47 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas ir parduoti iš varžytynių įkeistą turtą (I t. 61-62 b. l.).
Atsakovas AB DnB bankas vykdomuosius raštus tiek dėl skolos išieškojimo iš ieškovo V. B., tiek dėl skolos išieškojimo iš atsakovės Z. M. yra pateikęs vykdyti antstoliui 2010 m., įkeistas turtas iš varžytynių iki šiol neparduotas.
Ieškovas 2015-09-11 prašymu (I t. 65-67 b. l.) kreipėsi į atsakovus siūlydamas modifikuoti hipotekos sutartį, pakeičiant 2005 ir 2007 m. hipotekos lakštuose nustatytas įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiles ir nustatant, kad pagal abu lakštus pirmiausia išieškoma iš ieškovui ir atsakovei priklausančio turto, o antra eile iš ieškovui priklausančio įkeisto turto. Nei atsakovas AB DnB bankas, nei atsakovė Z. M. neišreiškė sutikimo keisti hipotekos sutartis ikiteismine tvarka.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Hipotekos teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Kadangi vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, kaip pirma minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose, taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje.
Ieškovas, reikalaudamas pakeisti hipotekos sutartis nurodo, kad sutartys turėtų būti keičiamos CK 6.223.str. 2 d. 2 p. numatytu pagrindu, kadangi, ieškovo įsitikinimu, hipotekos sutarties sąlygos dėl turto pardavimo iš varžytynių eilės nustatymo prieštarauja CK 4.183 str. 3 d.
Vertinant tiek 2005 m. hipotekos lakštą, tiek 2007 m. hipotekos lakštą, matyti, kad turtas įkeistas bendrąja hipoteka, kita vertus, turi būti taikomos ir svetimo turto hipotekos nuostatos. Bendroji hipoteka – tai keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą (CK 4.183 str. 1 d.). Bendrojoje hipotekoje dalyvauja įkaitų davėjų daugetas, sutartis dėl bendrosios hipotekos yra įkaito gavėjo ir įkaitų davėjų suderintos valios išraiška. Bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta ir hipotekos lakšte įregistruota sąlyga dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės (CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Nesant hipotekos šalių susitarimo dėl išieškojimo iš daiktų eilės, ją nustato teismas, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus. Nagrinėjamu atveju hipotekos lakštais hipotekos sandorio šalys susitarė dėl įkeičiamų daiktų pardavimo varžytynėse eilės. Pažymėtina, kad tiek 2005 m., tiek 2007 m. sudarant hipotekos lakštus, šalių susitarimas dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo šalims buvo aiškus ir ieškovą tenkino. Ieškovas, pasirašydamas hipotekos lakštus, savanoriškai apribojo kaip savininko daiktines teises disponuoti turimu nekilnojamuoju turtu. Vien tai, kad pradėjus išieškojimo procesą vieno iš skolininkų (t. y. ieškovo) pozicija dėl turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo pasikeitė, nesudaro pagrindo keisti sutarties sudarymo metu buvusią šalių valią. Aplinkybė, kad ieškovo dabartinė pozicija dėl turto pardavimo eiliškumo pasikeitė, negali būti pagrindu teigti, jog turto pardavimo iš varžytynių eiliškumas nenustatytas.
Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos ir įstatymo nuostatos, reglamentuojančios svetimo daikto hipoteką. CK 4.181 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas. CK 4.195 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Akivaizdu, kad būtent ieškovo prašomas nustatyti turto pardavimo iš varžytynių eiliškumas prieštarautų įstatyminiam reglamentavimui, kadangi išieškojimas pagal 2005 m. kreditavimo sutartį pirmiausia būtų nukreiptas ne į skolininkui priklausantį turtą, o apimtų ir išieškojimą iš kito asmens – t. y. Z. M. turto, ir tik paskui būtų nukreipiamas į pagrindiniam skolininkui priklausantį turtą. Analogiškai vertintina ir situacija dėl išieškojimo pagal 2007 m. kreditavimo sutartį. Vien tai, kad hipotekos lakštų sudarymo metu CK 4.195 str. 3 d. nuostata negaliojo, negali būti pagrindu į šią nuostatą neatsižvelgti sprendžiant klausimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Atvirkščiai, sutarties sąlygų pakeitimo klausimas sprendžiamas jau galiojant aptariamai nuostatai, ir būtent sutarties sąlygų keitimas neatsižvelgiant į galiojantį įstatyminį reguliavimą būtų neteisėtas ir nepagrįstas.
Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad 2005 m. kreditavimo sutartis ir 2007 m. kreditavimo sutartis būtų tarpusavyje susijusios, viena kitą pildytų ar keistų. Vien tai, kad šių abiejų sutarčių užtikrinimui įkeisti tie patys turto objektai neįrodo tiek 2005 m. kreditavimo sutarties ir 2007 m. kreditavimo sutarties, tiek nurodytų sutarčių užtikrinimui pasirašytų 2005 m. hipotekos lakšto ir 2007 m. hipotekos lakšto sąsajumo. Ieškovas nei procesiniais dokumentais, nei teismo posėdžio metu neįrodinėjo būtinybės susieti 2005 m. kreditavimo sutartį ir 2007 m. kreditavimo sutartį, o tik siekė susieti akcesoriškus sandorius – 2 hipotekos sutartis. Pagrindiniams sandoriams – t. y. kreditavimo sutartims užtikrinti jo šalys išreiškė vieningą valią, jog būtų įkeistas tiek ieškovo asmeninis, tiek ieškovo ir atsakovės Z. M. bendras turtas, taip pat aiškiai išreikšta valia ir dėl turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo pagal kiekvieną iš sandorių, t.y. kad išieškojimas pirmiausia būtų nukreipiamas į skolininko pagal kreditavimo sutartį turtą ir tik paskui į kitos asmens turtą.
Ieškovo keliami klausimai dėl to, kaip turi būti parduodamas ieškovui ir atsakovei bendrąja daline nuosavybe priklausantis turtas (dalimis ar visas iš karto) yra vykdymo proceso dalykas. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal hipotekos lakštus išieškojimas yra vykdomas, taigi vykdymo procese kylantys neaiškumai (jei tokie yra) turi būti sprendžiami vykdymo procese įstatyme numatyta tvarka. Pažymėtina, kad išieškojimą vykdančiam antstoliui neaiškumų dėl hipotekos lakštais įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo nekyla, duomenų apie tai, kad antstolis būtų kreipęsis dėl hipotekos teisėjo nutarčių išaiškinimo byloje nėra. LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovui teisė skųsti antstolio veiksmus yra žinoma, šia teise ieškovas itin aktyviai naudojasi.
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.
Vien tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, buvo nesąžiningas, todėl yra būtinybė taikyti CK 95 straipsnyje numatytas sankcijas. Nors teismas šioje byloje nenustatė, kad ieškovo teisės buvo pažeistos, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu tik siekdamas piktnaudžiauti ar reikšdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį. Teisės į teisminę gynybą principas užtikrina galimybę ginti ir tariamas teises, t.y. jei asmuo sąžiningai tiki, kad jo teisės yra pažeistos. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie nuneigtų įstatyme numatytą ieškovo sąžiningumo prezumpciją, t.y. kad ieškovas ieškinį reiškė ne siekdamas apginti tariamai pažeistas savo teises, o siekdamas pakenkti atsakovo interesams. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad teismas analogišką ar panašų ieškinį dėl prašomų pakeisti hipotekos sandorių būtų išnagrinėjęs. Pažymėtina, kad klausimas dėl baudos už galimą piktnaudžiavimą teikiant nuolatinius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skundžiant antstolio veiksmus spręstinas būtent vykdymo procese. Dėl nurodytų motyvų atsakovo prašymas dėl baudos atsakovui skyrimo atmestinas.
Atmetus ieškinį, iš atsakovo ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Pagal CPK 93 str. 2 d., 98 str., iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 2420 EUR teisinės pagalbos išlaidų (II t. 61-62 b.l.) bei 21 EUR atsakovo sumokėto žyminio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties. Iš viso iš ieškovo atsakovui priteistina 2441 EUR bylinėjimosi išlaidų
Teismas šioje byloje patyrė 9,52 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 92 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB DnB banko, į. k. 112029270, naudai 2441 EUR (du tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,52 EUR (devyni eurai penkiasdešimt du centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.