Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys D. J., J. J., G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad byloje nagrinėjami klausimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo išieškojimo, kurie laikytini viešuoju interesu, 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti atskirojo skundo ribas ir tikrinti skundžiamą nutartį visa apimtimi.

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr.0117/12/00433 vykdo išieškojimą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-316-359/2012, išduotą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo teismas nusprendė priteisti iš skolininko išlaikymą dviem jo nepilnamečiams vaikams. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkas J. J. nemokėjo priteisto išlaikymo, įsiskolinimas iki 2024 m. sausio 5 d. sudarė 28 712,02 Eur. Antstolis nustatė, kad skolininkui yra mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos, taip pat nustatė, kad skolininkas turi savo vardu atidarytą sąskaitą “Swedbank“, tačiau jam priklausančios nedarbo išmokos mokamos į kitą sąskaitą, atidarytą ne Lietuvoje registruotoje kredito įstaigoje, kuri neprisijungusi prie Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau – ir PLAIS).

14.1. 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Nr. S-23-117-48315 „Dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto“, adresuojamą VSDFV Panevėžio skyriui. Patvarkymą sudaro 4 sakiniai: 1) visas išmokėtinas sumas pervesti į lietuvišką skolininko sąskaitą, esančią Swedbank AB; 2) per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar pas adresatą yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat, ar pareiškėjas privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; 3) vadovaudamasis CPK 688 ir 749 straipsniais minėtu patvarkymu areštavo visas esamas ir būsimas skolininko atžvilgiu išmokėtinas lėšas 30 309,19 Eur sumai; 4) prašė areštuotas lėšas nedelsiant pervesti į skolininko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (b. l. 5);

14.2. 2024 m. sausio 18 d. patvarkymą Nr. S-24-117-2727 „Dėl duomenų pateikimo bei antstolio patvarkymo vykdymo“, kuriuo paprašė VSDFV Panevėžio skyrių nurodyti, kokiu įstatymu vadovaujantis yra nevykdomas antstolio patvarkymas dėl lėšų arešto pas trečiuosius asmenis Nr. S-23-117/48315/2023-12-19 bei nurodyti už šio patvarkymo nevykdymą atsakingus asmenis.

15. Pirmosios instancijos teismas panaikino antstolio 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkymo Nr. S-23-117-48315 dalį, kuria antstolis prašė pareiškėjo pervesti skolininkui priklausančias lėšas į antstolio nurodytą kitą skolininko sąskaitą. Teismas kitą skundo dalį atmetė.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia apylinkės teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl lėšų arešto pripažinimo neteisėtu ir patvarkymų panaikinimo atmesta.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad skundžiama teismo nutartis sukūrė tokią situaciją išieškojimo procese, kad skolininko lėšos, esančios VSDFV biudžete, areštuojamos, tačiau nurodymas jas pervesti į skolininko sąskaitą „Swedbank“ panaikinamas, vadinasi, lėšos lieka VSDFV biudžete ir nėra išmokamos nei skolininkui, nei tuo labiau išieškotojui. Tokia situacija prieštarauja tiek civilinės, tiek viešosios teisės normoms, nes faktiškai sustabdomas socialinio draudimo išmokų mokėjimas, kartu sustabdomas ir išieškojimo procesas, pažeidžiamos ir išieškotojo, ir skolininko teisės ir teisėti interesai, todėl priimta nutartis negali būti palikta galioti.

19. Pažymėtina, kad vykdymo procesą, jo eigą, jo metu galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus pagal vykdytinus dokumentus atlieka, juos koordinuoja antstolis, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018 24 punktą). Taigi, įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktus).

21. Byloje nustatyta, kad skolininkas yra nurodęs jam priklausančias nedarbo išmokas pervesti į kredito įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kuri nėra registruota PLAIS sistemoje, todėl leidžia skolininkui išvengti išieškojimo per I. T. tarpu antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcija (14 p.) yra palikusi vienintelę galimybę vykdyti išieškojimą tik per PLAIS sistemą. Antstolis nustatė, kad skolininkas turi sąskaitą ir „Swedbank“, todėl nurodė, kad skolininkui priklausančios lėšos būtų pervedamos į „Swedbank“ sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad esą antstoliui nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato galimybės reikalauti pervesti skolininkui priklausančias lėšas į kitą skolininko sąskaitą, negu kad nurodė pats skolininkas. Su tokia teismo argumentacija negalima sutikti, nes tokia išvada padaryta pernelyg siaurai ir formaliai aiškinant ir taikant CPK 624 straipsnio 2 dalyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones.

22. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato nebaigtinį sąrašą priverstinių vykdymo priemonių, be kita ko tokios priemonės yra išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto ar pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų, uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, kitos įstatymų numatytos priemonės, antstolis gali pasirinkti ir kelias priemones vienu metu. Šiuo atveju nurodymas pervesti skolininkui priklausančias lėšas į skolininko sąskaitą, kuri yra registruota PLAIS sistemoje, būtent ir leistų vykdyti išieškojimą pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, subalansuojant skolininko ir išieškotojo teises ir teisėtus interesus, užtikrinant ir išieškotojui reikalingas lėšas, ir skolininkui minimalių poreikių tenkinimą iš jam priklausančių išmokų. Priešingai, negu kad argumentuoja pirmosios instancijos teismas, toks nurodymas pervesti lėšas į skolininko sąskaitą Lietuvoje registruotoje kredito įstaigoje, nelaikytinas skolininko teisių apribojimu pasirinkti sąskaitą, į kurią gauti nedarbo išmokas, nes visas išieškojimo procesas savo esme jau yra skolininko teisių apribojimas, kai lėšos/jų dalis iš skolininko paimamos ir galutiniame rezultate perduodamos išieškotojui. Kaip teisingai nurodė antstolis, skolininkas pats yra atsidaręs sąskaitą „Swedbank“, turi priemones disponuoti šia sąskaita, todėl trečiasis asmuo (šiuo atveju VSDFV skyrius) kaip vykdymo procese dalyvaujantis suinteresuotas asmuo gali būti įpareigojamas visas skolininkui priklausančias išmokas mokėti į kitą skolininko sąskaitą, kuri registruota PLAIS sistemoje.

23. Paminėtina kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020, kurioje buvo nagrinėjamas antstolio patvarkymo pervesti skolininkui priklausančias lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą teisėtumas. Cituojamoje byloje iš skolininko išieškojimą vykdė ir antstolis per PLAIS sistemą ir VSDFV savarankiškai pagal VSD įstatymą. Skolininko sąskaitoje nepakako lėšų VSDFV reikalavimui įvykdyti, todėl VSDFV areštavo skolininkui priklausančias lėšas kito juridinio asmens sąskaitoje ir jas nuskaitė skolininko nepriemokai dengti. Antstolis nurodė VSDFV pervesti išieškotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą tikslu paskirstyti jas proporcingai visiems skolininko kreditoriams. Pastarąjį patvarkymą VSDFV skundė teismui. Kasacinis teismas pažymėjo, kad remiantis CPK 633 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) laikytina suinteresuotu asmeniu vykdymo procese, o antstolio pareiga - siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo. Be to, remiantis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, atitinkami antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims. Taigi antstolis, nustatęs, kad skolininkės lėšos buvo nurašytos (išmokėtos) nesilaikant CPK 754 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, turėjo teisę priimti ginčijamus patvarkymus įpareigodamas pareiškėją pervesti išieškotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolio patvarkymas buvo paliktas galioti.

24. Pacituota praktika leidžia daryti išvadą, kad antstolio nurodymai gali būti teikiami VSDFV, kuri privalo juos vykdyti, ir kad nurodymas pervesti lėšas į kitą skolininko vardu atidarytą sąskaitą nelaikytinas neproporcingu skolininko teisių apribojimu, o priešingai, leidžia vykdyti išieškojimą tinkamai per PLAIS sistemą.

25. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kita kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad tuo atveju, kai reikia vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų sąskaitose, esančiose užsienio valstybėje registruotoje kredito įstaigoje, kuri nėra prisijungusi prie PLAIS, ir nėra galimybės tokiai finansų įstaigai tinkamai pateikti patvarkymo per šią sistemą, antstoliui tenka pareiga tinkamai parinkti kitus – Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktuose įtvirtintus – teisinius instrumentus, atsižvelgiant, be kita ko, į išieškomų sumų kilmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-248/2021 32 punktą; 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-421/2021 25 punktą). Sutiktina, kad Europos vykdomojo rašto arba europinio sąskaitos blokavimo pagal E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 655/2014 taisykles galėtų ir turėtų būti siekiama tuo atveju, jeigu skolininko vardu nebūtų atidarytos kitos sąskaitos Lietuvoje registruotoje kredito įstaigoje. Tačiau įvertintina ir tai, kad šias procedūras turi teisę pradėti išieškotojas, procedūros yra sudėtingos, užimančios daugiau laiko, reikalaujančios didesnių finansinių sąnaudų. Antstolis tokios procedūros inicijuoti ir vykdyti negali be atskiro išieškotojo pavedimo, tačiau, kaip jau minėta, antstoliui išlieka pareiga vykdyti išieškojimą tomis priemonėmis, kurios yra prieinamos ir numatytos įstatyme. Šiuo atveju nurodymas pervesti lėšas į kitą skolininko vardu atidarytą sąskaitą atitinka proceso racionalumo ir ekonomiškumo principus, ir, kaip minėta, nepažeidžia vykdymo proceso asmenų teisių.

