Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotai atstovei S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-04 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. 32 parų areštu;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-05 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) Telšių rajono apylinkės teismo 2016-10-10 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 90 parų areštu;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2018-10-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį; 182 straipsnio 2 dalį. 2021 m. sausio 22 d. prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinamajame akte nurodytą kaltinamojo veikos kvalifikavimą į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. T. tyčia sunaikino didelės kultūrinės reikšmės turinčią vertybę, o būtent: 2020-02-19 apie 13 val., (duomenys neskelbtini)., turėdamas tikslą pagrobti iš G. K. S. nuosavybes teise priklausančio valstybės saugomo kompleksinio kultūros paveldo objekto, A. B. dvaro sodybos lentpjūvės, ten stovinčios didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės garo mašinos metalines dalis, T. T., panaudodamas metalui pjaustyti skirtą pjūklą bei kūjį, tyčia supjaustė, suskaldė ir tokiu būdu sunaikino didelės kultūrinės reikšmės turinčią vertybę garo mašiną, kurių vertė 5340,37 eurų. Tokiuose T. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d. požymiai.

Be to, T. T. pasikėsino pagrobti didelės kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, o būtent: iš karto po to, kai 2020-02-19 apie 13 val., (duomenys neskelbtini)., T. T. sunaikino didelės kultūrinės reikšmės turinčią vertybę valstybės saugomo kompleksinio kultūros paveldo objekte, A. B. dvaro sodybos lentpjūvėje stovinčią garo mašiną, jis toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasikėsino pagrobti šios G. K. S. nuosavybes teise priklausančios didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, 2000 eurų vertės, garo mašinos metalines dalis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė policija. Tokiuose T. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. požymiai.

Nukentėjusysis G. K. S. paaiškino, kad su kaltinamuoju nėra pažįstamas. Toje teritorijoje buvo likusi garo mašina, o tas metalas buvo toks sunkus, kad net negalėjo paimti. Kai prasidėjo grąžinimas, jam paliko, o jis įstatymiškai pasižadėjo. Tas ratas buvo atvilktas iš dviejų dalių. Matyt, kai baigėsi garo sistemų darbas, tai jį atjungė ir, matyt, paliko, nes neturėjo sveikatos išardyti. Jam priklauso visa teritorija, kuri apibrėžta Kultūros paveldo dokumentuose, visa (duomenys neskelbtini) antrojo dvaro teritorija su statiniais. Pagal įstatymus grąžino senelių ir prosenelių nuosavybę. Dėl apleistos teritorijos gali paaiškinti, kad ten visada kažkas kažką išnešdavo, vykdavo teisiniai dalykai, bet nusikaltėlių nerasdavo. ,,(duomenys neskelbtini)“ muziejus paprašė, ar gali padovanoti, kadangi jie tas detales renka. Atsakė, kad sutinka. (duomenys neskelbtini) kultūros paveldo departamentas priėjo prie išvados, kad jis gali padovanoti muziejui, net neparduoti, o padovanoti tas detales. Jeigu nebūtų atsitikęs tas įvykis, tai ta turbina būtų išvežta į muziejų „(duomenys neskelbtini)“. Tie dalykai šiais laikais yra gerai tai, kad juos galima suklijuoti, nes jis nebus naudojamas gamybai, o kaip eksponatas. Mano, kad protingiausia būtų tas detales suvežti ir užsiimti. Jis nežino, kur tos detalės, jas surinko ir kažkur sudėjo. Dėl civilinio ieškinio: tai valstybiniai dalykai. Tai yra jo nuosavybė, jis turi pažįstamų, kurie važiuoja pro šalį, užsuka, pasižiūri, nufotografuoja ir jam atveža nuotraukas ir parodo, todėl jis žino, kaip ta teritorija atrodo. Dėl Kultūros paveldo ieškinio, tai jeigu yra įvertinimas, tai čia sprendžia, kiti dalykai. Kai buvo atskirta lentpjūvės teritorija, tai buvo išskirtas kaip technikos paminklas, o ta visa teritorija buvo išskirta kaip gyvenamosios vietos ir visos tos teritorijos buvo aptvertos tvoromis. Nėra pastatęs nieko, jokio ženklo, nes (duomenys neskelbtini) viršutinis pirmas dvaras, kuris yra administracijos, ir kur yra žinomas viešbutis, jis yra taip pat kultūros paveldo objektas. Jis nieko nestatė, todėl, kad kultūringi, protingi žmonės neina į svetimas teritorijas. Sugadinto įrenginio vertę pasakė valstybė, o nuo savęs gali pasakyti, kad jo šeima 30 metų išsaugojo tą vertybę, tai jo ieškinys už atitinkamą pergyvenimą. Galutinę to daikto vertę įvardina 2000 eurų. Kultūros paveldo ženklas yra ant vieno iš artimiausio namo, kuris yra viso to komplekso pagrindinis namas. Yra specialus kultūros paveldo ženklas, kuris nurodo, kad tai yra kultūros paveldo sodyba, visas kompleksas, sudėtas iš atskirų pastatų. 2021-06-17 teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad detalių, kurios paimtos ir saugomos policijoje, nematė. 2000 eurų prašo už tą darbą, kurį jis darė, kad tas daiktas tarnautų. Išskaidyti ir konkretizuoti atskirų detalių negali. Ieškinys yra už patį faktą, kad lenda į jo nuosavybę, kad nukentėjusysis įdėjo pastangų, jog tai būtų išsaugota.

Civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento įgaliota atstovė S. S. paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį, prašo priteisti sumą, kuri nustatyta patvirtinta tvarka, 11608.74 eurai. Tokia suma yra dėl to, kad pagal skaičiuojamą nuostolių dydžio tvarką buvo atsižvelgta į medžiagų ir sukūrimo technologijų autentiškumą ir patį atkūrimą. Nusidėvėjimo tvarkoje nėra numatyta. Ten buvo ne itin geros būklės objektas, todėl ta suma tokia ir gavosi. (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba apima didelę teritoriją ir (duomenys neskelbtini) m. ji buvo padalinta į dvi sodybas. 1- oji (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba, jeigu važiuojama nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), būtų dešinėje pusėje, o 2- oji (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba ir lentpjūvė būtų kairėje pusėje. Bet kokiu atveju, tai yra dvaro sodybos teritorija, pripažinta valstybės saugoma ir įtraukta į Kultūros paveldo registrą. Dėl ženklų, yra nuoroda – tipinė ruda lentelė. Pagal Kelių direkcijos tvarką yra nurodoma, kur tos dvaro sodybos, prie kiekvieno pastato nėra teikiamas ženklas ir valdytojas neprivalo pažymėti, ar tai yra vertinga, kad tai yra vertybė. Lentpjūvė tuo ir ypatinga, tuo ir išsiskiria technologiniu savo paveldu ir ta išlikusia technologine įranga. Kai buvo tikslinamos vertingosios savybės, yra brėžinys, kaip ji veikė, gal kažkam tai yra metalo gabalas, bet jis yra vertingas. Vien tai, kad reikėjo ypatingų pastangų ir technikos jį supjaustyti, rodo, kad jis yra vertingas. Suklijuos, bet vis tiek jau yra praradusi vertę. Lentpjūvė šiai dienai dar yra kultūros vertybės objektas, bet yra sprendžiamas klausimas dėl teisinės apsaugos panaikinimo, nes pastato būklė yra prasta ir 2019 m. buvo sprendžiama, kad leistų išlikusius technologinės įrangos fragmentus perkelti į kitą vietą. Buvo priimtas nutarimas leisti išsivežti į įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, ekspoziciją lauke. Šiai dienai lentpjūvės pastatas dar yra registre ir tai yra kultūros vertybė ir technologinė įranga yra vertinga. Niekas negali naudoti metalo ieškiklių, nes pagal Kilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymą tik tie, kas gauna leidimą iš Kultūros paveldo departamento, tie ir tegali naudoti metalo ieškiklius. Tai yra nelegali veikla ir tos visos kompanijos, grupuotės yra nelegalūs ieškotojai, ir tie žmonės, kurie tai daro, tikrai žino, į kokias teritorijas eina apsiginklavę istorine medžiaga. Vienas kitą kuo puikiausiai žino ir netiki, kad kaltinamasis nežinojo, kur jis eina. Objekto savininkas yra G. K. S., o ji gina viešąjį interesą, nes tai yra didelės vertės vertybė, bet nuosavybė ir priežiūra yra G. K. S.. Žala yra padaryta valstybei, nes tai yra unikumas. Apskaičiavimo metodikoje yra sudaryta komisija ir specialistai, imama ne tai, kokios prastos būklės jis buvo, bet imama, kaip naują, ir kiek tai kainuotų jį atkurti, todėl išeina tokia suma.

