Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei Jūratei Žvironienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu (per ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. B. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gegužės 7 d. nusprendė mamą nuvežti iki kapų. Važiuojant netoli bažnyčios jį sustabdė policijos pareigūnai ir tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore buvo 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Su alkotesterio parodymais sutiko. 2023 m. gegužės 6 d. vakare gėrė alkoholį kažkur iki 21.00 val. Išgėrė 200 gramų degtinės ir 2 litrus alaus. 2023 m. gegužės 7 d. ryte jautėsi gerai, alkoholio negėrė, todėl ir sėdo už vairo, negalvojo, kad galėtų tiek pripūsti. Yra kaltas, tai iš karto pripažino. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2000 metų. Automobilis Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, yra registruotas jo vardu. Jam teisė vairuoti tiesiogiai susijusi su darbu. Nuo jo darbo iki namų apie 22 km., važioja autobusu. Labai sunku be automobilio pasiekti darbą. Gyvena su tėvais, jie abu yra neįgalus. Blogai vertina savo tokį poilgį, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. B. davė analogiškus parodymus (b. l. 59-62).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos Evos Krasinskajos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. gegužės 07 d., apie 10:30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais Vardas Pavardenis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. (b. l. 3-7).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos Evos Krasinskajos tarnybinio pranešimo dėl klaidos nurodyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo bylą 01-1-16440-23 dėl techninių kliūčių tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nenurodytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, t. y. R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), o vietoj jo duomenų įrašyta Vardas Pavardenis (b. l. 8).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Deivido Hofšteterio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gegužės 7 d., apie 11.00 val., patruliuojant kartu su Reagavimo valdybos Trečiojo skyriaus vyriausiuoju patruliu Mareku Stefanovič, gavo iškvietimą iš VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. VSAT sustabdė Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus. 1 pūtimu nustatyta 1,58 prom., 2 pūtimu nustatyta 1,60 prom. girtumas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko VSAT pareigūnai, kurie perdavė jiems VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją R. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, minėjo, kad vartojo alkoholinius gėrimus vakar vakare. VSAT pareigūnai negalėjo pateikti pūtimų čekių, minėjo, kad atsakingi asmenys dirba tik darbo dienomis ir pateiks čekius el. paštu atsakingam tyrėjui. R. B. 10:37 val. alcotest 5820 ARFM-0617 pirmu pūtimu nustatyta 1,58 prom., antru pūtimu 10:42 val. nustatytas 1,60 prom., girtumas. Automobilis išvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 21 (b. l. 13).

Iš byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto Tomo Janulaičio tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2023 m. gegužės 7 d., 10.30 val. Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-c“ metu, jis - j. specialistas Tomas Janulaitis ir j. specialistas Martynas Drūlia, vykdydami pasienio režimo kontrolę, (duomenys neskelbtini), už bažnyčios, sustabdė automobilį Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. B.. Patikrinimo metu, bendraujant su R. B., nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, koordinacija sutrikusi. Alkotesteriu Drager 10.37 val. pirmuoju pūtimu, R. B. įpūtė 1.58 promiles, antruoju pūtimu 10.42 val. įpūtė 1.60 promiles, asmuo buvo pasodintas į tarnybinę transporto priemonę ir buvo stebimas, kol atvyks policija. R. B. j. specialistui Tomui Janulaičiui ir j. specialistui Martynui Drūliai pasiūlė susitarti. Perspėjus R. B., kad už bandymą papirkti pareigūną, gresia baudžiamoji atsakomybė, R. B. dar kartą siūlė susitarti. R. B. įteikta atmintinė dėl baudžiamosios atsakomybės, bandant papirkti pareigūną. 10.54 val. Bendruoju pagalbos numeriu buvo iškviesta policija. 11.26 val. vairuotojas ir automobilis perduoti atvykusiam Vilniaus AVPK Policijos valdybos ekipažui, pradėta teisena pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2023 m. gegužės 7 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkotesteriu „Alcotest 5820“ Nr. ARMJ-0617, patikros sertifikato Nr. 1919931, R. B. 2023 m. gegužės 7 d. 10.37 val. nustatytas 1,58 promilių girtumas, antru pūtimu 2023 m. gegužės 7 d. 10.42 val. – 1,60 promilių girtumas (b. l. 15).

Iš byloje esančių alkotesteriu „Drager Alcotest 5820“ Nr. ARMJ-0617, patikros sertifikatas Nr. 1919931, galiojantis iki 2023-09-26, užfiksuotų duomenų matyti, kad 2023 m. gegužės 7 d. 10.37 val. R. B. nustatytas 1,58 promilių girtumas (b. l. 16).

