Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. ir Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 14 d. veika), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 180 MGL, t. y. 9 000 (devynių tūkstančių) Eur bauda;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 14 d. veika) – 50 MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda;

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2019 m. sausio 30 d. veika), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 180 MGL, t. y. 9 000 (devynių tūkstančių) Eur bauda;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 30 d. veika) – 50 MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda;

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2019 m. vasario 6 d. veika), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį –180 MGL, t. y. 9 000 (devynių tūkstančių) Eur bauda;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 m. vasario 6 d. veika) – 50 MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo) – 70 MGL, t. y. 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 – 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir Ž. S. paskirta subendrinta bausmė – 270 MGL, t. y. 13 500 (trylikos tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. S. nustatyta bausmė – 180 MGL, t. y. 9 000 (devynių tūkstančių) Eur dydžio bauda. Nustatyta paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu Ž. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos nustatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje padarymą ir baudžiamoji bylą dėl šios veikos padarymo Ž. S. nutraukta.

Skaitmeninė USB laikmena, kuri paimta 2020 m. vasario 24 d. kratos metu iš nuteistojo Ž. S. gyvenamosios vietos, palikta saugoti prie bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo Ž. S. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau neišvengė klaidų skiriant ir subendrinant bausmes. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį, apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skiriant griežtas bausmes už kontrabandos nusikaltimus, turint omenyje antraeilį šių nusikaltimų pobūdį ir nuteistojo siekį disponuoti narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, nagrinėjamoje situacijoje yra neteisingas ir priimtas iš esmės jo neargumentuojant. Taip pat pirmosios instancijos teismas klaidingai subendrino Ž. S. paskirtas bausmes ir netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, negalėjo pridėti tokių bausmės dalių, kurios yra mažesnės nei įstatyme nustatytas minimalus tos bausmės rūšies dydis.

10. Apeliaciniuose skunduose, neginčijami veikų kvalifikavimo, apimties bei Ž. S. kaltės klausimai, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismo sprendime pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl Ž. S. paskirtų bausmių

11. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu dėl per didelių baudų, paskirtų už atskirus jo įvykdytus nusikaltimus. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

12. Nuteistasis Ž. S. padarė tris sunkius, keturis nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Trim atvejais jis siuntėsi iš užsienio ir taip įgijo gana mažus narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekius savo reikmėms. Ž. S. anksčiau neteistas (t. 5, b. l. 12–14), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 4–11), yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą: 2016 m. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete yra įgijęs tarptautinio verslo bakalauro kvalifikacinį laipsnį (t. 5, b. l. 152), o 2021 m. sausio 25 d. baigė ISM Vadybos ir ekonomikos universitete magistratūros nuolatinių studijų inovacijų ir technologijų vadybos programos studijas (t. 5, b. l. 148), dirba (t. 4, b. l. 31–32; t. 5, b. l. 3), darbovietėje UAB „Gelsva“ ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 149–150, 151), nuolat kelia kvalifikaciją (t. 5, b. l. 156–164). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

13. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju paskyrus Ž. S. BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę būtų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, nes paskirtoji bausmė būtų per griežta ir neadekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, jų pavojingumo laipsniui bei iš esmės pasiektų tik vieną tikslą – nubaudimą. Taigi, apygardos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą Ž. S. paskyrė švelnesnės rūšies bausmes nei nustatyta sankcijoje – baudas, tačiau nustatydamas baudos dydžius už šiuos nusikaltimus nepagrįstai pervertino šių nusikaltimų pavojingumą lyginant jį su Ž. S. įvykdytais nusikaltimais, numatytais BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir atsižvelgdamas į iš esmės vien tik teigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, neturėjo pagrindo peržengti teismų praktikoje už tokius nusikaltimus dažnai skiriamos minimalios baudos ribos – 150 MGL dydžio baudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021, kuri be aptariamo bylos aspekto, nagrinėjamai bylai itin svarbi ir kitais apeliaciniuose skunduose keliamais klausimais ir kt.).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytos nuteistojo Ž. S. padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, rodo, kad apygardos teismas, parinkdamas Ž. S. bausmės dydį už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą kontrabandos nusikaltimą, kuris įstatyme, priešingai nei BK XXXVII skyriuje numatytos veikos (susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis) nėra diferencijuojamas pagal narkotinių medžiagų kiekį, pobūdį, įgijimo tikslus ir pan., netinkamai įvertino nuteistojo Ž. S. įvykdytų nusikaltimų pavojingumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki šiol nenustatyta, kad nuteistasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, kad padaryti kontrabandos nusikaltimai buvo antraeiliai, ir įvykdyti iš esmės tik dėl to, jog nuteistasis šio sprendimo 1 – 3 pastraipose nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas pirko internetu iš užsienyje, o ne Lietuvoje esančio asmens, pats jų per sieną negabeno, ir neturėjo tikslo jų platinti, bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad už BK 199 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą siekiant bausmės tikslų pakanka paskirti minimalią BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą, t. y., 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą. Taigi, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 199 straipsnio 4 dalį keistina (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