Specialistas Z. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo kompetencija buvo nustatyti vertybių registre įregistruotos garo mašinos fragmentų būklę po atliktų netesėtų jos ardymo veiksmų. Specialistas paaiškino: šiuo atveju iš turimo kultūros vertybių registro dokumentacijos, ir esu kažkada buvęs vietoje ir matęs savo akimis tos garo mašinos būklę, tai buvo, vadinkime, neblogai išlikęs garo variklis. Tokių (duomenys neskelbtini) yra itin mažai, man žinomi: vienas - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės rajone, o šis buvo trečiasis. Jie atspindi Lietuvos istorijos vystymosi etapą, kai vidaus degimo variklių nebebuvo. Naudoti XIX a. antroje pusėje, XX a. pradžioje, siekė 4 - 5 dešimtmetį. Tai yra faktas, kuris rodo šalies išsivystymo lygį, todėl jis ir vertingas, kad įrodo, jog mūsų šalis XIX a. viduryje turėjo tokius pat mechanizmus, kaip daugelis Europos šalių. Dėl ardymo veiksmų, iš dokumentacijos matosi, kad buvo išlikęs cilindras, stūmoklis, alkūninis velenas, smagratis. Tai yra pagrindinės sudėtinės variklio dalys. Po nelegalių veiksmų, liko tik metalo laužo krūva, nes visos mano išvardintos dalys dingusios arba supjaustytos į mažus gabaliukus, išskyrus smagratį, jų restauruoti neįmanoma. Darau išvadą, kad realiai variklio garo elementai yra ne sužaloti, o sunaikinti. Vertinti jų kainą nėra lengvas dalykas. Visų pirma, vadovaujuosi rinkos kaina, kurią galima nustatyti iš užsienyje vykstančių analogiškos įrangos pardavimų, tai viena sudedamoji. Antra, istorinė vertė. Jeigu kalbėti apie pasaulį, tai tokių mechanizmų, pvz. (duomenys neskelbtini), išlikę kiek daugiau, tai jų kaina žemesnė, o (duomenys neskelbtini) išlikę tiktai du, šis buvo trečias, tai ta kaina pakyla kaip minimum dvigubai dėl savo istorinės netekties. Eilinis standartinis žmogus paprastai mato aplinką ir kultūros paveldo objektai išsiskiria iš aplinkos. Šis, konkrečiai, garo variklis, buvo dvaro teritorijoje, kur jau patys pastatai išsiskiria iš ją supančios (duomenys neskelbtini) gyvenvietės aplinkos ir nesuprasti, kad tu patekai į kito laikotarpio aplinką, ir manau, kad tą nesunku suvokti, jog tu esi skirtingoje aplinkoje. Visi įrenginiai: ir garo mašina, ir vandens turbinos mechanizmas, kurie buvo sunaikinti tuo pačiu metu, tokių įrengimų, savo dydžiu, išraiška, šiandieniniuose mechanizmuose, kurie supa eilinį žmogų, nebėra. Todėl, suvokti, kad tai kažkas išskirtinio, išsiskiriančio, akivaizdžiai, mano supratimu. Nereikia baigti aukštojo išsilavinimo, kad suvokti, jog šis garo variklis ar apnaikinta vandens turbina yra ne šiandieninis daiktas, turintis išskirtinių kultūros paveldą apibūdinančių savybių. Aš nesu ekspertas žmonių psichologijos. Jau vien tas masyvumas yra išskirtinis ir išsiskiria iš šiandieninių mechanizmų, todėl lengva suvokti, kad tai primena praeitį. Aš buvau ten nuvykęs rudenį, tai turbūt bus 2019 m. ruduo, tik negaliu pasakyti tikslios datos. Nuo 2019 m. rudens iki 2020 m. vasario, man nebuvo žinoma, kad būtų kažkas dar ardęs ar vogęs. Nemanau, ar aš apie tai būčiau žinojęs, jeigu kažkas būtų tai daręs. Kultūros paveldo departamentas veda stebėseną tokių objektų. Nuotraukoje (II tomas, 98 b. l., I tomas 128 b. l. ) matau alkūninio veleno dalis, tarsi, smagračio švaistiklio ir, galbūt, šliaužiklio elementus. Kalbant apie turbinos detales, šioje fotografijoje nematau jos detalių. Gali būti, kad pačiame centre yra turbinos dantračio gabaliukas. Matomos dvi dalys smagračio, kaip matote iš to rato, kas liko, ir matosi ašis, t. y. alkūninio veleno dalis, bet ji irgi yra supjaustyta. Realiai turbinos dalių bagažinėje nematau. Akivaizdu, kad garo mašinos ne visos dalys, kurios dingo, matomos fotografijoje. Matyt, kažkur dingo ankščiau ir buvo realizuota tų žmonių, nes per vieną kartą lengvoji mašina to nepavežtų. Bagažinėje didžioji dalis yra garo mašinos detalių fragmentai, detalių dalys, bet ne detalės. Įžiūriu tik vieną turbinos veleno detalę, bet negaliu garantuoti. Visos garo mašinos turi pagrindinius elementus: cilindrą, stūmoklį, švaistiklį, skriejiklį, alkūninį veleną ir smagratį. Tos dalys sunaikintos negrįžtamai. Tikroji tų elementų vertė, galiu pasakyti, už kiek analogišką daiktą galima būtų nupirkti, bet tai nebus daiktas, buvęs (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje istorinės vertės jau niekaip neatstatysi. Analogišką daiktą be istorinio konteksto galima pirkti užsienyje, ir jo kaina yra svyruojanti nuo 7 000 iki 15 000 eurų, čia paskaičiuota su transporto išlaidomis, kad tas daiktas atsirastų toje pačioje vietoje, kur buvo. Dėl K. 2020-04-16 išvados, kur jis rašo, kad padaryto nuostolio dydis yra 3500 eurų, tai tokių daiktų vertė nustatoma aukcionų būdu. Jeigu ekspertas pasižiūrės į kažkokį aukcioną, kur gali nupirkti tokį patį daiktą už žemą kainą, galbūt gerb. L. K. pamatė kažką panašaus ir ją įvardijo, bet aš kalbėjau apie vidutinę rinkos kainą. Esu muziejaus „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, perku eksponatus, kartais pavyksta nupirkti eksponatą, kurio kaina kartais būna keleriopai didesnė. L. K. yra žinovas, bet ne tos specializacijos, aš geriau įsigilinęs į garo variklių kainas nei L. K.. Neįmanoma suklijuoti ar suvirinti šios detalės, kaip minimum būtų nesaugu ir nefunkcionalu. Jis yra sunaikintas, sudalintas į smulkias dalis, kad jis jau nebeįdomus net muziejams kaip eksponatas. Apžiūrėjau fiziškai tas detales. Pirma, tai yra netiesa, kad tas ratas anksčiau buvo suskaldytas. Smagratis jau gamykloje buvo pagamintas iš dviejų dalių, kuris susideda į vieną. Prieš nelegalų veiksmą smagratis buvo sveikas, tik jis buvo atskirtas į dvi dalis. Pasakymas, kad visos dalys yra nuo rato, vadinamo smagračio, kaip atskiras mechanizmas, netiesa, nes jos buvo sujungtos į vieną. Pirmoje teisėjo rodytoje fotografijoje yra alkūninio veleno dalis, o ne smagračio dalis. Tas pats dėl skriejiklio, švaistiklio – jos buvo pritvirtintos prie alkūninio veleno. Turbina ir garo mašina nesusijusios, tai yra du atskiri mechanizmai. Vandens turbina, vandens slėgio energiją paverčia į mechaninę energija. Tai yra du skirtingi mechanizmai. Vandens turbinos akivaizdžiai matėsi, kad dantratis, kiti vadina smagračiu, yra sunaikintas ir sudaužytas, belikę tik fragmentai. Taip pat apdaužyta turbina. Iš naikinimo žymių matėsi, kad pjūvio žymės ardymo atveju nesurūdiję, tai dariau prielaidą, kad tai padaryta nesenai, bet negaliu pasakyti, ar tai padarė tas pats žmogus. Tarp paimtų daiktų, tarsi vienas turbinos elementas buvo, bet negaliu garantuoti. Specialistas Z. B., apžiūrėjęs daiktinius įrodymus, teisiamojo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad apžiūrėjo policijos komisariate saugomus daiktinius įrodymus, iš jų garo mašinai priskiriami šeši fragmentai: keturi smagračio vienetai, iš jų 3 stipinai, išpjauti iš smagračio, ir tvirtinimo prie alkūninio veleno detalė; bei 2 vienetai alkūninio veleno fragmentų. Kitų fragmentų, apart garo mašinos detalių, nerado. Tai yra vien garo mašinos detalių fragmentai. Nei turbinos, nei turbinos veleno tarp daiktinių įrodymų nėra, yra tik garo mašinos fragmentai.

