- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- 1S-614-383/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- E. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. N. bausmę atlieka pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, taip pat paskirta 15 MGL dydžio bauda, 57,92 Eur vertės turto konfiskavimas bei 3 (trims) metams uždrausta vairuoti transporto priemones.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga 2021 m. liepos 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną yra 2 (du) metai 1 (vienas) mėnesis ir 29 (dvidešimt devynios) dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 95-343 nutarta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam E. N. iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. liepos 19 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog būtų galima konstatuoti, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis E. N. prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis pažymi, jog apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, nurodo, kad nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytomis Komisijos nutarime ir mano asmens byloje. Apylinkės teismas nurodo kaip vieną iš atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvų, nurodo jo nusikaltimus ir jų pobūdį, tačiau pagal BVK 157 straipsnio nuostatas ši aplinkybė nevertinama, todėl šis argumentas neturi juridinės reikšmės. Taip pat nepagrįstai apylinkės teismas rėmėsi statiniais nekintančiais kriminogeniniais veiksniais, motyvavo, kad bausmę nuteistasis atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką ir tuo remdamasis, atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Pažymi, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) nuostatų. Todėl nuteistasis teigia, kad teismas nukrypo į nuosprendžio vertinimą, kuris jau yra įvertintas, nurodo, kad teismas nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismo motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Teigia, kad yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.
4.2. Skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą, negali laikyti lemiamu veiksniu nuteistojo drausminių nuobaudų ir paskatinimų skaičių. Nurodo, kad drausminės nuobaudos buvo gautos bausmės pradžioje, todėl nuteistasis priešingai nurodo, nei apylinkės teismas, jog jo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai, nuteistojo elgesiui turėjo tik teigiamą poveikį.
4.3. Skunde E. N. taip pat atkreipia dėmesį, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, po paskutinės jam paskirtos drausminės nuobaudos buvo skatintas. Nepaisant to, teismas daro išvadą, jog jis, paleistas lygtinai gali nusikalsti. Nėra jokių faktų, patvirtinančių šią prielaidą. Teisinės ir faktinės argumentacijos trūkumas yra pagrindas skundžiamai nutarčiai panaikinti.
4.4. Apylinkės teismas remiasi tik prielaidomis ir manymu. Anot nuteistojo, jis atitinka BVK 157 straipsnio nuostatas, formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo materialusis pagrindas, tai buvo ne kartą pastebėta Kauno apygardos teismo praktikoje.
4.5. Skunde nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka už netyčinį nusikaltimą, teigia, kad dėl autoįvykio jis labai gailisi ir visais įmanomais būdais stengėsi padėti materialiai nukentėjusiųjų artimiesiems, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir priešingai, teismas dar akcentuoja nuteistojo kriminogeninį veiksnį – slapstymąsi nuo teisėsaugos institucijų, nors nuteistasis teigia, kad jo gyvenamoji vieta Jungtinėse Karalystėse buvo žinoma. Skunde nuteistasis įvardija savo teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kad yra motyvuotas dirbti, mokėsi, palaiko tvirtus socialinius ryšius, reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas į namus ir nepažeidinėja režimo reikalavimų. Taip pat skunde pabrėžia, kad jo pakartotinio elgesio rizika yra vertinama kaip žema (30 balų) ir tik 6 balai yra kintami, ir nurodo, kad apylinkės teismo akcentuojamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nėra vien sietinas tik su OASys metodika, taikant lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas vertindamas nusikalstamo elgesio rizikos balus nepagrįstai rėmėsi jais, todėl teismo išvada, jog tik dinaminių balų mažėjimas apibrėžia pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra objektyvi ir teisinga ir tai yra deklaratyvus motyvas. Teigia, kad visos teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį aplinkybės įrodo, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
4.6. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Nurodo, kad teismas vien tik abstrakčiais ir deklaratyviais argumentais atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Teigia, kad pritaikius lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos, teigia, kad jei šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, bus įgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas. Nurodo, kad teismas formaliai įvertino Komisijos išvadas, nesigilino į Komisijos išvadų pagrįstumą, socialinio tyrimo išvadas, kuriomis yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis gali būti paleidžiamas lygtinai iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo E. N. skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. N. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti du formalūs bei vienas materialusis pagrindas, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, kuris galimas tik tais atvejais, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnyje numatytą bausmės dalį. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog formaliųjų pagrindų nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl nustačius, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ar tai, jog asmuo nėra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, apskritai nevertintinos. Taigi akivaizdu, jog priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, formaliųjų pagrindų egzistavimas nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, formalus lygtinio paleidimo pagrindas negali būti tapatinamas su materialiuoju lygtinio paleidimo pagrindu. Būtent toks BVK 157 straipsnio nuostatų aiškinimas yra įtvirtintas ir teismų praktikoje, formuojamoje bylose dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-49-397/2019, 1S-237-966/2019, 1S-95-810/2019, 1S-207-348/2018 ir kt.).