15. Apygardos teismo nuosprendis dėl bausmės nuteistajam Ž. S. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo) paskirtos bausmės yra teisingas, nes šiuo atveju, teismas paskirdamas šios nusikalstamos veikos sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, atitinkamai nustatydamas kiek didesnį nei minimalus jos dydis – 70 MGL dydžio baudą, skirtiną už nesunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), teisingai taikė ir tinkamai individualizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo Ž. S. atžvilgiu už šios nusikalstamos veikos padarymą bus pasiekti paskyrus kiek didesnę baudą nei įstatyme nustatytas jos minimumas. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis Ž. S. laikė kelių rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas, nurodytas šio sprendimo 4 pastraipoje, todėl atsižvelgiant į jų pobūdį ir kiekį, minimalios baudos paskyrimas, priešingai nei už veikas, nurodytas šio sprendimo 1 – 3 pastraipose, tokiu atveju nebūtų teisingas.

Dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo

17. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismų praktikoje dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto bausmių apėmimo taikymo pagrindo yra nurodyta, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose.

18. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, už nusikalstamas veikas padarytas, trimis atskirais atvejais, t. y. 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. vasario 6 d. internetu parsisiunčiant ir taip įgyjant narkotines bei psichotropines medžiagas iš Vokietijos (šio sprendimo 1 – 3 pastraipose, nurodytos veikos), taip pat pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą (šio sprendimo 4 pastraipoje nurodyta veika). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, atskiros Ž. S. nusikalstamos veikos, nurodytos šio sprendimo 1 – 3 pastraipose, sudaro idealią nusikaltimų sutaptį ir pagrįstai už šiuos atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu, nes kaip nustatyta kiekvienu atveju Ž. S. tyčia buvo nukreipta įgyti psichotropines ar narkotines medžiagas, o kiti jo veiksmai (šių medžiagų siuntimasis (įgijimas) iš kitos valstybės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną) buvo priemonė anksčiau nurodytam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios išvados neprieštarauja ir formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kai sutaptis pripažįstama ideali ir tuo atveju, jei kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą. Teismas šią idealią nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-477/2008, Nr. 2K-355/2009, Nr. 2K-P-78/2012 Nr. 2K-145-511/2019). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytas tikslus psichotropinių ir narkotinių medžiagų užsakymo laikas, tačiau nustatyta, kad pirmu atveju tai buvo padaryta ne vėliau nei 2018 m. gruodžio 14 d., kitu atveju ne vėliau nei 2019 m. sausio 30 d., trečiu atveju ne vėliau nei 2019 m. vasario 6 d., būtent nurodytomis datomis nuteistojo siųstos draudžiamos medžiagos buvo sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad praėjus tam tikram laiko tarpui nuteistasis užsisakydavo skirtingas draudžiamas priemones, taip pat nurodydavo skirtingus išgalvotus gavėjus ir jo duomenis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad visos trys šio sprendimo 1 – 3 pastraipose nurodytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, kad atskiri nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo jungiami bendro sumanymo, siekiant pagrindinio iš anksto susiformavusio visos nusikalstamos veikos tikslo. Tokių išvadų kontekste teisėjų kolegija neturi ir jokio pagrindo minėtų veikų vertinti kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, be to, veikų kvalifikavimo neginčija ir nuteistasis.

19. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 5 dalies 1 punktu, už kiekvieną atskirą narkotinių ir psichotropinių medžiagų parsisiuntimą (2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. vasario 6 d.) pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos dvi bausmės (150 ir 50 MGL baudos) pirmiausia subendrintinos apėmimo būdu, o po to šios už atskirus narkotinių medžiagų parsiuntimus trys subendrintos bausmės (kiekviena po 150 MGL) subendrintinos tarpusavyje sudėjimo būdu.

20. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas Ž. S. paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes prie griežtesnės bausmės, pridėjo dalį bausmės, kurios dydis buvo mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą minimalų jos dydį. Šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

21. BK 63 straipsnio 4 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), reglamentuojančioje bausmių bendrinimą iš dalies sudedant, nustatyta, jog, „kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.“ Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) už sunkų nusikaltimą skiriamas minimalus baudos dydis yra 150 MGL. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021).

22. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, subendrinant paskirtas bausmes – baudas, prie už vieną sunkų nusikaltimą paskirtos baudos gali būti pridedama už kitą sunkų nusikaltimą paskirtos baudos dalis, ne mažesnė kaip 150 MGL. Šiuo atveju turi būti subendrintos trys vienodos ir tuo pačiu minimalaus dydžio, t. y. 150 MGL baudos, todėl prie pirmosios bausmės gali būti pridėta tik tokio paties, t. y. 150 MGL dydžio baudos dalis (150+150+150=450). Tokiu atveju, nors pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, tačiau šiuo sprendimu iš dalies tenkinus nuteistojo apeliacinį skundą ir paskyrus minimalias bausmes – baudas, jos faktiškai yra sudedamos visa apimtimi, todėl taip bendrinant bausmes teismų praktikoje taikomas visiško bausmių sudėjimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021).

23. Subendrinus bausmes, paskirtas už šio nuosprendžio 1 – 3 pastraipose nurodytas nusikalstamas veikas, paskirta subendrinta bausmė, t. y. 450 MGL bauda, tarpusavyje turi būti subendrinta su bausme, paskirta už šio nuosprendžio 4 pastraipoje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. su 70 MGL bauda. Visgi šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (pirmoji yra sunkus nusikaltimas, antroji net ne apysunkis, o nesunkus nusikaltimas), todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kaip ir prašė prokuroras, šios bausmės subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 450 MGL dydžio baudą. Taigi, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

24. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė, kaip tai padarė ir pirmosios instancijos teismas, turi būti sumažinta vienu trečdaliu (450–150=300 MGL).

25. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kurį Ž. S. praleido laikinai sulaikytas – 2020 m. vasario 24 d. Nors jo sulaikymas ir netruko visą parą, pagal BK 65 ir 66 straipsnio nuostatas, tokia jo sulaikymo trukmė turi būti vertinama kaip viena sulaikymo para, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, todėl galutinė nuteistajam skirtina bausmė turi būti sumažinta dar 2 MGL, t. y. nuo 300 iki 298 MGL.

Dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

27. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę 180 MGL, t. y. 9 000 Eur bausmę Ž. S. įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nors ši teismo sprendimo dalis nebuvo skundžiama, šiuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu iš dalies patenkinus prokuroro apeliacinį skundą skirtina 298 MGL, t. y. 14 900 Eur bauda, yra ženkliai didesnė, nei ta kurią paskyrė apygardos teismas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apygardos teismo sprendimą nustatant ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą, peržiūri apygardos teismo sprendimą ir šioje dalyje.

28. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo gaunamos pajamos – darbo užmokestis sudaro apie 3801,66 Eur neatskaičius mokesčių (t. 6, b. l. 21–22). Taip pat matyti, kad nuteistasis turi įsipareigojimų finansų įstaigoms bei yra gavęs paskolą iš įmonės, kurioje dirba. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi nuteistajam skirtinos baudos dydį – 298 MGL (14 900 Eur), Ž. S. turtinę padėtį patvirtinančius duomenis, jo turimus finansinius įsipareigojimus ir pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą paskirtai baudai sumokėti, siekdama neužkrauti nuteistajam neproporcingai didelės naštos per trumpą laiką, įžvelgia pagrindą padidinti apygardos teismo nustatytą šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminą iki dvidešimt keturių mėnesių.

Dėl daiktinių įrodymų

29. Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo sprendimu dėl jo namuose per kratą paimtos USB laikmenos palikimo saugoti prie bylos ir prašo ją grąžinti, nes minėtoje laikmenoje yra išsaugota ir informacija, kuri nėra susijusi su baudžiamąja byla. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo prašymu sutinka ir neįžvelgia būtinybės saugoti prie bylos 2020 m. vasario 24 d. kratos metu iš nuteistojo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimtos USB laikmenos (t. 4, b. l. 15–19).

30. BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga; kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

31. Baudžiamojoje byloje Muitinės informacinių sistemų centro Ryšių ir informacinių technologijų skyriaus 2020 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. VD-149 yra pateikti kratų metu ir asmens kratos metu paimtų nešiojamų kompiuterių, USB laikmenų, SD kortelių, USB išorinių standžiųjų diskų informaciniai išrašai (t. 4, b. l. 108–115), taip pat minėti daiktai ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti bei juose esantys duomenys užfiksuoti apžiūros protokole (t. 4, b. l. 117–126). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad minėtoje USB laikmenoje taip pat yra išsaugoti duomenys, kurie nesusiję su nagrinėjama baudžiamąją byla ir kurie gali būti reikalingi nuteistajam (panašiai kaip ir kai kuriais kitais atvejais kai informacinės laikmenos yra reikalingos ir pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktą grąžinamos ikiteisminio tyrimo įstaigoms). Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad minėta USB laikmena pati savaime kaip daiktas turi vertę, tačiau nebuvo nusikaltimo padarymo priemone, kad ikiteisminio tyrimo metu ši laikmena buvo tinkamai apžiūrėta ir joje esantys tyrimui reikšmingi duomenys buvo užfiksuoti specialisto išvadoje ir apžiūros protokole, tenkina nuteistojo prašymą dėl USB laikmenos grąžinimo, paliekant baudžiamojoje byloje USB laikmenoje esančių duomenų kopiją, t. y. duomenis perrašant į kitą USB laikmeną.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam Ž. S. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskirtų bausmių, subendrintos bausmės, sulaikymo laiko įskaitymo ir atskirų daiktų klausimų.

Ž. S. , pripažintam kaltu ir nuteistam už nusikalstamas veikas, padarytas 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. vasario 6 d., pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas 180 MGL, t. y. 9 000 (devynių tūkstančių) Eur baudas sumažinti iki 150 MGL, t. y. iki 7 500 (septynių tūkstančių penkių) Eur.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskirtas 150 MGL dydžio bausmes apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtomis 50 MGL bausmėmis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (už veikas, padarytas 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. vasario 6 d.) ir Ž. S. paskirti subendrintas – 150 MGL, t. y. 7 500 (septynių tūkstančių penkių) Eur baudas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalimis, šias 150 MGL dydžio bausmes, subendrinti tarpusavyje visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą – 450 MGL, t. y. 22 500 (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą. Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo) ir paskirti subendrintą – 450 MGL, t. y. 22 500 (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę – 450 MGL baudą sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL, t. y. 15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę – baudą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 24 d. 11.58 val. iki 16.01 val. ir nustatyti Ž. S. galutinę bausmę – 298 MGL, t. y. 14 900 (keturiolikos tūkstančių devynių šimtų) Eur baudą, kurią įpareigoti sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

USB laikmeną, kuri paimta 2020 m. vasario 24 d. kratos metu iš nuteistojo Ž. S. gyvenamosios vietos, grąžinti Ž. S. , paliekant baudžiamojoje byloje USB laikmenoje esančių duomenų kopiją, t. y. duomenis perrašant į kitą USB laikmeną.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.