Specialistė O. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad Z. B. paaiškino, iš kur ta kaina tokia yra. Įkainių kaip tokių nėra. Buvo atliekama kalkuliacija ir remtasi ekspertų duomenimis, kurie teigė, kokia galėtų būti kaina. Žiūrėta į įvairius aukcionus, daugiausia į (duomenys neskelbtini), nes ten daugiausiai tokie vyksta. Kainos parinktos mažesnės nei pagal sąmatą. Sąmatoje nėra papildomų paskaičiavimų, kas būtų paprastoje sąmatoje. Apsiribota paprastai taikomais darbais, todėl ta kaina 11000, nors ji galėtų būti didesnė. Z. B. sakė, kad vien turbinos kaina gali būti 10 000, tai bendroje sumoje galėtų būti apie 30 000. Vertinau viską iš nuotraukų. Sudaryta komisija ir ten parašyta, kas turi būti įvertinta sąmatoje, tai ir padariau. Pagal norminius dokumentus, paveldo tvarkybos dokumentą, ten yra nurodomi prognozuojami įkainiai. Kaip minėjau, ta kaina nėra didelė. Įvertinau techninius duomenis. Įvertinti kultūrinės vertės klausimą yra metodikos trūkumas. Sunku įvertini tokią vertę. Skaičiuojama vertė šiam laikotarpiui. Turi būti įvertintas koeficientas, tai čia būtų dar didesnė ta kaina. Komisija tikriausiai gali nustatyti tikrą kultūrinę vertę. Apie koeficientą konkrečių paaiškinimų negalėčiau pasakyti, tai gali padaryti kultūros skyrius. Mechanizmai nedalomi ir sudėtinga būtų nustatyti atskirų detalių kainas. Juo labiau, rinkoje tokių atskirų detalių nepardavinėja, tai reikia traktuoti kaip vientisą elementą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis T. T. davė parodymus, kad jis žinojo, jog (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) k., yra apleistas pastatas, galvojo, kad pastatas niekam nepriklauso. 2020-02-15, apie 11 val. jis nuvažiavo prie šio pastato automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo pastatą. Čia jis pamatė plytomis ir durpėmis užvirtusi metalinį ratą, ratas buvo perskeltas per pusę. Tuomet jis nusprendė iškasti ir priduoti šį ratą į metalo laužą. Per dvi dienas, 2020-02-15 ir 2020-02-16, jis atkasė metalinį ratą, o 2020-02-19 supjaustė ratą su benzininiu pjūklu metalui pjaustyti bei kūju numušė atpjautas dalis. 2020-02-19 apie 15 val. jis pasikrovė metalines dalis į savo automobilio bagažinę ir ketino vežti jas ,,priduoti“ į metalo laužo supirktuvę, tačiau nespėjo to padaryti, nes jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis nežinojo, kad pastatas, jame esantys daiktai yra kultūros vertybė. Jei būtų žinojęs tai, nebūtų nieko ėmęs (t. 1, b. l. 135-137; 149-150).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. K. S. davė parodymus, kad paskutinį kartą jis lankėsi A. B. dvaro sodybos lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., 2019-05-29. Pagal policijos pateiktas nuotraukas iš įvykio vietos jis mato, kad yra nupjautos garo mašinos ir turbinos fragmentų detalės, nupjautas turbinos fragmento velenas (ašis), rato metalas. Dėl to jam yra padaryta 2000 eurų žala (t. 1, b. l. 48, 50-53, 103, 111-112).

