Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-415/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-07
Bylos Nr.: 2A-415/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01423-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus
Trečiasis asmuo: „BTA Insurance Company“ SE, L.

Kategorijos

44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-415/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01423-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4; 44.5.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo kredito unijos „Vievio taupa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1235-273/2011 pagal ieškovo kredito unijos „Vievio taupa“ ieškinį atsakovui antstoliui D. J. dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE, L. B., G. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių antstolio civilinę atsakomybę, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Šalies argumentai

Ieškovas kredito unija „Vievio taupa“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui antstoliui D. J., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovui 65 940,17 Lt nuostolių, 100 000 Lt neturtinės žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (t. 1, b.l. 31-35). Nurodė, kad dėl antstolio D. J. neteisėto buto arešto akto per tris metus, t.y. iki tol, kol neteisėtas turto arešto aktas 2010 m. liepos 24 d. panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, buvo išardyta G. ir L. B. šeima ir šiai šeimai, o taip pat ir kredito unijai „Vievio taupa” padaryti materialiniai nuostoliai ir patirta neturtinė žala. Atsakovas, surašydamas ir įregistruodamas bendraturčiams G. B. ir L. B. priklausančio jų vienintelio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeisto hipotekos lakštu ieškovui areštą, pažeidė CPK 690 straipsnio, 663 straipsnio 3 dalies, 677 straipsnio 2 dalies, 681 straipsnio 1 dalies, 746 straipsnio nuostatas. Ieškovo teigimu, jeigu atsakovas apie buto areštą būtų nedelsdamas pranešęs ieškovui, kaip to reikalauja CPK 675 straipsnio 5 dalis, tai jo neteisėtais veiksmais būtų nepadaryta jokios žalos nei ieškovui, nei B. šeimai, nes ieškovas antstolio neteisėtus veiksmus būtų apskundęs teismui ir neteisėtas buto arešto aktas būtų panaikintas. Ieškovas 100 000 Lt neturtinę žalą prašo atlyginti vadovaudamasis CK 6.272 straipsnio 3 dalies, 6.250 straipsnio ir 2.24 straipsnio nuostatomis. Nurodo, kad antstolio veiksmai, t.y. turto arešto akte melagingų duomenų įrašymas, buto vertės nustatymas, turto arešto akto įregistravimas Turto areštų aktų registre, įrodo, kad jis vienas ir labai greitai paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie žemina fizinių asmenų (kredito unijos narių) G. B. ir L. B. garbę ir orumą, o taip pat ir juridinio asmens - ieškovo dalykinę reputaciją. Ieškovas taip pat teigia, kad dėl neteisėto buto arešto ir disponavimo juo teisės apribojimo, šio buto negalėjo parduoti, todėl ieškovui atimta teisė perleisti hipotekos lakštą indosamentu (CK 4.189 str., 4.223 str.). Ieškovas taip pat prašo priteisti 65 940,17 Lt patirtos turtinės žalos, t.y. nuostolių, kuriuos sudaro G. ir L. B. negrąžintos paskolos likutis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš kredito unijos „Vievio taupa“ antstoliui D. J. 2 900 Lt turėtų atstovavimo išlaidų byloje (t. 2, b.l. 25-28). Teismas sprendė, kad ieškovo argumentas dėl negalėjimo grąžinti gautos paskolos, kurios likutis sudaro prašomų priteisti nuostolių sumą, neįrodytas. Atsakovo surašytas turto arešto aktas neįtakotojo G. ir L. B. šeimos gyvenimo būdo, todėl nebuvo priežastis pastariesiems nutraukti santuoką. Tarp turto arešto akto surašymo ir ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių nėra priežastinio ryšio. Be to, ieškovas iki ieškinio pateikimo teisme dienos nesiėmė jokių priemonių dėl skolos išieškojimo t.y. iš paskolos gavėjo, laiduotojo ar iš ieškovo naudai įkeisto ir areštuoto buto. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, kad realiai ketino parduoti butą 2009 metais ar jo nepavyko parduoti dėl neteisėto turto arešto akto. Teismas nurodė, kad ieškovo neturtinės žalos atlyginimą grindžia CK 6.272 straipsnio nuostatomis, pagal kurias antstolis negali būti prilyginamas šiame straipsnyje nurodytiems subjektams, todėl reikalavimas antstoliui atlyginti neturtinę žalą CK 6.272 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl 100 000 Lt patirtos neturtinės žalos, o ieškovo argumentas, kad dėl pasklidusių gandų ieškovas ūkinėje veikloje patyrė nuostolius, nepagrįstas. Be to, tarp prašomos priteisti neturtinės žalos ir antstolio veiksmų nėra faktinio bei teisinio priežastinio ryšio. Teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino pažeistai teisei ginti, nes ieškovas 2007 m. birželio 19 d. pranešimą apie turto areštą gavo 2009 m. rugpjūčio 5 d. Todėl atmesti ieškinį pritaikius ieškinio senatį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, teismas iš ieškovo atsakovui priteisė jo turėtas 2 900 Lt bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas kredito unija „Vievio taupa“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 2, b.l. 36-40). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas išsprendė ne visus ieškovo pateiktus reikalavimus, pažeidė procesines teisės normas, netaikė įstatymų, kuriuos reikėjo taikyti, ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Taip pat atsisakydamas prie bylos prijungti I. M. 2011 m. liepos 18 d. paaiškinimą Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-2954-395/2011 ir L. B. išrašą iš 2011 m. liepos 18 d. paaiškinimo Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-2954-395/2010 pažeidė CPK 199 straipsnio 7 dalį ir 114 straipsnio 1-3 dalis.

