- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- eTA-447-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02963-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- D. I.
- Pareiškėjas
- UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei D. I. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. I. (toliau – ir atsakovė) 37,97 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.
2. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovė nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu valdė nekilnojamąjį turtą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (butų), 28,72 kv. m, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atsakovei kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu. Pareiškėjas teigė, kad atsakovei kartą į metus buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. yra nesumokėjusi pareiškėjui 37,97 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtintais, Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų tvarkytojų ir atliekų tvarkymą nuostatais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, vykdanti atliekų tvarkymo funkcijas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą.
II.
3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies, priteisė UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui iš D. I. 18,15 Eur vietinę rinkliavą už butą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis bei Tauragės rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1-188 patvirtintais Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtinti Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kurių 28 punktas numato, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje (duomenys neskelbtini)). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.
6. Teismas akcentavo, kad atsakovė nuomos sutarties pagrindu naudojosi pareiškėjo nurodytu butu. Pagal Nuostatus atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, jai kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, byloje nebuvo. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.
7. Dėl senaties termino, teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Teismas sprendė, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2022 metais, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d., taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. teismo atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Civilinio kodekso 6.38 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, pareiškėjui priteisė vietinę rinkliavą 18,15 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 4 p.).
III.
9. Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės 19,82 Eur likusį įsiskolinimą už komunalinių atliekų tvarkymą.
10. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui buvo apskaičiuota dar 2018 m. kovo 12 d. ir išsiųstas mokėjimo pranešimas, t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas daro išvadą, kad šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir reikalavimo senaties terminas nebuvo praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 37,97 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą skolos, susidariusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. priteisimo iš atsakovės D. I..
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų, susijusių su vietinės rinkliavos mokėjimu, nuostatas, byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu pagrįstai laikyta vietinės rinkliavos mokėtoju, tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas praleido vietinės rinkliavos išieškojimo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. senaties terminą, pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 18,15 Eur vietinės rinkliavos.
13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta pareiškėjo prašymo dalis, jai pritaikius senaties terminą, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad šiuo atveju turi būti taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir reikalavimo senaties terminas nebuvo praleistas.
14. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
16. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, bylos medžiagą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2018 metus buvo apskaičiuotas 2018 m. vasario 11 d. (vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas Nr. 10628192), tačiau pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras į bylą nepateikė įspėjimo dėl susidariusios skolos (19,82 Eur) už 2018 m. Taigi, nagrinėjamu atveju tik nustačius, ar pareiškėjas pranešimą (įspėjimą) dėl susidariusios skolos už 2018 m. išsiuntė galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, būtų galima konstatuoti, kad turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir prašymo senaties terminas nebuvo praleistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-599-415/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-602/756/2021; ir kt.).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).
19. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.