Iš 2020-02-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Pastate rasti supjaustytų metalinių objektų fragmentai, du kastuvai, metalinis kūjis, sunkių objektų vilkimo pėdsakai ir avalynės pėdsakai, vedantys link šalia pastato stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 12-35, 36-44).

Iš 2020-03-02 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-16 išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. B. dvaro sodybos lentpjūvė, esanti (duomenys neskelbtini)., yra valstybės saugomo kompleksinio kultūros paveldo A. B. dvaro sodybos kompleksinė dalis. Nusikaltimų metu buvo sunaikintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės - garo mašinos ir turbinos fragmentai. Šių mechanizmų neįmanoma atkurti, žala 3500 Eur (t. 1, b. l. 57-76, 80-81).

Iš 2020-05-05 pažymos dėl registruotų kelių transporto priemonių, transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-03-09 VĮ Regitra pažymos matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. T. (t. 1, b. l. 155-157).

2021-01-27 Šiaulių apylinkės teisme gauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ,,Rašytiniai paaiškinimai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą. Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018, Nr. 2K-94-303/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką: BK 178 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už specialaus dalyko – didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių – pagrobimą. Šiuo atveju yra svarbi ne daikto piniginė vertė, bet didelė jo mokslinė, istorinė ar kultūrinė reikšmė (pvz., koplytstulpiai, koplytėles, kryžiai, antikvariniai daiktai ir pan.). Aptariamų vertybių apsaugos teisinį reguliavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos (toliau – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos) įstatymas, kuriame pateikiama kilnojamųjų kultūros vertybių sąvoka. Taigi, pagal šį įstatymą kilnojamosios kultūros vertybės yra pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji visuomenės ir žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti daiktai, turintys didelę kultūrinę vertę, t. y. reikšmingi etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu ir kitokiais požiūriais, taip pat tuo, kad apibūdina tipiškus bei specifinius nacionalinio gyvenimo reiškinius (pvz., archeologiniai radiniai, daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto istorija, įžymių žmonių gyvenimu, šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys daiktai ir pan.), ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą (Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Ši sąvoka apima ir BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodytas mokslinės ir istorinės reikšmės turinčias vertybes. Kilnojamosiomis kultūros vertybėmis taip pat gali būti ir kilnojamųjų kultūros vertybių atskiros dalys (Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teisinį reglamentavimą, paprastai didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės yra įtraukiamos į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą ir laikomos nacionaliniu turtu (taip pat ir bažnytinių institucijų inventorius), kurį saugo valstybė. Todėl tokios vertybės gali būti vagystės dalyku. Tačiau tai nereiškia, kad kaltininkas gali būti baudžiamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį tik tada, kai jis pavagia į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą įtrauktas didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Kilnojamųjų kultūros vertybių įtraukimas į apskaitą (inventoriniai sąrašai, archyvų fondų sąvadas ar registras), išplėstinės septynių teisėjų kolegijos vertinimu, nėra lemiamas kriterijus baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kilti. Šiuo atveju lemiamą reikšmę, visų pirma, turi kilnojamųjų kultūros vertybių didelė mokslinė, istorinė ar kultūrinė reikšmė, kurią nustato atitinkamos srities specialistai (ekspertai), o antra, jų teisinė priklausomybė tam tikram asmeniui, valstybei ar savivaldybėms (Nr. 2K-7-358-303/2015).