2. Iš I. M. apeliantas 2009 m. liepos 8 d. sužinojo apie tai, kad atsakovas areštavo L. B. ir G. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šį juridinį faktą 2007 m. birželio 20 d. įregistravo VĮ Registrų centras. Apelianto teigimu, dėl buto savininkų teisės disponuoti šiuo butu apribojimo butas neparduotas už 70 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi panaikintas atsakovo 2007 m. birželio 19 d. turto arešto aktas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis teisės normoms. Nenuginčijamai įrodyta, kad 2007 m. birželio 19 d. atsakovas atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, todėl atsakovui atsirado civilinė atsakomybė. Taip pat atsakovas yra kaltas, nes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek areštuojant vienintelį daugiavaikės šeimos butą buvo būtina.

4. Neteisėto buto arešto laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. buto vidutinė rinkos vertė sumažėjo nuo 93 000 Lt iki 40 000 Lt, t.y. 57 procentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009 išaiškino, kad nekilnojamojo turto kainų atitinkamu laikotarpiu kritimas apie 30 proc. pripažintas visiems žinoma aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia. Apelianto teigimu, nereikia įrodinėti atsakovo veiksmais apeliantui padarytos 27 900 Lt žalos (93000 Lt x 30 proc.). Todėl teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog realiai ketino parduoti butą 2009 metais ar jo nepavyko parduoti dėl neteisėto turto arešto akto, yra nepagrįstas.

5. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jais padarytos žalos yra faktinis priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovas būtų įvykdęs apelianto prašymą iki 2009 m. liepos 20 d. geranoriškai panaikinti savo surašytą neteisėtą buto arešto aktą, tai turtinė žala būtų nepadaryta. Teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir apeliantui padarytos žalos (nuostolių) prasidėjo nuo 2007 m. birželio 20 d., kai atsakovas be hipotekos kreditoriaus (apelianto) sutikimo ir jam nepranešus areštavo hipoteka įkeistą turtą.

6. 2009 m. liepos mėnesį pradėjus su antstoliu bylinėtis dėl minėto buto arešto akto panaikinimo AB „Vievio paukštynas“, kurios administraciniame pastate yra apelianto buveinė ir kurioje dirba apie 600 darbuotojų, pasklido gandai, kad antstolis ruošiasi parduoti iš varžytynių daugiavaikės šeimos vienintelį butą už 10800 Lt, o tėvus su trimis vaikais išvaryti į gatvę, antstolis tokius veiksmus vykdąs pagal apelianto pavedimą. Tokie tikrovės neatitinkantys gandai žemino apelianto dalykinę reputaciją, jo garbę ir orumą, mažino bendradarbiavimo su žmonėmis galimybes. Apelianto teigimu, dėl to sumažėjo paskolų išdavimas bei indėlių priėmimas, t.y. bylinėjimosi su atsakovu laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d. apelianto veiklos nuostoliai sudarė 109 419 Lt.