9. Nagrinėjamu atveju būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip pagrindą atsisakyti taikyti E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą (E. N. bausmę atlieka už neatsargaus ir apysunkio nusikaltimų, numatytų BK XXXIX ir XXXI skyriuose padarymą – jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles, nesuvaldė automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis, per kurį žuvo trys asmenys, kiti asmenys buvo sužaloti), ankstesnį teistumą (prieš tai E. N. teistas tris kartus už apysunkių nusikaltimų padarymą ir jo atžvilgiu buvo taikomos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė) bei neatliktos bausmės dalį, akcentavo žemesnės instancijos teismas. Pažangos vertinimo aspektu nustatyta, kad pataisos namuose nuteistojo elgesys nebuvo išimtinai teigiamas, jis tris kartus nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, 2 iš 3 nusižengimų susiję su uždraustų daiktų gaminimu, įsigijimu ar laikymu, už kuriuos buvo skirta drausminė nuobauda bei apsiribojimas svarstymu drausminėje komisijoje. Sutiktina su skundo argumentu, jog paskirta nuobauda negaliojanti, ji panaikinta anksčiau laiko, tačiau dėl skunde nurodytų argumentų vertinant padarytus nusižengimus nesilaikant rėžimo reikalavimų ir akcentuojant, kad tokios kaip nuobaudos rūšies – apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje – BVK nenumato, nurodytina, jog teismas visiškai pagrįstai, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, vertino nuteistojo būtent elgesio ypatumus, kurie pažymėti rėžimo reikalavimų nesilaikymu, nesvarbu ar buvo paskirtos nuobaudos ar tik apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje. Sutiktina, jog pats nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje negali būti prilyginamas jam paskirtai nuobaudai, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Taigi, pats nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje savaime reiškia, jog nuteistasis pažeidė bausmės atlikimo vietos taisyklių reikalavimus. Tuo tarpu kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį nesilaikyti nustatytos elgesio tvarkos, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Išvadą, jog E. N. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo tuo, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, nepasižymėjo akivaizdžiai teigiamu elgesiu – 2015 m. lapkričio 5 d. buvo baustas drausmine tvarka už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, taip pat pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų egzistavimu bei socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, jog nuteistasis anksčiau ne visada sugebėdavo pasirinkti tinkamas elgesio strategijas. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai bei ją pagrindžiantiems motyvams pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas, todėl jų nekartoja, tik atsako į nuteistojo skundo argumentus.
10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. N. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kuri sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, E. N. nustatoma žema – 30 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 32 balų. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 6 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų kontekste, atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir dėl nusikalstamo elgesio rizikos. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus bylos duomenis, teismo nutartyje nurodytus argumentus, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis E. N. laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Apygardos teismo manymu, ankstesniame šios nutarties punkte nurodytos žemesnės instancijos teismo išvados bei jas pagrindžiantys motyvai ne tik leidžia konstatuoti, jog nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios E. N. asmenybę bei jo elgesį pataisos namuose, nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui nagrinėjamu atveju, tačiau taip pat paneigia nuteistojo argumentą, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismo išvados yra padarytos remiantis objektyviais teikimo medžiagoje pateiktais duomenimis – E. N. socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas, nuspręsdamas netvirtinti Komisijos nutarimo dėl E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, rėmėsi niekuo nepagrįstomis prielaidomis.
12. Skunde nurodytas argumentas, jog apylinkės teismas pažeidė BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes sprendimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, kadangi trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali formuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir bus viena iš prielaidų ateityje nusikalsti, nėra pagrįstas nuteistojo atliktu vertinimu. Teisėjų kolegija, nekartodama aukščiau nurodytų motyvų, pažymi, jog neatlikta bausmės dalis nėra tas veiksnys, kuris yra esminis dėl šio klausimo, kadangi pagal BVK nuostatas kokia dalis turi būti atlikta, kad nuteistasis turėtų galimybę naudotis lygtinio paleidimo instituto taikymu, yra nustatyta, ši sąlyga yra formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo elementas ir teismui neformuoja imperatyvo visiškai šiuo aspektu nepasisakyti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Pažymėtina, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atsižvelgiant į tai, nenustatyti įstatymo nesilaikymo pagrindai, kurie būtų absoliutūs dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir turėję įtaką teisingo teismo sprendimo priėmimui.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į E. N. atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykį bei tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už neatsargaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Nors apygardos teismas sutinka su nuteistuoju, jog padarytų nusikaltimų sunkumas, pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant jam bausmę, taip pat nuteistasis jau yra atlikęs būtiną įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau teisėjų kolegijos manymu, tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, kuris nagrinėjamu atveju yra pakankamai didelis – 2 metai 1 mėnesis ir 29 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai), negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės neabejotinai negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kitaip būtų pažeistos nuostatos, įtvirtintos LR BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis). Be to, pažymėtina, jog šias aplinkybes apylinkės teismas tik įvertino kitų duomenų kontekste, o tai nei BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.
14. Apibendrinant tai kas dar kartą patikrinta ir įvertinta, teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir neabejotina. Nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti savo elgesį tik teigiama linkme, kadangi jam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, kad paleistas į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau šiuo metu šie tikslai dar nepasiekti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. N. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą, laisvės atėmimo bausme siekiama užtikrinti visuomeninį interesą, kas nagrinėjamu atveju, įvertinus visus byloje esančius duomenis, pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, nebūtų užtikrinta.
15. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis E. N. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. N. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.