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (Nr. 2K-147-511/2016).

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako ir tas, kas tyčia pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal teismų praktiką išvadą dėl to, ar pagrobtos vertybės laikomos turinčiomis didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę, galima daryti tik nustačius ir įvertinus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios veikos požymius. Objektyvusis požymis reiškia, kad pagrobtos vertybės turi objektyviai turėti didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę. Sprendžiant dėl pagrobtų vertybių didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, atsižvelgtina ir į tokių vertybių teisinį reglamentavimą. Antai, pavyzdžiui, teisiniai santykiai, susiję su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, disponavimu jomis, reguliuojami 1996 m. sausio 23 d. priimtame Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, 1995 m. birželio 8 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme ir kituose teisės aktuose. Subjektyvusis požymis reiškia, kad kaltininkas grobdamas vertybes suvokia ar turi numatyti, jog yra nemaža tikimybė, kad vertybės yra atitinkamai didelės mokslinės, istorinės, kultūrinės reikšmės. Apie tokį kaltininko suvokimą ar numatymą gali lemti tam tikros objektyvios (vagystės padarymo vieta, pagrobto turto pobūdis, specifika, kiekis ir pan.) ir subjektyvios (kaltininko amžius, profesija, išprusimas, specialių žinių turėjimas ir pan.) aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012), (Nr. 2K-122-693/2015).

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Kultūros vertybė suprantama kaip daiktai, turintys visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę (CK 4.66 straipsnio 1 dalis). Mokslo, istorijos, kultūros vertybių reikšmingumas yra vertybinė kategorija, todėl dažnai negali būti įvertintas pinigine išraiška. Vertybių reikšmingumą kiekvienu konkrečiu atveju nustato specialistai ar ekspertai, pvz., Kultūros paveldo departamentas tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės bei jų duomenys; pagal įstatymų nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus, taip pat nustato sugadintų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį, įstatymų nustatyta tvarka teismui teikia ieškinius, prašymus, skundus (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 punkto 12, 20, 25 papunkčiai) ir pan. Šiuo atveju BK 190 straipsnyje nurodyti didelės ir nedidelės vertės turto įvertinimo kriterijai gali būti tik tam tikru orientyru (Nr. 2K-430/2012).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T. pripažino, kad pagrobė ir sugadino svetimą turtą, tačiau teigė nesupratęs, kad grobia ir naikina kultūros vertybę. Taip pat kaltinamasis nepripažino dalies dalyko: teigė, kad pjaustė tik garo mašiną, o turbinos ir turbinos veleno su smagračiu nepjaustė.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia sunaikino didelės kultūrinės reikšmės turinčią vertybę: panaudodamas metalui pjaustyti skirtą pjūklą bei kūjį, tyčia supjaustė, suskaldė ir tokiu būdu sunaikino didelės kultūrinės reikšmės turinčią vertybę – garo mašiną. Be to, kaltinamasis pasikėsino pagrobti didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, garo mašinos, metalines dalis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė policija.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą. Objektyviuosius požymius atskleidžia tai, kad paprastai didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės yra įtraukiamos į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą. Nagrinėjamoje byloje lentpjūvė, kurioje buvo garo mašina, yra Kultūros vertybių registre registruoto kompleksinio kultūros paveldo objekto – A. B. dvaro sodybos – dalis. Subjektyvusis požymis sąlygoja, kad kaltininkas, grobdamas vertybes, suvokia ar turi numatyti, jog yra nemaža tikimybė, kad vertybės yra atitinkamai didelės mokslinės, istorinės, kultūrinės reikšmės. Apie tokį kaltininko suvokimą ar numatymą gali lemti tam tikros objektyvios (vagystės padarymo vieta, pagrobto turto pobūdis, specifika, kiekis ir pan.) ir subjektyvios (kaltininko amžius, profesija, išprusimas, specialių žinių turėjimas ir pan.) aplinkybės. Nors valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras 2021 m. sausio 22 d. pateikė prašymą kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, t.y. be kvalifikuojančiojo požymio, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis nesuvokė, kad naikina ir grobia didelės kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, teismo vertinimu, kvalifikuojantis požymis kaltinamojo veikoje yra įrodytas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino: ,,Kai atkasė, galvojo, kad tai ratas, kuris sukdavo gal kokį malūną, gal koks diržas ar juosta turėjo eiti aplink jį, bet jis tokio net nebuvo matęs“; ,,Dėl metalo ieškiklio, tai nežinojo, kad reikia specialaus leidimo. Jeigu kokiose saugomose teritorijose, tai reikia. Jeigu iškastų kokį senovinį daiktą, tai reiktų pranešti paveldui ar archeologams. Žino apie tai iš savo draugų, kurie kasinėja, ieško visokių monetų“; ,,Dažniausiai su metalo ieškikliu eina į visokius šiukšlynus, prie miškų, miškuose. Prisirenka informacijos iš senyvo amžiaus žmonių. Važinėja visur. Nenaudoja senovinių žemėlapių, bet kartais iš interneto išsitraukia“. Teismo vertinimu, iš kaltinamojo paaiškinimų akivaizdu, kad jis suvokė, kad naikina vertybę. 2021-01-27 Šiaulių apylinkės teisme gautuose Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Rašytiniuose paaiškinimuose tinkamai suformuluoti argumentai dėl kaltinamojo suvokimo, ir teismas jais remiasi: kaltinamasis susipažinęs su metalo ieškiklio naudojimo tvarka; prie kelio aiškios nuorodos į (duomenys neskelbtini) dvarą.