7. Atsakovas privalo atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nes byloje įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: jo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Apelianto teigimu, teismo sprendime jo pateikti dokumentai, faktinės aplinkybės, įrodymai ir paaiškinimai visiškai neįvertinti. Be to, teismas netaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 1.138 straipsnio 6 punkto, 2.24 straipsnio ir 6.263 straipsnio, kuriuos reikėjo taikyti.

8. Teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neteisėtas, nes sprendime nenurodyta iš ko susidaro šios gana didelės išlaidos, o dėl advokato išlaidų apmokėjimo prašymo apeliantas nėra gavęs.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (t. 2, b.l. 59-60). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Antstolio surašyto turto arešto akto neteisėtumas nepadarė žalos ieškovui, todėl nėra ne tik faktinio, bet ir teisinio priežastinio ryšio tarp antstolio neteisėtų veiksmų ir tariamos žalos. Nesant priežastinio ryšio, negalima kalbėti ir apie deliktinės civilinės atsakomybės taikymą atsakovui.

2. Nekilnojamojo turto kainų kritimas 30 proc. niekaip nepadarė žalos apeliantui, kuris iki šiol nėra nutraukęs būsto paskolos sutarties, nėra pateikęs pretenzijų laiduotojui, nėra kreipęsis į hipotekos skyrių dėl priverstinio turto pardavimo.

3. Apelianto argumentas dėl tikrovės neatitinkančių gandų paskleidimo neįrodytas, nes klaidingai siejami apelianto patirti finansiniai nuostoliai su tariamų gandų paskleidimu. Trečiojo asmens teigimu, nėra priežastinio ryšio tarp apelianto nuostolingo darbo 2009 metais bei turto arešto akto.

4. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais, šiuo atveju įstatyminio pagrindo, pagal kurį antstolis galėtų būti įpareigotas atlyginti ir neturtinę žalą, nėra.

Atsakovas antstolis D. J., tretieji asmenys L. B., G. B. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad apeliantas ir trečiasis asmuo G. B. 2006 m. spalio 30 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią G. B. suteikta 65 000 Lt paskola buto pirkimui (t. 1, b.l. 36). Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistas L. B. ir G. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 40-41), taip pat 2006 m. spalio 30 d. sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią laiduotoja I. M. laidavo už paskolos gavėją ir įsipareigojo atsakyti apeliantui visu savo turtu (t. 2, b.l. 5). Atsakovas, surašydamas 2007 m. birželio 19 d. turto arešto aktą, kuris Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi panaikintas kaip neteisėtas, areštavo butą, įvertinęs jį 18 000 Lt suma (t. 1, b.l. 8-10, 11-12). Apeliantas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirta turtinė ir neturtinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl žodinio proceso šioje byloje būtinumo. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Be to, dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus išsamiai yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose bei į tai, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra tikslingas.

Dėl antstolio civilinės atsakomybės sąlygų

Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę, asmens teisės apginamos atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Atsakovo civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju kildinama iš neteisėto 2007 m. birželio 19 d. turto arešto akto surašymo, apie kurį apeliantas nebuvo laiku informuotas bei nebuvo gautas jo kaip įkaito turėtojo sutikimas. Apeliantas pirmosios instancijos teisme turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti CK 6.272, 6.250 ir 2.24 straipsnių pagrindais, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 6.272 straipsnis, sprendžiant antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimą, netaikytinas, nes antstolis nepatenka į šiame straipsnyje išvardintų subjektų, dėl kurių kaltės padaryta žala turi būti šio straipsnio pagrindu atlyginta (ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai, teismas), sąrašą. Apeliaciniame skunde ir pats apeliantas pripažįsta, kad taikyti CK 6.272 straipsnio nereikėjo, bet nurodo taikytinu CK 6.263 straipsnį. Tačiau pastarajame straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų aspektu apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, įrodinėjo CPK 6.272 straipsnio pagrindu kylančią atsakomybę. Todėl, visų pirma, jis apeliacinės instancijos teisme negalėtų remtis aplinkybėmis, esančiomis pagrindu atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (CK 306 straipsnio 2 dalis), antra, bet kuriuo atveju CK 6.263 straipsnio pažeidimas nesuponuoja neturtinės žalos atlyginimo, nes ši norma nenustato teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliantas teigia, kad dėl antstolio neteisėtų veiksmų – neteisėto buto arešto, apie kurį apeliantui kaip įkaito turėtojui nebuvo laiku pranešta bei nebuvo gautas apelianto sutikimas, jis patyrė žalą. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina kredito unijos narių G. B. ir L. B. garbę ir orumą, taip pat ir ieškovo dalykinę reputaciją (CK 2.24 str.). Nurodo, kad 2009 m. liepos mėnesį, pradėjus teisminius procesus su antstoliu dėl turto arešto akto panaikinimo, esą pasklido tikrovės neatitinkantys gandai, kad apelianto iniciatyva yra vykdomas išieškojimas G. ir L. B. turto atžvilgiu, dėl to sumažėjo paskolų išdavimas bei indėlių priėmimas. Iš ieškinio argumentų bei prie ieškinio pateikto priedo matyti, kad apeliantas patirtą neturtinę žalą sieja su jo veiklos nuostoliais laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d. (t. 1, b.l. 20).