26. Apeliantės paminėtose kasacinio teismo nutartyse (Nr. 3K-3-4-248/2021 ir Nr. 3K-3-27-421/2021 ) buvo nagrinėjamos situacijos, kai skolininko vienintelė sąskaita buvo kredito įstaigoje, neprisijungusioje prie PLAIS, todėl antstoliai siuntė patvarkymus dėl išieškojimo tiesiogiai kredito įstaigoms, per kurias buvo atliekami mokėjimai į skolininko sąskaitą arba iš skolininko sąskaitos, nepasiekiamos PLAIS sistemai, kitaip tariant, norėdamas „pagauti lėšas pakeliui“ į skolininko sąskaitą. Kasacinis teismas šiuos antstolio patvarkymus pripažino neteisėtais kaip neatitinkančius teisinio reglamentavimo, teismų praktikos bei pažeidžiančius kitų vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kredito įstaiga, kuriai buvo adresuotas skundžiamas antstolio patvarkymas, nelaikytina tinkamu subjektu CPK 688 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. kitu asmeniu, pas kurį yra skolininko pinigų suma, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas, nes tuo atveju nebuvo aiškus kitas asmuo (CPK 688 straipsnio 1 dalies prasme), turintis/gausiantis skolininkui priklausančias lėšas ar turtą. Tačiau cituojamose bylose nagrinėtos situacijos skiriasi nuo šios bylos situacijos, nes šiuo atveju yra nustatytas asmuo (VSDFV), turintis skolininkui priklausantį turtą (socialinio draudimo išmokas) ir nustatyta skolininko turima sąskaita „Swedbank“, į kurią skolininkui priklausančias išmokas turintis asmuo įpareigojamas pervesti skolininkui priklausančias lėšas.

27. Apeliantė argumentavo, kad ateityje skolininkui gali būti paskirtos ir kitos išmokos, iš kurių išieškojimas negalimas pagal CPK 739 straipsnį, todėl esą teismo nutartis areštuoti skolininko lėšas, esančias VSDFV, yra neteisėta ir nepagrįsta. Šie argumentai atmestini, nes, kaip minėta, atsižvelgiant į imperatyvų vykdymo proceso reglamentavimą, antstoliui valstybės suteikiamus įgaliojimus, pagrindinis (generalinis) vykdymas yra atliekamas per antstolį, kuris vykdymo metu kylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). CPK 689 straipsnis nustato, kad antstolis, gavęs atitinkamus duomenis, gali panaikinti apribojimus disponuoti lėšomis, iš kurių išieškojimas būtų negalimas pagal CPK 739 straipsnį, tačiau šiuo metu apeliantė nenurodo, kad tokio pobūdžio išmokos skolininkui yra mokamos, todėl hipotetiniai apeliantės samprotavimai nėra pagrindas naikinti lėšų areštą.

28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas skundą dalyje dėl įpareigojimo pervesti lėšas į kitą skolininko sąskaitą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdymo procese, netinkamai aiškino ir taikė CPK 642 straipsnyje nustatytų priverstinio vykdymo priemonių esmę, Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktą, nesilaikė teismų praktikoje suformuotų taisyklių, todėl netinkamai išnagrinėjo skundą dėl antstolio veiksmų, sukūrė tokią vykdymo situaciją, kurioje pažeidžiami ir išieškotojo, ir skolininko interesai. Todėl nutarties dalis, kuria panaikintas antstolio 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkymas visas skolininkui priklausančias lėšas išmokėti į skolininko sąskaitą „Swedbank“, panaikintina ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas.

29. Kita skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas skundas dėl antstolio patvarkymų areštuoti skolininko lėšas ir pareikalauti iš pareiškėjo papildomos informacijos ir duomenų, yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato priverstinio vykdymo priemonę - išieškojimą iš skolininko lėšų. Antstolis, nustatęs, kad skolininkui priklausančios lėšos yra jam paskirta nedarbo išmoka, iš kurios išieškojimas yra leidžiamas tuo atveju, kai išieškomas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ( CPK 738 straipsnis), pagrįstai nurodė areštuoti skolininko lėšas.

30. Antstolio patvarkymas, įpareigojantis VSDFV pateikti reikalingą informaciją antstoliui, yra priimtas pagal CPK 585 straipsnio taisykles, nustatančias antstolio reikalavimų privalomumą visiems asmenims, tame skaičiuje ir VSDFV (žr. šios nutarties 23 pastraipą), todėl teismas šį pareiškėjo reikalavimą pagrįstai atmetė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria panaikinta antstolio D. J. 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkymo Nr. S-23-117-48315 dalis, įpareigojanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių pervesti skolininkui J. J. priklausančias lėšas į antstolio nurodytą kitą skolininko sąskaitą ir šioje dalyje skundą atmesti.

K. K. apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.