Rusijos imperatorė J. II B. padovanojo rusų didikams Z.. (duomenys neskelbtini) metais, dvarą paveldėjus D. Z., atidaryta pradžios mokykla, kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos. Įsteigta lentpjūvė. Iš elementarios kiekvieno asmens gyvenimiškos patirties, susidūrus su kitos epochos daiktu, šiuo atveju garo mašina, stovėjusia lentpjūvėje, neabejotinai suvokiama, kad tai unikalus objektas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė ar bent jau turėjo numatyti, jog yra nemaža tikimybė, kad garo mašina yra didelės kultūrinės reikšmės vertybė. Tai, kad kaltinamajam garo mašina buvo reikalinga ne kaip kultūros vertybė, o kaip metalas, kurį galima parduoti, nekeičia kaltinamojo suvokimu dėl dalyko kultūrinės vertės. Teismas atmeta ir tuos kaltinamojo teiginius, kuriuose teigė, jog negalėjo suvokti naikinąs kultūros vertybę, nes teritorija apleista, neprižiūrėta. Visiems žinoma realybė (duomenys neskelbtini), kad yra kultūros objektų, kurie dar nesutvarkyti, netinkamai saugomi. Nors lentpjūvės teritorija neaptverta, neprižiūrėta, tai nekeičia kaltinamojo psichinio santykio su pačiu ten buvusiu daiktu – garo mašina, – kurio išvaizda byloja, kad jis ne šio amžiaus kūrinys.