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalis juridinis asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo dalykinę reputaciją, atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Ginant asmens pažeistą dalykinę reputaciją, taikoma įstatyme CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatyta teisinė atsakomybė. Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šioje normoje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tokie požymiai kaip reputacijos pablogėjimas, juridinio asmens pažeminimas, jo socialinių santykių sumažėjimas ir pan. gali būti taikomi ir juridiniam asmeniui. Neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais - ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Antstolių įstatymas neturtinės žalos atlyginimo dėl antstolio neteisėtų veiksmų tiesiogiai nenumato, tačiau, minėta, jos atlyginimas galimas CK 2.24 straipsnio pagrindu.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovas, surašydamas turto arešto aktą, pažeidė įstatymo reikalavimus bei nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl 2007 m. birželio 19 d. turto arešto aktas panaikintas (t. 1, b.l. 11-2). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartyje yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t.y. konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas yra prejudicinis faktas, kurio nereikia papildomai įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija šiuo aspektu išsamiau nepasisako, nes atsakovo veiksmų tokio vertinimo esmės apelianto skunde papildomai nurodomi argumentai dėl atsakovo padarytų pažeidimų nekeistų. Taigi, spręstina, ar yra pagrindas pripažinti neturtinės žalos atsiradimo faktą, o jeigu taip – ar yra priežastinis ryšys tarp neturtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų.

Kaip minėta, apeliantas teigia, kad jo dalykinė reputacija pablogėjo dėl Vievyje pasklidusių gandų apie tariamai apelianto iniciatyva vykdomą išieškojimą G. ir L. B. atžvilgiu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 12 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-340/2011). Pagal kasacinio teismo praktiką ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – žinios paskleistos, jos yra apie jį ir jam yra padaryta žala (CPK 5 straipsnis). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010, 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas ir teigia, kad dėl antstolio neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šių argumentų pagrįstumą (realumą). Apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl tikrovės neatitinkančių gandų paskleidimo kaltas atsakovas, kuris surašė tikrovės neatitinkantį turto arešto aktą ir jį įregistravo viešuosiuose registruose. Tačiau apelianto atstovas direktorius J. N. teismo posėdyje paaiškino, kad neturtinių teisių pažeidimas prasidėjo tada, kai apeliantas sužinojo apie neteisėtą turto arešto aktą, o duomenys apie areštuotą butą buvo paskleisti buto pirkėjų, kurie sužinojo, jog jų planuojamas pirkti butas areštuotas (t. 1, b.l. 190). Todėl teigti, kad antstolis paskleidė buto arešto duomenis nėra pagrindo, be to, apskritai pats paskleidimo (ir ne žinių, o gandų) faktas yra tik apelianto teigiamas, bet nėra įrodytas. Atmestini apelianto argumentai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskelbimo per viešuosius registrus, kas, anot apelianto, žemino garbę ir orumą (CK 2.24 str.). Visų pirma, tai, kad butas yra areštuotas, atitiko tikrovę, taigi, atspindėjo tikrąją padėtį. Antra, turto arešto aktas yra privalomai registruojamas viešuose registruose galiojančių įstatymų pagrindu, taigi, jo duomenų perdavimas atitinkamoms institucijoms nelaikytinas duomenų, su kuriais atsakovas turėjo teisę elgtis vienaip ar kitaip savo nuožiūra, paskleidimu. Trečia, nors pats savaime turto areštas vykdant išieškojimą ir gali skolininkui sukelti nepatogumus kitų asmenų požiūrio į jį aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, jis nereiškia asmens, juo labiau, apelianto, kuris nagrinėjamu atveju net ir nėra skolininkas, garbės ir orumo/dalykinės reputacijos žeminimo. Apelianto pateiktas rašytinis įrodymas – pažyma apie jo nuostolius (t. 1, b.l. 20), neva pagrindžianti patirtą neturtinę žalą, per se neįrodo, kad apelianto nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d. patirti veiklos nuostoliai yra būtent trečiųjų asmenų B. buto arešto pasekmė. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, nei kad atsakovas paskleidė žinias - faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nei kad apelianto dalykinė reputacija realiai nukentėjo ar buvo sumenkinta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Be to,

