Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007-11-27 sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti nuo 2017-03-31 įsigaliojusiais Lazdijų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017-03-31 sprendimu Nr. 5TS-801 (toliau – ir Nauji nuostatai).

Nuostatų 2 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava –tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Nuostatai nustatė, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų 12 punktą pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal nuo 2017-07-01 įsigaliojusių Naujų nuostatų 6.4. punktą, vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą (6.5. p.). Rinkliava sumokama į Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą (31 p.).

Akivaizdu, kad ir pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

Pareiškėja apskaičiavo 256,40 Eur mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2023-09-30 už nekilnojamojo turto objektą, esantį Lazdijų raj. Pareiškėjos į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas po A. R. mirties (Gyventojų registro tarnybos duomenimis mirė (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise (nuo 2022-07-12) valdo nekilnojamojo turto objektą Lazdijų r. sav., todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

Teismas pažymi, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad savivaldybės nustatydamos pastoviąją ir kintamąją dalį nepakeitė vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimo (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

Taigi vadovaujantis aukščiau numatytomis teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies arba vietinės rinkliavos perskaičiavimo, o nuo pastoviosios dalies ar iš vis nuo vietinės rinkliavos mokėjimo vietinės rinkliavos mokėtojas pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Nuostatų numatytąja tvarka kreipėsi į vietinės rinkliavos administratorių ir buvo perskaičiuota vietinė rinkliava ar jis buvo atleistas nuo dalies vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti tiek pastoviosios, tiek ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies ginčo laikotarpiu.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Dėl senaties termino taikymo

Pareiškėja prašo priteisti vietinę rinkliavą ir už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2023-09-30.

2023-06-14 LVAT nutartyje Nr. eTA-447-525/2023 nurodė, jog tik nustačius, ar pareiškėjas pranešimą (įspėjimą) dėl susidariusios skolos už 2019 m. išsiuntė galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, būtų galima konstatuoti, kad turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir prašymo senaties terminas nebuvo praleistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-599-415/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-602/756/2021; ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju tik nustačius, ar pareiškėjas pranešimą (įspėjimą) dėl susidariusios skolos už 2019 m. išsiuntė galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, būtų galima konstatuoti, kad turi būti taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir prašymo senaties terminas nebuvo praleistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-421-602-2023 ir kt.).

Iš pareiškėjo teikiamų mokėjimo pranešimų nustatyta, kad atsakovui mokėjimo pranešimas suformuotas tik 2022-07-29. Duomenų, kad pranešimą (įspėjimą) dėl susidariusios skolos už ginčo laikotarpį išsiuntė galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, pareiškėja nepateikė. Įvertinus tai teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijos, galiojusios iki 2020 m. sausio 1 d., nuostatų.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuria įtvirtinta: jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi prašymu į teismą diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus (2020; 2021 ir 2022). Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 m., todėl yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31.

Kaip nurodoma pažymoje ir vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31 apskaičiuota vietinė rinkliava yra 151,71 Eur. Įvertinus aukščiau išdėstytą, šios dalies reikalavimo pareiškimui yra praleistas vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir išieškojimo terminas, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kitoje dalyje pareiškėjo reikalavimas dėl 104,69 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. A. uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 104,69 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2023-09-30.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.