Baigiamojoje kalboje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė pašalinti iš kaltinimo dalį dalyko: turbiną ir turbinos veleną su smagračiu. Prokuroro teigimu, šioje dalyje kaltinimas nepasitvirtino, nes specialistas Z. B. patvirtino, kad pas T. T. mašinoje buvo rastos tik garo mašinos detalės. Teismas pritaria šiam prokuroro teiginiui ir iš kaltinimo šalina dalį nusikalstamos veikos dalyko. Teismo vertinimu, neįrodyta, kad kaltinamasis pasikėsino pagrobti ar pagrobė bei sunaikino turbiną ir turbinos veleną. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas Z. B., apžiūrėjęs daiktinius įrodymus, paaiškino, kad turbinos ir turbinos veleno dalių, rastų kaltinamojo mašinos bagažinėje, nėra. Kaltinamasis nuosekliai aiškino, kad pjaustė tik garo mašiną. Be to, lentpjūvės teritorija neaptverta, netvarkoma. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad iš šio objekto buvo vykdytos vagystės ir anksčiau. Byloje nebuvo duomenų, kad Kultūros paveldo departamento atstovai ar nukentėjusysis būtų matę ir žinoję tikslią lentpjūvėje esančių daiktų būklę prieš pat 2020-02-19 T. T. įvykdytas nusikalstamas veikas. Teismas neturi neginčijimų įrodymų, kad kaltinamasis T. T. naikino ir kėsinosi pagrobti ar grobė turbiną ir turbinos veleną su smagračiu, todėl šie daiktai iš kaltinimo pašalinti pagrįstai.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis sunaikino didelės mokslinės, istorinės, kultūrinės reikšmės vertybę ir, sunaikinęs ją, pasikėsino pagrobti jos dalis. Nusikalstami veiksmai įrodyti visiškai, abejoti kaltinamojo kalte nėra pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes nepripažino, kad kėsinosi pagrobti ir naikino didelės kultūrinės reikšmės vertybę. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (neišnykus teistumui).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vagystė nebaigta dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių. Kaltinamasis praeityje teistas 4 kartus, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą. Kaltinamasis praeityje atliko trumpalaikę su laisvės atėmimu susijusią bausmę už turtinę nusikalstamą veiką. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. T. laisvės atėmimo bausmes, jos dydžius parenkant ženkliai mažesnį nei sankcijos mediana. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, bausmės subendrinti apėmimo būdu.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindo manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo T. T. atžvilgiu bus pasiekti iš dalies atidėjus bausmės vykdymą, nes kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju, galima tik iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos buvo padarytos naudojantis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje buvo rastos metalinės garo mašinos dalys. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti T. T. (I t., b. l. 166-169) konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

Byloje nukentėjusysis G. K. S. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį. Kadangi turtinė žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, yra pagrįsta, kaltinamasis su 2000 eurų padaryta žala nukentėjusiajam sutiko, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo 2000 Eur.

Byloje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pareiškė 11608,74 Eur civilinį ieškinį (II t., b.l. 62-69). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (2020-07-13 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų. Atnaujinus įrodymų tyrimą, apklausti specialistai (duomenys neskelbtini) technologijos universiteto ekspertė specialistė O. V. bei atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Z. B. dėl padarytos žalos. Teismas nenustatė, kad kaltinamasis būtų pasikėsinęs pagrobti ar pagrobęs bei sunaikinęs turbinos ar turbinos veleno dalis, todėl šioje dalyje mažintinas ir Kultūros paveldo departamento civilinis ieškinys. Didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės garo mašinos vertė 5340,37 eurų (4413,53 eurų be PVM). Tokia vertė nustatyta byloje esančia (duomenys neskelbtini) technologijos universiteto ekspertės O. V. lokaline sąmata. Teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys mažintinas iki 5340,37 eurų.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas ir teismo nutartimi tęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas ir teismo nutartimis tęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias AB bankas „(duomenys neskelbtini)“, paliktinas galioti iki žalos nukentėjusiajam G. K. S. ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos atlyginimo.

Kaltinamajam T. T. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate: 1) metalinių objektų fragmentai, 6 vnt. – grąžintini teisėtam savininkui G. K. S.; 2) kastuvai, 2 vnt. – sunaikintini; 3) kūjis, 1 vnt. – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesius laisvės atėmimo.

T. T. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, nustatyti, kad T. T. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo, o likusią neatliktą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atidėti 2 metams su šiais tesimo skiriamais įpareigojimais:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo prižiūrą vykdančios institucijos leidimo.

T. T. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti nukentėjusiajam G. K. S. iš T. T. 2000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Priteisti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos iš T. T. 5340,37 eurų turtinei žalai atlyginti.

Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų darymo priemonę.

Pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuo 2021-07-08 iki turto konfiskavimo įvykdymo (skirtą Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. P. 2020-03-06 ir 2020-06-03 nutarimais, tęstas 2020-08-13, 2020-11-19, 2021-02-22, 2021-05-25 Šiaulių apylinkės teismo nutartimis), T. T. automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini).

Pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuo 2021-07-08 iki visiško žalos nukentėjusiajam G. K. S. ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos atlyginimo (skirtą Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. P. 2020-06-30 nutarimu, tęstas 2020-08-13, 2020-11-19, 2021-02-22, 2021-05-25 Šiaulių apylinkės teismo nutartimis), kuriuo apribotos T. T. nuosavybės teisės į banke laikomas pinigines lėšas: AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaita, pakeičiant pinigų sumą – 5340,37 eurų eurų; bei nustatant, kad kas mėnesį T. T. gali disponuoti 500 eurų.

Daiktus, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate: 1) metalinių objektų fragmentus, 6 vnt. – grąžinti teisėtam savininkui G. K. S.; 2) kastuvus, 2 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 3) kūjį, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.