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Apeliantas reikalavimą dėl 65 940,17 Lt turtinės žalos atlyginimo sieja su jam negrąžintos kredito sumos dydžiu (t. 1, b.l. 18). Apelianto teigimu, dėl neteisėto buto arešto ir disponavimo juo teisės apribojimo, iširo L. ir G. B. šeima, jie negalėjo areštuoto buto parduoti bei grąžinti buto pirkimui gautos paskolos, todėl apeliantas patyrė turtinę žalą.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai (žala), kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko (atsakovo) civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko (atsakovo) veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, tarp apelianto nurodomos patirtos žalos, jei ir būtų galima ją konstatuoti, ir atsakovo neteisėtų veiksmų turi būti konstatuotas priežastinis ryšys. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi, netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto arešto aktas neįtakojo B. šeimos gyvenimo būdo, nebuvo priežastis santuokos nutraukimui, taigi, tarp turto arešto akto surašymo ir apelianto nurodytų faktinių aplinkybių nėra priežastinio ryšio. Atmestini apelianto argumentai, kad butą norėta parduoti, tačiau dėl buto arešto nebuvo galima to padaryti - byloje nėra nepateikta įrodymų, patvirtinančių tikrai egzistavusius tokio pobūdžio ketinimus ar, juo labiau, patvirtinančių realiai turėtą, bet dėl pritaikyto arešto nerealizuotą galimybę jį parduoti (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Juo labiau, kad tokią išvadą patvirtina ir tai, kad butas ir po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais nebuvo parduotas ar net pardavinėjamas, iš bylos medžiagos bei apelianto paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje matyti, kad apeliantas nėra nutraukęs paskolos sutarties, t.y. paskoliniai teisiniai santykiai tęsiasi. Apelianto nurodytas argumentas, kad I. M. 2009 m. kovo 25 d. išduotas įgaliojimas, taip pat negali būti laikomas pakankamu, nes iš įgaliojimo turinio matyti, kad įgalinimas buto pardavimui buvo tik vienas iš pakankamai plačių įgalinimų elementų (t. 1, b.l. 138).

Kaip minėta, apelianto suteiktos paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo ne tik įkeistas butas (t. 1, b.l. 40-41, t. 2, 7-10), bet ir sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią laiduotoja I. M. laidavo už paskolos gavėją ir įsipareigojo atsakyti apeliantui visu savo turtu (t. 2, b.l. 5, 12). Nei iki ieškinio pateikimo, nei bylos nagrinėjimo metu apeliantas nesiėmė jokių priemonių dėl skolos išieškojimo nei iš paskolos gavėjo, nei iš laiduotojo, apelianto suteikta paskola tebėra užtikrinta buto hipoteka bei laidavimu, minėto buto areštas neapribojo hipotekos kreditoriaus (apelianto) teisių kreiptis į hipotekos teismą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto bei šio turto realizavimo priverstine tvarka, t.y. jis pats suteiktai paskolai atgauti galimybių ir nebuvo išnaudojęs, o vėliau dar ir sudarė skolos perkėlimo sutartį. Todėl apelianto argumentas dėl patirtos turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nenustatyta antstolio civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų visuma.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 329 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neprijungė prie šios bylos L. B., I. M. paaiškinimų kitoje byloje, juos pateikia su apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 41-51). Tačiau iš kitos bylos pateikti kitų asmenų paaiškinimai negali būti laikomi tinkamais įrodymais CPK 191, 192, 197 straipsnių prasme nei kaip liudytojų parodymai, nei kaip rašytiniai įrodymai. Pastebėtina, kad bet kuriuo atveju jie nepatvirtina civilinės atsakomybės pagrindų egzistavimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Dėl kitų apeliaciniame skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, dėl ko Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras PečiulisAlvydas Poškus