Iš byloje esančių alkotesteriu „Drager Alcotest 5820“ Nr. ARMJ-0617, patikros sertifikatas Nr. 1919931, galiojantis iki 2023-09-26, užfiksuotų duomenų matyti, kad 2023 m. gegužės 7 d. 10.42 val. R. B. nustatytas 1,60 promilių girtumas (b. l. 17).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Ratkevičiūtės tarnybinio pranešimo dėl alkotesterio kvitų matyti, kad 2023 m. gegužės 10 d. telefonu buvo bendrauta su VSAT prie LR VRM VPR Lavoriškių pasienio užkardos pamainos vyresniuoju Gyčiu Zdanovičiumi. Pastarasis paaiškino, kad alkotesterio Drager Alcotest 5820, kuriuo buvo tikrintas R. B. girtumas, kvitų pateikti negali, nes tokio tipo alkotesteris kvitų nespausdina. Alkotesterio atminties išklotinės taip pat pateikti negali. Girtumo nustatymo rezultatai jokiame žurnale nėra fiksuojami. Alkotesterio parodymai buvo fiksuota VSAT NKC kompiuterinėje programoje (išrašas atsiųstas el. paštu) (b. l. 19-21).

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas – R. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: smulkūs kėbulo pabraižymai. (b. l. 22-26). Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. 2023 m. gegužės 9 d. R. B. išrašytas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).

Iš byloje esančio VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas – R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio VOLVO XC90 2.4D, kategorija M1G, pasirinkti metai 2004, kaina Lietuvoje be PVM 2915,10 Eur kaina Lietuvoje su PVM 3690,00 Eur (b. l. 29).

Liudytoju apklaustas Tomas Janulaitis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinėje Lavoriškių pasienio užkardoje jaunesniuoju specialistu. 2023 m. gegužės 7 d. jo darbo pamaina prasidėjo 7.30 val. kartu su jaunesniuoju specialistu Martynu Drūlia. Apie 10:30 val. Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-c“ metu jis kartu su jaunesniuoju specialistu Martynu Drūlia vykdant pasienio režimo kontrolę, (duomenys neskelbtini), už bažnyčios, buvo sustabdytas automobilis Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį kaip vėliau paaiškėjo vairavo R. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su R. B. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba jo buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus pas jį, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis pasakė, kad alkoholį vartojo dieną prieš, taip pat pateikė visus reikiamus automobilio dokumentus. Pabendravus su R. B., paskambino pamainos vyresniajam Andrej Novickej ir paaiškino apie esamą situaciją ir paprašė atvežti alkotesterį. Apžiūrėjus R. B. automobilį galinėje sėdynėje matė gulinčius du šampano butelius, vienas iš jų buvo pilnas, kitas tuščias, prie vairuotojo, porankyje gulėjo fleškutė, kurioje irgi buvo alkoholis (koks būtent nežino), tačiau buvo nugertas kažkiek ir atidarius bagažinės dangtį pamatė gulintį alaus butelį 1l talpos (koks būtent pavadinimas neatsimena). Po kažkiek laiko atvyko pas juos pamainos vyresnysis ir atvežė alkotesterį. Apie 10:37 su alkotesteriu „Drager“ R. B. buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas, 10:42 val. jam buvo nustatytas 1.60 promilių girtumas. Asmuo buvo pasodintas į tarnybinį jų automobilį ir buvo stebimas iki policijos atvykimo. Apie 11:26 val. vairuotojas bei jo automobilis buvo perduoti atvykusiems Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos pareigūnams. Įvykis buvo filmuotas Body kamera (b. l. 44-47).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami R. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo dėdė H. D. (H. D.) prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, kad kaltinamasis – jo sūnėnas. Jų tarpusavio santykiai geri, nurodė, kad jis darys kaltinamajam teigiamą poveikį. Nei kaltinamasis, nei jis niekada nebuvo netinkamai pasielgę. Supranta laidavimo pasekmes ir atsakomybę. Mano, kad sūnėnas ateityje nebenusikals, o jis galės užtikrinti, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o jį skirti jo laiduotoju.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Pagal teismų praktiką, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo dėdės H. D. laidavimą. R. B. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad R. B. už KET pažeidimus baustas 3 kartus, tačiau pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis sumokėjęs jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Kaltinamasis dirba UAB ,,Mėlynoji liepsna“ ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Padeda savo tėvams S. B. ir R. B., kurie abu yra neįgalūs. Neigiamai R. B. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai R. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad H. D. yra tinkamas būti laiduotoju. H. D. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad jos sūnėnas pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. H. D. praeityje neteistas, 5 metų laikotarpyje nėra baustas administracine tvarka. Kai nurodė H. D. su R. B. daug kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką. H. D. gali daryti tik teigiamą įtaką ir ją daro, jo asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad H. D. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, H. D. rūpi jo sūnėno ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo H. D. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė R. B.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas yra pakankamas. Įvertinus R. B. ir H. D. finansinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam R. B. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1.58 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais R. B. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju R. B. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog R. B., sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam 1 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 9 d. bus pakankama priemonė R. B.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso R. B., todėl automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

2022 m. gegužės 9 d. nutarimu R. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 63-68). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas į VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą R. B. į automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo H. D. (H. D.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. B. (R. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. gegužės 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti R. B. (R. B.) priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. B. (R. B.) priklausančiam turtui – transporto priemonei „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

R. B. (R. B.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į VĮ Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. (R. B.) ir laiduotojui H. D. (H. D.), kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.